Civilinė byla Nr. e2-674-567/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00191-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „PEGAS Distribution“ atskirąjį skundą ir suinteresuoto asmens „Persy Booths UG“ prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties patvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Pilsena“ restruktūrizavimo planą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutarta iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pilsena“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS“, nustatyti nemokumo administratorei 4 mėnesių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 25 d.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi restruktūrizavimo plano pateikimo terminas pratęstas 1 mėnesiui.
3. 2024 m. birželio 25 d. restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Pilsena“ nemokumo administratorė UAB „KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS“ pateikė prašymą patvirtinti RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo planą. Nurodė, kad 2024 m. birželio 25 d. įvyko RUAB „Pilsena“ kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorių dauguma pritarė restruktūrizavimo plano patvirtinimui. RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo planui taip pat pritarė bendrovės akcininkai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi nutarė patvirtinti RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo planą 4 metų laikotarpiui.
5. Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo planas pateiktas nepraleidus nustatyto termino, restruktūrizavimo planui pritarė paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti turto įkeitimu ir (ar) hipoteka, turintys 100 proc. visų teismo patvirtintų tos grupės kreditorių finansinių reikalavimų sumos bei kiti paveikiami kreditoriai, turintys 73,28 proc. visų teismo patvirtintų tos grupės kreditorių finansinių reikalavimų sumos, taip pat bendrovės akcininkai, turintys 100 proc. bendrovės akcijų.
6. Teismas nustatė, kad RUAB „Pilsena“ šiuo metu yra moki, moka mokesčius, pagal viešai pateikiamus duomenis bendrovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sudaro 14 057,39 Eur (patvirtintas finansinis reikalavimas 14 520,11 Eur), skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV) sudaro 224 597,58 Eur (patvirtintas finansinis reikalavimas 224 731,16 Eur).
7. Teismas priėjo išvadą, kad RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo planas atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) reikalavimus, todėl nutarė patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą, kurio įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 metai nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo UAB „PEGAS Distribution“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nepatvirtinti RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas negalėjo patvirtinti įmonės restruktūrizavimo plano, nes kreditorių susirinkime buvo vykdomas balsavimas ne dėl pritarimo restruktūrizavimo planui, o dėl jo patvirtinimo, nors tai nepriklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai.
8.2. Teismas tik formaliai įvertino restruktūrizavimo plano atitikimą įstatymo reikalavimams. RUAB „Pilsena“ turi įsiskolinimų valstybei, kuri suteikė įmonei pagalbą, atidedant įmokų mokėjimą, tačiau teismas nepasisakė dėl šios pagalbos vertinimo, būtinumo atlikti papildomus administracinius veiksmus. Tiek skolos išdėstymas tam tikru grafiku po mokesčių skolos susidarymo, tiek palūkanų netaikymas yra laikomas valstybės pagalba ir dėl jos turi būti sprendžiama įstatymų nustatyta tvarka.
8.3. Teismas neatsižvelgė, kad su restruktūrizavimo planu nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys įmonės darbuotojų atstovų informavimą apie rengiamą restruktūrizavimo planą, taip pat, jog su darbuotojais buvo konsultuojamasi darbo sąlygų klausimais.
8.4. Restruktūrizavimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes plane neatskleista informacija apie įmonės restruktūrizavimo metu planuojamą turėti finansinį partnerį. Restruktūrizavimo plane nenurodytas konkretus finansinis partneris, finansavimo paslaugos, finansinio partnerio ar bendrovės atsiskaitymas su kreditoriumi siejamas su jo (ne)pritarimu planui, todėl galima spręsti, jog įsipareigojimai kreditoriams nebus sumažinti, o bus tik keičiamas vienas kreditorius į kitą, suteikiant jam prioritetą prieš kitus. Sąlygos dėl finansinio partnerio neatitinka įstatymo reikalavimų ir sudaro prielaidas bendrovei piktnaudžiauti, pažeisti kreditorių interesus. Plane prie hipotekos kreditorių neaiškiu pagrindu nurodytas hipotetinio finansinio partnerio 4 062,97 Eur finansinis reikalavimas, nors toks finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas, t. y. toks įsipareigojimas yra neegzistuojantis. Plane nurodoma, kad RUAB „Pilsena“ ar jos akcininkai turi kitą kontroliuojamą subjektą, per kurį bandoma neteisėtai paveikti kreditorius. Planui pritariantiems kreditoriams numatomos neva geresnės atsiskaitymo sąlygos, sudaromas įspūdis, kad tų sąlygų įvykdymą kontroliuoja RUAB „Pilsena“, tačiau iš tikrųjų tos sąlygos formaliai nuo jos nepriklauso. Neaišku, kodėl restruktūrizavimo plane iš viso aptartos kokio nors kreditoriaus ir kito asmens tarpusavio įsipareigojimų vykdymo sąlygas dėl finansinio reikalavimo perėmimo, nes tokie santykiai nepatenka į restruktūrizavimo proceso sritį.
8.5. Restruktūrizavimo plane numatytomis sąlygomis siekiama pažeisti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarką ir eilę, nes plane numatytos alternatyvios kreditorių reikalavimų patenkinimo sąlygos. Įmonė hipotekos kreditorės UAB Urbo banko (buvęs pavadinimas UAB Medicinos bankas) finansinį reikalavimą ketina tenkinti ne pagal JANĮ nuostatas, o pagal kredito sutartyje sutartas sąlygas, mokant palūkanas, kurias planuojama mokėti iš bankui neįkeisto turto (pajamų). Apeliantė ir kiti kreditoriai nėra atsisakę nuo savo teisių, įskaitant teisių į palūkanas, todėl restruktūrizavimo plane imperatyviai turėjo būti aptartas jų mokėjimas. Įmonės nesąžiningą palankumą nurodytam bankui patvirtina ir tai, kad įmonė iki šiol nesiėmė veiksmų išieškoti iš banko 2023 m. lapkričio 3 d. neteisėtai nurašytus 18 143,19 Eur iš įmonės sąskaitos. Nurodytos sumos įmonė neaptarė restruktūrizavimo plane, nekėlė klausimų dėl UAB Urbo banko finansinio reikalavimo patvirtinimo. Palūkanų mokėjimo nenumatymas taip pat reiškia, kad restruktūrizavimo plane neteisingai atlikti veiklos pelningumo ir mokumo atkūrimo skaičiavimai, todėl įmonės mokumo atkūrimas nėra realus.
