Civilinė byla Nr. e2-5416-633/2025                                                                                                             

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03409-2024-3

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija : 

 (S)

                                                                                   2.6.1.4; 2.6.20.4; 3.4.1.11.4.3.1

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos (toliau ir – MB) „Waste management“ atstovams A. J. ir advokatui Vygantui Barkauskui, atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovei E. Š., trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Grota“ atstovui A. M., trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje B. A. atstovei advokatei Reginai Agrba (visiems nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal MB „Waste management“ ieškinį dokumentinio proceso tvarka dėl skolos pagal sutartį, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).

1.       Ieškovė MB „Waste management“ (toliau ir – ieškovė) byloje savo ieškiniu prašo teismą priteisti jai iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – atsakovės)  : a) 57000 Eur skolos pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. dvišalę Užteršto bitumo atliekomis sklypo, esančio  (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo sklypo), sutvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo sutartį); b) įstatymu nustatyto 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; c) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

2.       2024 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį visiškai patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 57000 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas bei 791 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija byloje pateikė prieštaravimus ieškovės reikalavimams bei preliminariam teismo sprendimui, priešinių reikalavimų ieškovei MB „Waste  management“ byloje nepareiškė, su ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti.

II. Šalių ir kt. dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

4.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose bei per atstovus teismo posėdyje byloje paaiškino, kad, vykdydama dvišalę ginčo sutartį, 2024 m. spalio 30 d., išsinuomota iš uždarosios akcinės bendrovės „Daugesta“ technika (ekskavatoriumi Libhher ir 16 m3 krovinio talpos krovinine transporto priemone (sunkvežimiu) ginčo sklype atkasė, išvežė ir pridavė galutiniam sutvarkymui tokia veikla turinčiam teisę versti ūkio subjektui Alytaus RATC regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno/Inertinių atliekų apdorojimo aikštelę 24 m3 bitumo atliekų. Vykdant sutartį paaiškėjo, kad ginčo sklype tvarkytinų bitumo atliekų yra ženkliai didesnis kiekis nei buvo numatyta sutartyje (12 kub. m.), apie ką ji, ieškovė, informavo bylos atsakovę bei UAB „Grota“, kuris atsakovei pagal dvišalę sutartį teikė ginčo sklypo sutvarkymo priežiūros ir kokybės kontrolės paslaugas (toliau ir – techninį prižiūrėtoją). Kadangi vykdant ginčo sutartį, atsižvelgiant į joje nustatytą fiksuotą 