Civilinė byla Nr. 3K-3-203/2011

         Procesinio sprendimo kategorijos: 116.10.3; 129.1 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS         

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. balandžio 26 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. R. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio L. J. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo; suinteresuoti asmenys -  daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“, E. R. ir A. R.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-950228/2009, uždraudė suinteresuotam  asmeniui E. R. naudoti gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), ne pagal jo funkcinę paskirtį, t. y. uždraudė šiame bute ir jam priklausančiame rūsyje vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, pažeidžiant DNSB „Eglutė“ narių teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjas antstolis L. J. 2010 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo vykdymo tvarką. Pareiškėjas nurodė, kad, siekdamas nustatyti, ar nurodytas teismo sprendimas yra įvykdytas, jis turėtų įeiti į ginčo butą ir patikrinti, ar jame nevykdoma ūkinė-komercinė veikla, tačiau pagal 2010 m. vasario 2 d. turto pasidalijimo sutartį ginčo butas nuo 2010 m. vasario 9 d. nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui A. R., su kuria suinteresuotas asmuo E. R. 2010 m. kovo 3 d. išsiskyrė. Tai reiškia, kad ginčo butas priklauso kitam asmeniui, nei nurodyta teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendime.

 

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi tenkino prašymą ir išaiškino, kad pareiškėjas, siekdamas įvykdyti teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą - uždrausti naudoti gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ne pagal jo funkcinę paskirtį, t. y. jame ir butui priklausančiame rūsyje vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, pažeidžiant DNSB „Eglutė“ narių teises ir teisėtus interesus, turi teisę atlikti visus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatytus veiksmus nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso šis butas.

Teismas nustatė, kad ginčo buto savininkas pasikeitė, tačiau sprendė, kad dėl tokio pasikeitimo teismo sprendimo vykdymas negali tapti neįmanomas ir dėl to neturėtų nukentėti visų kitų bendrijos narių interesai. Teismas nurodė, kad tam, jog nustatytų, ar teismo sprendimas yra įvykdytas, pareiškėjas turi patikrinti ginčo butą ir jam priklausantį rūsį, todėl konstatavo, kad antstolis turi teisę imtis visų vykdymo proceso veiksmų.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą, 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį panaikino ir sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo klausimą nuo pareiškėjo pareiškimo priėmimo stadijos perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegijos nuomone, Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimas yra aiškus ir suprantamas. Pareiškėjas, siekdamas patikrinti, ar sprendime nurodytame bute nevykdoma ūkinė-komercinė veikla, pažeidžianti DNSB ,,Eglutė“ narių teises ir teisėtus interesus, turi į jį patekti. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CPK 615 straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas turi teisę įeiti pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti gyvenamąsias patalpas, todėl sprendė, kad pareiškėjas turėjo prašyti teismo ne išaiškinti sprendimą, o išduoti nutartį dėl leidimo patekti į ginčo butą. Teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjui leista atlikti visus vykdymo veiksmus, yra formali ir neaiški, nes pareiškėjas pagal savo procesinę padėtį ir taip turi teisę juos atlikti; pirmosios instancijos teismo nutartimi neišsprendžiamas antstolio patekimo į ginčo butą klausimas. Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suinteresuotam asmeniui E. R. sprendime nustatytų įpareigojimų vykdymą perkėlė byloje nedalyvavusiam asmeniui, t. y. suinteresuotam asmeniui A. R., teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo butas įgytas ir ūkinė-komercinė veikla jame vykdyta suinteresuotų asmenų E. R. ir A. R. santuokos metu, A. R. apie vykusį ginčą tarp jos sutuoktinio ir DNSB ,,Eglutė“ ir apie teismo sprendimą uždrausti E. R. ginčo bute vykdyti ūkinę-komercinę veiklą žinojo, nereiškė prašymo įtraukti ją į bylos nagrinėjimą, todėl sprendė, kad suinteresuotas asmuo A. R. negali būti prilyginama asmeniui, kuris ginčo patalpas būtų įgijęs pagal sandorį ir jam nebūtų žinomos ginčo tarp suinteresuoto asmens E. R. ir DNSB ,,Eglutė“ aplinkybės, ir kad ji yra tinkama vykdymo proceso, pradėto pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą, dalyvė.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. R. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis ir bylą nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, aiškindami Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo vykdymo tvarką, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas (CPK 278, 589 straipsniai). Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimu įpareigojimas nustatytas suinteresuotam asmeniui E. R., šis sprendimas patikrintas instancine tvarka ir yra įsiteisėjęs, nė vienoje iš proceso stadijų kasatorė nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Dėl to, kasatorės nuomone, pareiškėjo prašymą nagrinėję teismai neturėjo teisės jos įtraukti į vykdymo procesą. Kasatorė nėra skolininkė ar išieškotoja, todėl įsiteisėjusio sprendimo vykdymas negali būti susijęs su jos teisėmis ir teisėtais interesais. Kasatorės teigimu, teismai, pripažinę ją tinkamu asmeniu vykdymo procese, pakeitė teismo sprendimo materialųjį turinį ir esmę, t. y. ne išaiškino teismo sprendimo vykdymo tvarką, o pakeitė sprendimą.

