Civilinė byla Nr. e2A-939-894/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09849-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. M., N. M. ir E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-460-950/2022 pagal ieškovų I. M., N. M. ir E. M. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Goretė“, uždaroji akcinė bendrovė „Valentis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. M., N. M. (atstovaujamas įstatyminės atstovės I. M.) ir E. M. (atstovaujama įstatyminės atstovės I. M.) patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-10248) kreipėsi į teismą prašydami: 1) pagal žemės ploto valstybės žemėje, skirto keliui įrengti ir servitutui nustatyti, projektą (žymuo: (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) (taškai ir taškų koordinatės: 1 ((duomenys neskelbtini)), kaip viešpataujančio daikto, atžvilgiu, nustatyti šiuos servitutus: 1.1.) kelio servitutą, suteikiantį teisę žemės ploto valstybės žemėje, skirto keliui įrengti ir servitutui nustatyti, projekte (žymuo: (duomenys neskelbtini)) nurodyta valstybinės žemės dalimi (taškai ir taškų koordinatės (duomenys neskelbtini)) važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku; 1.2) servitutą, suteikiantį teisę žemės ploto valstybės žemėje, skirto keliui įrengti ir servitutui nustatyti, projekte (žymuo: (duomenys neskelbtini)) tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas ir jomis naudotis; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Žemės sklypas ribojasi su kitais žemės sklypais bei su valstybine žeme, kurioje nėra suformuotas joks žemės sklypas. Dėl to, kad žemės sklypas yra apsuptas kitų žemės sklypų ir valstybinės žemės, nėra jokios galimybės į jį patekti. Tai sudaro realias kliūtis žemės sklypą eksploatuoti pagal paskirtį (pramonės ir sandėliavimo objektų statybai), todėl turi būti nustatytas kelio servitutas bei servitutas komunikacijoms tiesti. Racionaliausia ir ekonomiškiausia minėtus servitutus būtų nustatyti valstybinėje žemėje, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini). Ieškovai kreipėsi į atsakovė dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu, tačiau atsakovė nurodė, kad galimai ieškovų siekiamą nustatyti servitutą bus galima nustatyti sandoriu, tačiau tik tada, kai valstybinėje žemėje bus suformuotas žemės sklypas ir šis sklypas perduotas valdyti bei naudotis jame esančių statinių (pastatų) savininkams. Valstybinė žemė, kurioje yra prašoma nustatyti servitutus, nėra suformuota, tačiau nurodyta žemės sklypo nesuformavimo aplinkybė nėra kliūtis valstybinėje žemėje nustatyti prašomus servitutus. Teritorijai (valstybinei žemei), kurioje yra prašoma nustatyti servitutus, yra parengtas detalusis planas, taigi iš esmės jau yra nustatytos aiškios žemės sklypo ribos ir jo plotas, kurie, formuojant žemės sklypą, nebesikeis arba keisis nežymiai, be to Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau- CK) nėra numatyta draudimo nustatyti servitutus nesuformuluotoje valstybinėje žemėje.
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad greta ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra valstybinė žemė. Tačiau minėtoje valstybinėje žemėje nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas joks žemės sklypas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. CK 1.109 straipsnyje nurodyta, kad civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Servitutų nustatymo galimybė valstybinėje žemėje nebuvo ir nėra numatyta patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Nustatant servitutą turi būti sprendžiamas kompensacijos priteisimo klausimas, tačiau valstybinėje žemėje nėra suformuotas žemės sklypas, todėl nėra įmanoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtiną „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką“ tokios kompensacijos apskaičiuoti. Be to, ieškovams priklausančiam žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, jau yra nustatytas kelio servitutas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovai turėtų organizuoti patekimą į žemės sklypą naudodamiesi jau nustatytu servitutu, esant poreikiui nustatant papildomus servitutus greta esančiuose (teisės aktų nustatyta tvarka suformuotose) žemės sklypuose (duomenys neskelbtini).
