TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 27 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorei Editai Ročytei, kaltinamiesiems E. P., K. Š., D. J. ir G. D., įstatyminėms atstovėms E. M. ir D. Š., gynėjams advokatams Virginijai Vainorienei, Algimantui Ruginiui, Kristinai Adomavičienei ir Jurijui Malininui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Neimantei Nicienei ir Jūratei Nemniasevienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, ir

K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2009 m. lapkričio 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 2) 2011 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį; 3) 2011 m. lapkričio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį; 4) 2015 m. rugpjūčio 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; 5) 2017 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 149 straipsnio 4 dalį; 6) 2018 m. vasario 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį; 7)  2019 m. gegužės 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį; 8) 2019 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu, pagal 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, ir

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis neįgalumą (darbingumas 45 procentai), baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2013 m. lapkričio 27 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu; 2) 2014 m. birželio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 3) 2014 m. rugpjūčio 6 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį; 4) 2014 m. spalio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį; 5) 2014 m. gruodžio 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį; 6) 2017 m. lapkričio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 7) 2018 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su 2017 m. lapkričio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 55 paros arešto, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, ir

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė:

E. P., K. Š., D. J. ir G. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: jie veikdami kartu bendrininkų grupėje 2021 m. lapkričio 27 d. apie 18.15 val., viešoje vietoje – prie Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Sedos skyriaus pastato, esančio Dariaus ir Girėno g. 4, Sedos m., Mažeikių rajone, tyčia įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu ir grasindami, demonstravo nepagarbą aplinkiniams - demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų, bėgo link nepilnamečių N. B., N. N. ir K. K., kai K. Š. grasindamas žodžiais: „linkėjimai iš Viekšnių“, ranka smūgiavo į N. B., tačiau N. B. išvengus smūgių pasilenkiant ir pabėgus su N. N., pasivijo K. K. ir sugriebęs už vilkėtos striukės gobtuvo, bei stipriai jį tempdamas pargriovė ant gatvės grindinio, ko pasėkoje K. K. susitrenkė dešinį skruostą ties apatiniu žandikauliu, ir gulinčiam ant žemės K. K. sudavė kojomis ne mažiau 5 smūgius į nugarą, šonus, kojas, stuburgalį ir kitas kūno vietas, po to visi kartu K. Š., D. J., E. P. ir G. D., tyčia spyrė kojomis K. K. ne mažiau 10 kartų į šlaunis, nugarą, stuburgalį ir kitas kūno vietas, sukeldami K. K. fizinį skausmą, bei reikalaudami niekam nesakyti, grasino užmušti, sakydami: „jeigu išskųsi, bus dar blogiau, rasiu, užmušiu“ ir tempė K. K. link gatvėje stovėjusio automobilio „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), siekdami jį įdėti į automobilio bagažinę, tačiau neįdėjo, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi pastebėti praeivio M. Z., reikalavusio nutraukti nusikalstamus veiksmus, pabėgo, tokiais savo veiksmais sukėlė išgąstį K. K., N. B., N. N., bei šokiravo juos ir aplinkinius M. Z., sukėlė jų pasipiktinimą, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis E. P. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną, kaip nurodyta kaltinime,  su G. D. vaikščiojo po Viekšnius. Atvažiavo D. D. su K. su automobiliu „Opel Zafira“. Automobilį vairavo D. D.. K. paskambino D. J.. Tada visi nuvažiavo prie „Aibės“ ir pasiėmė D. J. ir sumąstė važiuoti į Sedą. Į Sedą važiavo, nes sediškiai jį su G. buvo sumušę, jautė nuoskaudą. K. pasiūlė važiuoti ir atkeršyti. Viską pasakė ir visi žinojo, ko važiuoja į Sedą. Nuvažiavus į Sedą ten važinėjosi. Tada pamatė tris vaikus, K. liepė sustoti. Jis, D., K. ir G. link tų trijų vaikų bėgo. Tada K. pagavo K. už kapišono. K. nukrito ant žemės, ten buvo asfaltas. Tada K. spyrė tam vaikinukui. Visi pribėgo. Jis su D. spyrė tam vaikinukui į šlaunį. Neprisimena, ar G. spyrė, ar ne, nes buvo sutemus. Toliau vairuotojas pašaukė juos ir liepė lipti į automobilį, nes nufotografavo automobilio numerius. Grįžtant D. D. paskambino jo tėvas ir pasakė, jog skambino iš policijos. Nematė, ar kas nors norėjo K. K. įdėti į bagažinę. Girdėjo, kad kažkas iš jų tada sakė „linkėjimai iš Viekšnių“. Jis su G. prašė, kad jų neišduotų, jog jie irgi buvo muštynėse, tačiau vėliau jis pats ir G. nusprendė prisipažinti ir paskambino tyrėjai. K. vienas pats norėjo prisiimti visą kaltę. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaltinamasis K. Š. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. lapkričio pabaigoje su D. J. vaikštinėjo po Viekšnius. Nepamena, kaip ir su kuom susitiko. Atvažiavo D. D. išvažiavo į Sedą. Į Sedą važiavo automobilių „Opel Zafira“ taip: vairavo D. D., jis sėdėjo šalia vairuotojo priekyje, gale buvo D. J. bei G. su E.. Sedoje pamatė tris jaunuolius, išlipo iš automobilio visi išskyrus vairuotoją. Visi pradėjo bėgti link tų jaunuolių. Jis dar nugriuvo. Jis pasakė „linkėjimai nuo Viekšnių“. Tie jaunuoliai bėgo nuo jų. Vieną jaunuolį pagavo, kas ir kaip nepamena. Pamena, jog tas jaunuolis buvo nukritęs ant žemės/šaligatvio. Tas jaunuolis kažką šaukė, nes buvo mušamas. Jis kojomis spardė į tą jaunuolį, gal du smūgius, ne viską pamena, nes buvo išgėręs tuo metu. Neatsimena, kas kokius veiksmus darė. Jis pakėlė tą jaunuolį ir puolė prie automobilio ir išvažiavo į Viekšnius. Matė, jog buvo praeivių. Nebuvo ketinimo kišti į bagažinę. Bendrai visi mušė, bet tiksliai negali pasakyti. Kas buvo automobilyje, visi kalbėjosi, jog primušė vaikus. Važiuodami sužinojo, jog automobilio ieško policija. Po įvykio dar prisigėrė ir girtumas jo veiksmams įtakos turėjo, nes būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Įvykio metu buvo apsirengęs šviesiais džinsais, balti kedai, striukė mėlyna, balta ir juoda spalvomis, su galvos apdangalu. Buvo su akiniais. Įvykio metu buvo gėręs su D. J.. Patvirtino, jog jaunuolį mušė visi, kas važiavo automobilyje bei patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog tą jaunuolį mušė visi. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio.

Kaltinamasis D. J. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad sėdėjo ir gėrė alkoholį su K. stotelėje Viekšniuose. Atvažiavo D. su automobiliu. Į Sedą važiavo automobiliu „Opel Zafira“. Važiavo jis, K., G. ir E.. Į Sedą važiavo keršyti, nes sediškiai buvo sumušę G. ir E.. Sedoje vairuotojas liepė išlipti, kur daug žmonių. Iš automobilio išlipo jis, K., E. ir G.. Pamatė tris/keturis žmones. Norėjo eiti pakalbėti, o tie pradėjo bėgti, jie juos vijosi. Matė, kaip K. bandė pačiupti vieną už kapišono ir K. pargriuvo. Ir tas „žmogeliukas“ irgi pargriuvo ant asfalto. K. atsistojo, visi pribėgo, t. y. jis, E. ir G.. Tada K. ar bandė suduoti, ar ne nematė, nes buvo tamsu. Tada įspyrė tam žmogui vieną smūgį į koją. E. su G. buvo toliau, ką jie darė nekreipė dėmesio. Tada vairuotojas pakvietė juos, nes numerius nufilmavo. K. tą „žmogeliuką“ pakėlė ir jis išėjo. „Žmogeliukas“ šaukėsi pagalbos, nes jis su K. jį mušė. Tuo metu buvo išgėręs ir blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Patvirtino, jog jo pravardė – „Š.“. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, nori atsiprašyti nukentėjusiojo.

Kaltinamasis G. D. teisiamajame posėdyje kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir paaiškino, kad tai įvyko 2021 m. lapkričio mėnesį. Jis su E. vaikščiojo lauke. Nuvažiavo į Sedą su automobiliu „Opel Zafira“ (duomenys neskelbtini) spalvos, kur važinėjosi. K. sušuko stojam ir lipam. Gatvėje buvo trys asmenys. Jaunuoliui spyrė K., D. ir E. vieną kartą. Jis nieko nespyrė. K. spyrė daug kartų, E. spyrė 1-2 kartus, D. J. 3 kartus. Mušimas galėjo trukti apie 5 minutes. Jis pats buvo pribėgęs iki nukentėjusiojo likus apie 2-3 metrus. Tada jis atsitraukė prie mašinos apie 10 metrų. Jis stebėjo aplinką. Pats buvo išsigandęs. Tada sulipo į automobilį ir visi išvažiavo. Jis buvo išsigandęs, todėl prašė, kad jo neišduotų. Juos vežė D. D.. Paneigė, jog buvo sumuštas sediškių. Po kurio laiko pats paskambino tyrėjai ir prisipažino, jog sudalyvavo sumušime, tačiau nenorėjo, kad tėvai apie tai sužinotų. Paskambinęs tyrėjai pasakė, jog prisipažįsta, kad buvo Sedoje, tačiau nieko daugiau nesakė. Įvykio metu neblaivus buvo K. ir gėrė dar alų. Patvirtino, jog nieko nedarė nukentėjusiajam. Nurodė, jog su D. D. po įvykio sukonfliktavo dėl jo panelės ir jis buvo sulaukęs grasinimų iš D. D., tačiau šio įvykio dėl savo draugės nesieja su muštynių įvykiu bei nurodė, jog jokių santykių su D. D. nebepalaiko. Patvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas M. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai laiko nepamena, tai galėjo būti žiema. Tai vyko Sedoje prie kultūros namų Dariaus ir Girėno gatvėje. Apie 19-20 val. Atvažiavo automobilis „Opel Zafira“ (duomenys neskelbtini) spalvos. Buvo su „(duomenys neskelbtini)“ ženklu ant galo. Automobilis sustojo kelkraštyje prie kultūros namų. Iš automobilio iššoko trys asmenys, kurie pradėjo vytis vaikinuką. Pradžioje buvo keli vaikinukai, tai matė, nes vietoje apšviesta. Užpuolikai sakė grasinančius žodžius. Vienas vaikinukas apvirto ir jį spardė. Nukritusiam vaikinukui įspyrė 3-4 smūgius iš kojų, vienas spardė intensyviau. Vaikinuką spardė ir mindžiojo. Tą vaikinuką dar tempė link automobilio, tačiau vaikinukas išsivadavo ir nubėgo į parduotuvę „Aibė“. Jis pradėjo šaukti, rėkti bei bėgo link jų, tačiau jie susėdo į automobilį ir važiavo link jo. Tada jis telefonu nufilmavo numerius. Tada jis nuėjo į parduotuvę „Aibė“, kur pakalbėjo su nukentėjusiuoju bei iškvietė policiją. Nukentėjęs vaikinukas buvo išsigandęs, šoko būsenoje, veidas nubrozdintas. Jis nuramino vaikinuką. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei patvirtino, jog įvykio metu buvo keturi vaikinai, kurie užpuolė nukentėjusįjį ir visi mušė tą vaikinuką.

Liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai galėjo būti pernai rudenį ar žiemą. Jis važiavo į Viekšnius vienas automobiliu „Opel Zafira“ (duomenys neskelbtini) spalvos, kur prie bažnyčios, prie Viekšnių barako susitiko kaltinamuosius: E., G., D. J. ir K., kurie paprašė jo juos nuvežti į Sedą. Į Sedą važiavo kaimais pro Užlieknę. Automobilį vairavo jis, šalia jo keleivio vietoje sėdėjo K., o gale E. P., G. D. ir D. J.. Automobilyje susitarė, kad jam įpils dyzelio. Atvažiavus į Sedą privažiavo prie kelių jaunuolių ir kažkas paprašė, kad jis sustotų. Jis sustojo, iš automobilio išlipo visi ir jie pradėjo gaudyti tuos vaikinukus. Vienas parkrito ant žemės, tada jie jį ėmė spardyti. Kas spardė nepamena. Tada tą jaunuolį pakėlė ar jis pats atsikėlė ir nutempė prie automobilio ir bandė atidaryti jo automobilio bagažinę, tačiau jis liepė nedaryti bagažinės. Tada visi susėdo į automobilį ir nuvažiavo. Matė, kaip vyriškis, kuris buvo su žmona ir vaikais juos nufotografavo, nes matė blyksnį. Važiuojant iš Sedos automobilyje vyko sąmyšis, visi kalbėjo apie užpuolimą. Tada prieš grįžtant sustojo degalinėje ir įsipylė kuro. Už 5-6 eurus, kuriuos davė E.. Viekšniuose visus paleido. Dar grįžtant paskambino jam tėvas, kuris pranešė, jog skambino iš policijos, liepė grįžti namo. Tą vakarą išgėrę buvo K. ir D. J., kurio pravardė „Š.“. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Mažeikių rajono policijos komisariate vyr. tyrėju. Buvo įvykis Sedoje, tai galėjo būti 2021 m. rudenį spalio arba lapkričio mėnesį, buvo šalta. Buvo sumuštas nepilnametis, pažeista viešoji tvarka. Pamena, jog pranešėjas buvo M.. Pranešė, jog iš automobilio išlipo asmenys, kurie mušė ir norėjo įkelti į bagažinę jaunuolį, o pranešėjas sušuko ir išbaidė užpuolikus. Pagal automobilio numerius atsekė automobilį, vairuotojas gyveno Gyvolių kaime. Įtariamieji gyveno (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pasakė, jog vežė D. J. ir dar vieną. Nuvažiavo pas D. J., ten vietoje rado ir K. Š., kuris kartu važiavo bei prisipažino, jog sumušė jaunuolį. Taip pat pagal liudytojų parodymus K. Š. atitiko apibūdinimus. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Mažeikių rajono policijos komisariate. Buvo gautas pranešimas, jog Sedoje buvo užpultas nepilnametis. Atvykus įvykio vietoje buvo liudytojas, nukentėjusysis buvo medikų automobilyje. Liudytojas papasakojo, kad kažkurioje gatvėje pamatė, kad buvo užpultas berniukas, jį ant žemės paguldė, lyg spardė. Jam pradėjus bėgti link nukentėjusiojo, asmenys įlipę į automobilį, pasišalino. Kadangi pranešėjas buvo įsidėmėjęs automobilio valstybinį numerį ir pagal tą numerį buvo nustatytas automobilio savininkas. Buvo nuvykta į Gyvolių kaimą, ten pabendravo su vairuotoju, jis nurodė, kad ten su juo automobilyje buvo kartu asmenys, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi vienas asmuo iš ankstesnių įvykių buvo žinomas pravarde „Š.“, žinoma buvo jo gyvenamoji vieta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), bendrabutyje. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), bendrabučio laiptinėje K. ir D. rado ir sulaikė K. Š..

Be teisminio nagrinėjimo metu duotų kaltinamųjų ir liudytojų parodymų kaltinamųjų E. P., K. Š., D. J. ir G. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo ištirtais įrodymais, o būtent:

-       2021 m. lapkričio 27 d. įvykio registravimo informacija ROIK 0121000761767, kur nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 27 d. 18.29 val., M. Z. pranešė, kad ką tik eidamas (duomenys neskelbtini), su šeima pamatė kaip iš „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, išlipo 4 vaikinai ir puolė mušti gatve einantį (duomenys neskelbtini) metų vaikiną, visi jį spardė kojomis. Berniukui skauda nugarą, kaklą. Pranešėjas pradėjo rėkti ir pastarieji 4 iš kart sėdo į automobilį ir pasišalino link Renavo pusės. Berniukas jų nepažįsta (t. 1, b. l. 18-21);

-       2021 m. lapkričio 27/2021 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Mažeikių rajone, Seda, Dariaus ir Girėno g. 4. Įvykio vietoje yra daugiaaukštis pastatas. Iš centrinės gatvės pusės prieinama prie pastato įėjimo durų, kurios užrakintos. Virš pastato durų yra stendas ant kurio užrašytas užrašas „Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla Sedos skyrius“. Šalia apžiūrimo pastato yra pėsčiųjų takas, kuris veda link kelio važiuojamosios dalies. Pėsčiųjų takas pažymėtas skiriamuoju ženklu pėsčiųjų perėja. Pėsčiųjų perėja apšviesta gatvės apšvietimu. Įvykio vieta vaizdo kameromis stebima nėra, pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 22-24, 25-31);

-       2021 m. lapkričio 27 d./2021 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrima transporto priemonė, esanti sodybos teritorijoje, kuri neaptverta, prie pastato matoma (duomenys neskelbtini) spalvos transporto priemonė „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis stovi į gyvenamojo pastato pusę. Automobilio durys užrakintos, ant jų jokių įsilaužimo žynių nėra, pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 32-34, 35-40);

-       2021 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namo sodyba neaptverta, apaugusi medžiais. Sodybos teritorijoje matomas stovintis plytinis pastatas. Pastato dalis iš centrinės (duomenys neskelbtini) gatvės apšviesta gatvės apšvietimu. Prie pastato sienos yra kauburys, apdengtas juodos spalvos polietileno plėvele. Šalia pastato sienos rasta ir išimta vyriška striukė su gaubtuvu. Vyriška striukė atitraukta, baltos spalvos užtrauktuku, striukės gaubtuvas mėlynos spalvos. Striukės šonuose ties juosmeniu kišenės. Įvykio vietoje vyriška striukė fotografuota. Apžiūros metu įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis stebima nėra, pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 41-43, 44-50);

-       2022 m. kovo 3 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrima vyriška striukė, savanoriškai pateikta nukentėjusiojo K. K. atstovės pagal įstatymą I. K.. Striukė be galvos gobtuvo, apykaklės išorinėje pusėje yra prisiūta viena užtrauktuko pusė, pridėtos foto lentelės (t. 2, b. l. 17-19, 20-23);

-       2021 m. lapkričio 27 d./2021 m. lapkričio 28 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ant K. K. dešinės pusės skruosto srityje matomas 3 cm pakitimas, kuris nufotografuotas, pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 146-147, 148-152);

-       2021 m. lapkričio 27 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad įvykio adresas Dariaus ir Girėno g. 4, Seda, Mažeikių r., apžiūrėtas K. K., kuriam nustatytas skruosto ir galvos sumušimas, vykti į ligoninę atsisakė (t. 1, b. l. 156-157);

-       2022 m. sausio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad pagal užklausą gauti kūno kameros B0F1EC6197FO įrašai 2021 m. lapkričio 27 d. nuo 13:13 val. iki 22:44 val. dviejuose failuose. Faile 2021_1127_191426_001 matoma įrašas nuo 19.14 val., tuo laiku greitosios medicinos pagalbos automobilyje sėdi vaikinas, kuris užsidėjęs akinius, užsimovęs galvos gobtuvą, jis pasisako, kad yra K. K.. Moteris sėdinti automobilyje nurodo, kad yra vaikino mama I. K.. K. K. nurodo, kad vasarą buvo muštynės Viekšniuose dėl kažkokios mergos, visi ėjo muštis, o jis žiūrėjo, o va šiandien jis fotografavosi su draugais, atvažiavo suspardė jį ir pasakė linkėjimai nuo Viekšnių. Jis fotografavosi su N. B. ir N. N.. Jis nepažįsta, kas jį mušė. Parodo dešinį skruostą, matosi paraudęs, sako, kad jį spardė. K. K. pasakoja, kad tie, kurie spardė buvo girti, smirdėjo alumi, vairuotojas iš automobilio nelipo. Paklausus apie sužalojimus K. K. rodo į dešinį skruostą ir į kairę koją, sakydamas, kad tose vietose jam padarė sužalojimus. I. K. nurodo, kad atsisako sūnų vežti į ligoninę. Greitosios medicinos pagalbos specialistas padiktuoja nustatytą diagnozę: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas. Antrame faile 2021_1127_191426_002 policijos pareigūnas užsirašė liudytojų N. B., N. N. duomenis ir išleidžia eiti namo. K. K. ir jo mama sėda į policijos automobilį ir pavažiuoja prie netoliese esančio pastato, ant kurio lentelė su adresu Dariaus ir Girėno 4, kaip jiedu įvardija muzikos mokyklos ir K. K. nurodo, kad va čia, prie šio pastato, prie gatvės jį paguldė ir suspardė. Automobilis atvažiavo iš miesto pusės, o nuvažiavo link Renavo. Pareigūnė pasako, kad dabar apsiklaus K. mamą ir įrašas baigiasi (t. 2, b. l. 67-69);

-       2021 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas D. D. atpažįsta foto Nr. 3 esantį D. J., paaiškindamas, kad tai jo apklausoje įvardintas D. pravarde „Š.“, kuris Sedoje kartu su K. ir dar dviem spardė paauglį, pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 174-176, 177-179);

-       2021 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas D. D. atpažįsta foto Nr. 2 esantį K. Š., paaiškindamas, kad tai jo įvardintas K., kuris ne mažiau penkių kartų spyrė Sedoje paaugliui, jis paauglį nešė pakėlęs ir norėjo kišti į jo automobilio bagažinę, pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 180-182, 183-185);