8.6. RUAB „Pilsena“ 2023 m. veiklos finansinių rezultatų apskaita patvirtina, kad įmonės restruktūrizavimo planas yra nerealus. Nurodyto laikotarpio pelningumui turėjo reikšmės 449 607 Eur pajamų gavimas iš kitos, netipinės veiklos, tačiau įmonė tokių pajamų gavimo pobūdžio restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu neatskleidė, duomenų apie 2024 m. veiklos rezultatus nepateikė. Šiuo metu yra aišku (įsiteisėjo teismo sprendimas dėl nurodytos sumos nepriteisimo įmonei), kad 2023 m. apskaitytos 449 607 Eur pajamos yra nepagrįstos, tačiau restruktūrizavimo plane nurodytos pajamos vis tiek buvo apskaitytos. Nurodytų pajamų netekimas taip pat reiškia, kad įmonės veikla 2023 m. buvo ir šiuo metu yra nuostolinga, plane įmonės pelningumas iš viso nenumatomas. Restruktūrizavimo plane nurodyti įmonės veiklos duomenys tik iki 2024 m. kovo 31 d., tačiau duomenys nepakoreguoti. Nepaisant to, pagal nurodytus aktualiausius duomenis, palyginus su 2023 m., įmonės kapitalas tapo neigiamas, išaugo nepaskirstytas nuostolis ir skolos kreditoriams, dėl neaiškių priežasčių padidėjo turto vertė.
8.7. Restruktūrizavimo plano nerealumą patvirtina ir tai, kad įmonė nepagrindė savo pagrindinės veiklos padalinio perkėlimo į kitas gamybines patalpas, nuomos, komunalinių ir administracinių kaštų sumažėjimą. Įmonė nepasiekė jokių deklaruotų finansinių tikslų ir galimai nevykdo jokios veiklos.
8.8. Nurodytos aplinkybė patvirtina, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės įmonei įveikti finansinių sunkumų. Įmonė neketina mokėti skolų restruktūrizavimo planui nepritarusiai apeliantei tol, kol neatsiskaitys su planui pritarusiais kreditoriais, o tai reiškia mažesnę finansinio reikalavimo patenkinimo apimtį nei ji būtų įmonės bankroto atveju.
9. Prisidėjime prie apeliantės UAB „PEGAS Distribution“ atskirojo skundo suinteresuotas asmuo „Persy Booths UG“ prašo atskirąjį skundą tenkinti: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nepatvirtinti RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ir prisidėjimą prie atskirojo skundo atsakovė RUAB „Pilsena“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Apeliantės argumentai dėl įmonės kreditorių susirinkimo nepritarimo restruktūrizavimo planui yra nepagrįsti. Aplinkybė, kad įmonės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą patvirtinti restruktūrizavimo planą, o ne jam pritarti, nereiškia, jog kreditorių susirinkimas viršijo savo kompetenciją, nes vien kreditorių susirinkime balsavimui pateikto klausimo formuluotė nepaneigia kreditorių daugumos valios pritarti restruktūrizavimo planui.
10.2. Apeliantės argumentai dėl valstybės pagalbos įmonei ir kreipimosi į Europos Komisiją yra nepagrįsti, nes pagal JANĮ nuostatas apie valstybės pagalbą restruktūrizuojamai įmonei pranešti turi ne teismas, o valstybės pagalbos teikėjai. Nagrinėjamu atveju RUAB „Pilsena“ nėra teikiama valstybės pagalba. Skolų be palūkanų valstybei pagal plane numatytą grafiką mokėjimas nelaikytinas valstybės pagalba. Įmonė neturi einamųjų mokesčių skolų, turi mokesčių permokas.
10.3. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiami nauji įrodymai patvirtina, kad įmonės darbuotojų atstovai buvo informuoti apie restruktūrizavimo planą, su jais buvo konsultuojamasi. Nemokumo administratorei teikiant prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, nurodyti dokumentai pirmosios instancijos teismui nepateikti per klaidą.
10.4. Apeliantės argumentai dėl įmonės finansavimo ir finansinio partnerio neatitikimo JANĮ reikalavimams yra nepagrįsti. Įmonė neplanuoja gauti naujo finansavimo ir atitinkamai tenkinti tokių asmenų reikalavimų. Plane numatytas skolų refinansavimas nėra naujas finansavimas, kadangi tokiu būdu pasikeičia tik kreditorius, kuris neįgyja pirmenybės prieš kitus kreditorius. Numatomas skolų refinansavimas nedidins esamų kreditorių reikalavimų masės, todėl atitinkamai apeliantės reikalavimo tenkinimo apimtys nesikeis. Finansinio partnerio refinansuotų reikalavimų tenkinimo tvarka yra identiška pradinių kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, o refinansuoto hipotekos kreditoriaus palūkanų tenkinimas atidėtas iki restruktūrizavimo pabaigos. Apeliantės argumentai dėl atsakovės galimo piktnaudžiavimo ar neteisėto poveikio kreditoriams nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
10.5. Pelno palūkanų mokėjimas hipotekos kreditorei UAB Urbo bankui pagal galiojančią kreditavimo sutartį nepažeidžia apeliantės interesų. Apeliantė nepagrįstai sutapatino skirtingas palūkanų rūšis, t. y. pelno ir kompensuojamąsias. Atsakovė turi prievolę apeliantei sumokėti skolą, kuri susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teismo priteistas bei iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo apskaičiuotas palūkanas už pradelstą prievolės vykdymo terminą, t. y. kompensuojamąsias palūkanas. JANĮ nuostatos nenumato priverstinio netesybų ir palūkanų skaičiavimo atnaujinimo įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti restruktūrizavimo planą, o tokių netesybų ar palūkanų nemokėjimui pritarė kreditorių dauguma. Iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo apskaičiuotų palūkanų ir netesybų, kurias patvirtino bylą nagrinėjantis teismas, tenkinimas restruktūrizavimo plane numatytas laikantis JANĮ nustatytos tenkinimo tvarkos. Kadangi apeliantės pretenzijos dėl kompensacinių palūkanų (ne)mokėjimo yra nepagrįstos, atitinkamai yra nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl restruktūrizavimo plane atliktų atsakovės veiklos pelningumo ir mokumo atkūrimo skaičiavimų.
10.6. Hipotekos kreditorės UAB Urbo banko finansinio reikalavimo tenkinimas nepažeis JANĮ nuostatų, kadangi hipotekos kreditorės reikalavimo grąžinimo užtikrinimui įkeistos visos RUAB „Pilsena“ gamybinėje veikloje įsigyjamos, naudojamos ir parduodamos atsargos, visa įmonė su visomis gautinomis sumomis, todėl visos iš atsakovės ūkinės komercinės veiklos gaunamos pajamos gali būti nukreipiamos hipotekos kreditorės reikalavimams tenkinti pagal sutartyje nustatytą grafiką. Atsakovės su hipotekos kreditore sudaryta kreditavimo sutartis yra vykdytina ir nenutraukta. Hipotekos kreditorė taip pat yra suteikusi įmonei papildomą pagalbą, nes atidėjo įmokų, kurių mokėjimo terminas numatytas iki 2024 m. gruodžio 31 d., mokėjimą iki kreditavimo sutartyje numatyto termino pabaigos. Hipotekos kreditorė nesiėmė veiksmų dėl kredito sutarčių nutraukimo ir nereikalavo patenkinti viso reikalavimo iš atsakovės turto (realizuotų atsargų, gautų pajamų, gauto pelno ar piniginių lėšų), t. y. suteikė atsakovei pagalbą jos gyvybingumui išsaugoti.