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valentis“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad valstybinėje žemėje stovi UAB „Valentis“ ir UAB „Goretė“ priklausantys statiniai, kuriems yra suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Valstybinėje žemėje, aplink tretiesiems asmenims priklausančius statinius, joks žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuotas ir nėra įregistruotas viešame registre, kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Kadangi servitutai privalo būti registruojami valstybės įmonėje Registrų centre, todėl nesant valstybinėje žemėje suformuoto savarankiško žemės sklypo, jame joks servitutas (servitutai) negali būti nustatomas. Žemės sklypo suformavimą valstybinėje žemėje turėtų atlikti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kelio servitutas, pateikimui į ieškovams priklausantį žemės sklypą, turėjo būti suplanuotas jau rengiant teritorijų planavimo dokumentus (bendrąjį planą, detalųjį planą, ir kt.), kas padaryta nebuvo.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Goretė“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų UAB „Valentis“ iš ieškovės I. M. 931,70 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei priteisė valstybės naudai iš ieškovės I. M. 31,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad iš byloje pateiktų kadastro žemėlapio ištraukų bei REGIA žemėlapio ištraukų, neginčijamai nustatyta, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neregistruotu nesuformuotu žemės sklypu (t. y. valstybine žeme), kurio nei ribos, nei tikslus faktinis plotas, nei kiti identifikaciniai parametrai, nėra nustatyti ar žinomi. Valstybinėje žemėje stovi statiniai (sandėlis su gamybinėmis patalpomis, sandėlis, administracinės patalpos, inžineriniai statiniai ir kt.), nuosavybės teise priklausantys tretiesiems asmenims UAB „Valentis“ ir UAB „Goretė“. Tretiesiems asmenims priklausantiems statiniams yra suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini).
8. Teismas nustatė, kad valstybinėje žemėje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, nėra suformuotas joks žemės sklypas, nei pagal žemėtvarkos projektą, nei kitą teritorijų planavimo dokumentą, t. y. neegzistuoja joks žemės sklypas turintis jam suteiktą unikalų numerį bei kitus identifikacinius duomenis. Nesant žemės sklypo, nėra galima spręsti ir klausimo dėl kelio servituto ir servituto komunikacijoms tiesti nustatymo neegzistuojančiame civilinių teisių objekte – teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotame ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame valstybinės žemės plote (CK 1.97 straipsnis, 1.98 straipsnis, 4.2 straipsnis, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnis).
9. Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos sprendžiant analogiškus ginčus laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-145-657/2019, nutarties 49-53 punktai).
10. Teismas nustatė, kad ieškovai šiuo metu faktiškai visiškai nesinaudoja žemės sklypu, jame nėra jokių eksploatuotinų statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų. Ieškovė I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tik planuoja pradėti sandėliavimo paskirties pastato su administracinėmis patalpomis projektavimą, tačiau projektavimo darbai net nepradėti. Teismas konstatavo, kad kelio servituto ir servituto komunikacijoms tiesti poreikis šiuo metu yra minimalus.
11. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovai, siekdami fiziškai patekti (prieiti / privažiuoti) į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, gali netrukdomai naudotis valstybine žeme. Valstybinėje žemėje stovinčių statinių savininkai (UAB „Valentis“ ir UAB „Goretė“) jokiomis aplinkybėmis negali daryti jokių fizinių kliūčių kitiems asmenims (tame tarpe – ir ieškovams) naudotis valstybine žeme, siekiant prieiti / privažiuoti prie žemės sklypo, nes jie nėra nei valstybinės žemės savininkai, nei jos nuomininkai, nei ja naudojasi kokiu nors kitu teisėtu pagrindu.
12. Ieškovų ieškinį atmetus, teismas iš ieškovės I. M. (nepilnamečių vaikų įstatyminės atstovės) priteisė trečiajam asmeniui UAB Valentis“ 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybės naudai 31,54 Eur dydžio išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovai I. M., N. M. (atstovaujamas įstatyminės atstovės I. M.) ir E. M. (atstovaujama įstatyminės atstovės I. M.) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad tam, jog būtų galima pripažinti žemės sklypą civilinių teisių (ir daiktinių teisių) objektu, visais atvejais yra būtina jo (žemės sklypo) registracija valstybės įmonės Registrų centre, neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią registracija Nekilnojamojo turto registre nėra būtina tam, kad daiktas būtų pripažįstamas civilinių teisių objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019).