-       2021 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojas K. K. atpažįsta foto Nr. 3 esantį D. J., kaip asmenį, kuris buvo tarp jį mušusių asmenų ir jam spyrė, pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 186-188, 189-191);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. K. parodymais, kur jis apklaustas kaip liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad susitiko su draugais N. B. ir N. N., apie 6 val. vakaro, prie Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos. Išėjo į miestą, N. B. paprašė „pasifotkinti“, jis sutiko, „fotkinosi“ valandą, dvi. Privažiavo „Opel Zefyra“, prie muzikos mokyklos, gatvės nepamena, bet Sedoje. Iš mašinos išlipo 5-6 žmonės. Jie buvo girti, smirdėjo alkoholiu, priėjo prie B., pačiupo už striukės rankovės ir pasakė: „linkėjimai iš Viekšnių“. N. iš karto savo telefoną įsikišo į kišenę. Jam sakė bėgti. Jis pradėjo bėgti, žmogus su mėlyna striuke pačiupo jam už kapišono, parvertė, pribėgo 5 žmonės ir jį suspardė. Kai jį patempė už kapišono, jis parvirto atgal – krito ant nugaros, bet kai jie norėjo jį suspardyti, jis pasisuko ant šono ir pradėjo dengtis galvą. Kai nukrito, pajuto, kad nugaros viduryje kažkas sudūrė, pajuto skausmą (skausmą įvertina 5 balais iš 10). Dengėsi veidą, kad jo nesužalotų labiau. Kai tas vienas žmogus jį parvertė, tada jis vienas jį spardė, tada pasikvietė tuos draugus ir jie visi pradėjo jį spardyti. Vienas jam įspyrė 5-6 kartus. Kai krito, jam spyrė su kulnu į nugarą, į šonus suleido, kojas atspardė ir į subinkaulį. Pajuto sudūrimą, skaudėjo (skausmą įvertina 5-6 balais iš 10). Jis sakė: „bėkit čia“. Nepamena, ar jis minėjo vardus. Jo draugai pabėgo, spėjo, nes jie greitesni. Aišku, jie girdėjo, kad jis šaukė, bet negalėjo atbėgti, nes jie buvo tik 3. Nubėgo pas direktorės mamą, paprašė vandens. Kai kiti atbėgo, pradėjo jį mušti, spardė, palietė į šlaunis, subinkaulį ir į nugarą. Nuo kitų žmonių gavo gal 10, 6, 7 smūgius. Jam buvo skaudžiai (skausmą įvertina 6-7 balais iš 10). Tai truko 10-15 minučių. Po spardymo atbėgo toks M. Z. ir jį išgelbėjo, pradėjo šaukti: „ką darot“, kad jį paleistų. Tada jie atidarė bagažinę ir norėjo jį įkišti. Vienas, iš tų kur spardė, kokių 16-18 metų, be plaukų – labai trumpai apsikirpęs, sakė: „palikim jį ir varom iš čia“. Sakė, kad niekam nesakytų, o jeigu pasakys, tada užmuš. Asmuo, kuris sakė, kad jį paliktų ramybėje, tas pats uždarė bagažinę. Jį norėjo įmesti į bagažinę. Suprato, nes atidarė bagažinę, stipriai suspaudė jo rankas. Tada M. Z. pradėjo ant anų bėgti. Jį paleido, uždarė bagažinę, pasakė: „jeigu išskųsi, bus blogai“, susėdo ir išvažiavo. Jis įbėgo į „Aibę“, ten dirba jo teta. Jam buvo stresas, jis atsisėdo ir sakė, kad pakviestų jo tetą S.. Jo paklausė, ar nori, kad iškviestų policiją. Jis iš streso pasakė, kad jo. Tada iškvietė policiją, greitąją. Atvažiavo, viską surašė, atsisėdo į greitosios mašiną, jam sudavė vaistų, raminančių. Atvyko prie „Aibės“ parduotuvės. Asmenys, kurie mušė, nuvažiavo – gavo tokios informacijos, kad jie išvažiavo į klubą Mažeikiuose. Jis jų nebematė. Jam tiesiog papasakojo, kad juos sumušė mažeikiečiai. Tą vakarą su jais nebebendravo. Mašina buvo „Opel Zefyra“, ant bagažinės buvo uždėtas (duomenys neskelbtini), numerių neįsidėmėjo, mano, kad buvo (duomenys neskelbtini) spalvos. M. Z. matė, kaip atrodė automobilis, užsirašė numerius ir spalvą. Pirmasis žmogus, kuris jį pačiupo, buvo su mėlynu švarku-megztiniu, su akiniais ir trumpais plaukais. Akiniai buvo juodi, skirti regėjimui. Buvo tamsu, negali tiksliai pasakyti, bet mano, kad buvo juodi. Jo ūgis tikrai ne kaip jis – biški žemesnis, kokių (duomenys neskelbtini) cm, ne stambus – kaip jis. Jo ūgis (duomenys neskelbtini) cm. Daugiau nieko negali papasakoti apie jo išvaizdą. Jis galėtų jį atpažinti. Kai pačiupo, jis jam nieko nepasakė, tiesiog patraukė atgal, N. pasakė: „linkėjimai nuo Viekšnių“. Jis buvo su tokia kaip mėlyna striuke. Jis buvo lėtesnis tai jį pačiupo, o kiti buvo greitesni, tai juos vijosi greitesni. Jo striukės priekis buvo mėlynas, o nugara juoda, su kapišonu, su užtrauktuku. Kelnės buvo juodos, kaip kokio chuligano, batai irgi juodi su baltu „Nike“ ženklu. Nepamena, ar buvo ką nors užsidėjęs ant galvos. Ant kelnių buvo kažkoks ženkliukas, bet nežino koks, negali apibūdinti kokios spalvos ženkliukas. Kelnės buvo tokios laisvos „treninginės“ kelnės, kaip nešioja maži vaikai. Tas, kuris jį paleido, paėmė už jo rankos, pakėlė, uždarė bagažinę ir pasakė: „jeigu kažkam pasakysi, ras ir užmuš“. Tas žmogus buvo visas juodas – juodos kelnės, striukė juoda, be kapišono, visa galva trumpais tamsesniais plaukais, kūdas. Ant kairės rankos riešo buvo kažkokia kaip tatuiruotė, kaip užrašas, juodos spalvos. Jis jam pasirodė kokių 17-18 metų. Tas, kur buvo su mėlynu švarkeliu 25 arba 30 metų. Iš kitų daugiau nieko neprisimena, tik tuos du. Į kitus nenorėjo žiūrėti, jo mintys buvo, kad greičiau nuo jų bėgti. Kai jį spardė, mašinoje buvo šeštas žmogus, jis visą laiką sėdėjo prie vairo ir jo nemušė. Jį spardė 5. Jie nieko nekalbėjo, tik sakė, kad jeigu išskųsi, bus dar blogiau. Mano, kad žmogų su tatuiruote atpažintų. Prieš įvykį su nė vienu nėra bendravęs. Po muštynių, kai grįžo namo, aišku buvo mėlynės – ties dubeniu, ant nugaros ir ant dešinio skruosto ties apatiniu žandikauliu. Ant žandikaulio atsirado mėlynė, kai krito. Tikrai galėjo atsirasti, nes stipriai krito ir galėjo susitrenkti. Bėgo kiek galėjo, iš visų jėgų, todėl kai patempė jis krito ant kelio – plento. Daugiau nieko nebuvo. Tepė vaistus, gulėjo lovoje. Mėlynes gydė 2-3 dienas, ant žandikaulio tepė vaistus, kad paslėpti. Jam vaistus patepė mama. Į gydytojus daugiau nesikreipė. Asmuo su juoda striuke, kuris jį paleido, tas pats ir bandė jį įkišti į bagažinę. Su mėlyna striuke stovėjo šalia, nieko nedarė ir laukė, kol jį įkiš į bagažinę. Įvykio metu nukentėjo psichologiškai. Pirmą, antrą, trečią dieną nėjo į lauką, nes bijojo. Paskui pradėjo eiti. Bijojo, kad privažiuos mašina, įmes į bagažinę ir jį išveš. Paskui baimė praėjo. Policija nufotografavo mėlynes. Jam suplėšė striukę – tiesiog nuplėšė kapišoną. Savo daiktus saugojo, laikė prie savęs. Teisėjos kl.: Kaip jam atrodo, ką matė jo draugai? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Jam pasakojo, kad bėgdamas prie mokyklos atsisuko ir matė, kad jį mušė. Sustojo kokioms 1-2 minutėms ir bėgo toliau, kad nepagautų. Teisėjos kl.: Ar tą vakarą grįžo draugai? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Grįžo. Kai tie žmonės pasišalino, jie greitai grįžo pas jį. Teisėjos kl.: Kiek žmonių vijosi tavo draugus? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Du, bet nepavijo, nes iš karto jiems pasakė, kad bėgtų pas jį. Teisėjos kl.: Kaip mano, kodėl juos užpuolė? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Gal kiti sediškiai buvo ką nors prisidirbę. Iš jo kompanijos nė vienas jų nepažinojo. Prokurorės kl.: Kada nutiko šis įvykis? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Mama geriau žinotų. 2021 m., negali pasakyti, koks buvo mėnuo. Gali pasakyti, kad buvo antradienis, tarp 18-19 val. Negali pasakyti, koks buvo metų laikas. Buvo šlapia, bjauru, visur svaidėsi lapai – gali būti, kad buvo ruduo, bet ne vasara. Prokurorės kl.: Kuo jam buvo suduoti smūgiai? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Iš kojų. Iš rankų nieko nebuvo. Iš kulno dėjo atbuliniu. Prokurorės kl.: Kuris spardė kulnu? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Tas mėlynas. O kiti spardė iš pirštų galų, kaip nenorėdami. O tie du, kur su mėlynu ir su juodu švarkeliu, spardė kaip norėdami. Teisėjos kl.: Kuo remiantis sako, kad spardė kaip nenorėdami? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nes spardė dailiai, švelniai, taip kaip minkštai. O tie du šaukė: „spirk smarkiau“. Teisėjos kl.: Keli žmonės jį spardė? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: 3-4-5. Labiau atrodo, kad 4. Prokurorės kl.: Iš ko suprato, kad jį spardė 4 žmonės? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nes vienas žmogus tiek nesuspardytų, buvo daug smūgių. Teisėjos kl.: Ar pats juos matė? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Matė, kad jie pribėgo iki jo, kai pašaukė. Mano, kad spardė. Teisėjos kl.: Kaip jis atsidūrė prie mašinos bagažinės? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Tas su juoda striuke jį pakėlė dviem rankomis. Paėmė už vienos rankos – jis pats leidosi keliamas. Mėlynas atidarė bagažinę. Tas, kuris vairavo mašiną, tuo momentu, kai jį kėlė, privažiavo arčiau. Mėlynas atidarė bagažinę, juodas paleido, kai M. pradėjo šaukti, tada pasakė: „jeigu kažkam pasakysi, pasigaus, užmuš“. Prokurorės kl.: Ar iš jo kažko reikalavo, kažką atėmė? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nieko. Savo daiktus laikė prie savęs. Prokurorės kl.: Ar dėl šio įvykio su juo kas nors susisiekė, atsiprašė? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Ne, niekas. Įtariamojo gynėjo kl.: Nuo kurio, iš jį mušusių asmenų, nukentėjo labiausiai? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Su mėlyna striuke. Įtariamojo gynėjo kl.: Ar už tai ką jis patyrė, pageidauja kompensacijos? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nežino. Įtariamojo gynėjo kl.: Ar priimtų atsiprašymą? Jeigu paklaustų, ar nori kompensacijos? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Atsiprašymo ne. Kompensacijos - nežino. Įtariamojo kl.: Kokiais batais buvo apsiavę kiti? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nežino. Teisėjos kl.: Kokiu momentu pamatė, kad vienas žmogus yra apsiavęs juodais batais su baltu „Nike“ ženklu? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Kai tas, kur buvo su mėlynu švarkeliu, pačiupo N. B.. Teisėjos kl.: Kokie buvo batai to, kuris buvo su juoda striuke? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nežino. Teisėjos kl.: Ar matė žmonių batus, kurie jį spardė? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nematė, nes tuo metu dengėsi veidą. Įtariamojo kl.: Ar matė žmogų su baltais batais? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Gal buvo, bet 100 proc. negarantuoja. Teisėjos kl.: Kas pasakė, kad šiandien turi čia atvažiuoti? Ką sakė kalbėti? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Mama, sakė, kad reikės kalbėti su psichologe. Aišku, pirma nenorėjo eiti, bet po to persigalvojo. Teisėjos kl.: Gal girdėjo kokius nors vardus, pravardes? Kaip jie vienas į kitą kreipėsi? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Tada, kai jį primušė, jis girdėjo, bet dabar neprisimena. Tą pačią dieną buvo prisiminęs, būtų pasakęs. Teisėjos kl.: Ar tą vakarą kam nors pasakė tą vardą? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nesakė. Teisėjos kl.: Ar jo draugai galėjo girdėti tą vardą? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Gal ir girdėjo. Mano, kad tikrai galėjo girdėti. Teisėjos kl.: Ar tai ką papasakojo yra tiesa? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Taip, tiesa. Viskas ką papasakojo taip ir buvo (t. 1, b. l. 54-58);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais I. K. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad 2021 m. lapkričio 27 d. apie 16 val. sūnus K. K. išėjo iš namų su draugais, kiek jai žinoma sūnus buvo su draugais N. B. ir N. N. Sedos miestelyje. K. K. paaiškino, jog apie 18.25 val. jis buvo su nurodytais draugais prie „Muzikos ir meno“ mokyklos, adresu Mažeikių r., Seda, Dariaus ir Girėno g., kur fotografavosi. Nurodytu metu prie jų privažiavo „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, iš kurios išlipo 4-5 asmenys, asmenų amžius galėjo būti 18-35 metų, visi vilkėjo juodus drabužius, tik vienas iš asmenų vilkėjo mėlynos spalvos striukę. Pasak sūnaus K. K., asmenys išlipę jiems teigė: „Ką čia darot?“ ir staiga ėmė jos sūnų ir jo du draugus gaudyti. Sūnus teigė, kad jo du draugai pabėgo, o jį pagavo. Jį pagavo ties muzikos ir meno mokykla. Sūnus teigė, kad jį ranka sučiupo už striukės gobtuvo asmuo, kuris vilkėjo mėlynos spalvos striukę, buvo su akiniais bei barzda. Minėtas asmuo jos sūnų parvertė ant žemės, t. y. kelio važiuojamosios dalies, ir sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas. K. K. teigė, kad nurodytam asmeniui jį pradėjus smūgiuoti, tada prisijungė visi kiti buvę asmenys, kurie K. K. spardė su kojomis. Kiek smūgių sūnui buvo suduota, tiksliai pasakyti negali. Taip pat sūnus teigė, kad viso įvykio metu automobilio vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo, jis sėdėjo prie vairo, tačiau pastebėjo, kad jį bespardant jis išlipo ir atidarė automobilio bagažinės dangtį. Tuo metu asmuo, vilkėjęs mėlyną striukę, jam teigė: „Dabar tave kišim į bagažinę ir vešim“. Jos sūnų spardant ant važiuojamosios kelio dalies, pro šalį ėjo Sedos mokyklos kūno kultūros mokytojas M. Z., kuris surėkė jiems: „Ką čia darot?“ ir asmenys palikę jos sūnų gulėti susėdo į minėtą automobilį ir išvažiavo link Renavo k. pusės. K. K. teigimu, jog asmenims bėgant į automobilį, asmuo mėlyna striuke jam teigė: „Linkėjimai nuo Viekšnių“. Tokiu asmenų elgesiu yra pasipiktinusi, jos sūnui yra sukeltas fizinis skausmas. Jos duomenimis įvykio vieta gali būti stebima Sedos seniūnijos vaizdo stebėjimo kameromis. Sūnus teigė, kad asmenį su mėlyna striuke atpažintų. Sūnaus K. K. mušimo metu buvo sugadinta jo vilkta striukė, kurią pateikė prie bylos, o būtent striukei buvo nuplėštas galvos gobtuvas, kuris prie striukės tvirtinasi užtrauktuku, nepataisomai suplėšė užtraukto dalį, kuri buvo prie galvos gobtuvo, todėl jo nebebuvo galima užtraukti prie striukės, dėl to galvos gobtuvą išmetė. Dėl striukės sugadinimo neturi pretenzijų. Jai civilinio ieškinio pareiškimo tvarka yra išaiškinta, ją suprato, su sūnumi K. pasitarė ir nusprendė civilinio ieškinio byloje nereikšti (t. 1, b. l. 77-82; 83-84);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo N. N. parodymais, kur jis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad šiandien yra pakviestas dėl jo draugo K.. Tai nutiko Sedoje, prie „Aibės“, kur yra muzikos mokykla, buvo apie 7-8 val., vakaro. Su K. K. ir N. B. „fotkinosi“. Tada iš kampo išlindo keli vyrai, kokie 4 vyrai, sakė: „linkėjimai nuo Viekšnių“. Jis su N. bėgo, K. irgi norėjo bėgti. Prie perėjos privažiavo mašina. K. norėjo bėgti, bet nespėjo. Nežino ar spėjo, jis bėgo ir nežiūrėjo. Bėgo į kiemus, nubėgo gal apie 100 metrų. Grįžo ne iš karto. Su N. įbėgo į namą, „biški“ pabuvo laiptinėje, 5 minutes ir sako „einam pažiūrėti, kas vyksta“. Eina, žiūri, kad K. prie „Aibės“. Sako: „ar viskas gerai, kas įvyko“, pasakė, kad sumušė. Jis prisimena tik vieną – balta striuke, pirštinėmis, didele barzda ir mašina „Zafira“. Jam atrodo, mašinoje jie buvo keli. Jam buvo virš 20 metų, buvo didele, tokia suaugusiojo, ruda barzda. Jis buvo su pavasarine mėlyna-balta striuke. Balta ties pečiais ir krūtine, mėlynos rankovės ir apatinė dalis, neprisimena ar buvo su kapišonu ir kokios buvo kelnės. Pirštinės buvo pilkos. Jis buvo jo ūgio. Jo ūgis (duomenys neskelbtini) cm. Jis buvo su kepure, daugiau veido bruožų neprisimena. Linkėjimus iš Viekšnių sakė jiems visiems. Jis iš karto pradėjo bėgti, nes išsigando, buvo daug žmonių, mašina sustojo. Nežino, kodėl taip pagalvojo, taip „šovė“ į galvą. Nubėgdamas girdėjo draugo K. riksmus. Rėkė: „ai“. Prisimena tik tą garsą. Suprato, kad taip rėkė, nes mušė. Bėgdamas, atgal nežiūrėjo. Kitų garsų negirdėjo. Kai mašina sustojo, jis iš karto pradėjo bėgti. Neprisimena, kas buvo mašinoje. Mašina „Opel Zafira“. Nežiūrėjo, kas mašinoje, kas aplinkui, iš karto pradėjo bėgti. Nežino, kiek žmonių buvo mašinoje. Nelabai prisimena, kaip atrodė K., kai jie grįžo. Jo veidas buvo patinęs – kairysis žandas. Jis negalėjo daryti staigių judesių – mano, kad jam skaudėjo. Daug su K. nekalbėjo, tėvai buvo. Nelabai prisimena, ką kalbėjo su K., nes viskas labai senai vyko. Anksčiau tų žmonių nėra matęs, nebendravo. Jie mušė jo draugą K., jam nieko nedarė. Žino, kad jį mušė, nes jis rėkė ir matė draugo sužeidimus. Daugiau nelabai matė sužeidimų. K. buvo su juoda striuke, kelnėmis, su akiniais, žieminiais batais. Neprisimena, kaip jo rūbai atrodė po įvykio. Turbūt, kad asmenys pasišalino su mašina – tiksliai nežino. Buvo baimė – bijojo, kad jį gali pagauti, užpulti. Atpažintų tą asmenį su barzda. Teisėjos kl.: Iš kokio kampo išlindo vyrai? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Yra sustojimas, toks pastatas, kuriame yra mėsinė ir yra nenaudojamas namas, įvažiavimas į pirtį, o jie „fotkinos“ prie pėsčiųjų perėjos. Jie išlindo iš to kampo, o mašina privažiavo atskirai. Prokurorės kl.: Ar vyrai priėjo, o mašina privažiavo? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Jo. Teisėjos kl.: Kai mašina privažiavo, ar iš jos išlipo vyrai? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Ne, nematė. Teisėjos kl.: Kas buvo mašinoje, kuri privažiavo prie perėjos? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nematė. Prokurorės kl.: Koks buvo automobilis, kuris privažiavo prie perėjos? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: „Opel Zefyra“ – kaip ir sakė. Prokurorės kl.: Kaip manai, ar asmenys, kurie išlindo iš kampo, ir automobilis yra susiję? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Taip. Mašina sustojo, nes joje buvo jų draugas. Kiek žino, tą įvykį sustabdė ne tie asmenys, o atėjęs futbolo treneris. Teisėjos kl.: Iš kurios pusės atvažiavo automobilis? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Iš tiesiai. Iš centro pusės, kur yra seniūnija, kur yra drabužių parduotuvė, mėsinė – iš aikštelės. Prokurorės kl.: Gal žinai futbolo trenerio vardą ir pavardę? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nežino. Prokurorės kl.: Iš kur žino, kad įvykį sustabdė treneris? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Pasakė K.. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Teisėjos kl.: Kokioje mokykloje jis mokosi? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Toje pačioje. Prokurorės kl.: Kada nutiko įvykis? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Neprisimena. Praeitais metais, buvo žiema. Jam atrodo prieš mėnesį – mėnuo jau drąsiai praėjo. Prokurorės kl.: Keli asmenys pasakė: „linkėjimai iš Viekšnių“? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Vienas – tas barzdotas. Prokurorės kl.: Kelis kartus pasakė frazę? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Vieną. Teisėjos kl.: Ar kuris nors kalbėjo su asmeniu, kuris buvo su barzda? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Ne. Teisėjos kl.: Ar su jais bandė aiškintis, kas vyksta? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Ne. Prokurorės kl.: Ar be tavęs, tavo draugų ir tų vyrų, aplink buvo kitų žmonių? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nematė. Prokurorės kl.: Kiek kartų rėkė K.? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Gal dar kažką sakė, bet jis girdėjo tik „ai“. Prokurorės kl.: Ar nubėgdamas girdėjo kitų garsų? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Ne. Prokurorės kl.: Kaip atrodė kiti vyrai? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Neprisimena. Teisėjos kl.: Gal nori pasakyti kažką svarbaus, ko jo nepaklausė? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Yra kameros prie „Aibės“ parduotuvės, kurios galėjo užfiksuoti kas vyko. Teisėjos kl.: Ar po įvykio su K. ir N. kalbėjo kas nutiko? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Jo. Sakė, kad K. žadėjo įkišti į bagažinę – nepamena, kas jam sakė. Prokurorės kl.: Ar pats matė? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nematė. Teisėjos kl.: Kas jam pasakė, kad K. norėjo įkišti į bagažinę? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nepamena. Prokurorės kl.: Ar po įvykio kas nors bandė su juo susisiekti? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Ne. Teisėjos kl.: Kas pasakė, kad šiandien reikės čia atvykti? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Mama. Sakė, kad reikės į teismą. Nesakė, ką jam reikės kalbėti – ir mama nelabai žino. Teisėjos kl.: Ar pasakojo tiesą? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Taip. Prokurorės kl.: Ką darė likę vyrai, kai jie bėgo? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nematė ar juos vijosi (t. 1, b. l. 119-122);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo N. B. parodymais, kur jis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad šiandien yra pakviestas dėl muštynių. Jam atrodo, ėjo link namų. Ėjo jis, K. K. ir N. N.. Viskas nutiko prieš mėnesį – 2021 m., savaitės dienos nepamena, buvo vakaras – nebe šviesu. Jis „fotkino“ draugą, atvažiavo mašina, išlipo, priėjo prie jų, sakė: „kas kaip“, tada jis pradėjo bėgti, o K. nespėjo. Neatsimena, kokia gatve ėjo, Sedoje, prie muzikos mokyklos. Už namo tyliai privažiavo mašina, sustojo ir išlipo. Jam atrodo mašina „Zefyra“, šviesiai pilkos spalvos. Iš mašinos išlipo gal 4-5-6 vyrai – iki 6 žmonių, vairuotojas neišlipo. Tada pribėgo prie jo. Jis stovėjo prie „muzikalkės“, šalia stovėjo N., K. tolėliau. Jis sakė: „kas buvo“. Nežino, kas prie jo pribėgo. Pribėgo vienas, be plaukų, veido neprisimena, neprisimena kaip buvo apsirengęs, ūgis gal „biški“ už jį aukštesnis. Jo ūgis (duomenys neskelbtini) cm, o jis kokio (duomenys neskelbtini) cm. Prie jo priėjo vienas asmuo, o už nugaros buvo dar kokie 4. Kad buvo praplikęs, jis atrodė apie 30 metų. Matė, kad bandė „šaudyti“ iš kumščio. Pribėgo, kažką pasakė – nesuprato, paklausė: „kas buvo“. Jis suprato, kad kažkas gali būti blogai ir pradėjo bėgti. Taip suprato, nes prie jų pribėgo 4-5. Bandė kažką daryti su ranka – norėjo duoti smūgį, bet jis pasilenkė. Jis bėgo per kiemą, malkines, į kitą kiemą, sustojo, palaukė kokias 5 minutes, tada ėjo žiūrėti, kur K.. Jis bėgo su draugu N.. Nežino, kas nutiko K., tik nubėgęs girdėjo garsus. Jis nubėgo apie 50 metrų ir sustojo. Garsus išgirdo bėgdamas, K. sakė: „nemuškite, nemuškite“ taip ir toliau. K. sakė šaukdamas. Daugiau nieko negirdėjo, nes kalbėjo su N., ką daro. Palaukė kokias 5 min., ir nuėjo pas K.. Jie ėjo atgal link „Aibės?“, nes matė, kad ten sėdi K. ir aplink yra daug žmonių. Už kokių 10-20 min., atvažiavo policija ir viską papasakojo. K. buvo su tokia balta kareiviška striuke, juodomis kelnėmis. Kai grįžo, K. buvo isteriškas – išsigandęs, atrodo, dešinės pusės skruostas buvo sutinęs – pats parodė. Kai paklausė policija, sakė, kad skauda. Aišku, jis jį ramino. K. sakė, kad sumušė. K. nesakė, kaip jis jaučiasi, bet iš jo būsenos matė, kad jam skauda. Jo nuojauta, jis atrodė isteriškai, visas bijantis, „nusikriokęs“. Nebeprisimena, kaip atrodė kiti žmonės, kurie išlipo iš mašinos. Jie buvo labai aukšti – kokie (duomenys neskelbtini) cm., (duomenys neskelbtini) cm. Neprisimena, kaip jie buvo apsirengę. Jeigu juos pamatytų, nemano, kad juos atpažintų – toks ilgas laikas praėjęs. Su jais nėra tekę susitikti, nebendravo. Jis įvykio metu buvo išsigandęs, bijojo, kad draugui gali būti „kaput“. Galvojo, kas bus žiauriai sumuštas. Teisėjos kl.: Ar toje vietoje, kurioje nubėgo ir sustojo, matėsi K.? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nesimatė, jie buvo už pastato. Prokurorės kl.: Iš ko sprendžia, kad K. gali stipriai sumušti? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nes jie buvo 4-5 žmonės. Prokurorės kl.: Kokios būsenos buvo asmenys, kurie išlipo iš mašinos? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Tas, kuris buvo be plaukų, buvo išgėręs. Į kitus nežiūrėjo, nes dėmesys buvo į jį. Jis buvo su „maike“ arba su megztiniu. Prokurorės kl.: Ką K. papasakojo, kas jam nutiko įvykio metu? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Sako bėgo, bėgo, pagavo už „čiuprynos“, pradėjo trankyti. Daugiau nieko nesakė. Teisėjos kl.: Kokius veiksmus prieš jį patį atliko asmenys? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Jam atrodo, bandė jį pačiupti, bet nepasisekė – jo nepalietė. Prokurorės kl.: Kuris jį bandė pačiupti? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Jam atrodo, kad tas be plaukų. Prokurorės kl.: Kaip mano, dėl kokių priežasčių jo nepačiupo? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nes jis išvengė. Prokurorės kl.: Kaip išvengė? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: „Biški“ atsitraukė. Teisėjos kl.: Kokius veiksmus atliko prieš jį ir N.? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Jam nieko nepadarė, draugui irgi nepadarė. Bandė vytis, bet pamatė, kad nepavys. Prokurorės kl.: Kiek asmenų juos vijosi? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Jis nesisukinėjo – nematė. Prokurorės kl.: Kokie veiksmai buvo prieš N. N.? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Jam atrodo jokių, jo nekalbino, jis buvo jam už nugaros. N. bėgo toliau už jo, o jis iš paskos. Prokurorės kl.: Ką jiems sakė asmenys, išlipę iš mašinos? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nieko. Kažką sakė K., kad linkėjimai. Jie iš jų nieko nereikalavo. Prokurorės kl.: Iš ko tie linkėjimai? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Iš kažkokio miestelio – pamiršo pavadinimą. Prokurorės kl.: Ar įvykio metu aplink buvo kitų asmenų? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nepastebėjo. Prokurorės kl.: Kai nubėgo už pastato, ar girdėjo kitų žmonių balsus? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Negirdėjo. Teisėjos kl.: Kaip asmenys vienas į kitą kreipėsi? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Jam atrodo nesikreipė, negirdėjo, ką kalbėjo tarpusavyje. Teisėjos kl.: Kaip jie pasišalino? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nematė, išvažiavo su mašina. Nematė, kur ji judėjo, tik sakė, kad nuvažiavo link mokyklos. Be to, kad mušė K., daugiau nieko nežino. Teisėjos kl.: Gal dar nori ką nors papasakoti, ko jo nepaklausė? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Nelabai ką ir prisimena. Teisėjos kl.: Kas jam pasakė, kad reikės čia atvažiuoti? Ką reikės sakyti? Liudytojas (nukentėjusysis) į kl.: Mama. Sakė, kad reikės kalbėti su psichologe ir nemeluoti (t. 1, b. l. 104-107);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo D. D. parodymais, kur jis parodė, kad 2021 m. lapkričio pabaigoje, dienos nepamena, bet buvo paskutinis lapkričio šeštadienis, apie 17-18 val., jis vienas važiavo, vairuodamas tėvui Ž. D. priklausantį automobilį, „OPEL ZAFIRA“, valstybinių numerių nepamena, (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) ir prie bažnyčios, netoli bendrabučio pamatė pažįstamą D., pavardės nežino, bet jo brolis A. J. buvo jo sesers bendraklasis. D. visi vadina pravarde „Š.“. D. buvo su dar trim jam nepažįstamais asmenimis. Vienas jų apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, jis pats pasisakė, kad yra K., jis su akiniais ir trumpa kelių dienų barzda, jo plaukų nematė buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu. Tas K. davė jam savo telefono numerį, sakydamas, kad kada nors paprašys jo pavežti, jis jam skambino į jo naudojamą telefoną, kurį nurodė pažymoje, bet dabar numerio neatseka, kuris, nes jam skambino ir policijos pareigūnai, jo telefone yra išlikę to vakaro įeinantys skambučiai iš šių numerių (duomenys neskelbtini) (labiau galvoja, kad šis numeris K., o kiti du jau policijos pareigūnų), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Antras vaikinas už jį aukštesnis, apie 185 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsesnių plaukų, trečiasis irgi tokio pat ūgio ir lieso kūno sudėjimo, buvo su megzta juoda kepure. Abu vilkėjo tamsius rūbus. K. vilkėjo mėlyną striukę, su kitų spalvų įsiuvais, atrodo, kad buvo dar žalios spalvos striukėje. Jis sustojęs pasisveikino, pasikalbėjus su D., K. paprašė juos nuvežti į Sedą. Vežimo tikslo neįvardijo, o jis ir neklausė. Alų gėrė D. ir atrodo K., kiti du ar gėrė, nematė. Jie visi jam sumetė tik penkis eurus kurui, jis tikėjosi, kad jau kokį 20 eurų duos, jis pats įsipylė, o jie jam tik tiek davė, nes daugiau neturėjo. Iš pradžių jie jam pinigų nedavė, tik po muštynių tiek sumetė. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo K., kas kur gale sėdėjo, nežino. Atvežė juos į Sedą, K. sakė, kuriomis gatvėmis važiuoti, tiesiog sakė, kur sukti, manė, kad ieško kokio adreso ir nelabai žino, dar klausė jo ar yra Sedoje koks baras. Vežant jie nesakė, kad ieško kažką sumušti, jie važiuojant juokavo, neįtarė, kad jie ruošiasi muštis. Jis Sedoje yra buvęs kokius du kartus, tai nesiorientuoja. Kažkokioje sankryžoje K. pasakė, kad pavažiuotų į priekį apsisuktų, kad jie išlips, o paskui juos paimtų. Jam sustojus jie išlipo ir tada nuo jų maždaug už 50 metrų buvo trys nepažįstami paaugliai 16-18 metų. Jis tada važiavo arčiau, sustojo panašiai už 10 metrų nuo tų paauglių, važiuojant matė, kad pirmas bėga link paauglių K., jis kažkaip bėgdamas prie pat jų paslydo ir apvirto, dar kažką pasakė „Viekšniai“ ir virto, jis tada kaip tik sustojo, pribėgo D. su kitais dviem. Tie trys paaugliai bėgo, du stambesni nubėgo į tamsą ir jų nebematė, o vienam jų kažkuris iš jo įvardintų liekno kūno sudėjimo pakišo koją ir bėgdamas tas paauglys labai skaudžiai turėjo virsti, virto ar ant pilvo, ar ant kažkurio šono, tiksliai nematė, kai tas vaikas nuvirto tada prie jo pribėgo visi keturi ir visi spardė jį kojomis, matė, kad stipriausiai K. spardė, jis spyrė tikrai ne mažiau penkių kartų, į kurias kūno vietas spyrė nematė (jis stebėjo sėdėdamas automobilyje už kokių 10 metrų), paauglys gulėjo ant pilvo, nematė kurioje pusėje buvo jo galva, jie gulintį paauglį buvo apsupę puslankiu, kiek kartų D. spyrė, nepamena, bet tikrai spyrė, dar grįžęs į automobilį gyrėsi, kad į užpakalį įspyrė, kiti nesakė, kur įspyrę. Jis matė, kad jie visi keturi spyrė, bet daugiausia ir stipriausiais spyriais, tai K. spardė. K. arba „Š.“ pasakė, kad reikia kišti tą paauglį į bagažinę, K. paėmęs peties srityje tą paauglį, jis šaukė, cypė pakėlė nuo žemės ir pradėjo nešti prie jo automobilio, jis pradarė dureles ir sušuko, kad į automobilį nekištų. Arčiausiai automobilio bagažinės stovėjo „Š.“, tai mano, kad jis atidarė bagažinę, jis matė per veidrodėlį, kur jis stovi, jis pradarė dureles ir sakė, kad nekištų, kažkuris iš tų liekno kūno sudėjimo uždarė bagažinę ir pasakė, kad jis neleidžia. Tada jie staigiai susėdo atgal į automobilį, jis nematė, kur paliko paauglys, jie sėsdami jį ragino važiuoti ir tada pamatė, kad vyriškis, kuris buvo su vaikišku vežimėliu fotografuoja jo automobilio numerius, gal dar su tuo vyriškiu buvo ir moteris. Automobilyje nekalbėjo, kodėl jie sumušė tą paauglį, tik sakė, kad policija atvažiuos, nes šimtą procentų nufotografavo automobilio numerius. Prisiminė, kad K. dar pasakė, kad atvažiuos sediškiai į Viekšnius ir bus karas. Dėl ko jie su sediškiais pykstasi, nežino. Jis pasakė, kad jam jau užtenka, jis nebenori nieko matyti, važiuoja namo, tai paprašė, kad juos Viekšniuose paleistų kažkokioje akmeninėje gatvėje, jie visi kartu išlipo. Dar jam važiuojant prie Užlieknės su jais visais kartu, jam paskambino tėvas ir pasakė, ką ten primušė ir kad grįžtų namo, kad tėvui paskambino iš policijos. Tada jis tik juos parvežęs į Viekšnius paleido. Grįžo namo, atvažiavo policijos pareigūnai. K. apie 30 metų, „Š.“ apie 25 metų, kiti du apie 20 metų. Jis išsigando, kai jie pradėjo spardyti tą paauglį, jį ištiko šokas, jie buvo keturi, jis vienas, bijojo kištis, bijojo dėl tėvo automobilio, kad ką nepadarytų. Jei būtų žinojęs, kad jie mušis, nebūtų jų vežęs, manė, kad pas draugę, ar kokią panelę važiuoja. K. ir D. atpažintų, o kitų dviejų veidų jis neįsidėmėjo. Tyrėjai jam paskambinus telefonu, dėl jo naudojamo telefono numerio išklotinės, jis jai pasakė, kad nori papildyti savo parodymus ir pasakyti, kas buvo dar kiti du asmenys Sedoje mušę jam nepažįstamą paauglį. Tai E. P., kuriam 16-17 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) ir G. D. yra tokio pat amžiaus, jis irgi mokosi su E. P. vienoje klasėje. Iš kart per pirmą apklausą jis sakė, kad jų nepažįsta, nes jie jo tą patį vakarą prašė neišduoti, bei jie mokosi vienoje mokykloje, tai beveik kasdien susitinka, tai dar ir mokykloje prašė, kad jų neišduotų, nes jie labai bijo savo tėvų. Jiedu jam negrasino tik prašė, tai jis iš kart ir nesakė, bet laikui bėgant jie mokykloje susitikę kalbėjosi ir visi bendrai nusprendė, kad reikėtų pasakyti teisybę ir G. E. sakė, kad nori prisipažinti ir viską susitvarkyti. Dar kiek žino jie savo tėvams nepasakė, laukia kol policija praneš. Nepamena, kaip jiedu buvo įvykio metu apsirengę, jie vilkėjo tamsius rūbus ir jie niekuo neišsiskyrė, kad atsimintų, gal kažkuris buvo užsidėjęs kepurę ar kažkokio rūbo galvos gobtuvą, bet nepamena, kuris. Į Sedą jie važiavo pro Užlieknę, Tirkšlius, o grįžo bent jau iš Sedos išvažiavo kitais keliais, nei į ją įvažiavo, jis nesiorientuoja, kažkuris buvo įsijungęs navigaciją, bet grįžo pro Tirkšlius. Nepamena ar nuvažiuojant, ar grįžtant Tirkšliuose degalinėje, nežino kaip ji vadinasi, kuri yra šiek tiek toliau nuo sankryžos, kurioje yra informacija apie degalinę, toje degalinėje stovėjo pristatytų vilkikų. Degalinėje jis pats pylėsi kurą ir mokėjo, nepamena ar kas nors dar iš automobilio buvo išlipęs. Jo kiti parodymai duoti pirmos apklausos metu yra teisingi. E. P. ir G. D. Sedoje paaugliui įspyrė ne mažiau nei vieną kartą, gal ir po du kartus ir daugiau spyrė, bet jiedu ir D. spyrė mažiau ir silpniau nei K.. E. ir G. jam sakė, kad jiedu daug nespyrė, bet kiek kartų ir kur įspyrė jam nesakė, o jis tiksliai nematė (t. 1, b. l. 86-88; 89-90);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. Z. parodymais, kur jis parodė, kad 2021 m. lapkričio 27 d. apie 18.15 val., jis su žmona ir vaikais ėjo Mažeikių r., Seda, Dariaus ir Girėno gatve, link parduotuvės „Aibė“. Eidamas pamatė, kad ties muzikos ir meno mokykla sustojo automobilis „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir iš jos išlipo 3-4 asmenys. Matė, kaip išlipę asmenys pribėgo prie vaikino ir vienas iš asmenų parvertė jį ant žemės. Parvertus asmenį visi buvę asmenys ėmė jį spardyti, kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Taip pat girdėjo, kad kažkuris iš asmenų šaukė: „dedam į mašiną jį“ ir gulėjusį vaikiną tempė link stovėjusio automobilio „Opel Zafira“. Tuo metu jis jiems rėkė: „baikit spardyt, ką darot“ ir ėmė bėgti link jų. Jam pradėjus link jų bėgti, asmenys sulipo į minėtą automobilį ir nuvažiavo, o vaikinas įbėgo į „Aibės“ parduotuvę, jis pabendravo su nukentėjusiuoju berniuku ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Minėtų asmenų nepažinojo, jų atpažinti negalėtų, buvo toli. Dėl tokio vaikinų elgesio yra pasipiktinęs (t. 1, b. l. 97-100);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. K. parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad 2021 m. lapkričio 28 d. dirbo kartu su tyrėja R. M. ir jie iš budėtojo gavo nurodymą vykti į įvykį Sedoje, kur gatvėje sumuštas nepilnametis K. K.. Iš įvykio liudytojo pavardė „Z.“ gavo duomenų apie automobilį „Opel Zafira“, kuriuo K. mušę asmenys pasišalino, pagal automobilio duomenis nustatė, kad jį vairavo vaikinas gyvenantis Gyvoliuose, o automobilis priklauso jo tėvui, tik pavardžių nepamena. Atvykus pas automobilio savininką į namus, jei teisingai pamena, dar iki atvažiavimo kolegė R. galėjo skambinti automobilio savininkui, bet tikrai atsimena, kad atvažiavus į kiemą, automobilis ir savininko sūnus buvo namuose. Tas vaikinas jiems paaiškino, kad buvo Sedoje, kad jis tik vežė asmenis, kurie mušė nepilnametį, jis sakė, kad pats nemušė, tik vežė ir jiems nurodė, kad iš tų asmenų, kuriuos vežė pažįsta tik D., kurį vadina pravarde „Š.“, pavardės sakė, kad jo nežino, kad žino, kur gyvena, todėl kartu su tuo vaikinu vyko į D. namus, Viekšniuose, bet tiksliai adreso nežinojo ir parodyti negalėjo. Jis iš darbinės patirties žinojo, kur asmuo pravarde „Š.“ ir vardu D. gyvena, jo pavardė J., todėl vyko į J. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Kai atidarė (duomenys neskelbtini) iš kart pirmame aukšte koridoriuje buvo D. J. ir kaip nustatė tapatybę K. Š.. K. Š. buvo su akiniais regėjimui, nepamena ar jis buvo su barzda, taip pat nepamena ar D. J. buvo su barzda. D. J. pasakė, kad jis niekur nevažiavo ir nieko nežino apie muštynes. Tada iš automobilio pasikvietė „Opel Zafira“ vairuotoją, kuris parodė į D. J. ir pasakė, kad tai jis dalyvavo muštynėse ir yra tas jo jam įvardintas D., pravarde „Š.“, yra šis asmuo tai yra D. J.. Jam pasakius, kad D. J. vešis, K. Š. pradėjo sakyti, kad tai jis buvo Sedoje ir jis mušėsi, o pagal nukentėjusiojo pasakojimą, kad jį daugiausia mušė vyresnis asmuo virš 30 metų, kad tas asmuo buvo su akiniais, jam labiau tas apibūdinimas tiko K. Š.. K. Š. buvo tik su megztiniu, todėl kilo įtarimas, kodėl jis tokiu gana šaltu oru ne pagal orą apsirengęs, be to, įvykio liudytojai nurodė, kad buvo apsirengęs su striuke, jis paklausė K. Š., kodėl jis taip apsirengęs, K. Š. nurodė, kad parodys, kur paslėpė striukę, kad jo neatpažintų. Tuomet automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo neaptvertoje teritorijoje, prie ūkinio pastato, ant apdengtos malkų krūvos, parodė striukę, kurią išėmė. D. J. vilkėjo juodą striukę pūkinę, nepamena ar buvo su barzda. Nepamena ar K. Š. buvo su kepure. Kūno kamera buvo įjungta nuvykus į įvykio vietą Sedoje, o ieškant įtariamųjų kūno kameros nejungė. Dar nori paminėti, kad vairuotojas atpažino laiptinėje ir K. Š., patvirtindamas, kad ir jį vežė į Sedą, kur mušė nepilnametį (t. 1, b. l. 141-142);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. M. parodymais, kur ji apklausta parodė, kad 2021 m. lapkričio 27 d. dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju M. K. ir iš budėtojo gavo nurodymą vykti į įvykį Sedoje, Mažeikių r., kur gatvėje buvo sumuštas nepilnametis. Nuvykus į įvykio vietą, išsiaiškino, kad nepilnametį K. sumušė nepažįstami asmenys, atvykę automobiliu „Opel Zefira“. Įvykio vietoje buvo asmuo, atrodo mokytojas, kuris tą automobilį buvo nufilmavęs ar nufotografavęs ir iš to jie nustatė automobilio valstybinius numerius, kuriuo buvo atvykę mušę asmenys. Iš įvykio vietos vyko į Gyvolių kaimą, pas Ž. D., nes jo vardu registruotas automobilis. Važiuojant ji rado automobilio savininko žmonos numerį ir paskambinusi pasakė, kad atvažiuoja, reikės apžiūrėti automobilį. Kai atvažiavo automobilis buvo kieme, Ž. sūnus D. pasakė, kad jis automobiliu vežė pažįstamą D., pravarde „Š.“ su dar keliais jam nepažįstamais į Sedą, kur jie mušėsi, o pats nurodė, kad nedalyvavo muštynėse, tik juos nuvežė. D. pravarde „Š.“ jiems buvo žinomas iš kitų įvykių, todėl vyko pas jį į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) laiptinėje, pirmame aukšte sutiko D. J., pravarde „Š.“ ir su juo buvo, kaip nustatė tapatybę, K. Š.. D. D. atpažino, kad D. J. ir K. Š. tai tie asmenys, kuriuos jis vežė į Sedą ir sumušė nepilnametį asmenį. K. Š. buvo su akiniais regėjimui, nepamena ar turėjo barzdą, nepamena ar buvo su kepure, jis buvo laiptinėje be striukės. K. Š. pasakė, kad jis ten buvo, kad jis yra prisidirbęs, kad imtų jį, kad jis parodys, kur paslėpė savo striukę. K. Š. parodė Viekšniuose namo kiemą, kur buvo pametęs savo striukę, tą striukę jie paėmė, apžiūrėję įvykio vietą. D. J. buvo tamsiai apsirengęs, tamsi, striukė, sportinės tamsios kelnės, guminiais batais. Sumuštas vaikas jiems buvo nurodęs, kad jį daugiausia mušė su mėlyna striuke, tokią striukę K. Š. jiems ir parodė, tai jį ir sulaikė (t. 1, b. l. 144-145).

