Baudžiamoji byla Nr. 1-11-138/2010
Proceso
numeris: 56-1-00562-07
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.4.8.2; 1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. birželio 21 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus,
sekretoriaujant
Laimai Grėbliūnienei, Vitai Beleckaitei
dalyvaujant
prokurorui Vitoldui Guliavičiui,
kaltinamajai V. T. ,
kaltinamosios
gynėjui advokatui Algimantui Deguliui,
nukentėjusiajai
M. Ž. ,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo
baudžiamąją bylą, kurioje:
V. T. , a.k. (duomenys neskelbtini),
lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, baigusi 9 klases,
nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., teista (II t., b. 1. 44)
1993-09-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 3 d.-laisvės
atėmimu 1 m. ir 6 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m. ir 6 mėn., kaltinama
nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.
1 d. ir 129 str. 1 d. padarymu, ir
n
u s t a t ė :
V. T. 2007 m. rugsėjo 4 d., apie 14 val. 30 min. - 15 val., būdama
apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, M.
Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje,
iš pykčio dėl V. T. priklausiusių daiktų dingimo, rankos
kumštimi sudavė M. Ž. smūgį į
apatinę lūpą, du smūgius kumštimis į kairės akies sritį bei ne mažiau kaip tris
smūgius kojomis
į kairio šono ir kairės kojos sritis, ko pasėkoje dėl kraujosruvų kairės akies
vokuose, kairės ausies kaušelyje, kairio
žąsto, dešinio šono, abiejų šlaunų srityse, kraujosruvos ir odos nubrozdinimo apatinėje lūpoje buvo nežymiai
sutrikdyta M. Ž. sveikata.
Be to, V. T. 2007 m. rugsėjo 4 d., laiko tarpe nuo 15 val. iki 17 val.,
tikslesnis laikas nenustatytas, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo
įtakos veikos padarymui, M. Ž. priklausančio gyvenamojo
namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, iš pykčio dėl V. T. priklausiusių
daiktų dingimo, rankų kumštimis, rankoje laikyta basute bei kojomis sudavė ne
mažiau kaip aštuonis smūgius Z. S. į galvos ir
kairio dilbio sritį, tuo Z. S. padarydama kraujosruvas
galvos dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinės pusės minkštuose audiniuose,
kairėje kaktos pusėje, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste, kairės akies
vokuose, smakro dešinėje pusėje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą ir
kraujosruvas nosyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų
dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, ko pasėkoje, dėl kraujo
išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių
sistemą ir išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui, Z. S. mirė.
Įrodymai
ir jų vertinimas
Kaltinamoji
V. T. savo kaltės nepripažino, parodė, kad ji nukentėjusiosios
nemušė, o pati buvo sumušta. Kaltinamoji patvirtino visus
parodymus, anksčiau duotus teisme, tai, kad M. Ž. pažinojo,
sutardavo su ja, susipažino kaime. Iki šio įvykio kaime ji gyveno 15
metų. Pas
Ž. lankydavosi retai. 2007-09-04 nuėjo pas Z. S. apie
8.20-8.30 val. pasikalbėti, iki autobuso buvo likę pora valandų.
Ž. su S. sakė, kad prisivaišino iš vakaro, kad
negera. Kaltinamoji davė pinigų – 100 litų, kad nupirktų išgerti ir parneštų. Parnešė
vyno butelį 0,7 litro ir cigarečių pakelį. V. T. buvo blaivi. M. Ž. su Z. S. buvo pagiringos. Nugėrė
pusę butelio, įėjo S., jis buvo pagiringas. Kaltinamoji išskubėjo
į autobusą, nupirko lauktuvių – vyno, alaus. Tačiau autobusui sugedus, ji
sugrįžo pas M. Ž. ir Z. S. . Ten
sutiko bendradarbį N., M., kuris jos paklausė, kodėl ji
mušanti tetą Z. S. . Kaltinamoji teigia nemačiusi, kuomet
Z. S. su M. Ž. susimušė, tuomet ji
nebuvo viduje. Vėliau, jai sugrįžus toliau gerti, begeriant kaltinamoji prie stalo užmigo. Kaip atsidūrė kambaryje, ji nežino, tik
pabudo nuoga, su liemenuku, pamatė vyrą
šviesiais plaukais, jis ją užgulė. Pajuto smūgį. Atsibudo temstant. Bieškant
rūbų, įėjo S., jis puolė ją mušti, tampė, spardė, keikė,
sakė, kad užmuš. Išgirdo trinktelėjimą ir ją nustojo mušti, pamatė, kad S. guli
prie sofos.
