Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-11-138-2010].doc
Bylos nr.: 1-11-138/2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Baudži

                                                                                                                                                                                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1-11-138/2010

                                                                               Proceso numeris: 56-1-00562-07                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                              1.2.4.8.2; 1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.

                                                                                      

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 21 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus,

sekretoriaujant  Laimai Grėbliūnienei, Vitai Beleckaitei

dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui,

kaltinamajai V. T. ,

kaltinamosios gynėjui advokatui Algimantui Deguliui,

nukentėjusiajai M. Ž. ,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

 

V. T. ,  a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, baigusi 9 klases, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., teista (II t., b. 1. 44) 1993-09-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 3 d.-laisvės atėmimu 1 m. ir 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m. ir 6 mėn., kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. padarymu, ir

 

n u s t a t ė :

      

V. T. 2007 m. rugsėjo 4 d., apie 14 val. 30 min. - 15 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, M. Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje, iš pykčio dėl V. T. priklausiusių daiktų dingimo, rankos kumštimi sudavė M. Ž. smūgį į apatinę lūpą, du smūgius kumštimis į kairės akies sritį bei ne mažiau kaip tris smūgius kojomis į kairio šono ir kairės kojos sritis, ko pasėkoje dėl kraujosruvų kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kairio žąsto, dešinio šono, abiejų šlaunų srityse, kraujosruvos ir odos nubrozdinimo apatinėje lūpoje buvo nežymiai sutrikdyta M. Ž. sveikata.

Be to, V. T. 2007 m. rugsėjo 4 d., laiko tarpe nuo 15 val. iki 17 val., tikslesnis laikas nenustatytas, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, M. Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, iš pykčio dėl V. T. priklausiusių daiktų dingimo, rankų kumštimis, rankoje laikyta basute bei kojomis sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius Z. S. į galvos ir kairio dilbio sritį, tuo Z. S. padarydama kraujosruvas galvos dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinės pusės minkštuose audiniuose, kairėje kaktos pusėje, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste, kairės akies vokuose, smakro dešinėje pusėje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą ir kraujosruvas nosyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, ko pasėkoje, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemą ir išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui, Z. S. mirė.

 

Įrodymai ir jų vertinimas

 

     Kaltinamoji V. T. savo kaltės nepripažino, parodė, kad ji nukentėjusiosios nemušė, o pati buvo sumušta.  Kaltinamoji patvirtino visus parodymus, anksčiau duotus teisme, tai, kad M. Ž. pažinojo, sutardavo su ja, susipažino kaime. Iki šio įvykio kaime ji gyveno 15 metų. Pas Ž. lankydavosi retai. 2007-09-04 nuėjo pas Z. S. apie 8.20-8.30 val. pasikalbėti, iki autobuso buvo likę pora valandų. Ž. su S. sakė, kad prisivaišino iš vakaro, kad negera.   Kaltinamoji davė pinigų – 100 litų,  kad nupirktų išgerti ir parneštų.  Parnešė vyno butelį 0,7 litro ir cigarečių pakelį.  V. T. buvo blaivi. M. Ž. su Z. S. buvo pagiringos. Nugėrė pusę butelio, įėjo S., jis buvo pagiringas. Kaltinamoji išskubėjo į autobusą, nupirko lauktuvių – vyno, alaus. Tačiau autobusui sugedus, ji sugrįžo pas M. Ž. ir Z. S. . Ten sutiko bendradarbį N., M., kuris jos paklausė, kodėl ji mušanti tetą Z. S. . Kaltinamoji teigia nemačiusi, kuomet Z. S. su M. Ž. susimušė, tuomet ji nebuvo viduje. Vėliau, jai sugrįžus toliau gerti,  begeriant kaltinamoji prie stalo užmigo.  Kaip atsidūrė kambaryje, ji nežino, tik pabudo  nuoga, su liemenuku, pamatė vyrą šviesiais plaukais, jis ją užgulė. Pajuto smūgį. Atsibudo temstant. Bieškant rūbų, įėjo S., jis puolė ją mušti, tampė, spardė, keikė, sakė, kad užmuš. Išgirdo trinktelėjimą ir ją nustojo mušti, pamatė, kad S. guli prie sofos. S. nieko nesakė, bandė ją šnekinti. Trečio butelio iki galo neišgėrė. Ž. ją išleido ir palydėjo  plentu, užtikrino, kad iškvies greitąją. Kai prabudo, sako, kad nebuvo sumušta. Pirmą smūgį jai trenkė šviesiaplaukis, su juo dirbo pas ūkininką, jis norėjo ją išprievartauti. Kaltinamoji priešinosi, tuomet jai trenkė vieną smūgį į galvą, prabudo tik sutemus. Įėjo S., jis irgi moterį mušė. Mušė į galvą, spardė, tampė už plaukų. Moteris priėjo prie gulinčios S. ir jos panosėje pamatė kraują. S. nešnekėjo, nekvėpavo. Ž. ginčijosi su S., kaltinamoji prašė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Rugsėjo 5 d. sužinojo, kad S. mirė. Kaltinamosios nuomone, kai ji miegojo, S. su Ž. susimušė.  Savo draugui kaltinamoji pasakė, kad ją sumušė S. ir išprievartavo. Tarp kaltinamosios ir Ž. piktumų nebuvo. Nėjo pas kaimynus kviesti pagalbos, nes pasitikėjo Ž.. Kaltinamoji išgėrusi būna linksma, arba užmiega. Ranką keldavo tik prieš sugyventinį. Nebūdavo agresyvi.