1 m3 bitumo atliekų sutvarkymo įkainį (3010 Eur už 1 m3 be PVM), dar 2024 m. spalio 30 d. buvo pasiekta ir viršyta maksimali 47107,44 Eur (be PVM) paslaugos pirkimui atsakovės (užsakovo) skirta lėšų suma (faktiškai atkasta, išvežta ir priduota galutiniam sutvarkymui atliekų už 72240 Eur be PVM), ieškovė atsisakė tęsti toliau paslaugos teikimą (atkasti, išvežti ir priduoti galutiniam sutvarkymui likusias bitumo ir kt. atliekas), sutartį, pasiekus maksimalią jos kainą, vertino iš savo pusės įvykdyta, dėl ko 2024 m. spalio 31 d. atsakovei apmokėjimui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą WM Nr. 0067 (toliau ir – ginčo sąskaitą) maksimaliai pagal sutartį 57000 Eur (su PVM) sumai, 2024 m. lapkričio 4 d. raštu papildomai informavo atsakovę (paslaugos užsakovą) dėl faktiškai įvykdytų paslaugų pagal sutartį už maksimalią sutarties kainą ir pateikė ginčo sutarties įvykdymo įrodymus – deklaracijas ir Atliekų darytojo, vykdančio atliekų susidarymo apskaitą, perduodamų atliekų lydraščius. Jos, ieškovės, atkastos, išvežtos ir priduotos galutiniam sutvarkymui bitumo atliekos minėtuose dokumentuose buvo klasifikuotos pagal jų susidarymo šaltinį kodu „17 03 02“ – bituminiai mišiniai, nenurodyti 17 03 01 (tokią klasifikaciją kaip teisingą patvirtino atliekas galutiniam sutvarkymui priėmęs subjektas). Pagal ginčo sutarties sąlygas atsakovė turėjo pareigą ginčo sąskaitą apmokėti iki 2024 m. gruodžio 4 d., tačiau to nepadarė (2024 m. lapkričio 13 d. raštu atsisakė tai padaryti bei ginčo sąskaitą grąžino ieškovei) ir tuo pažeidė (neįvykdė) ginčo sutartį. Ji, ieškovė, vertina, kad ji nėra atsakinga už aplinkybę, kad ginčo sklypas nėra iki galo išvalytas nuo atliekų ir sutvarkytas, kadangi jai, ieškovei (paslaugos teikėjui) vykdant ginčo sutartį paaiškėjo, jog ginčo sklype faktinis bitumo atliekų kiekis yra kur kas didesnis nei buvo aptarta ginčo sutartimi. Paslaugos rezultato perdavimo-priėmimo aktas su atsakove (užsakovu) nebuvo sudarytas, nes sutartis tokios prievolės nenumatė (numatė tik to galimybę), be to, atliekos faktiškai buvo perduotos ne paslaugos užsakovei, o Alytaus RATC. Jos, ieškovės, vertinimu ginčo situacijoje, paaiškėjus ženkliai didesniam tvarkytinų atliekų kiekiui ginčo sklype, atsakovė turėjo arba inicijuoti sutarties pakeitimą ir numatyti apmokėjimą už papildomas paslaugas sutvarkant likusį atliekų kiekį, arba skelbti naują viešo pirkimo konkursą ir pirkti papildomą paslaugą likusiam atliekų kiekiui sutvarkyti, tačiau to nepadarė ir jos, ieškovės, vertinimu nepagrįstai reikalavo ir tebereikalauja už tą pačią kainą sutvarkyti likusias atliekas ginčo sklype, kas reikštų papildomų darbų atlikimą veltui (nemokamai) ir nuostolius jai, ieškovei. Vykdydama sutartį (tvarkydama atliekas ginčo sklype), ieškovė išsinuomotu ekskavatoriumi atkasė-nustūmė viršutinį dirvožemio sluoksnį, po kuriuo rado bitumo atliekas, išsidėsčiusias gilyn apversto piltuvėlio forma, o likusios ginčo sutartimi numatytos kaip tvarkytinos atliekos (gelžbetoninių-betoninių statinių fragmentai (liekanos) bei naftos produktais užterštas gruntas) buvo po bitumo atliekomis (giliau). 