10.7. Apeliantės argumentai dėl restruktūrizavimo plane nurodytų veiklos prognozių yra nepagrįsti, nes 2023 m. kitos veiklos rezultatų koregavimo įtaka yra įvertinta. Kitos veiklos rezultatų korekcijos yra susijusios su atsakovei nepalankiai pasibaigusio ginčo su kreditoriumi „Persy Booths UG“ rezultatu. Minėto kreditoriaus finansinis reikalavimas yra įtrauktas į atsakovės 2024 m. balansą ir restruktūrizavimo planą, todėl 2023 m. duomenų korekcijos neturės įtakos atsakovės įsipareigojimų dydžiui ir galimybėms vykdyti restruktūrizavimo planą. Restruktūrizavimo plane taip pat nurodyta informacija dėl debitorinių skolų, jų išieškojimo, nurašymo, beviltiškų skolų nurašymo sąnaudų, todėl neegzistuoja apeliantės nurodyta atsakovės pagrindinės veiklos pajamų sumažėjimo rizika dėl debitorinių skolų koregavimo ar nurašymo.
10.8. Bendrovės veiklai įtakos turi veiklos sezoniškumas, nes vasaros laikotarpiu ženkliai padidėja užsakymų kiekis, todėl natūralu, kad 2024 m. kovo 31 d. veiklos rezultatai buvo prastesni bendri kalendorinių metų veiklos rezultatai. Vasaros laikotarpiu bendrovė taip pat sukaupia daugiau atsargų, gauna daugiau išankstinių apmokėjimų. Bendrovės turto pokyčiai susidarė iš ūkinės komercinės veiklos apimčių padidėjimo, o ne su dirbtiniu turto vertės padidinimu. Bendrovė šiuo metu vykdo gamybinę komercinę veiklą, kurią perkėlė į naujas patalpas, moka einamuosius mokesčius.
10.9. Kreditorė „Persy Booths UG“ prisidėjime prie atskirojo skundo nurodė papildomus argumentus, kurių nenurodė apeliantė savo atskirajame skunde, todėl papildomi argumentai neturėtų būti vertinami.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo planą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
12. Suinteresuotas asmuo UAB „PEGAS Distribution“ prie atskirojo skundo pateikė RUAB „Pilsena“ nemokumo administratorės UAB „KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS“ 2024 m. birželio 21 d. raštą.
13. Atsakovė RUAB „Pilsena“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė:
13.1. RUAB „Pilsena“ direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymą dėl visuotinio darbuotojų susirinkimo sušaukimo;
13.2. RUAB „Pilsena“ 2024 m. birželio 5 d. pranešimą darbuotojams apie šaukiamą visuotinį darbuotojų susirinkimą, planuojamą tvirtinti restruktūrizavimo planą ir teisę susipažinti su restruktūrizavimo planu;
13.3. RUAB „Pilsena“ 2024 m. birželio 14 d. visuotinio darbuotojų susirinkimo protokolą.
14. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
15. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl naujų įrodymų priėmimo, nagrinėjant ginčus dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, turi būti atsižvelgiama į restruktūrizavimo plano, kaip esminio restruktūrizavimo proceso dokumento svarbą restruktūrizavimo procese, taip pat į tokio pobūdžio byloje vyraujantį viešą interesą bei į efektyvaus nemokumo proceso principą, kuris, be kita ko, yra siejamas ir su operatyviu nemokumo ginčų nagrinėjimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-548-450/2023).
16. Apeliantė pateiktu nauju įrodymu siekia įrodyti, kad atsakovės restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ reikalavimų, o atsakovė naujais įrodymais siekia įrodyti priešingai, t. y. jog restruktūrizavimo planas atitinka JANĮ reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės ir atsakovės pateiktais naujais įrodymais, prieina išvadą, kad apeliantės ir atsakovės pateiktais naujais įrodymais grindžiamos teisingam klausimo dėl restruktūrizavimo plano (ne)tvirtinimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, todėl yra pagrindas priimti apeliantės ir atsakovės pateiktus naujus įrodymus, nes jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir užtikrins teisingą bylos išnagrinėjimą.
17. 2024 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė UAB „PEGAS Distribution“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašyme apeliantė nurodė naujus argumentus dėl nesutikimo su atsakovės RUAB „Pilsena“ atsikirtimais į apeliantės atskirąjį skundą.
18. 2024 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos apeliaciniam teismui atsakovė RUAB „Pilsena“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašyme atsakovė nurodė naujus argumentus dėl nesutikimo su apeliantės UAB „PEGAS Distribution“ 2024 m. rugpjūčio 19 d. prašyme nurodytais rašytiniais paaiškinimais dėl restruktūrizavimo plano netvirtinimo.
19. CPK 323, 338 straipsniuose įtvirtinta, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022; 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022).
20. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės ir atsakovės prašymuose priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų prieina išvadą, kad jais siekiama papildyti atitinkamai atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą naujais argumentais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytus rašytinius paaiškinimus, kaip atskirojo skundo papildymą, ir atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytus atsikirtimus į apeliantės rašytinius paaiškinimus, susijusius su restruktūrizavimo plano (ne)tvirtinimu, kaip atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymą.
Dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo
21. CPK 309 straipsnis nustato, kad asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo. Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Šioje normoje nustatytos taisyklės taikytinos ir asmenims, turintiems teisę paduoti atskirąjį skundą, prisidedant prie paduoto atskirojo skundo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-771-553/2023).
22. Taigi, prisidėjimas prie atskirojo skundo reiškia dalyvaujančio byloje asmens pritarimą atskirajame skunde reiškiamiems apelianto reikalavimams, prisidėjime prie atskirojo skundo negali būti nurodomi apelianto atskirajame skunde nenurodyti nauji teisiniai argumentai. Dalyvaujantis byloje asmuo, norėdamas nurodyti kitus ginčijamo teismo procesinio sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindus arba pareikšti naujus reikalavimus, turi teisę pateikti atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka.
23. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo „Persy Booths UG“ prisidėjime prie apeliantės atskirojo skundo nurodė naujus argumentus (dėl „Persy Booths UG“ intelektinės nuosavybės), kuriais grindžia savo poziciją dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo. Apeliantės atskirasis skundas nėra motyvuojamas suinteresuoto asmens „Persy Booths UG“ prisidėjime prie atskirojo skundo nurodytais argumentais, todėl prisidėjime prie atskirojo skundo nurodyti nauji argumentai, sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nebus nagrinėjami ir vertinami (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 309 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl restruktūrizavimo plano
24. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, kad teismas neturėjo patvirtinti RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano, nes įmonės 2024 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkime kreditorių dauguma priėmė sprendimą ne pritarti restruktūrizavimo planui, o jį patvirtinti, t. y. priėmė sprendimą, nepriskirtą kreditorių susirinkimo kompetencijai.