1.2. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad servitutas prašomas nustatyti nesuformuotame žemės sklype, kurio nei ribos, nei tikslus faktinis plotas, nei kiti identifikaciniai parametrai, nėra nustatyti ar žinomi, neatkreipė dėmesio į tai, kad yra parengtas ir į bylą pateiktas valstybinės žemės detalusis planas. Nors detaliojo plano sprendiniai ir nėra įgyvendinti, tačiau valstybinės žemės sklypas gali būti identifikuojamas.
1.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad aukštesnės instancijos teismai laikosi pozicijos, jog nesuformuotoje žemėje negali būti nustatyti servitutai. Sprendime nurodytoje Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-145-657/2019 tokio išaiškinimo nėra pateikta. Šioje byloje teismas sprendė, kad pagal byloje esančiu duomenis servituto nustatymas valstybinėje žemėje nėra būtinas (nėra objektyviai reikalingas) tam, kad savininkė galėtų naudotis savo nuosavybe (viešpataujančiu daiktu).
1.4. Prie žemės sklypo neįmanoma privažiuoti, neįrengus valstybinėje žemėje kelio / pravažiavimo (inžinerinio statinio). Teisę fiziškai patekti (prieiti / privažiuoti) prie nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo riboja uždaromi vartai bei pakeliamas užkardas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovams be kliūčių patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą neįmanoma ir todėl, kad valstybinės žemės sklypas yra aptvertas tvora, o kitas kelias, kuriuo naudojasi tretieji asmenys, yra užtvertas rakinamais vartais, todėl taip pat užkertą galimybę ieškovams be kliūčių naudotis valstybine žeme.
1.5. Teismas sprendime iš esmės sprendė, kad neegzistuoja antroji servitutų nustatymo sąlyga – objektyvus būtinumas. Tačiau ši išvada neatitinka nei bylos duomenų, nei teismų praktikos. Jau vien tai, kad asmuo be servitutų negali patekti (prieiti ir privažiuoti) prie savo nuosavybės, sudaro pagrindą spręsti egzistuojant aptariamą servitutų nustatymo sąlygą – servitutų nustatymo objektyvų būtinumą. Šiuo atveju prašomi nustatyti servitutai objektyviai būtini.
1.6. Ieškovai negali pradėti projektavimo darbų nežinodami, ar turės privažiavimą prie žemės sklypo ir nežinodami, kurioje vietoje bus užtikrintas patekimas į žemės sklypą. Atlikus projektavimo darbus, už projekto parengimą reikės sumokėti didelę pinigų sumą. Sumokėjus nurodytą pinigų sumą, bet vis tik negavus patekimo (privažiavimo) prie žemės sklypo, projekto įgyvendinimas būtų neįmanomas.
1.7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, naudojantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatytu kelio servitutu, ieškovai neturi realios galimybės patekti prie savo nuosavybės, todėl nustatytų servitutų žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvimas nešalina objektyvaus būtinumo valstybinėje žemėje nustatyti prašomus servitutus. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), visiškai nesiriboja su ieškovų žemės sklypu, todėl kaip ieškovams patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jeigu ieškovai neturi jokio pagrindo naudotis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo esančia valstybinės žemės dalimi. Kaip patvirtina Ortofoto, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neturi absoliučiai jokio privažiavimo, t. y. nurodytas žemės sklypas nesiriboja su gatve ir / ar keliu, jo naudai nenustatyti kelio servitutai.