S. nieko nesakė, bandė ją šnekinti. Trečio butelio iki galo neišgėrė. Ž. ją išleido ir palydėjo plentu, užtikrino, kad iškvies greitąją. Kai
prabudo, sako, kad nebuvo sumušta. Pirmą smūgį jai trenkė šviesiaplaukis, su
juo dirbo pas ūkininką, jis norėjo ją išprievartauti. Kaltinamoji priešinosi,
tuomet jai trenkė vieną smūgį į galvą, prabudo tik sutemus. Įėjo
S., jis irgi moterį mušė. Mušė į galvą, spardė, tampė už plaukų. Moteris
priėjo prie gulinčios S. ir
jos panosėje pamatė kraują. S. nešnekėjo, nekvėpavo.
Ž. ginčijosi su S., kaltinamoji prašė kviesti greitąją
medicinos pagalbą. Rugsėjo 5 d. sužinojo, kad S. mirė.
Kaltinamosios nuomone, kai ji miegojo, S. su Ž. susimušė.
Savo draugui kaltinamoji pasakė, kad ją sumušė S. ir išprievartavo. Tarp kaltinamosios ir Ž. piktumų
nebuvo. Nėjo pas kaimynus kviesti pagalbos, nes pasitikėjo Ž..
Kaltinamoji išgėrusi būna linksma, arba užmiega. Ranką keldavo tik prieš
sugyventinį. Nebūdavo agresyvi.
Nukentėjusiąją pažinojo maždaug metus
laiko. Susipažino su ja, nes ji vieną kartą atnešė parduoti grybų, paskui
susitikusios gyvenvietėje pasisveikindavo. Kartais, kai eidavo į parduotuvę,
užeidavo į G. kaime esantį nukentėjusios butą parūkyti, pasikalbėti. Tą
dieną ji nėjo į darbą, nes reikėjo važiuoti pas vaiką. Einant plentu sutiko
kaimyną, kuris moterį pavežė iki pieninės. Nuėjo pas Ž. ir su ja
kalbėjosi.
Ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodė, kad ji dėl girtumo neprisimena visų įvykio
aplinkybių, mušti Z.
S. galėjo ir ji. V.
T. prisimena, kad puolė ieškoti savo mobilaus telefono, ir jo neradusi,
vagyste apkaltino M. Ž. 10 m. sūnų. Kambaryje kuriame
gėrė, ją mušė L., spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų. Ji
tik girdėjo, kad Ž. jam liepė liautis. Dėl ko jis
smurtavo, ji nežino. Ant grindų gulėjo ir kriokė Z. S. , V. T. šaukė, kad kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau niekas nekvietė greitosios, tuomet ji išėjo
į namus. Buvo apie 21.30 val. (t. 2, b. l. 10-12). Dar ikiteisminio tyrimo metu
ji parodė, kad neprisimena, ar galėjo
suduoti smūgius Z. S. ir M. Ž. , ji
buvo neblaivi, o būdama neblaivi ji tampa agresyvi. Neradusi savo telefono,
galėjo pradėti mušis. Kraujas galėjo pasirodyti dėl to, kad L.
S. jai trenkė į nosį. (t. 2, b. l. 19-21).
Kraujosruvos ant jos veido atsirado
nuo L. S. smūgių, tai matė ir M. Ž. .
Nesutinka, kad neradusi savo telefono pradėjo muštis. Kad ji būtų sudavusi smūgius, neprisimena.
Net kai prisipažino, vis tiek savimi abejojo. Ankstesniuose teismo posėdžiuose
prieštarauti liudytojų parodymams neturėjo galimybės. Dabar jai yra atimtos
motinystės teisės. S. galėjo sumušti S. arba Ž.. Vaišinantis konflikto nebuvo. Su Ž. jos santykiai
normalūs, ji gali apkalbėti kaltinamąją,
kad pati išvengtų atsakomybės. Su ikiteisminio tyrimo metu užrašytais parodymais nesusipažino, bylos neskaitė. Neprisipažįsta, kad smurtavo.