5.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose bei per atstovę teismo posėdyje byloje paaiškino, jog ginčo sąskaitą atsisakė apmokėti todėl, kad, jos vertinimu, pati ieškovė tinkamai ir iki galo neįvykdė ginčo sutarties. Pirma, ieškovė nepateikė įrodymų, kad Alytaus RATC pristatytas atliekas ji iškasė būtent ginčo sklype o ne kur nors kitur (šiame procese nedalyvavo nei užsakovas, nei techninis prižiūrėtojas). Antra, pagal dokumentų duomenis ieškovė sutvarkė ne bitumą, kaip ji, atsakovė, interpretuoja ginčo sutartį, o bitumo mišinius, iš ko ji, atsakovė, sprendžia, kad bitumą ieškovė sąmoningai ar dėl nerūpestingumo sumaišė (iškasė kartu) su ženkliu kiekiu aplinkinio dirvožemio (žemėmis), kas sąlygojo neplanuotai (geologinio tyrimo išvadomis) didelį bendrą kiekį ieškovės išvežtų medžiagų, o tai savo ruožtu lėmė aplinkybę, kad šių kiekis pasiekė maksimalią ginčo sutartimi sulygtą kainą, t. y. už aplinkybę, kad ginčo sklypas nebuvo ir nėra sutvarkytas už ginčo sutartimi sulygtą maksimalią kainą yra atsakinga būtent pati ieškovė, tvarkymo darbus vykdžiusi ne pagal sutarties priedo Techninės specifikacijos 5.3 ir 5.4 punktų sąlygas. Kitaip tariant, ieškovė suteikė ne tokią paslaugą, kokia ji numatyta ginčo sutartimi. Trečia, kadangi pati ieškovė ginčo sutartį vykdė netinkamai ir ją neįvykdė iki galo, ji neturinti vykdytinos reikalavimo teisės į ginčo sutarties kainą iš jos, atsakovės.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Grota“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, byloje paaiškino, kad bylos atsakovės užsakymu ginčo sklype atliko geologinius tyrimus ir parengė jo preliminariojo ekologinio tyrimo ataskaitą bei sklypo sutvarkymo planą, pagal kurį bylos atsakovė organizavo rangos darbus – sudarė ginčo sutartį su ieškove. Pagal dvišalę sutartį su bylos atsakove, ieškovui įvykdžius ginčo sutartį, jis, techninis prižiūrėtojas, turėjo atlikti papildomą grunto tyrimą ginčo sklype ir pateikti atitinkamą išvadą bylos atsakovei bei Aplinkos ministerijai suderinimui. Ieškovė darbus ginčo sklype vykdė nedalyvaujant nei bylos atsakovės, kaip užsakovo, nei jo, trečiojo asmens, techninio prižiūrėtojo, atstovams. Apie ginčo sklypo valymo darbus sužinojo jau po jų iš atsakovės, kuri suorganizavo susitikimą ginčo sklype su ieškovės bei jo, techninio prižiūrėtojo, atstovais. Ginčo sklype jo valymo nuo atliekų darbai nebuvo pilnai atlikti – jame visdar matėsi bitumo atliekų. Susitikimo metu iš ieškovės buvo pareikalauta tęsti ginčo sklypo išvalymo nuo atliekų darbus pagal techninės specifikacijos sąlygas, visiškai pašalinus atliekas, sklypą sutvarkyti. Pagal iki ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo atliktais geologiniais tyrimais buvo preliminariai nustatyta, kad bitumo atliekos sklype sudaro maždaug 12 tonų su pagal tyrimų metodiką numatyta 20 proc. galima paklaida. Kadangi iš ginčo sklypo ieškovė išvežė maždaug dvigubą kiekį medžiagų su bitumo atliekomis (mišiniais) bei dalis bitumo atliekų visdar liko ginčo sklype (buvo išvežtos ne visos bitumo atliekos), trečiasis asmuo mano, jog pati ieškovė nesilaikė ginčo sutarties specifikacijos reikalavimų, tinkamai neatskyrė bitumo atliekų nuo grunto (žemių), dėl ko bitumo atliekos buvo sumaišytos ir išvežtos su dideliu kiekiu grunto (žemėmis).

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje B. A. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, byloje per atstovę paaiškino, jog į ginčo sklypą jos tėvui, kurio teises ji yra perėmusi, yra atkurtos nuosavybės teisės. Bylos atsakovė 2024 m. jai pranešė, jog organizuoja ginčo sklypo išvalymo nuo atliekų darbus, kurie numatomi užbaigti iki metų pabaigos, vėliau jai buvo pranešta, jog išvalymo darbai neužbaigti, - dėl to pradėtas ginčas teisme. Trečiojo asmens žiniomis ginčo sklype anksčiau buvo Alytaus gelžbetonio gamykla su bitumo sandėliavimo vieta, sklype buvo įvairių atliekų, tame tarpe į gruntą išsiliejusio bitumo, ir daug daugiau nei 2 sunkvežimiai, išvežti ieškovės. Kadangi pastaroji neišvalė visų atliekų ir nesutvarkė ginčo sklypo (neįvykdė iki galo ginčo sutarties), jos, ieškovės, ieškinys turėtų būti atmestas.

