Civilinė byla Nr. 2S-120-278/2021
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04934-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.5.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų antstolio S. R. ir akcinės bendrovės (toliau ir AB) „Panevėžio statybos trestas“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-9009-956/2020 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau ir Konkurencijos taryba, pareiškėja) skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI), AB „Panevėžio statybos trestas" dėl antstolio veiksmų.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba skundu prašė antstolio S. R. panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos mokėjimo (toliau – patvarkymas). Nurodė, kad minėtu patvarkymu įpareigojęs skolininkę AB „Panevėžio statybos trestas" laikytis 2020 m. birželio 15 d. pasiūlyto mokėjimo grafiko, sumokant įmokas už liepos ir rugpjūčio mėnesius, t. y. dalimis dengiant Konkurencijos tarybos paskirtą baudą, antstolis pažeidė Konkurencijos įstatymu saugomus viešuosius interesus, nes tokiu būdu iškart nesumokama (neišieškoma) paskirta bauda. Be to, teigė, kad, išdėstydamas baudos mokėjimą 10 (dešimties) metų laikotarpiui, antstolis viršijo teisės aktais suteiktus įgaliojimus - pažeidė Konkurencijos tarybos paskirtos baudos išieškojimo tvarką bei nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nuostatų.
2. Nesutikdamas su pareiškėjos skundu, 2020 m. rugsėjo 17 d. antstolis S. R. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė skundą tenkinti. Nurodė, kad gavęs AB „Panevėžio statybos trestas" prašymą išdėstyti baudą dalimis, kreipėsi į išieškotoją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri pritarė skolininkės prašymui, kad Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos baudos ir palūkanų mokėjimas būtų išdėstytas lygiomis dalimis 8 (aštuonerių) metų laikotarpiui, į mokėjimo grafiką neįtraukiant antstolio vykdymo išlaidų. Be to, VMI prašė užtikrinti, kad skolininkei nesilaikant sudaryto susitarimo dengti įsiskolinimą dalinėmis įmokomis, nedelsiant būtų pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Teigė, kad VMI nurodė iš kokio turto ir kokiomis dalimis išieškoti skolą ir šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Be to, nurodė, kad visa išieškotina suma pagal nutarimą nėra galutinai nustatyta, dėl ko Vilniaus apygardos administraciniam teismui teikti prašymai dėl nutarimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, o skolininkė yra informavusi apie ketinimą su išieškotoja sudaryti taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjos skundas patenkintas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 11 d. antstoliui pateiktas ir jo priimtas vykdyti Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ paskirtos baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo“ dėl 8 513 500,00 Eur baudos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už kiekvieną dieną priverstinio išieškojimo į valstybės biudžetą (lėšų gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; vykdomoji byla, b.l. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 1-2). Konstatavo, kad 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu dėl priverstinio vykdymo veiksmų, antstolis įpareigojo skolininkę pateikti duomenis apie turimą turtą bei siūlymus apie paskirtos baudos įvykdymą, o skolininkė pateikė prašymą bei mokėjimo grafiką dėl baudos mokėjimo išdėstymo 10 (dešimties) metų laikotarpiui.
5. Nustatė, kad 2020 m. birželio 30 d. patvarkymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis prašė išieškotoją VMI pareikšti savo poziciją dėl skolininkės pateikto mokėjimo grafiko, į kurį, 2020 m. rugpjūčio 12 d. el. raštu „Dėl baudos išdėstymo“ VMI nurodė, kad būdama trečios eilės išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies pritaria, kad Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu paskirtos baudos ir palūkanų mokėjimas būtų išdėstytas lygiomis dalimis 8 (aštuonerių) metų laikotarpiui, į mokėjimo grafiką neįtraukiant antstolio vykdymo išlaidų. Konstatavo, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu dėl baudos mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis įpareigojo skolininkę laikytis 2020 m. birželio 15 d. pasiūlyto mokėjimo grafiko.
6. Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, o antstolis, gavęs taikos sutartį, vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad tarp skolininkės ir išieškotojos vyko/vyksta taikos sutarties sudarymo derinimo procesas, tačiau taikos sutartis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo nebuvo sudaryta, todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo priimti 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo ir įpareigoti skolininkę laikytis 2020 m. birželio 15 d. pasiūlyto mokėjimo grafiko, dengiant paskirtą baudą. Be to, nurodė, kad nėra aišku, kodėl antstolis skundžiamu patvarkymu įpareigojo skolininkę laikytis 10 m. mokėjimo grafiko, nors VMI pritarė tik baudos ir palūkanų mokėjimo išdėstymui 8 metams. Nurodė, kad antstolis privalo vykdyti vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tam įgaliojimus turinti institucija.