1.8. Ieškovai patys negali inicijuoti žemės sklypo valstybinėje žemėje suformavimo. Tą gali padaryti tik atsakovė ir faktiniai žemės sklypo naudotojai, kurie to nedaro. Teismo išvada, kad ieškovų siekiami servitutai galės būti nustatomi administraciniu aktu, ieškovų nuosavybės teisių įgyvendinimo galimybę padaro priklausomą nuo atsakovės ir trečiųjų asmenų, o tai neatitinka teisinio reglamentavimo. Tam, kad valstybinėje žemėje administraciniu aktu galėtų būti nustatytas servitutas patekimui į žemės sklypą, yra reikalinga, kad toks servitutas būtų numatytas detaliajame plane. Byloje valstybinės žemės detaliajame plane servitutas patekimui į žemės sklypą nėra numatytas, todėl administraciniu aktu nustatomas negali būti.
1.9. Ieškovai į bylą yra pateikę rekomendacinio pobūdžio konsultacinę išvadą dėl galimo kompensacijos už servitutą dydžio (2021 m. gegužės 3 d. prašymo Priedas Nr. 1). UAB „Turtas ir vertė“ parengta išvada, gali būti vadovaujamasi sprendžiant dėl kompensacijos už ieškovų prašomus servitutus, kurios dydis galėtų būti apie 8 400,00 Eur.
1.10. Prašo priimti prie apeliacinio skundo pridedamas fotonuotraukas ir jas vertinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
14. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiami šiais argumentais:
2.1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas ir nuosavybės teisės į šį žemės plotą išimtinai priklauso valstybei. Valstybinė žemė jokia valdymo forma nėra perleista kitiems asmenims, todėl jokie tretieji asmenys negali savavališkai apriboti kitų asmenų teisės naudotis valstybine žeme, nes tokiais savo veiksmais būtų pažeidžiami kitų asmenų teises ir įstatymais saugomi interesai. Jeigu ir egzistuoja kažkokios kliūtys patekti į nesuformuotą valstybinę žemę, tai šios kliūtys nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.
2.2. Apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kodėl kelio servituto nustatymui – žemės sklypui naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi patekimui į žemės sklypą – pasirinko būtent nesuformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Servituto nustatymo būtinumas ir reikalingumas būtent per šį nesuformuotą žemės sklypą yra nepagrįstas ir neįrodytas.
2.3. Apeliantės nurodomas valstybinės žemės plotas neatitinka žemės sklypo požymių ir jam, kaip tokiam taikomų reikalavimų, kadangi nėra suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre, neturi plano ir kitų identifikacinių, kaip civilinių teisių objekto, požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Todėl tokiam plotui nustatytas kelio servitutas negalėtų būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nesuteiktų apeliantei teisės naudotis nustatytu kelio servitutu.
2.4. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti servitutą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), tiesti inžinerines komunikacijas (viešpataujantis daiktas) per nesuformuotą žemės sklypą, statinių adresas: (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas), dėl šios priežasties (nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruoto objekto, kuriame būtų galima įregistruoti servitutą) nėra galimybės atlikti paskaičiavimus pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 ,,Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), nes pagal Metodikos 9 punkte nurodytą formulę negali įrašyti reikšmių „Vk“ ir „Kn“, todėl ir paskaičiavimo dėl servituto atlygintinumo pateikti nėra galimybės.
15. Trečiasis asmuo UAB „Valentis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, bei priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiami šiais argumentais:
3.1. Žemės sklypo požymių nebuvimas reiškia, kad atitinkama teritorija nėra nei nekilnojamasis, nei kitos daiktas, tai nėra civilinės ar bet kokios kitos teisės objektas. Tokia teritorija negali būti valdoma nuosavybės ar kita teise ir atitinkamai į tokiai teritorijai negali būti nustatomi ir neegzistuojančios nuosavybės teisės suvaržymai – servitutai. Detalusis planas yra būsimo žemės sklypo projektavimas, tačiau detaliojo plano parengimas net nėra vienas iš trijų įstatyme nustatytų žemės sklypo požymių.
3.2. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad jie negali naudotis įvažiavimu, kuris yra numatytas jų žemės sklypo formavimo dokumentuose ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas tarnaujančiais kelio servitutais. Vienintelis argumentas dėl servituto nustatymo yra faktas, kad ieškovams būtų patogiau turėti įvažiavimą per prašomą teritoriją, nei per esamą privažiavimą ir turėti du privažiavimus vietoj vieno. Tokie argumentai nesudaro servituto nustatymo pagrindo, nes servitutas nustatomas dėl būtinumo, o ne dėl patogumo.