         III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

8.       2024 m. rugsėjo 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė dvišalę Užteršto bitumo atliekomis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atlygintinų paslaugų teikimo (sutarties vykdymo) terminas buvo nustatytas 3 mėn., nustatyta fiksuoto (ieškovės pasiūlyme) įkainio (3010,00 Eur už 1 m3 bitumo atliekų (preliminarus šios rūšies atliekų kiekis – 12 kub. m.), 25,00 Eur už 1 m3 naftos produktais užteršto grunto (preliminarus šios rūšies atliekų kiekis – 150 kub. m.) bei 25,00 Eur už 1 m3 gelžbetoninių-betoninių statinių fragmentų liekanų (preliminarus šios rūšies atliekų kiekis – 5 kub. m.). kainodara, taip pat nustatyta maksimaliai paslaugos pirkimui atsakovės (užsakovo) skirta piniginių lėšų suma – 47107,44 Eur be PVM, arba 57000 Eur su PVM, - atsakovė (užsakovė) sumokės ieškovei (paslaugų tiekėjui) už faktiškai šio suteiktų paslaugų kiekį (vertę), neviršijant maksimalios sutarties vertės (57000 Eur su PVM). Sutartimi atsakovė (užsakovė) įsipareigojo sumokėti ieškovei (paslaugos teikėjai) už suteiktas paslaugas pagal faktinį jų kiekį per 30 kalendorinių dienų nuo paslaugų suteikimo, perdavimo-priėmimo dokumento pasirašymo (jeigu toks sudaromas) ir sąskaitos gavimo dienos (sutarties 4.2 punktas).

9.       2024 m. spalio 30 d. ieškovė (paslaugos teikėjas) išsinuomota iš uždarosios akcinės bendrovės „Daugesta“ technika (ekskavatoriumi Libhher ir 16 m3 krovinio talpos krovinine transporto priemone (sunkvežimiu) ginčo sklype iškasė, išvežė ir pridavė galutiniam sutvarkymui tokia veikla turinčiam teisę versti ūkio subjektui Alytaus RATC į regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno/Inertinių atliekų apdorojimo aikštelę 24 m3 bitumo atliekų, klasifikuotų pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles (toliau ir – Atliekų tvarkymo taisykles) (I priedo III skyriaus 17 skirsnį) kodu „17 03 02“ – bituminių mišinių, nenurodytų 17 03 01. Būtent tokią ieškovės deklaruotą sutvarkymui atliekų klasifikaciją kaip teisingą patvirtino jas priėmęs galutiniam sutvarkymui subjektas Alytaus RATC. 

10.       Ieškovei paaiškėjus (nustačius), kad ginčo sklype tvarkytinų bitumo atliekų yra ženkliai didesnis kiekis nei buvo preliminariai numatyta sutartyje (12 kub. m.), ir jos faktiškai jau sutvarkytų bitumo atliekų kiekiui pasiekus ir viršijus (dvigubai) maksimalią ginčo sutartimi atsakovės įsipareigotą sumokėti kainą, ji, ieškovė, nutraukė tolimesnį paslaugos teikimą ir apie tai informavo tiek atsakovę (užsakovę), tiek techninį prižiūrėtoją trečiąjį asmenį UAB „Grota“, įvykus bendram susitikimui ginčo sklype. 

11.       2024 m. spalio 31 d. ieškovė išrašė atsakovei apmokėjimui ginčo sąskaitą maksimaliai pagal ginčo sutartį 57000 Eur su PVM sumai (maksimaliai sutarties kainai), 2024 m. lapkričio 4 d. raštu pakartotinai informavo atsakovą (paslaugų užsakovę) dėl faktiškai įvykdytų paslaugų pagal sutartį už maksimalią sutarties kainą ir kartu su ginčo sąskaita pateikė ginčo sutarties įvykdymo įrodymus – deklaracijas ir atliekų perdavimo galutiniam sutvarkymui lydraščius (paslaugų perdavimo-priėmimo dokumentas nebuvo sudarytas). 