7. Darė išvadą, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl paskirtos baudos išdėstymo pagrįstumo ir teisėtumo yra teisiškai nesvarbūs, todėl teismas dėl jų neapsisako. Nurodė, kad jei teismui bus pateikta tvirtinti taikos sutartis vykdymo procese, Konkurencijos taryba turės teisę ir pareigą teikti teismui savo prieštaravimus ir argumentus dėl paskirtos baudos išdėstymo.
8. Spręsdamas pareiškėjos skunde nurodytą prašymą priimti sprendimą atlikti išieškojimo veiksmus kuo greičiau, neišdėstant nutarimu skolininkei paskirtos baudos ir palūkanų, teismas nurodė, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra sustabdyta, vykdymo veiksmai tęsiami elektroninėje byloje, todėl
antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu antstolis S. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį, pareiškėjos skundo netenkinti bei teikia papildomus rašytinius įrodymus.
9.1. Nurodo, kad vykdant priverstinį išieškojimą iš AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patvarkymą ir prašė pateikti nuomonę dėl skolos išdėstymo. Išieškotoja iš dalies pritarė, kad skolininkei paskirtos baudos ir palūkanų mokėjimas būtų išdėstytas lygiomis dalimis 8 m. laikotarpiui, į mokėjimo grafiką neįtraukiant antstolio vykdymo išlaidų. Be to, raštu buvo prašoma užtikrinti, kad bendrovei nesilaikant sudaryto susitarimo dengti įsiskolinimą dalinėmis įmokomis, nedelsiant būtų pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Teigia, kad išieškotojos VMI nurodymas iš kokio turto (ir kokiu būdu) išieškoti skolą iš skolininkės antstoliui yra privalomas.
9.2. Tvirtina, kad, atsižvelgdamas į išieškotojos poziciją ir prašymą, vadovaudamasis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, 662 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo AB „Panevėžio statybos trestas“ laikytis pasiūlyto mokėjimo grafiko ir sumokėti įmokas už 2020 m. liepos bei rugpjūčio mėnesius.
9.3. Nurodo, kad vykdydamas vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), veikė tik pagal suteiktus įgalinimus (kompetenciją), griežtai laikėsi CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Teigia, kad veikė teisėtai, nes vadovaudamasis vykdymo proceso normomis nesustabdė ir neatidėjo Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimo vykdymo.
9.4. Teigia, kad tarp šalių vyko/vyksta taikos sutarties sudarymo derinimo procesas, t. y. vykdymo procese šalys ketina sudaryti taikos sutartį dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, o dėl užsitęsusių teisminių ginčų taikos sutartis nėra sudaryta.
9.5. Nurodo, kad Konkurencijos taryba skunde nurodė, kad 2020 m. liepos 14 d. raštu ((duomenys neskelbtini) rekomendavo išieškotojai VMI nesutikti su AB „Panevėžio statybos trestas“ siūlomu mokėjimo grafiku, tačiau išieškotoja VMI į šias rekomendacijas neatsižvelgė. Tvirtina, kad Konkurencijos taryba neskundė 2020 m. rugpjūčio 12 d. VMI rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išieškotoja pritarė baudos mokėjimo išdėstymui, bet skundė antstolio patvarkymą, kuriame buvo vadovautasi išieškotojos minimu raštu, kuris antstoliui yra privalomas.
10. Atskiruoju skundu AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir palikti galioti antstolio S. R. 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė teikia naujus įrodymus.
10.1. Nurodo, kad vykdymo procese antstolis turi apsaugoti tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisėtus turtinius interesus bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Tvirtina, kad vykdomojoje byloje šalys aktyviai dalyvavo atliekant vykdymo veiksmus, atsižvelgiant į AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės-ekonominės situacijos suprastėjimą.
10.2. Teigia, kad, atsižvelgiant į bendrovės finansines galimybes, pateikė antstoliui prašymą dėl baudos ir palūkanų mokėjimo išdėstymo per 10 metų laikotarpį. Nurodo, kad antstolis 2020 m. birželio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė išieškotoją VMI pateikti poziciją dėl bendrovės pateikto mokėjimų grafiko ir apie tai buvo informuota Konkurencijos taryba, tačiau patvarkymas nebuvo skundžiamas, kas reiškia, kad vykdymo proceso dalyviai neprieštaravo šiems antstolio veiksmams, siekiant išdėstyti baudos ir palūkanų mokėjimą.