Nukentėjusioji M. Ž. parodė,
kad kaltinamąją pažinojo, su ja kartais pabendraudavo. Tą dieną buvo apie 8:30
val., pamatė V., ji atėjo pas nukentėjusiąją į namus, G. kaime, V. seniūnijoje.
V. T. su S. kalbėjosi. Kaltinamoji
pasakė, kad važiuos pirkti akinių ir aplankyti sūnaus. Ji pasakė, kad yra
pagiringa. M. Ž. pasakė, kad jos taip pat. Ji davė 100 Lt
ir paprašė atnešti vyno ir cigarečių. Išgėrė
butelį ir ji išėjo, nukentėjusioji ją palydėjo. Supratusi, kad autobusas
nevažiuos, nuėjo į parduotuvę ir vėl nusipirko vyno. Grįžę vėl gėrė trise –
nukentėjusioji, S. ir V. T. . M. Ž. sėdėjo virtuvėje,
kai po pusvalandžio kaltinamoji įbėgo į kambarį, griebė nukentėjusiąją už
plaukų, kita ranka smūgiavo į veidą –
apie tris smūgius, o kojomis spardė į šlaunis. Išsilaisvino iš jos ir išbėgo į
tvartą. Ji klausė, kur jos telefonas. Kai nukentėjusioji bėgo nuo jos, V. T. pasimaišė nukentėjusiosios sūnus, ji jį gainiojosi,
liepė atiduoti telefoną. G. M. šaukė, kad teta užsirakintų
duris. Atėjus S., jie nuėjo į kambarį, pamatė iki pusės
nusirengusią V. T. , ir iki pusės nurengtą S..
S. smilkinys buvo prakirstas. Su broliu ją pakėlę, pamatė,
kad ji kruvina. Paguldė ją į lovą. Paklausė V.T.,
ar rado telefoną, ji atsakė, kad ne. Nukentėjusiosios brolis V.
T. tikrai nemušė, S. veidą
matė sužalotą – dešinė veido pusė, ji nieko nekalbėjo. Vėliau palydėjo V. T. iki kelio. Kvietė greitąją medicinos pagalbą, bet ji
atvažiavo tik kitą rytą. Kai M. Ž. išbėgo į tvartą,
namuose liko tik V. T. ir S.. Brolis grįžo tik apie 17 – 18 val. Brolis su žmona
kartais susimušdavo, bet ne taip žiauriai. Nukentėjusiosios nuomone, dėl S. mirties kalta
kaltinamoji, nes ji ją sumušė su savo kaučiukine šlepete. V.
T. buvo apsiavusi tą dieną su kaučiukinėmis šlepetėmis. M.
Ž. sūnus G. M. pasakojo, kad matė, kaip V. T. mušė S.. Kaltinamajai civilinio ieškinio
nereiškia. Su kaltinamąja susipykusi nebuvo. Ji pati nematė, kad kaltinamoji S. atžvilgiu
naudotų smurtą, tai žino iš savo sūnaus G. M. pasakojimų.
Dėl ko kaltinamoji ir S. buvo iki pusės nusirengę –
nežino, nei viena jai nieko nepaaiškino. Jos iki pusės buvo visai nuogos, net
be apatinių. Gali būti jos buvo nuogos dėl to, kad buvo atėjęs kažkoks vyras.
Apie tą vyrą sakė sūnus G.
M. . Nors jis yra linkęs fantazuoti, tačiau šiuo atveju jis tikrai
nefantazavo. Kaltinamąją lydėjo, nes jai buvo pakeliui, M. Ž. ėjo
pas kaimynę, taip pat norėjo, kad kaltinamoji kuo greičiu išeitų. Dėl to, kad
kaltinamoji ją sumušė, nepyko. S. greitąją sakė iškvies kaimynė A..
Nepilnametis
liudytojas G. M. parodė,
kad jam yra 13 metų, viskas įvyko 2007 metais, jam grįžus iš mokyklos, kai
namuose jis rado kaltinamąją, mamą, dėdę L. ir tetą S..
Jie gėrė raudoną vyną. Išėjo į lauką, o kai grįžo, teta jau gulėjo. Jam
išeinant, visi suaugusieji ginčijosi dėl telefono. Kaltinamoji priekaištavo dėl
jos dingusio mobilaus telefono mamai, tetai Z. S. .
Kaltinamoji buvo pikta. Kaltinamoji prašė, kad mama nupirktų vyno, bet mama
nėjo. G. M. vėl išėjo į lauką, kai grįžo, buvo prasidėję
muštynės tarp tetos Z. S. ir V. T. .