Dėl veikos kvalifikavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji E. P., K. Š., D. J. ir G. D. veikdami bendrais veiksmais viešoje vietoje – prie Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Sedos skyriaus pastato, esančio Dariaus ir Girėno g. 4, Sedos m., Mažeikių rajone, visiškai be jokios priežasties bėgo link nepilnamečių, vieną iš jų, t. y. K. K., sugriebus už striukės kapišono, pargriovė ant žemės, dėl ko K. K. susitrenkė dešinįjį skruostą ties apatiniu žandikauliu bei ant žemės gulinčiam K. K. sudavė kojomis ne mažiau 15 smūgių į šlaunis, nugarą, šonus, kojas, stuburgalį ir kitas kūno vietas, K. K., sukeldami fizinį skausmą, taip pat tempė K. K. link automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdami jį įdėti į automobilio bagažinę, tačiau nebaigė veikos dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, o būtent dėl to, kad buvo pastebėti praeivio M. Z., kuris reikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus. Dėl tokių kaltinamųjų E. P., K. Š., D. J. ir G. D. bendrų veiksmų buvo sukeltas išgąstis ne tik nukentėjusiajam K. K. bet ir N. B., N. N. bei šokiravo aplinkinius, t. y. M. Z. bei sukėlė jų pasipiktinimą.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Kaltinamieji E. P., K. Š. ir D. J. visiškai pripažino padarę nusikalstamą veiką. Tuo tarpu kaltinamasis G. D. neigė padaręs nusikalstamą veiką, teigdamas, jog jis kartu su kaltinamaisiais važiavo į Sedą, kur tik nubėgo iki nukentėjusiojo, o tiksliau apie 2 metrus iki nukentėjusiojo ir vėliau pasitraukė už 10 metrų prie automobilio ir viską stebėjo, jog jis nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam, nes pats buvo labai išsigandęs. Tačiau kaltinamojo G. D. teiginiai yra paneigti byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent: teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji E. P. ir K. Š., teigė neva nematę, ar G. D. atliko kokius nors veiksmus, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Taip pat patvirtino aplinkybę, jog G. D. taip pat spyrė nukentėjusiajam K. K., t. y. E. P. patvirtino, jog G. D. įspyrė vaikinukui vieną kartą į koją – šlaunį, bet kitą nei jis (t. 2, b. l. 126), K. Š. nurodė, jog ant žemės gulintį jaunuolį kojomis spardė galimai visi, t. y. D. ir dar du jaunuoliai, o kai jis pakėlė jaunuolį ir pamatė, jog tai vaikas, jis nebeleido lįsti prie jo tiek D. J., tiek kitiems dviem jaunuoliams (t. 3, b. l. 110). Papildomai apklaustas nurodė, jog jaunuolį mušė visi tie, kurie važiavo su juo, tiksliai nematė, ar vairuotojas buvo išlipęs (t. 3, b. l. 123). Šie kaltinamųjų parodymai yra patvirtinti įvykį mačiusių liudytojų, o būtent M. Z., kuris tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog ant žemės pargriautą jaunuolį mušė visi, kurie buvo išlipę iš automobilio, t. y. visi nukentėjusįjį spardė (t. 1, b. l. 99). Taip pat M. Z. pranešdamas apie įvykį nurodė, jog ką tik eidamas Mažeikių r., Seda, Dariaus ir Girėno g. 4, su šeima pamatė kaip iš „Opel Zafira“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išlipo 4 vaikinai ir puolė mušti gatve einantį (duomenys neskelbtini) metų vaikiną, visi jį spardė kojomis (t. 1, b. l. 18). Kaltinamųjų E. P. ir K. Š. bei liudytojo M. Z. nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir liudytojo D. D., tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, jog jis matė, kaip ant žemės nuvirtusį vaiką spardė kojomis visi keturi (t. 1, b. l. 87). Papildomai apklaustas D. D. patvirtino savo ankstesnius parodymais, bei patikslino, jog į Sedą važiavo E. P., K. Š., D. J. ir G. D.. Nurodė, jog E. P. ir G. D. Sedoje paaugliui įspyrė ne mažiau nei vieną kartą, gal po du kartus ir daugiau spyrė (t. 1, b. l. 90). Nesutiktina su kaltinamojo G. D. gynėjo advokato Jurijaus Malinino pozicija, jog liudytojo D. D. parodymai yra neteisingi ir duoti su tikslu apkalbėti jo ginamąjį dėl neva konfliktinės situacijos tarp liudytojo D. D. ir kaltinamojo G. D.. Teisminio nagrinėjimo metu pats kaltinamasis G. D. patvirtino, jog turėjo konfliktą su liudytoju D. D., dėl jo draugės, tačiau niekaip nesiejo D. D. grasinimų su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu. Kaltinamojo ir jo gynėjo teisiamojo posėdžio metu pateiktas buvęs susirašinėjimas tarp G. D. ir D. D. ir dar keleto asmenų, nevertintinas, kaip grasinantis, nes jame nėra pateikta jokio grasinančio pobūdžio ir nėra nurodyta dėl ko ir kaip yra pateikiamas įspėjimas, taip pat vertintinas kaip iš konteksto išimtas susirašinėjimas nieko nei patvirtinantis, nei paneigiantis (t. 4, b. l. 173). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojas D. D. teisme buvo prisaikdintas bei patvirtino teismui, jog neturi jokio priešiško nusistatymo prieš kaltinamuosius bei noro juos apkalbėti (t. 4, b. l. 157). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytojo D. D. duoti parodymai yra paremti ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, tai jau aptartais kaltinamųjų E. P. ir K. Š. parodymais bei liudytojo M. Z. parodymais, todėl abejoti liudytojo D. D. parodymais nėra jokio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai, taip pat patvirtina, jog jis buvo spardomas visų, t. y. 5 asmenų (t. 1, b. l. 55). Vien tos aplinkybės, jog nukentėjusysis ir liudytojai, negalėjo tiksliai nurodyti, kokius, kiek ir kur sudavė smūgius kiekvienas kaltinamasis atskirai nukentėjusiajam, neeliminuoja kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarytos prieš nukentėjusįjį, kuri yra įvertinta, kaip bendrais kaltinamųjų veiksmais padaryta veika. Visų šių įrodymų visuma paneigia kaltinamojo G. D. nurodytas aplinkybes bei patvirtina, jog jis veikdamas kartu su kitais kaltinamaisiais, t. y. E. P., K. Š. ir D. J., kojomis spardė ant žemės pargriautą nukentėjusįjį K. K..