10.3. Nurodo, kad VMI, išnagrinėjusi įmonės prašymą dėl baudos išdėstymo 10 metų, 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, jog vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu 88 straipsniu negali svarstyti prašymo dėl baudos išdėstymo dalimis, tačiau nurodė, jog yra gautas antstolio 2020 m. birželio 30 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis yra vertinamas. Teigia, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) VMI informavo, kad iš dalies pritaria baudos ir palūkanų mokėjimo išdėstymui 8 metų laikotarpiui, tačiau pasilieka teisę, esant poreikiui, kasmet peržiūrėti ir koreguoti (trumpinti) grafiko laikotarpį, atsižvelgiant į faktinę finansinę bendrovės situaciją. Nurodo, kad šiuo raštu būtent išieškotoja, atsižvelgdama į skolininkės finansinę padėtį bei į neigiamas pasekmes, galinčias susidaryti dėl baudos ir palūkanų išieškojimo, priėmė sprendimą dėl mokėjimų išdėstymo. Tvirtina, kad šiuo veiksmu VMI iš dalies priėmė pasiūlymą (akceptavo) AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą pasiūlymą (ofertą) mokėti skolą dalimis, nustatė terminą, todėl laikytina, jog susitarus dėl esminės sutarties sąlygos sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų, kurios yra iki šiol derinamos, yra atidėtas.
10.4. Nurodo, kad vykdymo procese nėra nustatyta draudimo mokėti skolą dalimis. Teigia, kad skolininkė su VMI suderino įmokos kodą (Nr. (duomenys neskelbtini) – Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos apskaičiuotos sumos), kuriuo skolininkė pagal susitarimą su VMI vykdo periodinius mokėjimus.
10.5. Teigia, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. antstolio patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo bendrovė įpareigota laikytis pasiūlyto mokėjimo grafiko bei sumokėti įmokas už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius nesukėlė procesinių pasekmių, nes bendrovė, laikydamasi pasiekto susitarimo su VMI (patvirtintu individualiu administraciniu teisės aktu) tiesiogiai, o ne per antstolio depozitinę sąskaitą, sumokėjo ir toliau moka bendrovės direktoriaus įsakymais į VMI sąskaitą valstybės biudžetui bei 2020 m. rugpjūčio - spalio mėn. sumokėjo po 103 115 Eur, o 2020 m. lapkričio - gruodžio mėn. - po 88 685 Eur. Nurodo, kad tokia mokėjimo tvarka tenkina VMI, kaip išieškotoją, o palūkanos esant sutikimui, yra nemokamos iki bus teisme išspręstas ginčas dėl jų skaičiavimo tvarkos ir dydžio. Tvirtina, kad vykdymo veiksmai atliekami vykdomojoje byloje, nesukelia jokių neigiamų teisinių padarinių Konkurencijos tarybai ir skundžiamas antstolio patvarkymas neįtakojo vykdymo proceso šalių veiksmų, nesuteikė nei kokių nors teisių, kaip ir nesukūrė jiems jokių pareigų.
10.6. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai pripažino antstolio 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir dėl to, jog nėra galimybių sugrįžti į buvusią padėtį iki dalies baudos sumokėjimo, nes pripažinus, jog skolininkė įmokas už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius į valstybės biudžetą sumokėjo neteisėto antstolio patvarkymo pagrindu, sumokėtos įmokos turi būti grąžinamos. Nurodo, kad bendrovei sumokėjus dalį baudos tai būtų netikslinga ir prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Pažymi, kad antstolis, esant vykdymo šalių susitarimui leidęs skolininkei mokėti skolą dalimis, nepažeidė jokio imperatyvaus reikalavimo.
10.7. Nurodo, kad pareiškėja nėra vykdymo šalis, tačiau skundžia antstolio patvarkymą, kuriame nurodyta sumokėti įmokas už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius į valstybės biudžetą. Teigia, kad skunde nėra nurodoma ir neįrodinėjama kuo skundžiamas antstolio patvarkymas pažeidė vykdymo šalių teises ir kaip tai pažeidžiami Konkurencijos tarybos, kaip trečiojo asmens, vykdymo procese teisėti interesai.