12.       2024 m. lapkričio 13 d. raštu atsakovė atsisakė apmokėti ginčo sąskaitą ir ją grąžino ieškovei, bei pareikalavo tęsti ginčo sutarties vykdymą iki visiško ginčo sklypo išvalymo nuo atliekų. Nesutikdama su tuo, ieškovė (paslaugų teikėja) 2024 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu dėl skolos priteisimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

13.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar : a) pati bylos ieškovė (atlygintinų paslaugų teikėja) tinkamai vykdė ginčo sutartį; b) ieškovė turėjo faktinį ir teisinį pagrindą išrašyti ir pateikti apmokėjimui atsakovei ginčo sąskaitą, o ši – prievolę ją apmokėti. 

14.       Dėl ieškovės ginčo sutarties vykdymo atitikties ginčo sutarčiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi nustatyta taisyklė, kad iš sutarčių kylančios prievolės turi būti vykdomos pagal įstatymų ar (ir) sutarties nurodymus. CK 6.718 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jog atlygintinų paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus, o jeigu pastarieji prieštarauja įstatymams ar sutarties sąlygoms, paslaugos teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti. Jau aukščiau minėta, kad atsakovė, kaip paslaugos užsakovas, reikalavo (davė nurodymą) ieškovę tęsti paslaugos teikimą, o ieškovė, kaip paslaugos teikėjas, atsisakė tęsti atliekų sutvarkymo darbus ginčo sklype (atsisakė sutarties), vertindama, jog ginčo sutartį tinkamai įvykdė, įvykdymo vertei su fiksuotu įkainiu pasiekus maksimalią sutarties kainą, nustatytą atsakovės (paslaugų užsakovo).

15.       Iš esmės atsakovė ir jos pusėje dalyvaujantys tretieji asmenys savo poziciją, kad pati ieškovė netinkamai vykdė sutartį, grindžia aplinkybėmis, kad : a) ieškovė neįrodė, jog atliekas išvežė būtent iš ginčo sklypo; b) ji išvežė ne tokias atliekas, dėl kokių buvo sutarta ginčo sutartimi (pridavė galutiniam sutvarkymui ne bitumą, o bitumo mišinius); c) ieškovė atliekas tvarkė ne pagal techninės specifikacijos (sutarties priedo) sąlygas (bitumą kasė ir išvežė sumaišiusi su dideliu kiekiu dirvožemio (žemėmis). Teismų praktikoje įrodymais pagal liečiamumo ir leistinumo kriterijus pripažįstami faktiniai duomenys, ypač kuomet jie patvirtina (paneigia) priešingas aplinkybes (konkuruoja) (CPK 178 straipsnis), vertinami pagal duomenų pakankamumo bei tikimybių pusiausvyros taisykles, iš kurių išplaukia, kad teismas gali pripažinti (konstatuoti) vieną ar kitą įrodinėtiną aplinkybę byloje nustatyta, jeigu visuma faktinių duomenų leidžia ją vertinti labiau tikėtina, nei kad būtų priešingai (CPK 183 straipsnio 1 ir 3 dalys, 185 straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovė įrodinėjo bitumo atliekų tvarkymo būtent ginčo sklype paslaugos suteikimo faktą atstovų paaiškinimais, taip pat įmonės buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentais – deklaracijomis, atliekų lydraščiais, važtaraščiais, darbų eigos ginčo sklype fotonuotraukomis ir metaduomenimis, taip pat ginčo sąskaita.  Atsakovė ir tretieji asmenys paneigiančių aukščiau išvardintus ieškovės įrodymų teismui nepateikė.