3.3. Svarbi aplinkybė, kad ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas turėtų eiti ne tik per valstybinės žemės teritoriją, bet ir toje teritorijoje esančius statinius – aikšteles, kurie yra trečiųjų asmenų nuosavybės teisės objektai, tačiau reikalavimo dėl servituto nustatymo į tretiesiems asmenims priklausančius inžinerinius statinius aikšteles ieškovai nereiškia.
3.4. Vien tik servituto nustatymo schemos pateikimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovams servitutas yra objektyviai būtinas ir, kad nėra galimybės patenkinti ieškovų poreikių nenustatant šio servituto. Servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį. Kadangi servituto planas yra būtina ieškinio dalis, tai jo nesant byla negali būti nagrinėjama. Šioje byloje esant duomenų, jog servitutas būtų nustatytas ir inžineriniams statiniams – aikštelėms, tačiau byloje ieškovams nepateikus tai nustatančio servituto nustatymo plano, darytina išvada, kad teismai neturi teisinio pagrindo nustatyti kitokį servitutą nei apibrėžtas ieškovų pateiktoje servituto nustatymo schemoje, todėl ieškovų reikalavimas pagrįstai buvo atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai nustatyti servitutus keliui bei požeminių ir antžeminių komunikacijų įrengimui ir jų aptarnavimui bei naudojimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
18. Ieškovai apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus – ginčo valstybinės žemės ploto, adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esančių objektų nuotraukas (e. b. 3 t., b. l. 104-115). Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
20. Apeliacinio skundo 37 punkte nurodoma, kad nuotraukų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. kai pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nusprendė vadovautis tikrovės neatitinkančiais atsakovės atstovo bylos nagrinėjimo metu išsakytais teiginiais apie laisvą patekimą į valstybinę žemę ir be jokių motyvų nusprendė nesivadovauti ieškovų atstovės bylos nagrinėjimo metu nurodytais paaiškinimais apie egzistuojančias realias kliūtis patekti į valstybinę žemę.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, ieškovų pateiktus įrodymus (nuotraukas) priima.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai I. M. bei nepilnamečiai N. M. ir E. M. (atstovaujami įstatyminės atstovės I. M.) yra 0,3573 ha žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai. Šis žemės sklypas ribojasi su kitais žemės sklypais bei iš dviejų pusių ribojasi su valstybine žeme, kurioje nėra suformuota žemės sklypų. Ieškovai ikiteismine tvarka kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl servitutų patekimui į jų žemės sklypą, siekiant jį eksploatuoti pagal paskirtį (pramonės ir sandėliavimo objektų statybai), nustatymo administraciniu aktu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisakė nustatyti prašomus servitutus. Laikydami, kad egzistuoja realios kliūtys naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu pagal jo paskirtį, ieškovai pateikė ieškinį (kurį 2021 m. sausio 25 d. patikslino), prašydami šiaurinėje ieškovų žemės sklypo pusėje esančiame valstybinės žemės plote (jame nėra suformuotas žemės sklypas) nustatyti kelio servitutą bei servitutą komunikacijoms tiesti.
Dėl galimybės nustatyti prašomą servitutą administraciniu aktu
23. Apeliantai ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nagrinėjamu atveju jų pageidaujami servitutai galėtų būti nustatyti administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi: 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis. Aptariamo įstatymo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Į bylą pateiktas dėl ginčo valstybinės žemės priimtas teritorijų planavimo dokumentas – 1996 m. spalio 29 d. Kauno miesto valdybos sprendimas Nr. 1082 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliųjų planų“, kurio 1.2 punktu nuspręsta pritarti prie (duomenys neskelbtini)esančio iki 35600 kv. m. žemės sklypo, kuris šiaurėje ribojasi su keliu, vakaruose – su akcinės bendrovės „Kova“ sklypu, rytuose – su valstybinės farmacijos įmonės „Sanitas“ sklypu, pietuose – su valstybine žeme, planui. Byloje nėra pateikta duomenų, kad iki šio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo būtų buvusi išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto (ieškovams priklausančio žemės sklypo) savininko valia dėl servituto reikalingumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo servitutą nustatyti administraciniu aktu, kadangi kelio servitutas nėra numatytas 1996 m. spalio 29 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1082 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliųjų planų“ patvirtintame teritorijos planavimo dokumente (detaliajame plane).