11. Atsiliepimu į atskiruosius skundus Konkurencijos taryba prašo atskiruosius skundus atmesti bei teikia papildomus rašytinius įrodymus.
11.1. Nurodo, kad CPK 639 straipsnyje įtvirtinta išieškotojo teisė vykdymo procese sudaryti taikos sutartį, tačiau nei patvarkymo priėmimo momentu, nei vėliau taikos sutartis nėra sudaryta, todėl antstolis privalo vykdyti vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tam įgaliojimus turinti institucija. Tvirtina, kad patvarkymu antstolis neturi teisės pakeisti Konkurencijos tarybos nutarimo (vykdomojo dokumento).
11.2. Teigia, kad antstolis, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą dėl baudos ir palūkanų mokėjimo išdėstymo, tai patvirtina VMI raštas, kuriame pripažinta, kad ji neturi įgaliojimų išdėstyti Konkurencijos tarybos skirtos baudos ir palūkanų. Be to, antstolis patvarkymu įpareigojo baudą ir palūkanas sumokėti per 10 metų laikotarpį. Nurodo, kad priešingai nei tvirtina AB „(duomenys neskelbtini)“, tiek pats baudos ir palūkanų mokėjimo išdėstymas, tiek tokio išdėstymo laikotarpis yra esminės tokio sprendimo sąlygos. Tokia išvada darytina įvertinus, kad, priklausomai nuo laikotarpio, keičiasi skolininkės kiekvieną mėnesį mokėtina suma (didėja arba mažėja), be to, 2 metai yra reikšmingas laikotarpis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies prasme, nes ūkio subjektai Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo momento.
11.3. Nurodo, kad CPK 625 straipsnio nuostatos suteikia antstoliui teisę savo iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu vykdymo veiksmus atidėti ar vykdomąją bylą sustabdyti, tačiau CPK nuostatos nenustato antstolio teisės išdėstyti mokėtinas sumas per tam tikrą laikotarpį. Be to, nurodo, kad baudos ir palūkanų mokėjimą antstolis išdėstė 10 metų laikotarpiui taip, kaip pasiūlė skolininkė. Atsižvelgiant į tai, antstolis savo patvarkymu priėmė sprendimą, kurio jam nenumato Civilinio proceso kodekso nuostatos.
11.4. Nurodo, kad tai, jog skolininkė yra sumokėjusi dalį baudos, nereiškia, kad antstolio patvarkymas negali būti pripažintas neteisėtu, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga sumokėti baudą ir palūkanas išlieka. Teigia kad nors skolininkė kelia argumentus dėl antstolio pareigos užtikrinti interesų pusiausvyrą, tačiau bendrovė ignoruoja aplinkybę, kad jai pareiga sumokėti baudą kilo pažeidus viešosios teisės nuostatas, t. y. padarius sunkų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kuris laikytinas sukėlęs žalą visai šalies ekonomikai.
11.5. Nurodo, kad baudų už konkurencijos teisės pažeidimus apskaičiavimo taisyklės leidžia Konkurencijos tarybai nustatant baudos dydį ne tik įvertinti ūkio subjekto padarytą pažeidimą, bet ir ūkio subjekto finansines galimybes baudos skyrimo momentu sumokėti skirtą baudą. Nurodo, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-161-552/2020 nenustatė jokių baudos apskaičiavimo netikslumų.
11.6. Tvirtina, kad vykdymo procese antstolis neturi teisės keisti Konkurencijos tarybos apskaičiuoto baudos dydžio, keisti Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo tvarkos, kurią detaliai reglamentuoja Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio nuostatos, jog ūkio subjektas skirtą baudą privalo sumokėti per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo momento, taip pat turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą su prašymu atidėti baudos sumokėjimą terminą iki 6 mėnesių dėl objektyvių priežasčių. Toks prašymas turi būti gautas dar nesuėjus baudos sumokėjimo terminui. Nurodo, kad tai, jog vykdymo procese galioja vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas tokiu atveju neturi pagrindo atsižvelgti į Konkurencijos įstatymo nuostatas, pagal kurias AB (duomenys neskelbtini) kilo pareiga sumokėti baudą ir palūkanas. Teigia, kad bet kuriuo atveju turi būti užtikrinta, kad vykdymo proceso nuostatomis nebūtų pažeisti iš Konkurencijos įstatymo kylantys reikalavimai.
12. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į atskiruosius skundus nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirieji skundai atmestini.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Bylos nagrinėjimui iš Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) prijungiama vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
15. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliantai bei Konkurencijos taryba pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolio S. R. teikiamas VMI 2020 m. liepos 1 d. raštas yra pateiktas vykdomojoje byloje (b.l. 155), o 2020 m. lapkričio 5 d. raštas galėjo būti pateiktas ir pirmosios instancijos teismui. Be to, VMI rašte nurodyta informacija apie taikos sutarties sąlygų derinimo atidėjimą, nagrinėjant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą esminės reikšmės neturi. AB „(duomenys neskelbtini)“ teikiami nauji įrodymai taip pat galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, byloje nėra ginčo dėl apeliantės sumokėtų sumų. Konkurencijos tarnybos teikiamas VMI raštas apie atidėtą taikos sutarties sudarymo sąlygų derinimą esminės reikšmės nagrinėjam klausimui neturi. Dėl paminėto, teikiami nauji rašytiniai įrodymai nepriimtini.
16. Atskirojo skundo objektas – antstolio procesinių veiksmų, kuriais buvo išdėstytas baudos išieškojimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant kompetenciją) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-341-2007). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jo veiksmų teismui (CPK 510 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo paskirta 8 513 500,00 Eur bauda ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už kiekvieną dieną priverstinio išieškojimo į valstybės biudžetą (lėšų gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Pagal Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio nuostatas ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos. Jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių (39 straipsnio 1 ,4 dalys). Minėto įstatymo 39 straipsnio 5 dalis numato, kad ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas privalo įvykdyti jam pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalį skirtus Konkurencijos tarybos nutarime numatytus įpareigojimus nustatytomis sąlygomis ir terminais. Motyvuotu ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymu Konkurencijos taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ skirtos baudos savalaikiai nesumokėjo ir antstoliui, teismui nepateikė duomenų, kad Konkurencijos taryba būtų atidėjusi baudos ar jos dalies mokėjimą.
19. Iš vykdomosios bylos matyti, kad Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo pagrindu antstolio S. R. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 12 d. patvarkymu skolininkė AB „Panevėžio statybos trestas“ įpareigota pateikti antstoliui duomenis apie turimą turtą, pateikti siūlymus apie Konkurencijos tarybos paskirtos baudos įvykdymą. Nustatyta, kad 2020 m. birželio 17 d. skolininkė pateikė antstoliui prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo, vėliau antstolio prašymu, pateikė mokėjimų grafiką dėl 10 294 872,97 Eur (baudos, palūkanų, vykdymo išlaidų) sumokėjimo išdėstymo per 120 mėnesių, mokant po 85 800,00 Eur kas mėnesį (vykdomoji byla, b.l. 1-3, 6-11). Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2020 m. birželio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis prašė išieškotoją VMI pareikšti savo poziciją dėl skolininkės pateikto prašymo ir skolos mokėjimo grafiko. Nustatyta, kad išieškotoja VMI 2020 m. rugpjūčio 12 d. el. rašte „Dėl baudos išdėstymo“ nurodė, kad būdama trečios eilės išieškotoja, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pritaria, kad Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu paskirtos baudos ir palūkanų mokėjimas būtų išdėstytas lygiomis dalimis 8 (aštuonerių) metų laikotarpiui, į mokėjimo grafiką neįtraukiant antstolio vykdymo išlaidų bei prašė užtikrinti, kad bendrovei nesilaikant susitarimo, būtų pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu dėl baudos mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis S. R. įpareigojo skolininkę laikytis 2020 m. birželio 15 d. pasiūlyto mokėjimo grafiko, dengiant Konkurencijos tarybos paskirtą baudą ir sumokėti įmokas už 2020 metų liepos bei rugpjūčio mėnesius (vykdomoji byla, b.l. 105, 155-162).
20. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie Civilinio proceso kodekso nuostatų yra priskirti jo kompetencijai. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-341/2007; Nr. 3K-7-277/2008; Nr. 3K-3-40/2010 ir kt.).
22. Pagal CPK 586 straipsnį, vykdydamas teismo sprendimus, antstolis vadovaujasi vykdomuoju dokumentu ir neturi įgaliojimų keisti, taisyti ar tikslinti vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas vykdymas. CPK 613 straipsnio nuostatos nustato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Taigi, būtent antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, priima sprendimus vykdymo procese ir jie sukelia teisines pasekmes vykdymo proceso šalims. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, antstolis S. R. skundžiamu 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigodamas skolininkę laikytis jos 2020 m. birželio 15 d. pasiūlyto mokėjimo grafiko, priėmė patvarkymą dėl Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir tuo viršijo savo įgaliojimus, nes nei Civilinio proceso kodekso, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisė antstoliui, vykdančiam pateiktą vykdomąjį dokumentą, pakeisti jo vykdymo tvarką vadovaujantis skolininko prašymu.