16.       Teismas sprendžia, kad atsakovės bylon pateiktų aukščiau išvardintų (punktas 15) duomenų, kurie pripažįstami įrodymais (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir kurie vieni kitus papildo bei patvirtina, o taip pat sudaro logišką įvykių ir šalių veiksmų grandinę, visuma yra pakankama tam, kad teismui spręsti, jog kur kas labiau tikėtinos yra būtent ieškovės tvirtinamos aplinkybės nagrinėjamu aspektu (kad atliekas ieškovė tvarkė (iškasė, išvežė ir pridavė galutiniam sutvarkymui tokia veikla turinčiam teisę užsiimti subjektui) būtent ginčo sklype, o ne kur nors kitur, be to, tvarkė pirmiau pažymėtu būdu būtent bitumo, o ne kokias tai kitokios kilmės atliekas. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės atstovų argumentais, jog atliekų klasifikaciją pagal Atliekų tvarkymo taisykles lemia būtent atliekų atsiradimo (susidarymo) šaltinis. Nagrinėjamu gi atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovės tvarkytos atliekos konkrečiame ginčo sklype buvo susidarę ne naftos apdorojimo (valymo) technologiniame procese (čia nebuvo perdirbama nafta), o kaip statybinės ir griovimo medžiagų atliekos, ginčo sklypo teritorijoje ilgą laiką netinkamai sandėliavus bitumą, kaip statybinę medžiagą (tai tiesiogiai patvirtina ne tik preliminariojo ekogeologinio tyrimo ataskaita, fotonuotraukos, bet ir trečiasis asmuo B. A.). Teismo vertinimu, sąvokų „bitumo atliekos“ ir „bitumo mišiniai“ nesutapimas ginčo sutartyje ir ieškovės bei Alytaus RATC dokumentuose yra nulemtas aplinkybės, kad ginčo sutartis buvo parengta ir sudaryta, jos turinį nederinant su Atliekų tvarkymo taisyklėmis (jose nustatytais atliekų klasifikacijos kriterijais ir naudojamomis sąvokomis). Aptariamas sąvokų skirtumas nagrinėjamu atveju teisiniu požiūriu nėra reikšmingas, kadangi aukščiau jau vardintų įrodymų visumos pagrindu spręsta, kad ieškovė tvarkė būtent bitumo, o ne kokios tai kitokios kilmės atliekas.

17.       Esminis ginčo byloje objektas yra aplinkybė, ar ieškovė ginčo sklype bitumo atliekas tvarkė rūpestingai, pagal sutarties (jos priedo - techninės specifikacijos) reikalavimus – atskyręs jas nuo aplinkinio dirvožemio (žemių) bei kitų atliekų (naftos produktais užteršto dirvožemio ir statybinių gelžbetoninių statinių fragmentų liekanų). Ieškovė tvirtina, kad bitumo atliekas tvarkė pagal sutarties reikalavimus (atskyrusi jas nuo aplinkinio dirvožemio (šį nustūmus) ir kt. po jomis (giliau) esančių atliekų), tokį tvirtinimą be kita ko pagrįsdama darbų vykdymo fiksacijomis (fotonuotraukomis su metaduomenimis). Atsakovė savo ruožtu tvirtina, kad buvo atvirkščiai – ieškovė bitumo atliekas sumaišė su dirvožemiu, todėl bendras tokio mišinio kiekis (svoris) ir viršijo nustatytą geologiniais tyrimais. Pastarąją savo poziciją atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grota“ grindžia preliminarių geologinių tyrimų ginčo sklype duomenimis (ataskaita), jog bitumo atliekų sklype esama maždaug 12 tonų nuo 20 proc. galima paklaida, arba ne daugiau 14,40 t. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (BPK 178 straipsnis), būtent bylos atsakovei tenka našta įrodyti, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį, konkrečiai, kad ji bitumo atliekas tvarkė (iškasė ir išvežė), sumaišydama jas su dirvožemiu. Teismo vertinimu, vien tik preliminarūs ekogeologinio tyrimo rezultatai (grynasis bitumo atliekų kiekis, svoris ginčo sklype), užfiksuoti ataskaitoje, kaip faktiniai duomenys, kurių kiti bylos duomenys nepatvirtina, nėra pakankami padaryti išvadai, jog ieškovė atliekas tvarkė netinkamai, neatskyrusi jų nuo aplinkinio dirvožemio bei kt. rūšių tvarkytinų atliekų. Tokia išvada daroma pirmiausiai dėl to, kad ekogeologinio tyrimo duomenys yra tik „preliminarūs“ ir savo esme nepaneigia aplinkybės, kad tikrovėje bitumo atliekų ginčo sklype buvo ženkliai daugiau nei 14,4 t., juolab, kad ir trečiasis asmuo, sklypo savininkė, B. A. per atstovę byloje nuosekliai tvirtino, jog bitumo atliekų ginčo sklype buvo daug daugiau nei ieškovo pakrauti ir išvežti du sunkvežimiai (24 kub. m.), be to, tai leidžia tvirtinti ir byloje esančios ginčo sklypo fotonuotraukos. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad bylos atsakovė neįrodė aplinkybės, kad atliekas ginčo sklype ieškovė tvarkė netinkamai, ne pagal sutarties reikalavimus (sumaišydamas su aplinkiniu dirvožemiu ir (ar) kitomis tvarkytinomis atliekomis). 