Byloje pasitvirtino ir kaltinime nurodyta aplinkybė, jog visi kaltinamieji agresyviai nusiteikę bėgo link nepilnamečių N. B., N. N. ir K. K., dėl ko sukėlė išgąstį K. K., N. B., N. N.. Šias aplinkybes byloje patvirtino visi kaltinamieji, t. y. K. Š., D. J., E. P. ir G. D.. Taip pat ir įvykį matę liudytojai, t. y. M. Z. ir D. D. bei nepilnamečiai: nukentėjusysis K. K., N. N. ir N. B.. Nustatyta, jog visi keturi kaltinamieji išlipę iš automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bėgo link nepilnamečių, kurie jų išsigandę pradėjo bėgti nuo kaltinamųjų, taip pat buvo išsakyti grasinimai „linkėjimai iš Viekšnių“. Dviems nepilnamečiams N. N. ir N. B. pavyko pabėgti nuo kaltinamųjų, tuo tarpu nukentėjusiajam K. K. pabėgti nuo kaltinamųjų nepavyko, jis buvo sučiuptas pargriautas ant žemės ir kaltinamųjų bendrais veiksmais spardytas kojomis į įvairias kūno vietas.

Nesutiktina su gynėjų išsakyta pozicija, jog kaltinamieji nepagrįstai yra kaltinami bandę nukentėjusįjį įkišti į automobilio bagažinę. Tai, kad kaltinamieji vengė kalbėti apie šią aplinkybę, nereiškia, jog jos nebuvo. Teisme nustatyta ir patvirtinta ši faktinė aplinkybė paties nukentėjusiojo K. K. duotais ikiteisminio tyrimo metu parodymais, kur jis patvirtino, jog tie, kurie jį spardė atidarė bagažinę ir norėjo jį įkišti, tačiau jis buvo išgelbėtas M. Z. (t. 1, b. l. 55). M. Z. taip pat nurodė, jog užpuolikai ketino nukentėjusįjį įkišti į bagažinę ir tempė nukentėjusįjį link stovėjusio automobilio „Opel Zafira“, tačiau jis sutrukdė, nes pradėjo šaukti ir bėgti link užpuolikų (t. 1, b. l. 98, 100). Liudytojas D. D. taip pat tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog nukentėjusįjį buvo norima įdėti į bagažinę, tačiau jis neleido tai daryti kaltinamiesiems (t. 1, b. l. 87). Esant šiems neginčijamiems parodymams, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų M. Z. bei D. D. parodymais, todėl ši faktinė aplinkybė taip pat laikytina įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