25. Pagal JANĮ 106 straipsnio 1 dalį restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse. JANĮ 107 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. JANĮ 108 straipsnyje nurodyta, kad juridinio asmens kreditoriai, vykstant restruktūrizavimo procesui, skirstomi į dvi grupes: 1) kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) kitus kreditorius (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tomis pačiomis aplinkybėmis visi tos pačios grupės kreditoriai turi vienodas teises ir pareigas (JANĮ 108 straipsnio 2 dalis).
26. Nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta JANĮ 106, 107 arba 111 straipsniuose nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui (JANĮ 110 straipsnio 1 dalis).
27. JANĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nebuvo įgyvendinti JANĮ 1023, 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju; 3) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus; 4) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; 5) restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų; 6) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių.
28. Kasacinis teismas pažymėjo, kad įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčios įmonės veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Kadangi restruktūrizavimo proceso metu įmonės verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).
29. Tinkamam restruktūrizavimo proceso vykdymui yra svarbus restruktūrizavimo planas, kuriame turi būti numatytos finansinius sunkumus padedančios išspręsti priemonės, verslo modelio pertvarkymo galimybės, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo terminai, naujo finansavimo galimybės, planuojamos pajamos, plano įgyvendinimo trukmė ir kt. Esminė restruktūrizavimo plano paskirtis yra padėti pasiekti restruktūrizavimo tikslą – atkurti įmonės mokumą ir išvengti bankroto. Viena sudėtinių restruktūrizavimo plano tvirtinimo proceso dalių yra kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-790/2024).
30. Kreditorių materialinis teisinis suinteresuotumas atgauti skolą yra didžiausias, jų pritarimas restruktūrizavimo planui reiškia, kad jie numato įmonės sėkmingo restruktūrizavimo ir savo finansinių reikalavimų patenkinimo galimybę. Jeigu kreditorių dauguma restruktūrizavimo planui pritaria, daugumos kreditorių valia tokiu atveju privaloma mažumai, abejojančiai restruktūrizavimo plano realaus vykdymo galimybėmis. Prioritetas teikiamas siekiui išsaugoti įmonę, sudaryti galimybę jai vykdyti veiklą ir taip atgauti skolas, bet ne greičiau inicijuoti skolininko bankroto procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-450/2022).
31. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti. Taigi, nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą, neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. birželio 25 d. RUAB „Pilsena“ kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo“ buvo priimtas sprendimas patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą, t. y. už nurodytą pasiūlymą balsavo 100 proc. kreditorių grupės, kurių reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu ir hipoteka (683 445,91), 73,28 proc. kitų kreditorių grupės (1 086 075,35 Eur), prieš – 14,42 proc. kitų kreditorių grupės (213 643,36 Eur).
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal JANĮ 107 straipsnio 2 dalies ir 111 straipsnio 1 dalies nuostatas restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė daugiau kaip ½ visų teismo patvirtintų kiekvienos grupės kreditorių reikalavimų sumos, tvirtina teismas, todėl vien aplinkybė, jog 2024 m. birželio 25 d. RUAB „Pilsena“ kreditorių susirinkime kreditorių dauguma visose grupėse balsavo už antrąjį darbotvarkės klausimą, kurio formuluotė „Dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo“, nekeičia fakto, jog restruktūrizuojamos įmonės kreditorių dauguma iš esmės pritarė pateiktam restruktūrizavimo planui. Apeliantė nekelia ginčo, kad 2024 m. birželio 25 d. RUAB „Pilsena“ kreditorių susirinkimo sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu dėl restruktūrizavimo plano projekto buvo priimtas, pažeidžiant JANĮ 107 straipsnio 2 dalis reikalavimus, t. y. už tokį sprendimą balsavo kreditoriai, turintys mažiau nei ½ visų teismo patvirtintų kiekvienos grupės (JANĮ 108 straipsnis) kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Iš viso už RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano projektą balsavo 26 kreditoriai, prieš – 4, todėl vien panaudota formuluotė „Dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo“, nurodyta kreditorių susirinkimui pasiūlytame ir priimtame sprendime savaime nereiškia kreditorių susirinkimo kompetencijos pažeidimo ir negali paneigti aiškiai išreikštos kreditorių daugumos valios pritarti RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano projektui. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano projektui pritarė dauguma įmonės kreditorių.
34. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog RUAB „Pilsena“ yra teikiama valstybės pagalba (įmokų mokėjimo valstybės biudžetui atidėjimas), todėl turėjo būti atlikti administraciniai veiksmai, t. y. apie valstybės teikiamą pagalbą įmonei pranešti Europos Komisijai.
35. Pagal JANĮ 109 straipsnio 1 dalį nustatyta: jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kuriam pritarė juridinio asmens dalyviai ir kreditoriai, numatyta restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai, valstybės pagalbos teikėjai per 14 dienų nuo kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos kreipiasi į Europos Komisiją dėl restruktūrizavimo plano projekte numatytos teikti valstybės pagalbos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, gavęs dokumentus, kuriais įrodoma, jog Europos Komisija gavo ir užregistravo pranešimus dėl valstybės pagalbos teikimo, savo iniciatyva, kreditorių, nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu sustabdo restruktūrizavimo bylą, kol bus gautas Europos Komisijos sprendimas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gautus Europos Komisijos sprendimus dėl valstybės pagalbos teikimo valstybės pagalbos teikėjai turi pateikti restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui, nemokumo administratoriui ir teismui per 3 darbo dienas nuo šių sprendimų gavimo dienos. JANĮ 109 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu gaunamas teigiamas Europos Komisijos sprendimas, kuriame nustatytos papildomos valstybės pagalbos teikimo sąlygos, kurių restruktūrizuojamas juridinis asmuo privalo laikytis, arba neigiamas Europos Komisijos sprendimas, teismas nustato papildomą, ne trumpesnį kaip 45 dienų ir ne ilgesnį kaip 60 dienų, terminą restruktūrizavimo plano projektui patikslinti ir pateikti teismui. Išimtiniais atvejais nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu teismas turi teisę vieną kartą šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.
36. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad valstybės pagalbos aiškinimas konkrečioje restruktūrizavimo byloje yra galimas sprendžiant atskirus klausimus, susijusius su restruktūrizavimo procesu (pvz., dėl kreditorių nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui, dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme ar kt.), tačiau mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo išaiškinimas pats savaime atskirai negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741/2010).
37. Taigi, pagal JANĮ 109 straipsnio nuostatas pareiga kreiptis į Europos Komisiją dėl restruktūrizuojamai įmonei suteiktos valstybės pagalbos nustatyta ne restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą sprendžiančiam teismui, o valstybės pagalbos teikėjai. Įstatyme restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui nustatyta tik pareiga, gavus dokumentus apie pranešimų dėl valstybės pagalbos teikimo užregistravimą Europos Komisijoje, sustabdyti restruktūrizavimo bylą.