18.       Dėl atsakovės prievolės apmokėti ginčo sąskaitą. Jau minėta aukščiau, kad ieškovė nutraukė ginčo sutarties vykdymą, jam pasiekus maksimalią sutarties kainą, - maksimalią sumą, kurią atsakovė, būdama užsakovu, įsipareigojo ginčo sutartimi sumokėti už ieškovės paslaugą. Akivaizdu, kad tolimesnis ginčo sutarties vykdymas ieškovei būtų reiškęs darbą veltui, savo sąskaita, patiriant dėl technikos nuomos ir sutarties administravimo nuostolius, o tai savo ruožtu prieštarautų sutarties laisvės principui (CK 6.156 straipsnio 1 ir 2 dalys) bei reikštų jos šalių esminę nelygybę civiliniame teisiniame santykyje (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Teismas iš esmės sutikdamas su ieškovės pozicija, sprendžia, kad ginčo sutarties vykdymas iš jos, ieškovės, kaip paslaugos teikėjo, pusės pasibaigė dėl svarbios ir objektyvios aplinkybės – vykdymu (fiksuoto įkainio tarifu) pasiekus maksimalią ginčo sutarties kainą, todėl ieškovė pagrįstai pasinaudojo aukščiau minėto CK 6.718 straipsnio 3 dalyje numatyta teise atsisakyti sutarties. Teismo vertinimu nagrinėjamoje faktinėje situacijoje atlygintinų paslaugų teikėjo sprendimas atsisakyti sutarties atitinka ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), bei neprieštarauja CK 6.721 straipsnio 2 dalies taisyklei, sutarties atsisakymo priežastį teismui vertinant objektyvia ir svarbia.