        Nukentėjusiąją pažinojo maždaug metus laiko. Susipažino su ja, nes ji vieną kartą atnešė parduoti grybų, paskui susitikusios gyvenvietėje pasisveikindavo. Kartais, kai eidavo į parduotuvę, užeidavo į G. kaime esantį nukentėjusios butą parūkyti, pasikalbėti.   Tą dieną ji nėjo į darbą, nes reikėjo važiuoti pas vaiką. Einant plentu sutiko kaimyną, kuris moterį pavežė iki pieninės. Nuėjo pas Ž. ir su ja kalbėjosi.

         Ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodė, kad ji dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių,  mušti Z. S. galėjo  ir ji. V. T. prisimena, kad puolė ieškoti savo mobilaus telefono, ir jo neradusi, vagyste apkaltino M. Ž. 10 m. sūnų. Kambaryje kuriame gėrė, ją mušė L., spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų. Ji tik girdėjo, kad Ž. jam liepė liautis. Dėl ko jis smurtavo, ji nežino. Ant grindų gulėjo ir kriokė Z. S. , V. T. šaukė, kad kviesti greitąją medicinos pagalbą,  tačiau niekas nekvietė greitosios, tuomet ji išėjo į namus. Buvo apie 21.30 val. (t. 2, b. l. 10-12). Dar ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad  neprisimena, ar galėjo suduoti smūgius Z. S. ir M. Ž. , ji buvo neblaivi, o būdama neblaivi ji tampa agresyvi. Neradusi savo telefono, galėjo pradėti mušis. Kraujas galėjo pasirodyti dėl to, kad L. S. jai trenkė į nosį. (t. 2, b. l. 19-21).

           Kraujosruvos ant jos veido atsirado nuo L. S. smūgių, tai matė ir M. Ž. . Nesutinka, kad neradusi savo telefono pradėjo muštis.  Kad ji būtų sudavusi smūgius, neprisimena. Net kai prisipažino, vis tiek savimi abejojo. Ankstesniuose teismo posėdžiuose prieštarauti liudytojų parodymams neturėjo galimybės. Dabar jai yra atimtos motinystės teisės. S. galėjo sumušti S. arba Ž.. Vaišinantis konflikto nebuvo.  Su Ž. jos santykiai normalūs, ji  gali apkalbėti kaltinamąją, kad pati išvengtų atsakomybės. Su ikiteisminio tyrimo metu užrašytais  parodymais nesusipažino, bylos neskaitė.  Neprisipažįsta, kad smurtavo.

