Civilinė byla Nr. e2S-1277-880/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05764-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17.;
3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) L. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas paliktas nenagrinėtu.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi, prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Č. asmeninės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį daiktą – sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), ir įregistruoti S. Č. daiktines teises į šį statinį viešajame registre; 2) atnaujinti terminą naujam pažymėjimo išdavimui pagal pateiktą registro pažymą Nr. 103351 Valstybinei notarinei kontorai dėl nuosavybės teisės įregistravimo į statinį, kuris buvo pirktas už 2 818 Lt ir įgytas 1996 m. gegužės 8 d. patvirtinančiu dokumentu; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja gali atstovauti savo mirusiai motinai ir pasirašyti jos vardu būtinus dokumentus; 4) pripažinti, kad yra teisėta statinio – sodo namelio valdytoja ir teisėtai įgijo nuosavybės teisę į statinį, kaip į nekilnojamąjį daiktą.
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, o prašymą įregistruoti S. Č. daiktines teises į pastatą viešame registre atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja 2024 m. kovo 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į Pastatą bei kartu su prašymu pateikė Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro 2017 m. gruodžio 18 d. liudijimą. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. SPR4-2852(14.5E) nusprendė pareiškėjos prašymą atmesti, nes kartu su prašymu nepateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisių į pastatą atsiradimą.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pradinį pareiškimą prašė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad atliko duomenų patikrinimą ir nustatė, jog dokumentų valdymo informacinėse sistemose „Avilys“, ,,DBSIS“, informacinėje sistemoje „IS Infostatyba“ nerado dokumentų, susijusių su Pastatu. Byloje pateiktas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos valstybinės statinių statybos inspekcijos Vilniaus rajono vyriausiojo inspektoriaus 1996 m. gegužės 21 d. pastato apžiūros aktas Nr. 59, kuriame nurodyta, kad pastatas pastatytas be suderinto projekto ir leidimo statybai. Taip pat pridėtas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad remiantis 1996 gegužės 21 apžiūros aktu Nr. 59, esminių nukrypimų nuo suderinto projekto nėra ir Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. vasario 5 d. Leidimas Nr. 143/90, kuriame nurodyta kad leidimas galioja iki 1992 m. vasario 5 d. Taigi nagrinėjamu atveju pastato statyba buvo vykdoma be galiojančio statybą leidžiančio dokumento ir suderinto projekto.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinės bylos dalis pagal pareiškėjos L. Č. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja gali atstovauti savo mirusiai motinai S. Č. ir pasirašyti jos vardu būtinus dokumentus, nutraukta, o pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas.
5. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjai L. Č. nustatytas 20 (dvidešimties) dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.
7. Teisme 2025 m. sausio 31 d. gautas pareiškėjos L. Č. patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė pareiškėjos L. Č. patikslintą pareiškimą (dok. Nr. 16607, teisme gautas 2025 m. sausio 31 d.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, o pareiškėjos L. Č. patikslintą pareiškimą (dok. Nr. 86029, teisme gautas 2024 m. birželio 3 d.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, palikti nenagrinėtu.
9. Teismas pažymėjo, kad nustatytu terminu pareiškėja tinkamai nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartyje nurodytų trūkumų.
10. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį pakartotinai į tai, jog kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į pastatus ir koks šios teisės turinys, tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su pastatais susijusį teisminį ginčą pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja nepakeitė pareiškimo pagrindo ir dalyko, bei nesuformulavo reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo ginčo teisenos tvarka.
11. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepašalino teismo nustatytų trūkumų, nepašalinti pareiškimo trūkumai laikytini esminiais. Neįvykdžius teismo įpareigojimo pašalinti pareiškimo trūkumams, patikslintas pareiškimas (dok. Nr. 16607, teisme gautas 2025 m. sausio 31 d.) laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį, nustatyti, kas šioje byloje turi būti patrauktas atsakovu, įpareigoti pirmosios instancijos teismą bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas nenurodė, kas nagrinėjant bylą ginčo teisena turi būti patraukti atsakovais VĮ „Registrų centras“ ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ar notaras ar kiti asmenys.