Tetą mušė V. T. . Ji iš pradžių tetą mušė ranka, teta
sėdėjo ant lovos, kaltinamoji sudavė daug smūgių tetai į veidą, o kai pradėjo
tetą mušti su kaučiukinės šlepetės užkulniu į galvą, teta jau gulėjo. V. T. mušdama sakė, kad užmuš. G. M. išbėgo
į lauką ir pasiėmė šunį, užsiundė jį ant kaltinamosios. Tada išsivedė šunį ir
pririšo jį lauke. Grįžus į kambarį rado V. T. dar vis
mušančią tetą, teta gulėjo ant grindų, ant slenksčio. Nuėjo
gulti, bet vėliau jį prikėlė mama ir pasakė, kad teta negyva. Mama išėjo pas
kaimynę iškviesti greitosios. Moterims besimušant, buvo atėjęs kažkoks vyras, V. T. nusivedė į kitą kambarį. Ką jie ten darė – nežino. Tas
vyras tetai nieko nedarė. Kaltinamoji tetai sudavė apie penkis smūgius. Matė,
kaip teta krito nuo sofos ir susimušė galvą. Ji krito, nes ją mušė kaltinamoji.
Tas atėjęs vyras buvo G. V. .
Liudytojas L. S. parodė, kad prieš įvykį grįžo pavakaryje namo, rado buvusią
žmoną Z. S. nukritusią. Gulėjo ir V. T.
. Su sese pakėlė žmoną, kraujo nematė, nes buvo tamsu. Ant jo šoko
kaltinamoji, trenkė, liudytojas ją nuvijo. Pasiėmė G. M. ir
išėjo į lauko virtuvę miegoti. Užmigo ir nieko negirdėjo. Ryte atbėgo sesuo Ž. ir pasakė, kad Z. negyva. Atėjęs į kambarį, pamatė
sužalojimus ant žmonos veido, kraujo klaną toje vietoje, kur ji buvo iš vakaro
nukritusi. Ryte V. T. pas juos jau nebuvo. V. T. liudytojui
griebė už plaukų. V. T. iki pusės buvo nuoga. Dėl ko ji
mušėsi – nežino. G. M. pasakojo, kad matė, kaip V. T. mušė Z. su šlepete per galvą. Kad kiti muštų – nesakė.
Kaltinamąją išvijo ir sutrenkė vieną kartą, nes ji puolė, mušėsi. Nuo smūgio kaltinamoji sąmonės
neprarado. Tą dieną į namus parėjęs buvo
vieną kartą. Su N. tada susitikęs nebuvo.
Liudytoja I. J.
parodė, kad įvykio dieną iš ryto
po 8 val. buvo atėjusi V. T. . Ji pirko vaikui skanėstų,
gal ir vyno. Vėliau su jos pinigais atėjo Ž. ir 100 Lt
banknotu atsiskaitė už vyną. Vėliau, apie 15 val., atėjo vėl T., vėl pirko kažką išgerti,
ką tiksliai – neprisimena. V. T. buvo netvarkingais
rūbais, lyg po muštynių kokių. V. T. sakė, kad iš jos
atėmė visus daiktus, kuriuos buvo pirkusi. Paskui V. T. užėjo
prieš uždarant parduotuvę.
Liudytojas Ž. K. parodė,
kad įvykio dieną jis matė V. T. , kaip ji grįžo vakare,
apie 21:45 val., buvo išgėrusi. Jos rūbai buvo kruvini, po jos akimi mėlynė. Ji pasakė, kad buvo pas
drauges, kad ją sumušė. Buvo labai susinervinusi, todėl daug jos neklausinėjo. Paskui ją sulaikė. Kaltinamoji blaivi būna
rami, o išgėrusi pradeda muštis. Dar ji kažką kliedėjo, kad ją išprievartavo.
Apie Z. S. kaltinamoji pasakojo, kad ji nešė peleninę ir
susimušė galvą. Kaltinamoji galėjo sakyti, kad Z. nukrito ir prasiskėlė galvą.
Liudytoja O. L.
parodė, kad dabar su M.