Teisminio nagrinėjimo metu gynėjai prašė atriboti kaltinamųjų atliktus veiksmus prieš nukentėjusįjį, tačiau nesant pakankamai įrodymų dėl atliktų veiksmų atribojimo, teismas konstatuoja, jog kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas bendrais veiksmais atlikus nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį, paliekamas neatribojant ir nekonkretizuojant veiksmų, juolab, kad visų kaltinamųjų agresyvūs, įžūlūs, nepagarbūs veiksmai, pasireiškę fizinio smurto panaudojimu sudaro pagrindą juos kaltinti viešosios tvarkos pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju  kaltinamieji E. P., K. Š., D. J. ir G. D. bendrais veiksmais, būtent įžūliu elgesiu pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu ir grasindami, demonstravo nepagarbą aplinkiniams - demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, iš chuliganiškų paskatų, tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. viešoje vietoje – prie Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Sedos skyriaus pastato suduodami nukentėjusiajam K. K. kojomis į įvairias kūno vietas sukėlė jam fizinį skausmą bei išgąsti ir aplinkinių pasipiktinimą, todėl E. P., K. Š., D. J. ir G. D. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamieji veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, be jokio preteksto, ignoravo elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, suduodami smūgius kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, todėl konstatuotinas chuliganiškų paskatų buvimas. Jie agresyviai puolė nukentėjusįjį ir suvokė, kad smurtą vartoja visiškai be jokios priežasties, tokiu būdu siekdami priešpriešinti save ir  nukentėjusįjį, pademonstruoti niekinamą požiūrį į jį. Aptarti nukentėjusiojo K. K., liudytojų M. Z., D. D., M. K., R. M., N. B., N. N. parodymai nekelia jokių abejonių dėl jų teisingumo, jog kaltinamieji viešoje vietoje naudodami smurtą prieš nukentėjusįjį, suduodami jam smūgius kojomis, neabejotinai elgėsi chuliganiškai ir dėl chuliganiškų veiksmų smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam K. K. fizinį skausmą. Akivaizdu, kad suduodami smūgius nukentėjusiajam kaltinamieji suvokė, jog dalyvauja nukentėjusiojo žeminimo ir jo žalojimo procese, elgiasi įžūliai ir taip veikti norėjo bei veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Akivaizdu, jog viešoje vietoje – prie Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos Sedos skyriaus pastato, matant aplinkiniams, suduodami smūgius kojomis nukentėjusiajam, kaltinamieji numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, kartu asmuo patirs ir fizinį skausmą.

Dėl E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad BK XI skyriaus, numatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Taigi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos neatsiejamai susijusios su asmens amžiumi nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl, sprendžiant klausimus dėl nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės ypatumų, BK XI skyriaus nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to ar asmuo teismo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės.

Nustatyta, kad E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu sulaukęs 16 metų, t. y. nepilnametis, todėl sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, jam taikomos visos BK XI skyriaus nuostatos.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje nustatyta, kad E. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis (t. 2, b. l. 94), pirmą kartą padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, t. y. neteistas (t. 2, b. l. 95), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 97), mokosi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 103), psichinės sveikatos centre nesigydė ir nesilankė (t. 2, b. l. 101), jo šeima nėra įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, gyvena su mama E. M. ir pilnamečiais broliais, atstovas pagal įstatymą, tėvas yra žuvęs. E. P. santykiai su mama yra geri, bendravimo ir auklėjimo problemų nekyla. E. P. šeima gyvena nuosavame name, mama turi nuolatinį darbą. E. P. mokymosi rezultatai vidutiniški, jis mėgsta aktyvų laisvalaikį. Apie įvykį nieko mamai nesakė, nes nenorėjo mamos jaudinti (t. 4, b. l. 70-72). E. P. mokymosi įstaigos charakterizuojamas gerai (t. 4, b. l. 198). Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš bylos aplinkybių spręstina, kad kaltinamasis E. P. nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai ir spontaniškai, nėra duomenų, kad pas jį būtų susiformavusios antivisuomeninės nuostatos, kad nusikalstama veika būtų loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog E. P. padaryta nusikalstama veika sąlygota jo gyvenimo patirties, socialinės atsakomybės suvokimo stokos. Tai, kad E. P. nėra anksčiau teismo teistas bei baustas administracine tvarka, sudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti ar nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir į nusikalstamos veikos motyvus, jos padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika labiau laikytina atsitiktine, kad byloje nėra įrodymų, jog jis vėliau dar būtų nusikaltęs, teismas turi pagrindo tikėtis, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti ir ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Be to, teismas daro išvadą, kad baudžiamasis procesas jam padarė pakankamą auklėjamąjį poveikį.