Dėl ieškovų sklypui įregistruoto servituto
24. Apeliantai nurodo, kad jų sklypui šiuo metu įregistruoti servitutai nepaneigia nagrinėjamoje byloje prašomų nustatyti servitutų būtinumo. Ieškovams priklausančiam žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), kaip viešpataujančiam daiktui, yra nustatyti ir įregistruoti šie servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis) per sklypą V-10-95 (B), plotas 0,0242 ha; kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis) per sklypą V-10-95 (B), plotas 0,0349 ha; kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis) per sklypą V-10-95 (A), plotas 0,0227 ha (e. b. 2 t., b. l. 183-184). Į bylą pateiktas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad šiame sklype, kaip tarnaujančiame daikte, nuo 2015 m. kovo 20 d. įregistruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams (e. b. 3 t., b. l. 58-62). Atsakovė tiek 2020 m. gruodžio 11 d. teismui nagrinėjamoje byloje adresuotame rašte „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-16640-950/2020“ (2020 m. gruodžio 17 d. dokumentas Nr. DOK-151551), tiek 2021 m. vasario 9 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (2021 m. vasario 9 d. dokumentas Nr. DOK-17782) yra nurodžiusi, kad žemės sklypas V-10-95 (A), V-10-95 (B) šiai dienai yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini). Minėtuose atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodoma: „Šis žemės sklypas iš abiejų pusių, t. y. iš vakarinės ir iš rytinės pusių ribojasi su nesuformuotais ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotais žemės sklypais, todėl atsakyti kaip patekti prie įregistruotų servitutų yra sudėtinga, nes suformavus žemės sklypus atitinkami servitutai turėtų būti nustatyti. Manome, kad tikslinga būtų apsvarstyti galimybę dėl kelio servituto nustatymo per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypams (duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti valstybės įmonės Registrų centras kadastro žemėlapio ištraukos ir REGIA žemėlapis patvirtina aplinkybę, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), iš abiejų pusių, t. y. iš vakarinės ir iš rytinės pusių, ribojasi su nesuformuotais ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotais žemės sklypais. Minėti žemėlapiai taip pat patvirtina ieškovų įrodinėjamą aplinkybę, kad tarp žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovams priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs žemės plotas, kuris nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina apeliantų teiginį, kad esamas įregistruotas servitutas yra nustatytas ydingai. Iš esmės minėtą aplinkybę byloje pripažino ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad esamas įregistruotas įvažiavimo servitutas šiuo metu realiai neužtikrina privažiavimo ir priėjimo prie ieškovų žemės sklypo, t. y. neužtikrina ieškovų poreikių naudoti turimą žemės sklypą pagal jo naudojimo paskirtį („kita“) ir naudojimo būdą („pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“).
Dėl galimybės netrukdomai naudotis valstybine žeme, nenustačius joje prašomo servituto
25. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo metu ieškovai, siekdami fiziškai patekti (prieiti / privažiuoti) į jiems priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), gali netrukdomai naudotis valstybės žemės plotu, esančiu jų sklypo šiaurinėje pusėje. Ieškovai savo (savo atstovų) paaiškinimais byloje, o taip pat kartu su apeliaciniu skundu pateiktomis nuotraukomis įrodinėja aplinkybę, kad jie per ginčo valstybinės žemės plotą, kuriame yra tretiesiems asmenims priklausantys pastatai ir statiniai, įregistruoti adresu (duomenys neskelbtini), neturi laisvo patekimo į savo žemės sklypą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad valstybinės žemės plotas, adresu (duomenys neskelbtini), yra užtvertas tvora, šioje teritorijoje yra įrengtas pakeliamas užkardas. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia faktinė situacija nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo metu neegzistuoja fizinės kliūtys ieškovams laisvai naudotis ginčo valstybinės žemės plotu, siekiant patekti į jiems priklausantį žemės sklypą.