Ž. buvo kaimynės, gyveno šalia. 2007-09-04 į kiemą buvo išbėgęs G. M. , liudytoja buvo
namuose ir girdėjo, kaip V. T. kieme rėkė žodžius „kurva,
užmušiu“, suprato, kad pas jas yra svetimų žmonių. Liudytoja išėjo į lauką ir
paklausė G. M. , kas nutiko, jis pasakė, kad V.
triukšmauja. Vėliau matė, kaip V. T. ėjo į parduotuvę,
buvo nukritusi, paskui grįžo, kažką nešėsi po striuke. Pas juos buvo ilgai, žino,
kad G. M. pasikvietė G. V. . V. T. buvo girta, piktai šaukė ant G. M. .
G. M. sakė, kad Z. S. guli sumušta,
o dabar nori mušti mamą M. Ž. . Vėliau G.
M. pasikvietė G. V. . V. T. rėkavo,
kad iš jos pavogė pinigus, kad užmuš kartojo kelis kartus. V.
T. tada pirmą kartą matė. Žinojo, kad V. T. mėgdavo
išgerti, kad išgėrusi būdavo labai agresyvi. Z. S. buvo liudytojos
kaimynė, kad ji negyva sužinojo iš kaimynų. Kai nuėjo pažiūrėti, matė M. Ž. sumuštu veidu, o Z. S. gulinčią
negyvą. G. M. sakė, kad V. T. mušė Z. S. su savo šlepete per galvą. Girdėjo, kad kaltinamoji
šaukė, kad užmuš, kad kažką iš jos pavogė. Kitą dieną pamatė V.
T. , paklausė jos, ar ji užmušė Z. S. , ji atsakė,
kad taip, o šiandien dar bus antra auka.
Liudytojas
G. V. patvirtino
ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad G.
M. tą vakarą jam pasakė, kad pas M. Ž. namuose, G.
kaime, mušasi ir paprašė padėti. Atėjęs pamatė, kad mušasi V.
T. su Z. S. . V. T. kumščiais
trankė gulinčiai ant lovos Z. S. į veidą. V. T. sudavė maždaug 3-4 kartus. Matė ant žemės, šalia
lovos, kurioje gulėjo Z. S. , kraują. Z.
S. veidas buvo kruvinas. „Čebatore“ buvo vadinama V. T. .
Kaip viskas baigėsi, nežino, nes išėjo, nenorėjo kištis į girtų reikalus. Iš G. M. nupirko telefoną už 10 Lt. V. T. pažinojo tik iš
matymo, matydavo ją tik parduotuvėje. Kad kiti asmenys muštų Z.
S. , jis nematė.
Liudytoja
J. S. parodė,
kad 2007-09-04 iš M. Ž. buto girdėjo sklindančius riksmus.
Iš pradžių galvojo, kad jos tik šiaip girtauja, kaip dažnai būdavo. Šūkavo V. T. , Z. S. , M. Ž.
. Nelabai prisimena, nes praėjo daug laiko. Nufilmavo su mobiliuoju
telefonu, kaip V. T. vijosi G. M. ,
paskui išėjo Z. S. , kažką jai pasakė ir tada V. T. nusivijo Z. S. . „Čebatorė“ – V. T. paklausė
Z. S. , ar ji ją muša, Zina atsakė, kad taip, tada V. T. ją nusivijo ir iš namo pasigirdo duslūs garsai, lyg
kažkas daužytų galvą į sieną, taip pat girdėjo rėkiant V. T. „aš
tave užmušiu“. Girdėjo, kaip G. M. rėkė, kad V. T. nemuštų jo tetos Z. S. . V. T. pažinojo iš matymo. Jos apibūdinti niekaip negali. Su
mobiliuoju telefonu filmavo, kas vyko lauke, patalpoje nefilmavo.
Visi teisme apklaustų liudytojų
parodymai iš esmės atitinka jų duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu.
Specialisto išvadoje Nr. M 290/07(09) užfiksuota informacija apie
tai, kad Z. S.
lavone konstatuoti sužalojimai: 1) kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos
smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemą; 2) kraujosruvos
dešiniame smilkininiame raumenyje; 3) kraujosruvos galvos dešinės pusės
minkštuose audiniuose; 4) odos nubrozdinimas ir kraujosruva
nosyje;5)kraujosruvos kairėje kaktos pusėje; 6) kraujosruvos dešiniame paakyje;
7) kraujosruvos dešiniame skruoste;
8) kraujosruvos kairės akies
vokuose; 9) kraujosruvos
smakro dešinėje pusėje;10) kraujosruvos kairiame dilbyje. Padaryta
išvada, jog mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos
smegenų skilvelių sistemą,
išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui. Sužalojimai padaryti aštuoniais
poveikiais. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos
smegenų skilvelių sistemą atsirado vienmomentiškai su kraujosruvomis dešiniame smilkininiame
raumenyje bei galvos dešinės pusės minkštuose audiniuose (poveikis buvo į
dešinę galvos pusę). Kraujosruva kairiame dilbyje galėjo būti padaryta
ginantis. Kraujyje aptikta 3,24 % etilo alkoholio (t. 1, b. 1. 37, 38; 39).