          Nukentėjusioji M. Ž. parodė, kad kaltinamąją pažinojo, su ja kartais pabendraudavo. Tą dieną buvo apie 8:30 val., pamatė V., ji atėjo pas nukentėjusiąją į namus, G. kaime, V. seniūnijoje. V. T. su S. kalbėjosi. Kaltinamoji pasakė, kad važiuos pirkti akinių ir aplankyti sūnaus. Ji pasakė, kad yra pagiringa. M. Ž. pasakė, kad jos taip pat. Ji davė 100 Lt ir paprašė  atnešti vyno ir cigarečių. Išgėrė butelį ir ji išėjo, nukentėjusioji ją palydėjo. Supratusi, kad autobusas nevažiuos, nuėjo į parduotuvę ir vėl nusipirko vyno. Grįžę vėl gėrė trise – nukentėjusioji, S. ir V. T. .  M. Ž. sėdėjo virtuvėje, kai po pusvalandžio kaltinamoji įbėgo į kambarį, griebė nukentėjusiąją už plaukų, kita ranka  smūgiavo į veidą – apie tris smūgius, o kojomis spardė į šlaunis. Išsilaisvino iš jos ir išbėgo į tvartą. Ji klausė, kur jos telefonas. Kai nukentėjusioji bėgo nuo jos, V. T. pasimaišė nukentėjusiosios sūnus, ji jį gainiojosi, liepė atiduoti telefoną. G. M. šaukė, kad teta užsirakintų duris. Atėjus S., jie nuėjo į kambarį, pamatė iki pusės nusirengusią V. T. , ir iki pusės nurengtą S.. S. smilkinys buvo prakirstas. Su broliu ją pakėlę, pamatė, kad ji kruvina. Paguldė ją į lovą. Paklausė V.T., ar rado telefoną, ji atsakė, kad ne. Nukentėjusiosios brolis V. T. tikrai nemušė, S. veidą matė sužalotą – dešinė veido pusė, ji nieko nekalbėjo. Vėliau palydėjo V. T. iki kelio. Kvietė greitąją medicinos pagalbą, bet ji atvažiavo tik kitą rytą. Kai M. Ž. išbėgo į tvartą, namuose liko tik V. T. ir S.. Brolis  grįžo tik apie 17 – 18 val. Brolis su žmona kartais susimušdavo, bet ne taip žiauriai. Nukentėjusiosios nuomone, dėl S. mirties kalta kaltinamoji, nes ji ją sumušė su savo kaučiukine šlepete. V. T. buvo apsiavusi tą dieną su kaučiukinėmis šlepetėmis. M. Ž. sūnus G. M. pasakojo, kad matė, kaip V. T. mušė S.. Kaltinamajai civilinio ieškinio nereiškia. Su kaltinamąja susipykusi nebuvo. Ji pati nematė, kad kaltinamoji S. atžvilgiu naudotų smurtą, tai žino iš savo sūnaus G. M. pasakojimų. Dėl ko kaltinamoji ir S. buvo iki pusės nusirengę – nežino, nei viena jai nieko nepaaiškino. Jos iki pusės buvo visai nuogos, net be apatinių. Gali būti jos buvo nuogos dėl to, kad buvo atėjęs kažkoks vyras. Apie tą vyrą  sakė sūnus G. M. . Nors jis yra linkęs fantazuoti, tačiau šiuo atveju jis tikrai nefantazavo. Kaltinamąją lydėjo, nes jai buvo pakeliui, M. Ž. ėjo pas kaimynę, taip pat norėjo, kad kaltinamoji kuo greičiu išeitų. Dėl to, kad kaltinamoji ją sumušė, nepyko. S. greitąją sakė iškvies kaimynė A..