2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad pareiškėjas turėjo prašyti ne išaiškinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą, o išduoti nutartį dėl leidimo patekti į ginčo patalpas, neteisingai aiškino CPK 615 straipsnio 2 dalį. Kasatorės teigimu, teismas, taikydamas CPK 615 straipsnio nuostatas ir priimdamas nutartį dėl leidimo patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, turi nustatyti, kad šios priklauso skolininkui. Kasatorė yra ginčo patalpų savininkė, bet ne skolininkė. Teismui priėmus nutartį dėl leidimo įeiti į ginčo patalpas nepriklausomai nuo to, kas yra jų savininkas, būtų suvaržyta ne tik kasatorės, bet ir būsimų patalpų savininkų nuosavybės teisė. Kasatorei ginčo nekilnojamasis daiktas buvo perleistas teisėtai ir be jokių daiktinių teisių į jį suvaržymų.

Prisidėjimu prie kasacinio skundo suinteresuotas asmuo E. R. prašo kasacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, pažymėdamas, kad teismai neįvertino tos aplinkybės, jog 2009 m. lapkričio 2 d. pareiškėjas patikrino ginčo butą ir konstatavo, kad jokia ūkinė-komercinė veikla jame nevykdoma.

Pareiškėjo antstolio L. J. ir suinteresuoto asmens DNSB ,,Eglutė“ atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl vykdymo proceso dalyvių ir sprendimo, įpareigojančio skolininką nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarkos

 

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendime taikytą teisės gynimo būdą. Pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Garant“ v. VĮ Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, bylos Nr. 3K-3-368/2009). Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pažymėtina, kad priverstinio vykdymo priemonės gali būti taikomos tada, kai antstolis yra įsitikinęs, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas. Ne visada teismo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo faktas yra akivaizdus, t. y. antstoliui nereikia imtis jokių papildomų veiksmų tam nustatyti. Tam tikrais atvejais antstoliui būtina pasinaudoti CPK nustatytomis jo teisėmis teismo sprendimo įvykdymo faktui nustatyti, pavyzdžiui, gauti tam tikrus dokumentus ar kitą informaciją, apžiūrėti patalpas ir kt.

CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas  būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų priemonių yra teisė kreiptis į teismą ir prašyti išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, jeigu ji yra neaiški (CPK 589 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirti teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. UAB „Birių krovinių terminalas“, bylos Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė N. Š. v. T. O. ir kt., bylos Nr. 3K-7-242/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė D. P. v. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2010). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė N. Š. v. T. O. ir kt., bylos Nr. 3K-7-242/2009).

Nagrinėjamu atveju antstolis L. J. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo suinteresuotam asmeniui E. R. uždrausta gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdyti ūkinę- komercinę veiklą, vykdymo tvarką. Skolininkas E. R. yra įpareigotas atlikti išieškotojo naudai (šiuo atveju – DNSB ,,Eglutė“) tam tikrus veiksmus, t. y. nutraukti gyvenamojoje patalpoje ir jai priklausančiame rūsyje vykdytą ūkinę-komercinę veiklą. Tam, kad įsitikintų, jog šis teismo įpareigojimas yra įvykdytas, antstolis turi patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas. Antstolis L. J. savo kreipimąsi į teismą išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką motyvavo tuo, kad ginčo butas nuo 2010 m. vasario 9 d. nuosavybės teise priklauso ne skolininkui E. R., o jo buvusiai sutuoktinei – A. R., todėl neaiški patekimo į butą tvarka, tai riboja galimybes pasiekti teismo sprendimo įvykdymą.

Kasatorė, nesutikdama su teismo išvadomis, kad sprendimas turi būti vykdomas nepriklausomai nuo buto savininko pasikeitimo, skunde nurodo, jog ji nėra vykdymo proceso dalyvė ir jokie vykdymo veiksmai jos atžvilgiu negali būti atliekami. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdymo proceso šalimis yra laikomi išieškotojas ir skolininkas (CPK 633 straipsnio 1 dalis). Visi kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisinius padarinius, laikomi suinteresuotais asmenimis (CPK 633 straipsnio 2 dalis), pvz., asmenys, gyvenantys skolininkui priklausančiame bute, kuris parduotas iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008), varžytynėse dalyvaujantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“  v. antstolis D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008), areštuoto nekilnojamojo turto nuomininkas (CPK 686 straipsnis) ir kt.. Suinteresuoti asmenys vykdymo procese nebūtinai turi sutapti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, išvardytais CPK 37 straipsnyje: dalis tokių asmenų, dalyvavusių sprendžiant ginčą, vykdymo procese gali nebedalyvauti ir, priešingai, vykdymo procesas gali apimti daugiau asmenų, nei nagrinėjant bylą teisme. Remiantis nurodytu reglamentavimu ir formuojamos teismų praktikos nuostatomis, darytina išvada, kad A. R., būdama ginčo buto savininkė, yra tinkamas subjektas pripažinti ją suinteresuotu asmeniu vykdymo procese. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog butas tuo metu, kai jame buvo vykdoma neteisėta ūkinė-komercinė veikla, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė E. R. ir A. R., apie šią veiklą ir apie vykusį E. R. ir DNSB ,,Eglutė“ teisminį ginčą A. R., būdama E. R. sutuoktinė, žinojo. Sudarant turto pasidalijimo sutartį, jai buvo žinoma apie priimtą teismo sprendimą, taigi ir apie draudimus, nustatytus šio buto atžvilgiu.