Specialisto
išvadoje Nr. S495/07(01) užfiksuota informacija apie tai, kad ant lovagalio
šono, kiliminės dangos, medžiagos, Z. S. megztinio yra Z. S. kraujas. (t. 1, b. 1.17-31).
Specialisto išvadoje
Nr. G. 1129/07(09) užfiksuota, kad M. Ž. kūne
konstatuota: kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kairio
žąsto, dešinio šono, abiejų šlaunų srityse, krausjosruva ir odos nubrozdinimas
apatinėje lūpoje, kurie galėjo būti padaryti 8 poveikiais suduodant smūgius
kumštimis. Sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l.
163).
M.
Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 03/09 (02) užfiksuota,
kad Z. S. mirties priežastis yra galvos sumušimas, dėl ko
įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, smegenų
pabrinkimą ir suspaudimą (t. 3, b. l. 85-86). Z. S. mirčiai
įtakos turėjo ir jos sunki alkoholinė intoksikacija, kurios metu skystėja
kraujas, atsiranda sąlyga susidaryti kraujosruvoms ir kraujo išsiliejimui po
kietuoju galvos smegenų dangalu, pabrinksta smegenys, greičiau įvyksta jų
sukrėtimas.
M.
Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 127/
09 (01) užfiksuota, kad įvertinus Z. S. lavono
tyrimo duomenis, galima teigti, kad mirties priežastimi buvo kraujo
išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalų virš kairio galvos smegenų
pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Tokio tipo galvos smegenų kraujagyslių
sužalojimai patiriami esant stipriam ir staigiam poveikiui į galvą, pvz.
smūgiuojant kumščiais, kojomis ar griūnant ir atsitrenkiant. Smūgių sudavimui
kokiu tai daiktu toks sužalojimas nėra būdingas (t. 3, b. l. 127-137). Pateikta
išvada, kad Z. S. trauminiais
poveikiais padaryti 7 sužalojimai. Galvos sužalojimai, kurie galėjo būti kraujo
išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi, atitinka sunkiam
sveikatos sutrikdymo mastui. Z. S. mirties priežastimi
buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos
smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir
pabrinkimu. Kraujo išsiliejimą po
kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo nulemti bet kuris vienas iš galvos
sužalojimų, šie sužalojimai paaiškinami 5 trauminiais poveikiais. Labiausiai
tikėtina, kad odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje su aplinkine poodine
kraujosruva, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, apie kairę akį,
dešinės pusės paakyje, skruoste, smakre buvo padaryti suduodant smūgius
kumščiais, o kraujosruva dešinėje smilkininėje srityje buvo patirta
nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus į slenksčio plokštumą (t. 3, b. l.
136,137).
Įvykio vietos
apžiūros protokole užfiksuota informacija apie tai,
kad įvykio vieta yra
M. Ž. priklausančios
sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)
r. sav.,
gyvenamajame name. Kambaryje ant grindų rastas Z. S. lavonas
su vizualiai matomomis
smurto žymėmis galvos srityje. Įvairiose kambario vietose rasta kraujo dėmių.
(t. 1, b. l. 4-8.).
Daiktų parodymo
atpažinti protokole užfiksuota informacija apie tai, kad liudytojas G. M. atpažino basutes, kuriomis V. T. sudavė
smūgius Z. S. (t. 1, b. l. 73,74).
Teismo
medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1128/07(09) užfiksuota, kad V. T. konstatuota kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos
nubrozdinimai kairio kelio ir kairės
blauzdos srityse, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( t.
2, b. l. 42).
Teismas,
vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. V.
T. , apsvaigusi nuo
alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, M. Ž. priklausančio
gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., virtuvėje, iš pykčio dėl V. T. priklausiusių
daiktų dingimo, rankos kumščiu sudavė M. Ž. smūgius, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta M. Ž. sveikata.
Nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d. teisingai.
Taip
pat teismas daro išvadą, kad V. T. 2007 m. rugsėjo
4 d., laiko tarpe nuo 15 val. iki 17 val., tikslesnis laikas nenustatytas,
būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, M. Ž. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys
neskelbtini) r. sav., kambaryje, iš pykčio dėl V. T. priklausiusių daiktų dingimo, rankų kumštimis, rankoje
laikyta basute bei kojomis sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius Z.
S. į galvos ir kairio dilbio sritį, tuo Z. S. padarydama
kraujosruvas galvos dešiniame smilkininiame raumenyje, dešinės pusės minkštuose
audiniuose, kairėje kaktos pusėje, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste,
kairės akies vokuose, smakro dešinėje pusėje, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą ir
kraujosruvas nosyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų
dangalu bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, ko pasėkoje, dėl kraujo
išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei į galvos smegenų skilvelių
sistemą ir išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui, Z. S. mirė.
Ši V. T. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal
BK 129 str. 1 d. teisingai.
Sutinkamai su
teismų praktika, galiojančiais įstatymais atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą
kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių
(mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo
kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės
atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos
veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo
netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant
šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.
Nors
kaltinamoji V. T. savo kaltės nepripažįsta, jos kaltę
įrodo eilė byloje esančių įrodymų – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, teismo
medicininės išvados, taip pat kita byloje esanti medžiaga. Tai, kad V. T. išgėrusi yra konfliktiška, agresyvi, įrodo byloje
esantys liudytojų parodymai. Nustatyta, kad V. T. agresiją
iššaukė tai, kad dingo jos telefonas. Dėl dingusio telefono kaltinamoji
užsipuolė Z. S. , puolė ją mušti, iš pradžių kumščiais,
po to šlepete. Tai, kad V. T. šlepetės užkulniu mušė Z. S. į galvą, nustatyta nukentėjusiosios M.
Ž. , liudytojų G. M. , parodymais. G.
M. papasakojo L. S. , G. V. apie
tai, kad kaltinamoji mušė Ziną šlepete per galvą, trankė kumščiais. J. S. filmavo mobiliuoju telefonu, kaip V.
T. nusivijo Z. S. ir po to pasigirdo duslūs garsai,
lyg kažkas galvą daužytų į sieną, girdėjo V. T. riksmus
„aš tave užmušiu“, todėl abejonės dėl
to, kad Z. S. į galvą buvo suduodami smūgiai, teismui
nekyla. Kaltinamosios versiją, kad ji pati buvo užpulta ir sumušta, teismas atmeta,
motyvuodamas tuo, kad sužalojimai ant jos kūno galėjo būti padaryti tiek
nukentėjusiajai Z. S. priešinantis muštynių metu, tiek
konflikto metu susigrūmus su atėjusiais vyrais – L. S. , G. V. . Ekspertizių aktais EDM 03/09(02) ir EDM
127/ 09 (01) nustatyta, kad Z. S. mirties priežastis yra galvos sumušimas, dėl ko įvyko
kraujo išsiliejimas, kurį galėjo nulemti bet kuris vienas iš galvos sužalojimų.
Teismas konstatuoja, kad duomenų padaryti išvadai, jog V. T. kaučiukinės
šlepetės užkulniu suduodama smūgius Z. S. , padarė galvos
sužalojimus, kurie buvo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu
priežastimi, kas lėmė Z. S. mirtį, pakanka. Darytina
išvada, kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp V. T. nusikalstamų
veiksmų ir Z. S. mirties, todėl V. T. padaryta
nusikalstama veika atitinka BK 129 str.
1 d. nusikalstamos veikos sudėties požymius.
BK 129
straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine,
ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei
kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad
gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės,
sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams
atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam
kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia
atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo
įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei
svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis,
kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat
prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Senato nutarimo Nr. 46 5, 6
punktai). Pagal nustatytas byloje aplinkybes kaltinamoji V.