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. birželio 25 d. įvykusio RUAB „Pilsena“ kreditorių susirinkimo metu valstybės pagalbos teikimo klausimas nebuvo svarstomas, valstybės pagalba, apie kurios teikimą būtina pranešti Europos Komisijai, restruktūrizuojamai įmonei taip pat nenumatyta RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plane. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad įmonės kreditorės (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) nesutinka su RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano patvirtinimu vien dėl to, jog restruktūrizavimo plane nepasisakyta dėl valstybės teikiamos pagalbos, ar kad nurodytos valstybės institucijos buvo priėmusios sprendimus dėl valstybės pagalbos teikimo restruktūrizuojamai įmonei ir pan. Tai, kad RUAB „Pilsena“ nėra sudariusi susitarimų dėl pagalbos su kreditoriais, nurodyta ir restruktūrizavimo plane (5.1.4 punktas).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plane, kuriam pritarė dauguma įmonės kreditorių, numatyta dalimis grąžinti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo VSDVF ir VMI, t. y. kaip ir kitiems kreditoriams, susidariusias skolas (restruktūrizavimo plano 6.1 punktas.; priedas Nr. 6), savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismui atsirado pareiga apie tokią kreditorių teikiamą pagalbą pranešti Europos Komisijai. Kaip minėta, pagal JANĮ 109 straipsnio nuostatas pareiga (esant teisiniam pagrindui) kreiptis į Europos Komisiją dėl restruktūrizuojamai įmonei suteiktos valstybės pagalbos nustatyta valstybės pagalbos teikėjai, todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo Europos Komisijos apie teikiamą valstybės pagalbą, atmestini kaip nepagrįsti.
40. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano, nes teismui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys įmonės atstovų informavimą apie restruktūrizavimo planą ir konsultacijas darbo sąlygų klausimais.
41. JANĮ 1023 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad dokumentai, kuriais įrodoma, jog darbuotojų atstovai buvo informuoti apie rengiamą restruktūrizavimo planą ir su jais buvo konsultuojamasi darbo sąlygų klausimais, pateikiami teismui kartu su teikiamu tvirtinti restruktūrizavimo planu.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad RUAB „Pilsena“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai (RUAB „Pilsena“ direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymas dėl visuotinio darbuotojų susirinkimo sušaukimo; RUAB „Pilsena“ 2024 m. birželio 5 d. pranešimas darbuotojams apie šaukiamą visuotinį darbuotojų susirinkimą, planuojamą tvirtinti restruktūrizavimo planą ir teisę susipažinti su restruktūrizavimo planu; RUAB „Pilsena“ 2024 m. birželio 14 d. visuotinio darbuotojų susirinkimo protokolas) patvirtina, kad RUAB „Pilsena“ darbuotojai buvo informuoti apie restruktūrizavimo plano projektą, teisę su juo susipažinti, darbuotojams buvo išaiškinta, jog jie nepatirs neigiamų pasekmių dėl darbovietės restruktūrizavimo, restruktūrizavimo proceso metu neplanuojama struktūrinių įmonės pokyčių, darbo sąlygų pakeitimų, grupinių atleidimų. Taigi, JANĮ 1023 straipsnio 4 dalyje numatyti reikalavimai buvo įvykdyti tinkamai.
43. Restruktūrizavimo plano tvirtinimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaraujančių restruktūrizavimo plano projektui kreditorių interesai, t. y. prioritetas turi būti teikiamas prašomo patvirtinti restruktūrizavimo plano turiniui ir jame nustatytoms priemonėms restruktūrizuojamos įmonės mokumui atkurti, siekiant išsaugoti veiklą, išvengti bankroto ir kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. JANĮ 2 straipsnio 10 punkte taip pat nurodoma, kad juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.
44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į restruktūrizavimo plano, kaip esminio restruktūrizavimo proceso dokumento svarbą restruktūrizavimo procese, taip pat į tokio pobūdžio bylose vyraujantį viešąjį interesą bei į efektyvaus restruktūrizavimo proceso principą, prieina išvadą, jog vien aplinkybė, jog JANĮ 1023 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos įvykdymą patvirtinantys įrodymai buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, savaime nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtinti RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo planą teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas procedūrinio pobūdžio trūkumas, t. y. savalaikis dokumentų nepateikimas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimą sprendžiančiam pirmosios instancijos teismui, savaime nesudaro savarankiško pagrindo netvirtini pateikto restruktūrizavimo plano, nes nurodytas procedūrinis trūkumas materialiųjų teisinių pasekmių nesukėlė ir nėra savarankiškas pagrindas restruktūrizavimo planui netvirtinti, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę taikyti prašymo patvirtinti restruktūrizavimo planą trūkumų šalinimo institutą dėl pateikimo pagal JANĮ 1023 straipsnio 4 dalį nustatytų įrodymų.
45. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plane nurodytos sąlygos dėl finansinio partnerio neatitinka JANĮ reikalavimų ir sudaro prielaidas atsakovei piktnaudžiauti, daryti neteisėtą poveikį kreditoriams, neatskleidžiamas finansinis partneris ir teiktino finansavimo turinys, finansinis partneris įgys savo finansinio reikalavimo tenkinimo pirmenybę prieš kitus kreditorius.
46. JANĮ 2 straipsnio 15 punkte nustatyta, jog naujas finansavimas – esamo ar naujo kreditoriaus papildomų lėšų, patvirtintų juridinio asmens restruktūrizavimo plane, teikimas juridiniam asmeniui kaip pagalba šio asmens finansiniams sunkumams įveikti.
47. RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo plano 5.1.4 punkte nurodyta, kad bendrovė neplanuoja gauti naujo finansavimo, kaip tai apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 15 dalyje. Restruktūrizavimo laikotarpiu bendrovė turės finansinį partnerį, kuris padės bendrovei sumažinti einamųjų įsipareigojimų kreditoriams dydį, padengdamas arba išpirkdamas kreditorių įsipareigojimus. Planuojama, kad tokio finansinio partnerio pagalbos mastai sudarys vidutiniškai 63 000 Eur per pirmus trejus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus. Partneris padengęs arba išpirkęs reikalavimus bus įtrauktas į kreditorių sąrašą vietoje refinansuotų kreditorių ir reikalavimą atgaus JANĮ nustatyta tvarka proporcingai pagal tos eilės reikalavimus. Bendrovė ketina refinansuoti savo kreditus (171 000 Eur 2027 m.) bei skolų antrosios eilės kreditoriams likučius (463 000 Eur ketvirtaisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais) restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu pasiskolindama lėšas iš kredito įstaigų.
48. JANĮ 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais, remiantis šio įstatymo 94 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir etapais.