Dėl galimybės nustatyti servitutą valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuotas žemės sklypas
26. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės nustatyti servitutą valstybinėje žemėje, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuoto žemės sklypo. Taigi, apeliantai iš esmės kelia servituto objektą reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimą.
27. Civilinės teisės požiūriu žemė yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis). Kad žemė kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje, ji turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.109 straipsnyje: civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį žemės sklypas apibrėžtas kaip teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas.
28. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį žemės sklypai, kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektai, formuojami remiantis Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypai nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės plote, kuriame prašoma nustatyti servitutus, nei pagal žemėtvarkos projektą, nei pagal kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą žemės sklypas nėra suformuotas.
29. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai – nekilnojamojo turto kadastro objektai. Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).
30. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ginčo valstybinės žemės plotas ir ribos gali būti identifikuojami pagal parengtą valstybinės žemės detalųjį planą ir formuojant žemės sklypą (atliekant kadastrinius matavimus) valstybinės žemės plotas ir ribos nebesikeis arba keisis nežymiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Į bylą pateiktas 1996 m. spalio 29 d. Kauno miesto valdybos sprendimas Nr. 1082 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų sumažintos apimties detaliųjų planų“, kurio 1.2 punktu nuspręsta pritarti prie (duomenys neskelbtini)žemės sklypo, kuris šiaurėje ribojasi su keliu, vakaruose – su akcinės bendrovės „Kova“ sklypu, rytuose – su valstybinės farmacijos įmonės „Sanitas“ sklypu, pietuose – su valstybine žeme, planui. Taip pat pateikta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalaus plano schema (2020 m. gruodžio 17 d. dokumento numeris DOK-151551 priedai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš minėtų dokumentų, nesant atliktų kadastrinių matavimų, nėra galimybės nustatyti ginčo valstybinės žemės ploto, kaip tarnaujančiojo daikto, tikslių identifikacinių duomenų, įskaitant ir jo ribas. Tokia teisinė situacija prieštarauja servituto realumo principui. Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka teismų formuojamą praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-376-889/2022).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011 pažymėjo, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymas (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Aiškindamas servituto nustatymo momentą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal nurodytą teisės normą iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančio servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
32. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika pabrėžtina, kad tam, jog teismo sprendimu nustatytas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teisių ir pareigų, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis – priimtas servitutą nustatantis teismo sprendimas ir įregistruotas servitutas. Ši CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta servituto teisinė registracija atlieka ne tik išviešinamąją, bet ir daiktinę teisę sukuriančią funkciją. Taigi, servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad teismo sprendimu nustatytas, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotas servitutas teisinių pasekmių nesukelia. Padarius priešingą išvadą būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, kurios daiktinės teisės atsiradimą sieja ne tik su kompetentingos institucijos priimtu teisės aktu, bet ir su tokios daiktinės teisės įregistravimu viešajame registre (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-791-221/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-6-524/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-526-855/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-638-881/2019).
33. Servitutas kaip daiktinė teisė yra registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo sąlygas reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
34. Pabrėžtina, kad teismo sprendimas turi būti realus, t. y. realiai įmanomas įvykdyti. Minėta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalies imperatyvios nuostatos suponuoja, kad nagrinėjamu atveju nesant įregistruoto nekilnojamojo daikto – valstybinės žemės sklypo (tarnaujančiojo daikto), negali būti įregistruotos ir daiktinės teisės į jį.
35. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 26 punktas). Todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovams yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jiems teikiamos teisminės gynybos efektyvumas.
36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant įregistruoto tarnaujančiojo žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, negalėtų būti įregistruoti ir ieškovų prašomi nustatyti servitutai. Atitinkamai teismo sprendimas, kuriuo prašomi servitutai būtų nustatomi, nesukurtų ieškovams jų siekiamų teisinių pasekmių, kadangi tarnaujančiojo daikto savininkui (valdytojui) iš servituto kylančios pareigos neatsirastų, kol ši daiktinė teisė nebūtų įregistruota.