T. nužudymą padarė veikdama netiesiogine neapibrėžta tyčia. Ji suvokė, kad jos veiksmai gali sukelti
sveikatos sutrikdymą, ar net mirtį. Jos veika kvalifikuojama pagal atsiradusius
padarinius – kaip nužudymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
plenarinės sesijos 2009-10-20 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009
nurodyta, kad esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal
faktiškai atsiradusius galutinius padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko
tyčiai atimti gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti. Sunkų Z. S. sveikatos sutrikdymą, ir mirtį sukėlė bet kuris iš sužalojimų, vertinamų 7
trauminiai poveikiais, iš kurių - smūgis į galvą, sunkus sveikatos sutrikdymas buvo tik
tarpinis smūgio padarinys. Z. S. mirties priežastimi buvo
kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos
smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Esant
neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai
atsiradusius galutinius padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti
gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti. Asmuo, numatydamas,
kad jo veikos padariniai gali būti sunkus suluošinimas – sužalojimas arba jo
sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės, ir siekdamas ar sąmoningai leisdamas
tokiems padariniams atsirasti, supranta savo veikos pavojingumą kito žmogaus
gyvybei, numato, kad nukentėjusysis gali nuo padaryto sužalojimo mirti. Nenustatytas
tikslas, kad V. T. siekė nužudyti Z. S.
, todėl veika padaryta neapibrėžta tyčia. Tačiau tai, kad kaltinamoji
smūgiavo kaučiukinės šlepetės užkulniu Z. S. į galvos
sritį, suteikia pagrindą manyti, kad ji suvokė savo nusikalstamų veiksmų
pavojingumą, kaip tokioje situacijoje savo veiksmų pavojingumą suvoktų bet
kuris žmogus, kaip kad tai, kad šlepetės užkulniu suduodami smūgiai į galvos
sritį gali sukelti sunkias pasekmes. Darytina išvada, kad V.
T. , numatydama, kad gali padaryti nukentėjusiajai sunkų gyvybei pavojingą
sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu numatė ir galimybę, kad nukentėjusiajai bus
atimta gyvybė. Teismas konstatuoja, jog smogdama nukentėjusiajai į galvą V. T. suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei,
numatė, kad gali jai atimti gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau
sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. V. T. nusikalstama
veika yra padaryta veikiant netiesiogine neapibrėžta tyčia. Todėl teismas sprendžia, kad byloje yra pilnai
įrodyta, jog tyčiniai kaltinamosios V. T. veiksmai buvo Z. S. mirties
priežastis.
Teismas sprendžia,
jog byloje pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas yra
pakankamas pagrindas V.
T. pripažinta kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.
Pati kaltinamoji dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažįsta, ikiteisminio
tyrimo metu prisipažino iš dalies. Tokia jos pozicija rodo norą išvengti
atsakomybės.
Civilinių
ieškinių byloje nepareikšta
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje
išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos
pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo
motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias
aplinkybes.
V. T. padarė vieną nesunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimą, už kurio
padarymą baudžiamasis įstatymas numato vienintelę ir labai griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo 7
iki 15 metų.
Teismas
atsižvelgia į tai, kad V. T. teista vieną kartą,
teistumas jai yra išnykęs, bausta administracine tvarka, nusikaltimus padarė
apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui,
teismas nenustatė lengvinančių aplinkybių – ji nepripažįsta, nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas
įvertina tai, kad V. T. charakterizuojama neigiamai, jos
šeima buvo įtraukta į rizikos grupę, dėl nuolatinio girtavimo iš V. T. paimtas sūnus ir patalpintas į Kybartų globos grupę
(t. 2, b. l. 69), ir sprendžia, kad V. T. skirtina reali
laisvės atėmimo bausmė. Psichiatro
įskaitoje V. T. neįrašyta ( t. 2, b. l. 56).
Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, V. T. pagal LR BK 129 str. 1 d. skiriama baudžiamojo
įstatymo Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo
bausmė, o jos dydis nustatytinas artimas BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos
bausmės vidurkiui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. - 303 str.,
n u s p r e n d ž i a :
V. T. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas
veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 129 str. 1 d., ir ją nubausti:
pagal LR
BK 129 str. 1 d. - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai ) metų;
pagal LR BK
140 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti
ir paskirti V. T. galutinę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę ją
atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką,
išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime
nuo 2007-09-05 iki 2010-06-21.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos
– 2010-06-21.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio
įsiteisėjimo palikti suėmimą.
Daiktinius įrodymus: V. T. basutes įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.
Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo
paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio
nuorašo įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos
teismą.
Teisėjas Arvydas Stankus