Teismo vertinimu, egzistuoja visos sąlygos, sudarančios pagrindą E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, kurių skirti nedraudžia baudžiamasis įstatymas. Atsižvelgiant į aptartas bylos aplinkybes, E. P. taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams, elgesio apribojimo laikotarpiu įpareigojant E. P. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2, 5 punktai, 93 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu, parinktos baudžiamojo poveikio priemonės ir jų taikymo laikotarpis, kuris yra artimas vidutiniam galimam taikyti laikotarpiui, turės kaltinamajam teigiamą poveikį ir atgrasys nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Baudžiamųjų poveikio priemonių taikymu būtent siekiama kaltinamajam sukelti neigiamas pasekmes, todėl teismo manymu, netaikius apribojimo būti namuose tam tikru laikotarpiu, tęsti mokslą, dalyvauti socialinio ugdymo priemonėse, nebus pasiekti bausmės tikslai. Be to, teismo įsitikinimu, kaltinamajam laisvė nėra apribota daugiau nei būtina siekiant įgyvendinti bausmės tikslus (BK 41 straipsnis). Kaltinamojo gynėjos prašymu nėra pagrindo taikyti kitokias auklėjamojo poveikio priemones, o būtent prašomą, atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti (BK 82 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 86 straipsnis), nėra byloje nei E. P., nei jo įstatyminės atstovės motinos R. M. sutikimų dėl šios auklėjamojo poveikio priemonės taikymo, taip pat iš byloje pateiktos nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos matyti, jog E. P. yra gana uždaro ir ramaus būdo bei nebuvo linkęs atvirauti savo motinai apie įvykį, todėl tikėtina, jog prašoma taikyti auklėjamojo poveikio priemonė neturės pakankamo poveikio E. P. pasitaisymui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam E. P. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 25 d. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl bausmės skyrimo K. Š.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 284 straipsnio sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: K. Š. nedirbantis (t. 3, b. l. 91-93), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (t. 3, b. l. 94), nevedęs ir turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (3 t., b. l. 67-68). Jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta, jo veiksmai nusikalstamos veikos daryme buvo gausiausi ir aktyviausi, tai patvirtino visi kaltinamieji, nukentėjusysis bei liudytojai, jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (t. 3, b. l. 69-78, 80-83), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 84-89), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre neregistruotas (t. 3, b. l. 40). K. Š. būdamas anksčiau teistas aštuonis kartus, tik 2021 m. rugpjūčio 6 d. paleistas iš įkalinimo įstaigą atlikus laisvės atėmimo bausmę (t. 3, b. l. 78), nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, yra pavojingas visuomenei asmuo, nes anksčiau teistas už turtinius bei smurtinius nusikaltimus, vėl padarė nusikalstamą veiką iš chuliganiškų paskatų, veiką padarė prieš nepilnametį, veikdamas kartu su kitais kaltinamaisiais, iš kurių du nepilnamečiai. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina griežčiausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nustatytinas artimas straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui (BK 284 straipsnis).

BK 641 straipsniu, kurio 1 dalyje įstatymo leidėjas numatė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nors ir prisipažino esantis kaltas, tačiau byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikyti BK 641 straipsnio nuostatų kaltinamajam K. Š. nėra pagrindo, todėl paskirtoji bausmė K. Š. vienu trečdaliu nemažintina, kaip prašo taikyti jam jo gynėjas advokatas Algimantas Ruginis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. lapkričio 27 d. 22.52 val. (t. 3, b. l. 132) iki 2022 m. kovo 29 d. (t. 4, b. l. 44-46), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės parai, ir laikytina, jog K. Š. yra atlikęs 4 mėnesius ir 2 dienas laisvės atėmimo bausmės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. Š. paliktinos galioti 2022 m. kovo 28 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei intensyvi priežiūra.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Dėl bausmės skyrimo D. J.

D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog  veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

Skirdamas kaltinamajam D. J. bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją: padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltės formą ir rūšį: nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamojo veiksmai buvo pakankamai aktyvūs, atsižvelgiant į visų bendrininkų atliktus veiksmus, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: D. J. nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirbantis (t. 3, b. l. 41), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) (t. 3, b. l. 43), turintis neįgalumą, nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (t. 4, b. l. 191, 193, 194, 196), jam nustatytas pagalbos poreikis (t. 4, b. l. 195). Jis baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 30-36), anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs (t. 3, b. l. 5-13, 15-29), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi dėl (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 40).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. D. J. padarytas nusikaltimas – spontaniškas bei atsitiktinis. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus D. J. paskyrus laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertina visos bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe. Teismas jau nurodė dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, laipsnio, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo asmenybę, jog jis yra jauno amžiaus, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, jam yra nustatytas neįgalumas bei 45 procentų dydžio darbingumo lygis, jam nustatytas pagalbos poreikis, o būtent kito asmens pagalba: padidintų žinių taikymo galimybes, bendravimo galimybes, savarankiškumo galimybes bei palengvintų kasdienę veiklą, jis  anksčiau teismo teistas, tačiau bausmę atlikęs dar 2019 m. kovo 21 d. grįžęs iš įkalinimo įstaigos atlikus arešto bausmę, daugiau nei du metus jo atžvilgiu nepradėta jokių ikiteisminių tyrimų, yra baustas administracine tvarka.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Nors D. J. nusikalto ne pirmą kartą, tačiau visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, turintis neįgalumą, kaip minėta, nusikalstama veika laikytina spontaniškai įvykdyta, yra linkęs koreguoti savo elgesį, stengiasi pasitaisyti. D. J. parodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos pasikeitė. Šie duomenys ir kaltinamojo požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, teismui sudaro tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio D. J. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti, pakanka jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

D. J. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. J. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 24 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 60-61).

Dėl bausmės skyrimo G. D.

G. D.

G. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, spontaniškai. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino. G. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis (t. 2, b. l. 139), pirmą kartą padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, t. y. neteistas (t. 2, b. l. 140), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 142), mokosi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 145), psichinės sveikatos centre lankė (duomenys neskelbtini), pas gydytojus psichiatrus nesigydė ir nesilankė (t. 2, b. l. 101). G. D. (duomenys neskelbtini). Jo šeima nėra įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, gyvena su mama D. Š., jos sutuoktiniu bei nepilnametėmis seserimis, atstovas pagal įstatymą, tėvas dirba užsienyje, su tėvu nebendrauja. G. D. santykiai su mama ir patėviu yra geri, bendravimo ir auklėjimo problemų nekyla. G. D. šeima gyvena nuosavame name, mama nedirba, nes slaugo nepilnametį neįgalų vaiką. G. D. mokymosi rezultatai patenkinami, jis mėgsta aktyvų poilsį bei sportuoti. Apie įvykį mamai iš karto pasisakė grįžęs po įvykio (t. 4, b. l. 61-63). G. D. 2015 m. vasario 23 d. nustatytas vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis (t. 4., b. l. 65, 66).  

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis G. D. nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai ir spontaniškai, nėra duomenų, kad pas jį būtų susiformavusios antivisuomeninės nuostatos, kad nusikalstama veika būtų loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog G. D. padaryta nusikalstama veika sąlygota jo gyvenimo patirties, socialinės atsakomybės suvokimo stokos. Tai, kad G. D. nėra anksčiau teismo teistas bei baustas administracine tvarka, sudaro pagrindo manyti, kad G. D. bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės minimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi teismas, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti <...> XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Atsižvelgiant į numatytą reglamentavimą bei į tai, jog kaltinamasis G. D. yra nepilnametis, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui jam skirtinas įpareigojimas bei auklėjamojo poveikio priemonės (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam G. D. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 24 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 169-171).

Išaiškintina kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: K. Š. mobilaus ryšio telefonas ir jo vyriška striukė, kurie saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 2, b. l. 87-89), nukentėjusiojo K. K. vyriška striukė, kuri ikiteisminio tyrimo metu nutarimu grąžinta atstovei pagal įstatymą I. K. pagal jos prašymą (t. 2, b. l. 14; 15, 16), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtiems savininkams;  7 vnt. DVD kompaktinių laikmenų su įtariamojo K. Š. apklausų garso-vaizdo įrašais, liudytojo M. Z. pateiktu vaizdo įrašu, pareigūnų kūno kamerų įrašais, įtariamojo K. Š. telefono numerio išklotine; nepilnamečių liudytojų K. K., N. B., N. N. apklausų garso-vaizdo įrašais, kardomosios priemonės suėmimo posėdžio garso-vaizdo įrašu; posėdžio dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo vaizdo-garso įrašu, kurie yra vokuose prisegtuose prie bylos 3 tomo galinio viršelio vidinės pusės, 17), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį <...>.

Teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaltinamajam K. Š. paskyrė gynėją advokatą Algimantą Ruginį (t. 4, b. l. 35-36), 2022 m. kovo 31 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaltinamajam D. J. paskyrė gynėją advokatę Kristiną Adomavičienę (t. 4, b. l. 89).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius 2022 m. birželio 14 d. pateikė pažymą Nr. APD-2022-07029, kurioje nurodė, jog valstybės naudai iš kaltinamojo K. Š. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma – 744,42 eurai (t. 5, b. l. 1, 2-7).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius 2022 m. birželio 3 d. pateikė pažymą Nr. APD-2022-06687, kurioje nurodė, jog valstybės naudai iš D. J. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma – 571,67 eurų (t. 4, b. l. 185, 186-190).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamiesiems suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga, proceso išlaidų sumos yra realios ir pagrįstos rašytiniais duomenimis.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis K. Š. yra jauno ir darbingo amžiaus, nedirbantis, todėl prašoma išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma, susidariusi dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į turtinę kaltinamojo K. Š. turtinę padėtį yra išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu D. J., nors yra jauno amžiaus, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog turi neįgalumą, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, todėl atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, neišieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 304–305, 307–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą E. P. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, paskirti E. P. auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: elgesio apribojimo laikotarpiu įpareigoti E. P. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.  

Auklėjamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

Įpareigoti E. P. kartu su atstovu pagal įstatymą E. M. per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, atvykti į probacijos tarnybą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. P. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti E. P., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu K. Š. į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. lapkričio 27 d. iki 2022 m. kovo 29 d., ir laikyti, jog K. Š. yra atlikęs 4 (keturis) mėnesius 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo bausmės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. Š. palikti galioti 2022 m. kovo 28 d. nutartimi paskirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant K. Š. registruotis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, esančiame Gamyklos g. 36, Mažeikiai, kiekvieną savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir intensyvią priežiūrą, nustatant tokias sąlygas: būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, nuo 21.00 iki 7.00 val.; neišvykti iš Mažeikių rajono teritorijos ribų be teismo leidimo.

Bausmės pradžią K. Š. pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 7 ir 8 punktais, D. J. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

D. J. bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti D. J., jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: elgesio apribojimo laikotarpiu įpareigoti G. D. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. D. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti G. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

 - K. Š. mobilaus ryšio telefoną bei jo vyrišką striukę, saugomus Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti K. Š.;

- K. K. vyrišką striukę, kuri perduota pagal prašymą jo įstatyminei atstovei I. K., grąžinti K. K. įstatyminei atstovei I. K.;

- 6 (šešis) vokus su 7 (septyniais) vienetais DVD kompaktinių laikmenų, palikti baudžiamojoje byloje.

Neišieškoti iš D. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išieškoti iš K. Š. 744,42 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 42 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Surenkamosios sąskaitos:

„Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                                    Andželika Butkuvienė