23. Nors antstolis teigia, kad ne jis, o išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą išdėstyti baudos mokėjimą, be to, išieškotoja nurodžiusi į kokį turtą, kokiu būdu nukreipti išieškojimą ir šis nurodymas jam yra privalomas, tačiau minėtus argumentus paneigia byloje esantys duomenys. Priešingai nei nurodė antstolis S. R., VMI tik išreiškė dalinį pritarimą skolininkės prašymui dėl baudos išdėstymo, sutikdama su baudos ir palūkanų mokėjimo grafiku 8 metų laikotarpiui, tačiau VMI neturi įgaliojimų išdėstyti Konkurencijos tarybos skirtos baudos ir palūkanų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu ir sprendimo dėl baudos išdėstymo priimti negalėjo, kas buvo žinoma bylos šalims. Antstolis savarankiškai, nepaisydamas ir VMI nurodyto laikotarpio (8 m.), atsižvelgęs tik į skolininkės prašymą, dėl neaiškių priežasčių, baudą išdėstė 10 metų laikotarpiui. Be to, VMI nei viename rašte nėra nurodžiusi iš kokio AB „Panevėžio statybos trestas“ turto, kokiu būdu turi būti vykdomas išieškojimas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad VMI nurodymas yra privalomas antstoliui pagal CPK 662 straipsnio nuostatas.
24. Nagrinėjamoje byloje šalys nėra sudariusios ir taikos sutarties, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis privalo vykdyti vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tam įgaliojimus turinti institucija. Skolininkės prašymas, o išieškotojos VMI dalinis pritarimas dėl skolos išdėstymo, negali būti prilyginamas šalių sudarytai sutarčiai, kurios pagrindu antstolis galėtų priimti sprendimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, nes vykdymo procese ir taikos sutartį patvirtinti, įvertinęs ar ji neprieštarauja imperatyvioms normoms ar viešajam interesui, gali tiktai teismas (CPK 595 straipsnis). Kadangi antstolis neturi teisės atlikti tokių procesinių vykdymo veiksmų, kurie keistų vykdomąjį dokumentą, o šiuo atveju Konkurencijos tarybos nutarimu skirtos baudos išdėstymas vertintinas, kaip vykdomojo dokumento keitimas, pripažįstama, kad priimdamas skundžiamą patvarkymą, antstolis S. R. veikė viršydamas savo kompetenciją (ultra vires).
25. CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Kasacinis teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Esant minėtoms nuostatoms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Panaikinus patvarkymą, šalys vykdymo procese sugrįžta į iki pažeidimo buvusią situaciją. Tai, kad skolininkė AB „Panevėžio statybos trestas“ jau pradėjo daryti įmokas pagal patvarkymu nustatytą grafiką, tik sumažina mokėtinos sumos grąžinimą, tačiau tai nereiškia, kad sumokėtos sumos jai turi būti grąžinamos, nes išieškojimas turi būti tęsiamas.
26. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl piniginės baudos, palūkanų išieškojimo pateikiamas vykdymui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (584 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Įvertinus, kad nutarime nurodoma, jog bauda išieškoma į valstybės biudžetą ir lėšų gavėjas yra Valstybinė mokesčių inspekcija, nereiškia, kad Konkurencijos taryba nėra vykdomojoje byloje suinteresuotas asmuo. Dėl paminėto, AB „Panevėžio statybos trestas“ teiginiai, kad pareiškėja neturėjo teisės skųsti antstolio veiksmų, vertintini kritiškai (CPK 510, 633 straipsniai).
27. Kiti šalių argumentai dėl baudos pagrįstumo bei skolininko turtinės padėties, galimybės mokėti baudą nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-219/2009; Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
28. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teises normas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei pagrįstai pripažinęs antstolio veiksmų neteisėtumą, panaikino ginčijamą antstolio patvarkymą, todėl naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) į civilinę bylą Nr. 2S-205-739/2021.
Teisėjai Dalia Pranckienė
Laimutė Sankauskaitė
Birutė Valiulienė