Civilinė byla Nr. e2-98-356/2024

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00787-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.7.5.1.; 1.3.7.8.; 1.3.9.2.2.; 1.3.5.5.;

3.2.6.1; 3.4.1.7.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,

sekretoriaujant  teismo posėdžių sekretorei Vaidai Umbrasienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Avitela“ atstovėms advokatei Jovitai Valatkaitei ir advokato padėjėjai  Eglei Gliaudelytei,

atsakovei A. T. ir jos atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

atsakovui D. C. ir jo atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Jucevičiui,

atsakovui M. R., 

viešame mišriame nuotoliniame teis­­­mo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-98-356/2024 pagal ieškovės UAB „Avitelos prekyba“ ieškinį atsakovams A. T., D. C. ir M. R. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B., bei pagal atsakovo D. C. priešieškinį ieškovei UAB „Avitelos prekyba“ dėl pavėluoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Avitelos prekyba“ 2023-09-05 patikslintu ieškiniu prašė: solidariai iš atsakovų A. T., D. C. ir M. R. priteisti visą padarytą žalą – 25 154,38 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo D. C. priešieškinį atmesti.

Faktines aplinkybes ir įrodymus ieškovė nurodė ieškinyje, taip pat ir patikslintuose ieškiniuose, kituose procesiniuose dokumentuose, posėdžių metu ieškovės atstovės prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, paaiškino ir akcentavo, kad: darbo sutarties pagrindu ieškovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), A. T. dirbo nuo (duomenys neskelbtini)  iki (duomenys neskelbtini), ėjo (duomenys neskelbtini)  pareigas, todėl jai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, yra labiau savarankiška priimant sprendimus, o jie – labiau įtakojantys bendrovės veiklą; D. C. dirbo nuo (duomenys neskelbtini)  iki (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini) pareigose, M. R. dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, šie atsakovai buvo atsakingi už įmonei priklausančių prekių priėmimą – perdavimą, kiekių, komplektacijos, kainų, ženklinimo, pakuočių, lydimųjų dokumentų tikrinimą, prekių pajamavimą ir t.t; (duomenys neskelbtini) P. M. patikrų, atliktų 2020 metų liepos-rugsėjo mėnesiais, metu pastebėjo akivaizdžiai matomą prekių trūkumą ekspozicijoje, (duomenys neskelbtini) A. T. liepė sutikrinti prekes, atlikti sandėlio/prekybos salės kontrolę, tačiau situacija nesikeitė, o prekių tiekimas buvo stabilus; parduotuvėse organizuojama ir vykdoma prekių judėjimo ir darbuotojų kontrolės politika, atliekant tokius veiksmus prekybos padaliniui priklausančios apskaitininkės patikrina, ar yra laiku daromi pervežimai/atkrovimai tarp parduotuvių, ar nėra vėluojama ir pan.; fiksuota nusiskundimų atsakovų darbu, nes be priežasčių atšaukdavo elektroninės prekybos pardavimus, anuliuodavo prekių perdavimus į kitas ieškovės parduotuves, įdėdavo ne tą prekės modelį arba neatsakydavo į kitų parduotuvių užklausimus apie turimas prekes, vėluodavo prekių išsiuntimai, buvo netvarkingai pildomos paslaugų sutartys, pablogėjo parduotuvės rezultatai; bendrovės generalinio direktoriaus 2020-10-01 įsakymu buvo sudaryta inventorizacijos komisija, kuri 2020-10-02 atliko inventorizaciją, buvo nustatytas ženklus prekių trūkumas, atsakovai negalėjo paaiškinti to priežasčių; atsakovai 2020-10-02 – 2020-10-06 teikė paaiškinimus, negalėjo nurodyti, kur