12.2. Nėra duomenų ir nepateikta informacija, kodėl nebuvo įregistruota sodo namelio – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktinio valdymo daiktinė teisė, todėl tenka prievolė nuginčyti valstybinių institucijų veiksmus, iškeliant ieškinio klausimą teismo tvarka.
12.3. Ji ginčija atsiliepimą pareikštą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, vertinimus ir nuomonę, nes mažų kv. m. statiniams, kurie yra priskiriami pirmos grupės nesudėtingiems statiniams yra nereikalingas statybos leidimas.
13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Apeliantė į teismą kreipėsi dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo nagrinėjami CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka, kurioje atsakovo sąvoka iš esmės neegzistuoja. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja nei patikslintu pareiškimu1, nei patikslintu pareiškimu2 teismo neprašė jai nurodyti, kas byloje yra atsakovas.
13.2. Apeliantės argumentai yra nepagrįsti teisiniu reglamentavimu ir neįrodo, kad ginčo pastato statyba atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nustatant juridinį faktą dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, neabejotinai svarbus tampa ir pačio ginčo pastato statybos teisėtumo klausimas, nes statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka, nes neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių.
13.3. Byloje nebuvo pateikti jokie statybą leidžiantys dokumentai, ar duomenys, patvirtinantys, kad pastatas priimtas naudotis galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai, byloje pateikti Vilniaus apskrities valdytojo administracijos valstybinės statinių statybos inspekcijos Vilniaus rajono vyriausiojo inspektoriaus 1996-05-21 Pastato apžiūros aktas Nr. 59, kuriame nurodyta, kad pastatas pastatytas be suderinto projekto ir leidimo statybai, bei Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad remiantis 1996-05-21 apžiūros aktu Nr. 59, esminių nukrypimų nuo suderinto projekto nėra ir Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990-02-05 Leidimas Nr. 143/90, kuriame nurodyta kad leidimas galioja iki 1992-02-05, patvirtina, kad pastato statyba buvo vykdoma be suderinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Taigi net ir nustačius, kad Apeliantės mama buvo pastato statytoja, nesant duomenų apie statybų teisėtumą, nėra galimybės spręsti, kad ji turėjo teisę šiuo pastatu disponuoti.
13.4. Apeliantė patikslintu pareiškimu1 nepakeitė pareiškimo pagrindo ir dalyko, bei nesuformulavo reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo ginčo teisenos tvarka, teismas skundžiama nutartimi pagrįstai vertino, jog neįvykdžius teismo įpareigojimo pašalinti pareiškimo trūkumams, patikslintas pareiškimas (dok. Nr. 16607, teisme gautas 2025 m. sausio 31 d.) laikomas nepaduotu ir grąžinamas apeliantei.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos patikslintas pareiškimas (dok. Nr. 16607, teisme gautas 2025 m. sausio 31 d.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, o patikslintas pareiškimas (dok. Nr. 86029, teisme gautas 2024 m. birželio 3 d.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo nustatytų trūkumų (ne)pašalinimo
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismui 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1273-513/2024 išnagrinėjus bylą pagal pareiškėjos patikslintą pareiškimą ir panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. pakeisti pareiškimo pagrindą ir dalyką, bei suformuluoti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ginčo teisenos tvarka.
18. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties neįvykdė, teismo nurodytų trūkumų net nebandė šalinti. Šių aplinkybių pareiškėja neginčija ir atskirajame skunde.
19. Vis tik iš Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria byla išnagrinėta apeliacine tvarka, motyvų pareiškėjai turėjo būti aišku, kad toliau ši civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka nebegalės būti nagrinėjama, todėl ji turėjo pašalinti teismo nustatytus trūkumus ir pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka.
20. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 23 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjos motinos nuosavybės teisė į sodo namelį niekada įregistruota nebuvo. Pareiškėja šios aplinkybės neginčijo. Taigi šiuo atveju nėra tenkinama sąlyga, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai praeityje buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę. Priešingai, tokių dokumentų niekada nebuvo ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien dėl to negali būti nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Šiuo požiūriu ginčijamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas formaliai yra teisingas, nors ir kitais motyvais. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo sodo namelio statyba buvo neteisėta, juo labiau, kad tai sietina su savarankišku viešojo administravimo srityje reglamentuotu neteisėtos statybos padarinių šalinimo procesu. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ypatingojoje teisenoje taikomi kitokie, ne tokie griežti, įrodinėjimo standartai, o išvados daromos netiesioginių įrodymų pagrindu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė pareiškėjai pareigą įrodinėti savo reikalavimų pagrįstumą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles reikalaudamas įrodyti, kad sodo namelio, kurio nuosavybės siekia pareiškėja, statyba buvo teisėta, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, teisiškai reikšmingų aplinkybių, neišaiškino pareiškėjai teisės keisti pareiškimo pagrindą ir dalyką, formuluoti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ginčo teisenos tvarka, nors atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį ypatingojoje teisenoje, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises, pasiūlyti pasirūpinti tinkamu atstovavimu, esant poreikiui bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat apeliacinis teismas išiaiškino, kad įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas tais atvejais, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl mirusių tėvų (šiuo atveju – motinos) nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tik tam, kad galėtų kaip paveldėtojas teisiškai įregistruoti tėvų statybos būdu sukurtą nuosavybę, o pareiškėja šiuo atveju būtent to ir siekia. Kaip minėta, tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į pastatus ir koks šios teisės turinys, tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su pastatais susijusį teisminį ginčą pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties 37, 39, 40 punktai).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirajame skunde dėstomos aplinkybės apie tai, kad ji priėmė savo mamos palikimą ar kad jos mama vienintelė valdė pastatą - sodo namelį, nėra svarbios, kadangi yra būtina nustatyti, ar pareiškėjos mama turėjo nuosavybės teisę į sodo namelį ir koks šios teisės turinys. Šias aplinkybes galima nustatyti tik nagrinėjant bylą platesne apimtimi ginčo teisenos tvarka, dėl ko pareiškėjai buvo būtina patikslinti pareiškimą, o tiksliau pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka.
22. Nors pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, ką ji turėtų patraukti atsakovais, vis tik pažymėtina, kad ieškovo pareiga yra pateikti teismui tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 115 straipsnis), tiek ir specialiuosius, nurodytus CPK 135 straipsnyje, atitinkantį ieškinį.
23. Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės pagrindiniai ieškinio turiniui keliami reikalavimai yra du – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-854/2024, 29 punktas). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, 27 punktas). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja per teismo nustatytą 20 dienų terminą pareiškimo trūkumų nepašalino, nepakeitė pareiškimo pagrindo ir dalyko, todėl 2025 m. vasario 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslintą pareiškimą (dok. Nr. 16607, teisme gautas 2025 m. sausio 31 d.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, o patikslintą pareiškimą (dok. Nr. 86029, teisme gautas 2024 m. birželio 3 d.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtu.
25. Teismas pažymi, kad procesinio dokumento kvalifikuotas parengimas kaip ir asmens profesionalus atstovavimas teisme paprastai reikalauja specialių, t. y. teisinių, žinių ir patirties. Teisinio išsilavinimo neturintys asmenys, paduodantys pareiškimą teismui dėl įvairiausių aplinkybių gali skirtingai suprasti procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų esmę, gali neturėti įgūdžių išreikšti, kaip ir kodėl bei kokias savo teises siekia apginti, taip pat gali netinkamai vertinti procesiniame dokumente nurodomų ir pridedamų įrodymų reikšmę bei pakankamumą. Asmenims, neturintiems teisinio išsilavinimo, gali būti sunku tinkamai paruošti procesinius dokumentus, suprasti teismo įpareigojimų esmę. Jei pareiškėjas negali tinkamai įgyvendinti savo teisių, vykdyti pareigų, suruošti įstatymą atitinkančio procesinio dokumento, jis turi teisę pasirūpinti atstovavimu. Pareiškėjai išaiškintina, kad, siekdama tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo, ji turėtų kreiptis pagalbos į kvalifikuotus teisininkus, kurie padėtų surašyti įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus. Jeigu jos turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, ji turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydama suteikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą.
26. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartyos paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a:
Apeliantės (pareiškėjos) L. Č. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Linas Zinkevičius