             Nepilnametis liudytojas G. M. parodė, kad jam yra 13 metų, viskas įvyko 2007 metais, jam grįžus iš mokyklos, kai namuose jis rado kaltinamąją, mamą, dėdę L. ir tetą S.. Jie gėrė raudoną vyną. Išėjo į lauką, o kai grįžo, teta jau gulėjo. Jam išeinant, visi suaugusieji ginčijosi dėl telefono. Kaltinamoji priekaištavo dėl jos dingusio mobilaus telefono mamai, tetai Z. S. . Kaltinamoji buvo pikta. Kaltinamoji prašė, kad mama nupirktų vyno, bet mama nėjo. G. M. vėl išėjo į lauką, kai grįžo, buvo prasidėję muštynės tarp tetos Z. S. ir V. T. . Tetą mušė V. T. . Ji iš pradžių tetą mušė ranka, teta sėdėjo ant lovos, kaltinamoji sudavė daug smūgių tetai į veidą, o kai pradėjo tetą mušti su kaučiukinės šlepetės užkulniu į galvą, teta jau gulėjo. V. T. mušdama sakė, kad užmuš. G. M. išbėgo į lauką ir pasiėmė šunį, užsiundė jį ant kaltinamosios. Tada išsivedė šunį ir pririšo jį lauke. Grįžus į kambarį rado V. T. dar vis mušančią  tetą,  teta gulėjo ant grindų, ant slenksčio. Nuėjo gulti, bet vėliau jį prikėlė mama ir pasakė, kad teta negyva. Mama išėjo pas kaimynę iškviesti greitosios. Moterims besimušant, buvo atėjęs kažkoks vyras, V. T. nusivedė į kitą kambarį. Ką jie ten darė – nežino. Tas vyras tetai nieko nedarė. Kaltinamoji tetai sudavė apie penkis smūgius. Matė, kaip teta krito nuo sofos ir susimušė galvą. Ji krito, nes ją mušė kaltinamoji. Tas atėjęs vyras buvo G. V. .

            Liudytojas L. S. parodė, kad prieš įvykį grįžo pavakaryje namo, rado buvusią žmoną Z. S. nukritusią. Gulėjo ir V. T. . Su sese pakėlė žmoną, kraujo nematė, nes buvo tamsu. Ant jo šoko kaltinamoji, trenkė, liudytojas ją nuvijo. Pasiėmė G. M. ir išėjo į lauko virtuvę miegoti. Užmigo ir nieko negirdėjo. Ryte atbėgo sesuo Ž. ir pasakė, kad Z. negyva. Atėjęs į kambarį, pamatė sužalojimus ant žmonos veido, kraujo klaną toje vietoje, kur ji buvo iš vakaro nukritusi. Ryte V. T. pas juos jau  nebuvo. V. T. liudytojui griebė už plaukų. V. T. iki pusės buvo nuoga. Dėl ko ji mušėsi – nežino. G. M. pasakojo, kad matė, kaip V. T. mušė Z. su šlepete per galvą. Kad kiti muštų – nesakė. Kaltinamąją išvijo ir sutrenkė vieną kartą, nes ji  puolė, mušėsi. Nuo smūgio kaltinamoji sąmonės neprarado. Tą dieną  į namus parėjęs buvo vieną kartą. Su N. tada susitikęs nebuvo.

          Liudytoja  I. J.  parodė, kad   įvykio dieną iš ryto po 8 val. buvo atėjusi V. T. . Ji pirko vaikui skanėstų, gal ir vyno. Vėliau su jos pinigais atėjo Ž. ir 100 Lt banknotu atsiskaitė už vyną. Vėliau, apie 15 val., atėjo vėl T., vėl pirko kažką išgerti, ką tiksliai – neprisimena. V. T. buvo netvarkingais rūbais, lyg po muštynių kokių. V. T. sakė, kad iš jos atėmė visus daiktus, kuriuos buvo pirkusi. Paskui V. T. užėjo prieš uždarant parduotuvę.

           Liudytojas Ž. K. parodė, kad įvykio dieną jis matė V. T. , kaip ji grįžo vakare, apie 21:45 val., buvo išgėrusi. Jos rūbai buvo kruvini,  po jos akimi mėlynė. Ji pasakė, kad buvo pas drauges, kad ją sumušė. Buvo labai susinervinusi, todėl daug jos neklausinėjo.  Paskui ją sulaikė. Kaltinamoji blaivi būna rami, o išgėrusi pradeda muštis. Dar ji kažką kliedėjo, kad ją išprievartavo. Apie Z. S. kaltinamoji pasakojo, kad ji nešė peleninę ir susimušė galvą. Kaltinamoji galėjo sakyti, kad Z. nukrito ir prasiskėlė galvą.