49. JANĮ 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Pagal JANĮ 94 straipsnio 3 dalį kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). JANĮ 94 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą. Pagal JANĮ 94 straipsnio 5 dalį juridinio asmens nemokumo proceso metu kreditoriaus reikalavimus perleidus kitam kreditoriui ar asmeniui, šių reikalavimų tenkinimo eilė nesikeičia.
50. Restruktūrizavimo plano 5.1.4 punkte, 6.1–6.3.1 punktuose ir plano priede Nr. 6 (kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikai) pateikta informacija apie kreditoriams mokėtinas sumas restruktūrizavimo proceso metu, bendrovės ketinimus, pasitelkiant finansinius partnerius, refinansuoti dalį įsipareigojimų antrosios eilės kreditoriams, kurių reikalavimai neužtikrinti turto įkeitimu ar hipoteka 1–3 restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metais. Nustatoma, kad jei kreditorius, kuriam pagal planą yra numatyta refinansuoti reikalavimą ar jo dalį 1–3 restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metais nepritaria restruktūrizavimo procesui, bendrovė tokio kreditoriaus finansinio reikalavimo ar jo dalies nerefinansuoja. Tokiu atveju su restruktūrizavimu nesutinkančio kreditoriaus reikalavimas tenkinamas bendra tvarka – kiekvienais metais išmokama proporcingai kreditoriaus reikalavimui tenkanti lėšų suma, nekeičiant bendros bendrovės lėšomis tenkinamos reikalavimų sumos atitinkamais plano vykdymo metais, o reikalavimo likutis refinansuojamas 4 plano įgyvendinimo metais kartu su visomis kitomis refinansuojamomis sumomis.
51. Taigi, atsakovės restruktūrizavimo plane numatytas skolų refinansavimas, o ne naujas finansavimas, kaip tai reglamentuota JANĮ 2 straipsnio 15 dalyje. JANĮ nenustato draudimo restruktūrizuojamai įmonei pasitelkti finansinius partnerius, padėsiančius restruktūrizuojamai įmonei atsiskaityti su kitais kreditoriais ar draudimo kreditoriams perleisti savo finansinius reikalavimus kitiems asmenims (JANĮ 94 straipsnio 5 dalis). Restruktūrizavimo plane aiškiai nurodytos planuojamo refinansavimo apimtys, terminai ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Restruktūrizavimo plane taip pat nenumatyta finansinio reikalavimo tenkinimo pirmenybė finansiniams partneriams, t. y. skolų refinansavimo atveju pasikeistų tik kreditorius, o ne jo finansinio reikalavimo tenkinimo eilė ir etapai. Be to, restruktūrizavimo plano priede Nr. 6 nurodyta, kad kreditorių finansinių reikalavimų dalis, kurias sudaro palūkanos, įskaitant hipotekos kreditoriaus UAB Urbo banko 4 062,97 Eur finansinio reikalavimo dalį, bus tenkinta paskutiniais restruktūrizavimo metais. Aplinkybė, kad restruktūrizavimo plano kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikuose (plano priedas Nr. 6) finansinis partneris dėl aiškumo (konkrečiai mokėtinų sumų kiekvienais restruktūrizavimo metais) nurodytas prie hipotekos kreditorių su 4 062,97 Eur palūkanų finansiniu reikalavimu, nereiškia, kad finansinis partneris, refinansavęs hipotekos kreditoriaus palūkanas, taps hipotekos kreditoriumi, juolab tai nenumatyta apeliantės kritikuojamose restruktūrizavimo plane nurodytose finansavimo sąlygose.
52. Iš restruktūrizavimo plano turinio ir plano priedo Nr. 6 (kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikai) galima spręsti, kad restruktūrizavimo planas nenumato alternatyvios kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos nei numatyta JANĮ 94 straipsnio nuostatuose. Kaip minėta, kad pagal JANĮ 94 straipsnio 5 dalį juridinio asmens nemokumo proceso metu kreditoriaus reikalavimus perleidus kitam kreditoriui ar asmeniui, šių reikalavimų tenkinimo eilė nesikeičia, t. y. įstatymas nedraudžia kreditorių pasikeitimo restruktūrizavimo procese, todėl apeliantės argumentai dėl atsakovės ar finansinio partnerio, perėmusio kitų kreditorių skolas, galimo piktnaudžiavimo ar kitokio neteisėto poveikio kitiems kreditoriams yra deklaratyvaus pobūdžio.
53. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad restruktūrizavimo planas neatitinka JANĮ nuostatų dėl to, jog pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą bendrovė mokės palūkanas hipotekos kreditorei UAB Urbo bankui. Apeliantės teigimu, tokiu būdu pažeidžiami kitų atsakovės kreditorių interesai, įskaitant apeliantės, kuriai palūkanos priteistos iš atsakovės Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-10067-904/2023. Be to, apeliantės manymu, įmonės kreditorių interesus pažeidžia ir tai, kad pagal restruktūrizavimo plano sąlygas įmonė įsipareigojo atsiskaityti iš įkeisto turto gautų pajamų (pelno).
54. Kasacinis teismas išaiškino, kad išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Pelno palūkanos aiškinamos, kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-275-248/2015).
55. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi, pagal nurodytas įstatymo nuostatas palūkanų skaičiavimas sustabdomas tik iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, o vėliau dėl jų (ne)mokėjimo gali būti susitariama restruktūrizavimo plane.
56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad RUAB „Pilsena“ kreditorių dauguma pritarė restruktūrizavimo planui, kurio 6.3.1 punkte numatyta, jog hipotekos kreditorės UAB Urbo banko finansinis reikalavimas bus tenkinamas pagal kredito sutartyje nustatytas sąlygas, t. y. mokant palūkanas ir kredito įmokas. Bendrovė pagal galiojančią kredito sutartį įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 31 d. mokėti tik sutartyje numatytas palūkanas, įskaitant ir visų pradelstų ar atidėtų palūkanų sumokėjimą už laikotarpį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o kredito įmokas mokėti nuo 2025 m. sausio 1 d., visos kredito įmokos, kurios nustatytos mokėti iki 2024 m. gruodžio 31 d., planuojama sumokėti kartu su paskutine įmoka pagal kredito sutartį. Bendrovė numato paskutinę kredito įmoką pagal sutartį refinansuoti 2027 m. viduryje, lėšas pasiskolindama kredito įstaigoje. Tai, kad bendrovė neplanuoja mokėti palūkanų ir netesybų kitiems kreditoriams, nurodyta ir restruktūrizavimo plano 5.2 punkte (palūkanų sąnaudos).