37. Teisėjų kolegija pažymi, jog trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad prašomi nustatyti kelio ir antžeminių bei požeminių komunikacijų servitutai eitų ir per statinius – aikšteles, kurie yra trečiųjų asmenų nuosavybės teisės objektai, tačiau reikalavimo dėl servituto nustatymo į tretiesiems asmenims priklausančius inžinerinius statinius (aikšteles) ieškovai nereiškia (atsiliepimo 4.1–4.2 punktai). Iš į bylą su patikslintu ieškiniu pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (toliau – išrašas), valstybės įmonės Registrų centras kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), be pasatų taip pat yra įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvoros; kiemo aikštelė; rezervuarai r1, r2) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (išrašo 2.13 punktas). Šiame sklype esančių pastatų nuosavybės teisė įregistruota uždarosios akcinės bendrovės „Goretė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ vardu. Išrašo 11 punkte įrašytos registro pastabos ir nuorodos: „Susitarimo dėl kiemo statinių (tvora; kiemo aikštelė; rezervuarai (r1, r2), unikalus numeris) pasidalinimo bendraturčiai nepateikė. Pagal 2005 m. rugpjūčio 9 d. kadastrinius matavimus užfiksuota nauja kiemo aikštelė b2, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nepateikti dokumentai dėl įregistravimo NT registre“ (e. b. 1 t., b. l. 130-135). Tiek iš ieškovų 2021 m. sausio 25 d. su patikslintu ieškiniu pateikto Žemės ploto valstybės žemėje, skirto keliui įrengti ir servitutui nustatyti, projekto (2021 m. sausio 25 d. dokumento Nr. DOK-10248), tiek iš Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vystymo brėžinio (e. b. 3 t., b. l. 41) matyti, kad į prašomo nustatyti kelio servituto dalies užimamą teritoriją patenka tretiesiems asmenims bendrai, ar vienam iš jų priklausantis statinys (aikštelė). Statinio savininko (bendraturčių) atžvilgiu ieškovai reikalavimo neformulavo. Akcentuotina, kad teismas servitutus nustato būtent pagal ieškovų pateiktus servitutų planus (schemas). Tai sudaro papildomą pagrindą išvadai, kad ieškinio reikalavimai, taip kaip jie suformuluoti, negali būti tenkinami.
38. Apeliacinio teismo vertinimu, pareikštas ieškinys negali būti laikomas tinkamu ieškovų pažeistų teisių gynimo būdu dar ir dėl to, kad jame nėra suformuluoti reikalavimai, susiję su esamu įregistruotu įvažiavimo servitutu. Patikslinto ieškinio tenkinimo atveju, susiklostytų teisiškai ydinga situacija, kuomet nustačius prašomus servitutus, liktų galioti esamas įvažiavimo į žemės sklypą servitutas.
39. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 26-36 punktuose konstatavo, kad vadovaujantis teisiniu reguliavimu valstybinės žemės plote, kuriame nėra suformuoto žemės sklypo, negali būti nustatomi ieškovų prašomi servitutai. Taip pat buvo konstatuoti kiti egzistuojantys ieškinio atmetimo pagrindai, kurie nurodyti šios nutarties 37-38 punktuose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nutarties 23-25 punktuose pagrįstais pripažinti apeliantų argumentai nelemia kitokio teisinio rezultato byloje, t. y. šie apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kiti apeliantų argumentai, neturi esminės įtakos teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servitutų teismo sprendimu nustatymą, iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantų apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
42. Į bylą pateiktas trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Valentis“ advokato K. P. prašymas priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (e. b. 3 t., b. l. 143-145). Trečiojo asmens turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, šios išlaidos trečiajam asmeniui UAB „Valentis“ priteistinos iš nepilnamečių ieškovų N. M., E. M. įstatyminės atstovės ieškovės I. M. (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Valentis“, juridinio asmens kodas 135896640, iš ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edita Šliumpienė
Rasa Urbanavičiūtė