         Liudytoja O. L. parodė, kad  dabar su M. Ž. buvo kaimynės, gyveno šalia. 2007-09-04 į kiemą buvo išbėgęs G. M. , liudytoja  buvo namuose ir girdėjo, kaip V. T. kieme rėkė žodžius „kurva, užmušiu“, suprato, kad pas jas yra svetimų žmonių. Liudytoja išėjo į lauką ir paklausė G. M. , kas nutiko, jis pasakė, kad V. triukšmauja. Vėliau matė, kaip V. T. ėjo į parduotuvę, buvo nukritusi, paskui grįžo, kažką nešėsi po striuke. Pas juos buvo ilgai, žino, kad G. M. pasikvietė G. V. . V. T. buvo girta, piktai šaukė ant G. M. . G. M. sakė, kad Z. S. guli sumušta, o dabar nori mušti mamą M. Ž. . Vėliau G. M. pasikvietė G. V. . V. T. rėkavo, kad iš jos pavogė pinigus, kad užmuš kartojo kelis kartus. V. T. tada pirmą kartą matė. Žinojo, kad V. T. mėgdavo išgerti, kad išgėrusi būdavo labai agresyvi. Z. S. buvo liudytojos kaimynė, kad ji negyva sužinojo iš kaimynų. Kai nuėjo pažiūrėti, matė M. Ž. sumuštu veidu, o Z. S. gulinčią negyvą. G. M. sakė, kad V. T. mušė Z. S. su savo šlepete per galvą. Girdėjo, kad kaltinamoji šaukė, kad užmuš, kad kažką iš jos pavogė. Kitą dieną pamatė V. T. , paklausė jos, ar ji užmušė Z. S. , ji atsakė, kad taip, o šiandien dar bus antra auka.

         Liudytojas G. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad G. M. tą vakarą jam pasakė, kad pas M. Ž. namuose, G. kaime, mušasi ir paprašė padėti. Atėjęs pamatė, kad mušasi V. T. su Z. S. . V. T. kumščiais trankė gulinčiai ant lovos Z. S. į veidą. V. T. sudavė maždaug 3-4 kartus. Matė ant žemės, šalia lovos, kurioje gulėjo Z. S. , kraują. Z. S. veidas buvo kruvinas. „Čebatore“ buvo vadinama V. T. . Kaip viskas baigėsi, nežino, nes išėjo, nenorėjo kištis į girtų reikalus. Iš G. M. nupirko telefoną už 10 Lt.  V. T. pažinojo tik iš matymo, matydavo ją tik parduotuvėje. Kad kiti asmenys muštų Z. S. , jis nematė.

          Liudytoja J. S. parodė, kad 2007-09-04 iš M. Ž. buto girdėjo sklindančius riksmus. Iš pradžių galvojo, kad jos tik šiaip girtauja, kaip dažnai būdavo. Šūkavo V. T. , Z. S. , M. Ž. . Nelabai prisimena, nes praėjo daug laiko. Nufilmavo su mobiliuoju telefonu, kaip V. T. vijosi G. M. , paskui išėjo Z. S. , kažką jai pasakė ir tada V. T. nusivijo Z. S. .  „Čebatorė“ – V. T. paklausė Z. S. , ar ji ją muša, Zina atsakė, kad taip, tada V. T. ją nusivijo ir iš namo pasigirdo duslūs garsai, lyg kažkas daužytų galvą į sieną, taip pat girdėjo rėkiant V. T. „aš tave užmušiu“. Girdėjo, kaip G. M. rėkė, kad V. T. nemuštų jo tetos Z. S. . V. T. pažinojo iš matymo. Jos apibūdinti niekaip negali. Su mobiliuoju telefonu filmavo, kas vyko lauke, patalpoje nefilmavo.