19.       Tokiu būdu, atsakovei byloje neįrodžius priešingos aplinkybės, todėl teismui pripažinus, kad ieškovė ginčo sutartį vykdė (teikė atlygintinas paslaugas) tinkamai, pagal ginčo sutarties ir įstatymo reikalavimus, ir tolimesnio vykdymo atsisakė dėl objektyvios ir svarbios aplinkybės, ji įgijo atsakovės atžvilgiu vykdytiną reikalavimo teisę į faktiškai suteiktas paslaugas, neviršijant maksimalios sutarties kainos (57000 Eur) (CK 6.720 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pripažįstamą ieškovės reikalavimo teisę atitinka atsakovės prievolė apmokėti ginčo sąskaitą ginčo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Kadangi ginčo sąskaitos apmokėjimo terminas yra suėjęs, pripažįstamas pagrįstu ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 57000 Eur sumą kaip iš ginčo sutarties kilusios mokėjimo prievolės įvykdymą natūra. Teismas pritardamas ieškovės atstovų bei iš dalies ir trečiojo asmens B. A. pozicijai, sprendžia, kad ginčo sutarties vykdymo eigoje paaiškėjus objektyviai kliūčiai ieškovei be esminės žalos (nuostolių) sau tęsti ir baigti vykdyti ginčo sutartį – daug didesniam tvarkytinų ginčo sklype atliekų kiekiui, sutarties šalys turėjo bendradarbiauti ir kooperuotis dėl tolimesnio sutarties vykdymo, kas galėjo būti padaryta atsakovei inicijuojant sutarties pakeitimą (maksimalios sutarties kainos pakeitimą (padidinimą), arba skelbiant naują (papildomą) viešąjį atlygintinų paslaugų pirkimą, deja, atsakovė nei tokių, nei jiems panašių veiksmų nesiėmė ir be teisėto tam pagrindo atsisakė pati vykdyti sutartį (sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas). Teismo vertinimu, yra nepagrįstas ir atsakovės atsikirtimas ieškiniui aplinkybe, kad ji negalėjo įvykdyti sutarties (sumokėti ieškovei) dėl to, kad nebuvo sudarytas ir šalių pasirašytas paslaugų perdavimo-priėmimo aktas. Iš esmės pritardamas ieškovės argumentams šiam atsikirtimui, teismas pažymi, kad ginčo sklypas ieškovės žinion nebuvo perduotas, todėl ši neturėjo pareigos jį grąžinti (dokumentu), o paslaugos rezultatas (atliekos) šiuo atveju buvo perduotas galutiniam sutvarkymui tokią veiklą vykdančiam ūkio subjektui, todėl iš esmės ieškovė neturėjo ką perduoti atsakovei (paslaugos užsakovui), be to, ir pati atsakovės parengta ir ieškovės akceptuota ginčo sutartis numatė ne prievolę sudaryti aptariamą perdavimo-priėmimo aktą, o tik to galimybę „<jeigu jis sudaromas>” (sutarties 4.2 punktas). Taigi, paslaugų perdavimo-priėmimo akto nesudarymas nepanaikino atsakovės prievolės sumokėti ieškovei. Padarytos aukščiau išvados suponuoja teismo sprendimą 2024 m. gruodžio 19 d. preliminarų teismo sprendimą šioje byloje palikti nepakeistą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

20.       Bylos duomenimis ieškovė procese patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas : a) 791 Eur sumokėto  valstybei privalomo žyminio mokesčio, b) 2480,50 Eur sumokėjo advokatui už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų (atsiliepimo į prieštaravimus, rašytinių paaiškinimų (dukart) parengimą) surašymą bei atstovavimą 2025 m. liepos 14 d. ir 2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžiuose, nagrinėjant šią bylą iš esmės, viso – 3271,50 Eur. Duomenų apie atsakovės ir trečiųjų asmenų galimai patirtas bylos procese bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Kadangi šiuo galutiniu teismo sprendimu preliminarus teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ir ieškovės ieškinys visiškai patenkinamas, jai, ieškovei, pripažįstama procesinė teisė į visų jos patirtų bylos procese išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys), abiejų ginčo šalių procesinis elgesys byloje buvo vienodai tinkamas ir pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklės teismas nenustatė (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atlygintinų bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis) šioje byloje nėra. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 305, 307 straipsniais, taip pat 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 ir 8 dalimis,

n u s p r e n d ž i a  :

2024 m. gruodžio 19 d. šioje civilinėje byloje priimtą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Mažosios bendrijos „Waste management“ ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188706935, buveinės adresas – Rotušės a. 4, LT-62504 Alytaus m., ieškovei mažajai bendrijai „Waste managament“, juridinio asmens kodas 305648687, buveinės adresas – Tinklų g. 4B, LT-35115 Panevėžio m., : 1) 57000 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius eurų) skolos; 2) 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 19 d.) iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo; bei 3) 3271,50 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                         Algis Vieraitis