Teismo sprendimu, dėl kurio vykdymo vyksta ginčas, pareiga nutraukti tam tikrus veiksmus nustatyta konkrečiam subjektui – A. R., kartu nurodant ir vietą, kurioje atitinkama veikla turi būti nutraukta. Šio teismo sprendimo tikslas - uždrausti A. R. vykdyti ūkinę-komercinę veiklą gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), todėl sprendimo įvykdymo konstatavimas susijęs su patekimu į šį butą. Ta aplinkybė, kad pasikeitė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų ginčo patalpų, kuriose turi būti nutrauktas ūkinės-komercinės veiklos vykdymas, savininkas, nereiškia, kad pasikeitė skolininkas vykdymo procese. Pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyko, vykdymo proceso šalys išliko tos pačios, tačiau į jį įtrauktas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo – A. R. Jai neatsiranda pareigos įvykdyti teismo sprendimą, už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas. Jam, o ne kasatorei gali būti taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje. Kasatorė, tapusi buto savininke, su vykdymo procesu susijusi tiek, kiek tai reikalinga antstoliui patekti į butą ir jį apžiūrėti. Kartu pažymėtina, kad, įtraukus kasatorę į vykdymo procesą suinteresuotu asmeniu, ji įgyja ir tam tikrų teisių, pvz., teisę skųsti antstolio atliktus veiksmus (CPK 510 straipsnis). 

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai, aiškindami teismo sprendimo vykdymo tvarką, pažeidė CPK 278, 589 straipsnius ir, įtraukdami kasatorę į vykdymo procesą, pakeitė vykdomo teismo sprendimo materialųjį turinį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimo įvykdymą patvirtina tai, jog, pasikeitus buto savininkui, ankstesnis savininkas nebegali jame vykdyti ūkinės-komercinės veiklos, nes nebeturi į šį butą jokių daiktinių teisių, todėl ir negali jomis piktnaudžiauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimas neeliminuoja galimybės tretiesiems asmenims naudotis juo kitais pagrindais, t. y. nuomos, panaudos ir pan. Dėl to nuosavybės teisės į ginčo patalpas kasatorei perleidimas savaime nereiškia, kad teismo sprendimas, kuriuo uždrausta ginčo patalpose vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, yra įvykdytas ir antstolis jo įvykdymo neturi teisės patikrinti. 

Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 straipsnio 1 dalis). CPK 615 straipsnio 3 dalyje nustatyti išimtiniai atvejai, kada antstolis gali įeiti į teismo patalpas ir neturėdamas patalpose gyvenančių asmenų sutikimo bei teismo nutarties: kai vykdomi teismo sprendimai dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, teismo sprendimai padalyti skolininko gyvenamosiose patalpose esantį turtą, pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti antstoliui neįėjus į gyvenamąsias patalpas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į antstolio atliktinų veiksmų pobūdį (patikrinti, ar įvykdytas teismo sprendimas), sutinka su apeliacinio teismo išvada, kad antstolis, siekdamas nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdoma ūkinė-komercinė veikla, buto savininkui neleidžiant buto apžiūrėti, turi kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 straipsnio 1, 2 dalys). Taip būtų užtikrintas teismo sprendimo vykdymo teisėtumas ir nepažeistos būsto neliečiamumo garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 24 straipsnyje. Kadangi esant antstolio prašymui įeiti į gyvenamąsias patalpas, dėl jo išdavimo (atsisakymo išduoti) spręstų pirmosios instancijos teismas, tai teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir nagrinėjamam ginčui išspręsti aktualiomis teisinio reglamentavimo bei teismų praktikos nuostatomis, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis).

 

Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme

 

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 74,53 Lt (2011 m. balandžio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. R. valstybei 74,53 Lt (septyniasdešimt keturis litus 53 ct) išlaidų, susijusių bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Gražina Davidonienė

 

                                                                                                           

Birutė Janavičiūtė

 

 

Vincas Verseckas