 

Visi teisme apklaustų liudytojų parodymai iš esmės atitinka jų duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu.

 

           Specialisto išvadoje Nr. M 290/07(09) užfiksuota informacija apie tai, kad Z. S.
lavone konstatuoti sužalojimai: 1) kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemą; 2) kraujosruvos dešiniame smilkininiame raumenyje; 3) kraujosruvos galvos dešinės pusės minkštuose audiniuose; 4) odos nubrozdinimas ir kraujosruva nosyje;5)kraujosruvos kairėje kaktos pusėje; 6) kraujosruvos dešiniame paakyje; 7) kraujosruvos dešiniame skruoste;   8)  kraujosruvos  kairės   akies  vokuose;   9)  kraujosruvos   smakro dešinėje pusėje;10) kraujosruvos kairiame dilbyje. Padaryta išvada, jog mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos  smegenų dangalu bei  į galvos  smegenų skilvelių sistemą,   išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui. Sužalojimai padaryti aštuoniais poveikiais. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemą atsirado vienmomentiškai su kraujosruvomis dešiniame smilkininiame raumenyje bei galvos dešinės pusės minkštuose audiniuose (poveikis buvo į dešinę galvos pusę). Kraujosruva kairiame dilbyje galėjo būti padaryta ginantis. Kraujyje aptikta 3,24 % etilo alkoholio (t. 1, b. 1. 37, 38; 39).

           Specialisto išvadoje Nr. S495/07(01) užfiksuota informacija apie tai, kad ant lovagalio šono, kiliminės dangos, medžiagos, Z. S. megztinio yra Z. S. kraujas. (t. 1, b. 1.17-31).

           Specialisto išvadoje Nr. G. 1129/07(09) užfiksuota, kad M. Ž. kūne konstatuota: kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kairio žąsto, dešinio šono, abiejų šlaunų srityse, krausjosruva ir odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kurie galėjo būti padaryti 8 poveikiais suduodant smūgius kumštimis. Sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 163).

         M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus  ekspertizės akte Nr. EDM 03/09 (02) užfiksuota, kad Z. S. mirties priežastis yra galvos sumušimas, dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, smegenų pabrinkimą ir suspaudimą (t. 3, b. l. 85-86). Z. S. mirčiai įtakos turėjo ir jos sunki alkoholinė intoksikacija, kurios metu skystėja kraujas, atsiranda sąlyga susidaryti kraujosruvoms ir kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu, pabrinksta smegenys, greičiau įvyksta jų sukrėtimas.  

           M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus  ekspertizės akte Nr. EDM 127/ 09 (01) užfiksuota, kad įvertinus Z. S. lavono tyrimo duomenis, galima teigti, kad mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalų virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.  Tokio tipo galvos smegenų kraujagyslių sužalojimai patiriami esant stipriam ir staigiam poveikiui į galvą, pvz. smūgiuojant kumščiais, kojomis ar griūnant ir atsitrenkiant. Smūgių sudavimui kokiu tai daiktu toks sužalojimas nėra būdingas (t. 3, b. l. 127-137). Pateikta išvada, kad  Z. S. trauminiais poveikiais padaryti 7 sužalojimai. Galvos sužalojimai, kurie galėjo būti kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi, atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Z. S. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.  Kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo nulemti bet kuris vienas iš galvos sužalojimų, šie sužalojimai paaiškinami 5 trauminiais poveikiais. Labiausiai tikėtina, kad odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje su aplinkine poodine kraujosruva, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, apie kairę akį, dešinės pusės paakyje, skruoste, smakre buvo padaryti suduodant smūgius kumščiais, o kraujosruva dešinėje smilkininėje srityje buvo patirta nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus į slenksčio plokštumą (t. 3, b. l. 136,137).

           Įvykio  vietos  apžiūros protokole užfiksuota informacija apie  tai,  kad  įvykio  vieta yra
M. Ž. priklausančios  sodybos,  esančios (duomenys neskelbtini) r.  sav.,
gyvenamajame name. Kambaryje ant grindų rastas Z. S. lavonas su vizualiai matomomis
smurto žymėmis galvos srityje. Įvairiose kambario vietose rasta kraujo dėmių. (t. 1, b. l. 4-8.).

          Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota informacija apie tai, kad liudytojas G. M. atpažino basutes, kuriomis V. T. sudavė smūgius Z. S. (t. 1, b. l. 73,74).

         Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1128/07(09) užfiksuota, kad V. T. konstatuota kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kairio kelio ir kairės  blauzdos srityse, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( t. 2, b. l. 42).

 

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. V. T. , apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, M. Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., virtuvėje, iš pykčio dėl V. T. priklausiusių daiktų dingimo, rankos kumščiu sudavė M. Ž. smūgius, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta M. Ž. sveikata. Nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d. teisingai.

Taip pat teismas daro išvadą, kad V. T. 2007 m. rugsėjo 4 d., laiko tarpe nuo 15 val. iki 17 val., tikslesnis laikas nenustatytas, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, M. Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., kambaryje, iš pykčio dėl V. T. priklausiusių daiktų dingimo, rankų kumštimis, rankoje laikyta basute bei kojomis sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius Z. S. į galvos ir kairio dilbio sritį, tuo Z. S. padarydama kraujosruvas galvos dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinės pusės minkštuose audiniuose, kairėje kaktos pusėje, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste, kairės akies vokuose, smakro dešinėje pusėje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą ir kraujosruvas nosyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, ko pasėkoje, dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemą ir išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui, Z. S. mirė. Ši V. T. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. teisingai.

Sutinkamai su teismų praktika, galiojančiais įstatymais atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Nors kaltinamoji V. T. savo kaltės nepripažįsta, jos kaltę įrodo eilė byloje esančių įrodymų – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, teismo medicininės išvados, taip pat kita byloje esanti medžiaga. Tai, kad V. T. išgėrusi yra konfliktiška, agresyvi, įrodo byloje esantys liudytojų parodymai. Nustatyta, kad V. T. agresiją iššaukė tai, kad dingo jos telefonas. Dėl dingusio telefono kaltinamoji užsipuolė Z. S. , puolė ją mušti, iš pradžių kumščiais, po to šlepete. Tai, kad V. T. šlepetės užkulniu mušė Z. S. į galvą, nustatyta nukentėjusiosios M. Ž. , liudytojų G. M. , parodymais. G. M. papasakojo L. S. , G. V. apie tai, kad kaltinamoji mušė Ziną šlepete per galvą, trankė kumščiais. J. S. filmavo mobiliuoju telefonu, kaip V. T. nusivijo Z. S. ir po to pasigirdo duslūs garsai, lyg kažkas galvą daužytų į sieną, girdėjo V. T. riksmus „aš tave užmušiu“,  todėl abejonės dėl to, kad Z. S. į galvą buvo suduodami smūgiai, teismui nekyla. Kaltinamosios versiją, kad ji pati buvo užpulta ir sumušta, teismas atmeta, motyvuodamas tuo, kad sužalojimai ant jos kūno galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajai Z. S. priešinantis muštynių metu, tiek konflikto metu susigrūmus su atėjusiais vyrais – L. S. , G. V. . Ekspertizių aktais EDM 03/09(02) ir EDM 127/ 09 (01) nustatyta, kad  Z. S. mirties priežastis yra galvos sumušimas, dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas, kurį galėjo nulemti bet kuris vienas iš galvos sužalojimų. Teismas konstatuoja, kad duomenų padaryti išvadai, jog V. T. kaučiukinės šlepetės užkulniu suduodama smūgius Z. S. , padarė galvos sužalojimus, kurie buvo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi, kas lėmė Z. S. mirtį, pakanka. Darytina išvada, kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp V. T. nusikalstamų veiksmų ir Z. S. mirties, todėl V. T. padaryta nusikalstama veika  atitinka BK 129 str. 1 d. nusikalstamos veikos sudėties požymius.

BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Senato nutarimo Nr. 46 5, 6 punktai). Pagal nustatytas byloje aplinkybes kaltinamoji V. T. nužudymą padarė veikdama netiesiogine neapibrėžta tyčia.  Ji suvokė, kad jos veiksmai gali sukelti sveikatos sutrikdymą, ar net mirtį. Jos veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas.

         Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2009-10-20 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009 nurodyta, kad esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius galutinius padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti. Sunkų Z. S. sveikatos sutrikdymą, ir mirtį sukėlė  bet kuris iš sužalojimų, vertinamų 7 trauminiai poveikiais, iš kurių - smūgis į galvą,  sunkus sveikatos sutrikdymas buvo tik tarpinis smūgio padarinys. Z. S. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius galutinius padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti. Asmuo, numatydamas, kad jo veikos padariniai gali būti sunkus suluošinimas – sužalojimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės, ir siekdamas ar sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti, supranta savo veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numato, kad nukentėjusysis gali nuo padaryto sužalojimo mirti. Nenustatytas tikslas, kad V. T. siekė nužudyti Z. S. , todėl veika padaryta neapibrėžta tyčia. Tačiau tai, kad kaltinamoji smūgiavo kaučiukinės šlepetės užkulniu Z. S. į galvos sritį, suteikia pagrindą manyti, kad ji suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, kaip tokioje situacijoje savo veiksmų pavojingumą suvoktų bet kuris žmogus, kaip kad tai, kad šlepetės užkulniu suduodami smūgiai į galvos sritį gali sukelti sunkias pasekmes. Darytina išvada, kad V. T. , numatydama, kad gali padaryti nukentėjusiajai sunkų gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu numatė ir galimybę, kad nukentėjusiajai bus atimta gyvybė. Teismas konstatuoja, jog smogdama nukentėjusiajai į galvą V. T. suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali jai atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. V. T. nusikalstama veika yra padaryta veikiant netiesiogine neapibrėžta tyčia.  Todėl teismas sprendžia, kad byloje yra pilnai įrodyta, jog  tyčiniai kaltinamosios V. T. veiksmai buvo Z. S. mirties priežastis.

Teismas sprendžia, jog byloje pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas  V. T. pripažinta kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Pati kaltinamoji dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažįsta, ikiteisminio tyrimo metu prisipažino iš dalies. Tokia jos pozicija rodo norą išvengti atsakomybės.

 

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta

 

                                                                Bausmės skyrimas

 

        Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais,  atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

        V. T. padarė vieną nesunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato vienintelę ir  labai griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų.

        Teismas atsižvelgia į tai, kad V. T. teista vieną kartą, teistumas jai yra išnykęs, bausta administracine tvarka, nusikaltimus padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, teismas nenustatė lengvinančių aplinkybių – ji nepripažįsta,  nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas įvertina tai, kad V. T. charakterizuojama neigiamai, jos šeima buvo įtraukta į rizikos grupę, dėl nuolatinio girtavimo iš V. T. paimtas sūnus ir patalpintas į Kybartų globos grupę (t. 2, b. l. 69), ir sprendžia, kad V. T. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.  Psichiatro įskaitoje V. T. neįrašyta ( t. 2, b. l. 56).

        Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, V. T. pagal LR BK 129 str. 1 d. skiriama baudžiamojo įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas artimas BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

 

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK 297 str. - 303 str.,

 

                                                                 n u s p r e n d ž i a :

 

V. T. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.  1 d. ir 129 str. 1 d., ir ją nubausti:

 

pagal LR BK  129 str. 1 d.  - laisvės atėmimu  10 (dešimčiai )  metų;

pagal LR BK 140 str. 1 d.   -  laisvės atėmimu  6 mėnesiams.

 

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti V. T. galutinę  10  (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

         Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą  laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2007-09-05 iki 2010-06-21.

         Bausmės pradžią  skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010-06-21.

         Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.  

      

        Daiktinius  įrodymus: V. T. basutes  įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.           

        Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.  

 

 

Teisėjas                                                                                                Arvydas Stankus