57. Pažymėtina, kad JANĮ nuostatos nenustato automatinio netesybų ir palūkanų, atsiradusių iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos skaičiavimo atnaujinimo, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti restruktūrizavimo planą, todėl dėl tokių netesybų ir palūkanų mokėjimo gali būti sutariama restruktūrizavimo plane. Nagrinėjamu atveju RUAB „Pilsena“ kreditorių dauguma išreiškė valią, kad restruktūrizuojama įmonė restruktūrizavimo plano vykdymo metu toliau vykdytų tik su hipotekos kreditore UAB Urbo banku sudarytą kreditavimo sutartį, joje numatytomis sąlygomis, t. y. mokėtų kredito įmokas ir pelno palūkanas. Pažymėtina, kad 2024 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkime balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudarė 91,42 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Hipotekos kreditorės UAB Urbo banko balsai sudarė 23,13 proc. nuo visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų, todėl tai patvirtina, kad kreditorių dauguma sąmoningai sutiko su restruktūrizavimo plano nuostatomis, susijusiomis su pelno palūkanų mokėjimu pagal atsakovės vykdomą kreditavimo sutartį.
58. Restruktūrizavimo plane palūkanų ir netesybų mokėjimas kitiems kreditoriams, įskaitant apeliantei, pagal atsakovės prievoles, atsiradusias iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, numatytas pagal JANĮ nuostatas, t. y. po pirmo etapo finansinių reikalavimų patenkinimo. Restruktūrizavimo planas yra bendras atsakovės dalyvių ir kreditorių daugumos susitarimas, kuriuo siekiama padėti finansinių sunkumų turinčiai įmonei išsaugoti vykdomą veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais didesne dalimi nei įmonės bankroto atveju, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pelno palūkanų mokėjimas hipotekos kreditorei pagal atsakovės toliau restruktūrizavimo metu vykdytiną kreditavimo sutartį pažeidžia apeliantės, kuriai Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-10067-904/2023 priteistos kitos rūšies palūkanos (kompensuojamosios), interesus.
59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo plano nuostatos ir atsakovės restruktūrizavimo byloje esantys UAB Urbo banko finansinį reikalavimą patvirtinantys dokumentai (2024 m. balandžio 10 d. dokumento registracijos Nr. DOK-4224) patvirtina, kad atsakovę ir hipotekos kreditorę UAB Urbo banką nuo 2017 m. vasario 20 d. sieja sutartiniai kreditavimo teisiniai santykiai. Hipotekos kreditorei yra įkeistas ne tik įmonės ilgalaikis turtas, bet ir visa įmonė, taip pat visos apyvartoje esančios ir būsimos prekių atsargos. Kreditavimo sutartį įmonė planuoja vykdyti restruktūrizavimo plano vykdymo metu, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad kreditavimo sutarties vykdymas (atsiskaitymas su hipotekos kreditore) iš veikloje gaunamų pajamų pagal restruktūrizavimo plane nustatytas sąlygas pažeidžia apeliantės ar kitų kreditorių interesus.
60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės restruktūrizavimo plane numačius atsiskaitymą su hipotekos kreditore vykdyti pagal kreditavimo sutarties nuostatas ir tokiam planui pritarus kreditorių daugumai, kurių balsavimui pati hipotekos kreditorė lemiamos įtakos neturėjo, toks restruktūrizavimo plane numatytų sąlygų įtvirtinimas atitinka tiek įmonės, tiek daugumos jos kreditorių interesus.
61. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtinti atsakovės restruktūrizavimo planą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl apeliantės argumentai dėl UAB Urbo banko iš atsakovės sąskaitos nurašytų 18 143,49 Eur nėra susiję su ginčo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
62. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad atsakovės restruktūrizavimo plane numatytos priemonės neišsaugos bendrovės gyvybingumo, nes planas parengtas klaidingais 2023 m. veiklos rezultatais, t. y. į nurodytų metų pelno (nuostolio) ataskaitą nepagrįstai įtraukta 449 607 Eur pajamų suma (kitos veiklos rezultatai), kurios atsakovė realiai negavo, bendrovė nepagrįstai padidino turto vertę, galimai nevykdo jokios veiklos.
63. Atsakovės kitos veiklos rezultatų korekcijos buvo atliktos po atsakovės pralaimėto teisminio ginčo dėl sutartinės kompensacijos ir skolos priteisimo iš „Persy Booths UG“. Prie atsakovės restruktūrizavimo byloje esančių „Persy Booths UG“ finansinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų pridėti teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-392-777/2023 nusprendė tenkinti iš dalies RUAB „Pilsena“ ieškinį, kuriuo buvo prašoma: 1) pripažinti „Persy Booths UG“ 2022 m. gruodžio 9 d. vienašalį 2022 m. liepos 18 d. sudarytos garsą izoliuojančių būdelių gamybos ir tiekimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento; 2) priteisti iš „Persy Booths UG“ 222 978,50 Eur sutartinę kompensaciją, 17 118,84 Eur skolą, 35,41 Eur palūkanas, 6 989,55 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas nusprendė UAB „Pilsena“ ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovei iš atsakovės „Persy Booths UG“ 2 644,32 Eur skolą, 11,11 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 2 655,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) kitą ieškinio dalį atmesti. Teismas taip pat nusprendė tenkinti iš dalies „Persy Booths UG“ priešieškinį: priteisti atsakovei iš ieškovės RUAB „Pilsena“ 62 084,52 Eur skolą, 13 560 Eur negautas pajamas, 2 148,12 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 77 792,64 Eur sumą nuo atsakovės priešieškinio pateikimo 2023 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 18 211,21 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-96-577/2024 nutarė palikti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
64. Nurodytų teismų procesinių sprendimų pagrindu Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi RUAB „Pilsena“ restruktūrizavimo byloje patvirtino „Persy Booths UG“ 103 060,04 Eur finansinį reikalavimą. Atsiskaitymas su nurodyta kreditore taip pat nurodytas restruktūrizavimo plane pagal prognozuojamus RUAB „Pilsena“ veiklos rodiklius restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu.
65. Atsakovės restruktūrizavimo plano 5.2 punkte („Kitos veiklos rezultatai“) nurodyta, kad 2024 m. nepaveikiamiems kreditoriams, kuriems bendrovė turi įsipareigojimą patiekti produkciją, bus patiekta produkcijos už 50 000 Eur, 2025 metais planuojama patiekti produkcijos už 71 000 Eur. Bendrovė 2024 m. dalį produkcijos savikainos jau yra patyrusi, todėl prognozuoja, kad produkcijos pateikimo savikaina sudarys apie 50 proc. 2025 m. Bendrovė nepaveikiamiems kreditoriams planuoja patiekti produkcijos už likusią gautų avansų sumą (71 000 Eur), pateikiamos produkcijos savikaina bus įprastinė (80 proc.) Dėl nurodytų priežasčių kitos veiklos rezultatuose nurodyta, kad bendrovė 2024 m. gaus 25 000 Eur teigiamą kitos veiklos rezultatą, o 2025 m. gaus 14 000 Eur teigiamą kitos veiklos rezultatą. Atitinkamai balansuose atsargų kiekis sumažintas 50 000 Eur 2024 m. ir 71 000 Eur 2025 m. Pažymėtina, kad atsakovės 2026–2027 m. laikotarpiu prognozuojamose finansinės atskaitomybės ataskaitose nenumatyti kiti veiklos rezultatai. Taigi, apeliantės argumentai dėl 2023 m. kitos veiklos rezultatų, susijusios su 449 607 Eur pajamų negavimu, neįvertinimo restruktūrizavimo plane yra nepagrįsti, nes įmonė savo veiklos prognozių negrindė nurodytų pajamų gavimu.
66. Restruktūrizavimo plano 5.2 punkte („Balansai“) taip pat nurodyta, kad bendrovė neplanuoja reikšmingų įplaukų iš debitorių dėl šiame plane jau aptartų priežasčių, o tokia prielaida daroma todėl, kad didžiosios dalies debitorinių skolų būklė ir išieškojimas priklauso nuo išorinių veiksnių – teisminių ginčų baigties bei kitos aplinkos. Jei dėl kokių nors priežasčių bendrovei reikės nurašyti debitorių įsiskolinimus, laikoma, kad nurašymas reikšmingos įtakos neturės, o dėl beviltiškų skolų nurašymo patirtos sąnaudos bus padengtos, kapitalizuojant plane numatytus kapitalizuoti kreditorių reikalavimus anksčiau nei restruktūrizavimo proceso pabaiga. Taigi, priešingai nei nurodė apeliantė, restruktūrizavimo plane taip pat aptartos sąlygos dėl debitorinių skolų įtakos pajamų sumažėjimui.
67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės mokumo klausimas, iškeliant restruktūrizavimo bylą ir atsisakant iškelti bankroto bylą, išsamiai buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą. Nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo konstatuota, kad atsakovė dirbtinai didina savo turto vertę. 2024 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagal atsakovės turto būklę, buvusią 2024 m. kovo 31 d., t. y. neilgai trukus nuo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Iš restruktūrizavimo plano turinio (turto sąrašų, balansų) apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl dirbtinio turto vertės padidinimo. Palyginus 2023 m. ir 2024 m. I ketvirčio balansų duomenis ir atsižvelgiant į atsakovės paaiškinimus dėl veiklos sezoniškumo (veiklos specifika paaiškinta ir restruktūrizavimo plano 5.2 punkte), galima spręsti, kad bendro turto vertė padidėjo tik dėl trumpalaikio turto padidėjimo, t. y. atsargų vertė padidėjo nuo 1,870 mln. Eur iki 2,296 mln. Eur, avansai padidėjo nuo 2,901 mln. Eur iki 3,588 mln. Eur. Iš restruktūrizavimo plano turinio ir jame esančių atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų nenustatyta, kad atsakovė būtų padidinusi (perkainavusi) savo ilgalaikį turtą.
68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė galimą atsakovės veiklos nevykdymą, restruktūrizavimo plane nustatytų veiklos rezultatų nepasiekimą grindžia prie atskirojo skundo pateiktu RUAB „Pilsena“ nemokumo administratorės UAB „KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS“ 2024 m. birželio 21 d. raštu, nors šiame rašte tokia informacija nėra nurodyta. Aplinkybė, kad atsakovės nemokumo administratorė nepateikė apeliantei informacijos apie atsakovės vykdomos veiklos į kitas patalpas perkėlimo kaštus, savaime nepagrindžia veiklos nevykdymo.
69. Tinkamas einamųjų mokėjimų vykdymas yra viena iš sėkmingo restruktūrizavimo sąlygų, nes kreditoriai, kuriems tinkamai ir laiku mokamos eilinės įmokos, turi didesnį pasitikėjimą juridiniu asmeniu, siekiančiu restruktūrizuotis, o tai yra svarbi aplinkybė kreditoriams balsuojant dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Einamieji mokėjimai yra juridinio asmens išlaidos, kurios yra būtinos užtikrinant juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos tęstinumą (JANĮ 2 straipsnio 2 dalis) ir siekiant vykdyti juridinio asmens restruktūrizavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1101-553/2021).
70. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nustatė, kad įmonės skola VMI yra 14 057,39 Eur, nors restruktūrizavimo byloje patvirtintas 14 520,11 Eur finansinis reikalavimas, o skola VSDFV sudaro 224 597,58 Eur, nors patvirtinto finansinio reikalavimo suma sudaro 224 731,16 Eur, t. y. nurodytos aplinkybės patvirtina, jog RUAB „Pilsena“ moka einamuosius mokesčius VMI ir VSDFV. Iš apeliacinės instancijos teismui viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad įmonės skola VSDFV sumažėjo iki 224 561,48 Eur, pradelsta mokestinė nepriemoka VMI sudaro 0 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. įmonė neturi einamųjų mokėjimų skolų. Taigi, įmonės skolos valstybės biudžetui yra sumažėjusios, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonė nevykdo jokios veiklos.
71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, vertinamos plane numatytos priemonės mokumui atkurti, o ne retrospektyvūs restruktūrizuojamos įmonės veiklos rodikliai. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nenurodė argumentų, kodėl nesutinka su kitomis atsakovės restruktūrizavimo plano 5 skirsnyje nurodytomis finansinių sunkumų įveikimo priemonėmis. Nurodytame restruktūrizavimo plano skirsnyje nurodytos finansinių sunkumų įveikimo priemonės, jau atlikti ir atliktini veiksmai (didins darbuotojų skaičių, perkėlė veiklą į kitas patalpas, pasitelks finansinį partnerį ir pan.), todėl apeliantės atskirajame skunde išdėstytos abejonės yra deklaratyvaus pobūdžio.
72. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusiomis su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas, todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1027-933/2022).
73. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės restruktūrizavimo plane išsamiai nurodyta, kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir veiksmais bus pasiekti bendrovės ilgalaikiai strateginiai tikslai, kaip bus užtikrintas bendrovės gyvybingumas ir atkurtas mokumas. Restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės (ekonominės, techninės, organizacinės ir pan.) mokumui atkurti suformuluotos ir pateiktos nuodugniai, t. y. nurodytos priemonės yra ekonomiškai pagrįstos ir realios, todėl egzistuoja reali galimybė, kad jas įgyvendinus, bendrovė sugebės atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
74. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
75. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
76. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
77. Atmetus atskirąjį skundą, prie kurio prisidėjo suinteresuotas asmuo „Persy Booths UG“, apeliantė ir suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
78. Atsakovė RUAB „Pilsena“ pateikė prašymą priteisti 1 403,60 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir šias išlaidas patvirtinančius duomenis: 2024 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą ir 2024 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymą. Atsakovė bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme apmokėjo 2024 m. rugpjūčio 19 d. (III ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 161 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 864,40 Eur (0,4 x 2 161 Eur) (Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktai). Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl atsakovei iš apeliantės priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažinamas iki 864,40 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „PEGAS Distribution“ (juridinio asmens kodas 304084365) 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Pilsena“ (juridinio asmens kodas 302310036).
Teisėja Neringa Švedienė