dingo prekės, atsakovė A. T. ir D. C. paaiškinimuose nurodė, kad galėjo žala atsirasti, nes prekes netinkamai išsiuntė į kitus padalinius, aplaidžiai sutikrino; 2020-10-02 atsakovai pateikė rašytinius sutikimus atlyginti ieškovės patirtą žalą dėl aplaidumo, kuri paaiškės po atliktos inventorizacijos; 2020-10-06 buvo nustatytas prekių už 28 453 Eur trūkumas; ieškovė vertina, kad toks trūkumas galėjo atsirasti tik dėl tyčinių nusikalstamų atsakovų veiksmų arba itin didelio aplaidumo; atsakovams nurodžius, kad žala galėjo atsirasti dėl jų kaltės, buvo siūloma atlyginti žalą, tačiau atsakovai 2020-10-06 atsisakė atlyginti žalą, prašė ir nuo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK)  55 straipsnio 1 dalį buvo atleisti iš darbo; ieškovė 2020-10-13 kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalį, 2021-05-04 ikiteisminio tyrimo dalis atsakovų atžvilgiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovų kaltę, nutrauktas; tyrimas buvo tęsiamas tik atsakovo M. R. atžvilgiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes jis pasisavino jam patikėtą dulkių siurblį robotą „SAMSUNG VR10M701BUW/SB“, 387,51 Eur vertės, ir elektrinį paspirtuką „Xiaomi M365“, 265,85 Eur vertės, šaldymo dėžę „BEKO HSA40530N“, 212 Eur vertės, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021-07-31 baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, patvirtintas 2021-06-­03 susitarimas dėl 865,36 Eur dydžio žalos atlyginimo, jis padengė 334,05 Eur; atsižvelgiant į tai, kad D. C. padengė 772,19 Eur žalos, M. R. – 334,05 Eur ir įsipareigojo atlyginti 865,36 Eur žalos, likusi neatlyginta žalos suma yra 26 481,82 Eur, o papildomai sutikrinus inventorizacijos rezultatus, pašalinus susidubliavusias sumas bei atsižvelgus į nustatytą prekių perteklių, galutinė žalos suma, kurią turėtų atlyginti solidariai atsakovai, yra 25 154,38 Eur; 2021-06-17 ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisiją, tačiau buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą, nes praleistas 3 mėnesių kreipimosi į komisiją terminas, todėl kreipėsi su ieškiniu į teismą, terminą praleido dėl to, kad kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir buvo pareiškę civilinį ieškinį; ieškovė vertina, kad atsakovai, būdami darbo sutarčių pagrindu (9.1 punktas) įpareigoti rūpestingai elgtis su bendrovės turtu, būdami atsakingi už bendrovės turtą, bendrais tyčiniais veiksmais jį iššvaistė, tuo padarė žalą, todėl jų atsakomybė yra solidari ir visiška; žalos padarymo faktas įrodytas inventorizacijos aktu su priedais, atsakovų rašytiniais sutikimais atlyginti žalą, savo kaltės pripažinimu; visi trys atsakovai tęstiniais bendrais tyčiniais, turinčiais nusikaltimo požymių veiksmais pažeidė darbo pareigas, nėra galimybės nustatyti, kuris iš darbuotojų labiau prisidėjo prie žalos atsiradimo; nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tai nereiškia, kad atsakovai nesukėlė žalos ieškovei, kadangi buvo slepiamas prekių trūkumas, nepersiunčiamos prekės į kitus miestus, siuntimui įdedamos ne tos prekės, atšaukiami užsakymai ir pan.; ieškovė pateikė prekių pirkimo / gavimo / pardavimo sąrašus, suformuotus iš elektroninės sistemos su elektroniniu kvalifikuotu parašu, pasirašytu įmonės atsakingo asmens (duomenys neskelbtini) J. P., prekių judėjimo (pirkimo / perdavimo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę / pardavimo / pertekliaus / trūkumo) išklotinę iš apskaitos programos Navision, prekių priėmimo -perdavimo aktus, pirkimo dokumentus (sąskaitas-faktūras) ir krovinių važtaraščius; buvo pateikta prekių judėjimo istorija nuo pirmo įsigijimo iki užfiksuoto faktinio trūkumo, matyti, kada ir kokios prekės gautos, perduotos į kitas parduotuves ir / ar parduotos, taip pat prekių trūkumas; prekės yra individualizuojamos priskiriant prekės kodus, kiekviena jų turi atskirą unikalų prekės kodą, sulyginus pateiktus duomenis, galima nustatyti ir identifikuoti visas prekes; ieškovė pateikė duomenis apie inventorizacijos metu nerastų prekių unikalius numerius; ieškovės pateiktų įrodymų visuma, nevertinant kaip pažeidimo, kad kai kurie pirkimo dokumentai nėra išversti į lietuvių kalbą, sudaro pagrindą konstatuoti, jog prekės buvo įgytos ir pristatytos į parduotuvę bei leidžia sekti prekių istoriją bei judėjimą tarp parduotuvių; vertina, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų apie prekių įsigijimą ir judėjimą, kurie patvirtina, kad visos 2020-10-06 išvadų prieduose išvardintos prekės buvo įgytos ir pristatytos į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, tačiau nebuvo nei parduotos, nei perduotos į kitas parduotuves, o apie jų trūkumą (dingimą) paaiškėjo tik atlikus inventorizaciją; atsakovai pažeidė darbo funkcijas, įtvirtintas darbo sutartyse (9.1 punktai), t. y.: „darbuotojas privalo rūpestingai elgtis su darbdavio turtu ir užtikrinti gerą jo būklę.<..>“.; atsakovai taip pat nepaisė draudimų, nurodytų Bendrovės darbo tvarkos taisyklių 8 skyriuje: „darbuotojams draudžiama: iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių; gadinti ir savintis įmonės turtą, leisti tai daryti kitiems <...>“.; atsakovai taip pat pažeidė pareigybės aprašymuose nurodytas pareigas, t. y. atsakovė A. T. turėjo pareigą sistemingai stebėti ir kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbą bei buvo atsakinga už prekių judėjimo ir prekybos plotų parduotuvėje užpildymą, apipavidalinimą, materialinių vertybių priežiūrą, šių vertybių saugumo organizavimą ir kontrolę ((duomenys neskelbtini) pareiginių instrukcijų 13.4, 13.6, 13.12 p., 16 p. su papunkčiais), tačiau šių pareigų nevykdė; atsakovai D. C. ir M. R. buvo atsakingi už įmonei priklausančių prekių priėmimą-perdavimą, kiekių, komplektacijos, kainų, ženklinimo, pakuočių, lydimųjų dokumentų tikrinimą, prekių pajamavimą, prekių atsargų kontrolę ((duomenys neskelbtini) pareiginių instrukcijų 35, 37-38 p.), tačiau šių pareigų taip pat neatliko; atsakovas D. C. padėjo atsakovui M. R. slapta išgabenti šaldymo dėžę, slėpė jo neteisėtus veiksmus; atsakovė A. T. nekontroliavo ir toleravo tokius atsakovų veiksmus, todėl tokiu pasyviu elgesiu ir darbo pareigų neatlikimu, t. y. neveikimu sukėlė ieškovei žalą; yra priežastinis ryšys tarp atsakovų D. C. ir M. R. aktyvių veiksmų ir atsakovės A. T. pasyvaus elgesio neprižiūrint bei nekontroliuojant ir atsiradusios žalos, jiems neatlikus tokių veiksmų, tokios žalos nebūtų atsiradę; visų atsakovų neteisėti veiksmai dėl bendrovei padarytos žalos negali būti laikomi vien tik dideliu neatsargumu, t. y. būtino atidumo ir rūpestingumo neužtikrinimu, tai buvo tyčiniai veiksmai, visi atsakovai yra kalti dėl žalos atsiradimo, inventorizacijos metu nustatytas akivaizdus prekių trūkumas jokiais būdais negalėjo likti atsakovų nepastebėtas, atsakovai galėjo ir turėjo suprasti, kad daro žalą darbdaviui ir vis tiek taip elgėsi, taigi jie veikė tiesiogine tyčia, be to, teismų praktikoje laikoma, kad turto pasisavinimas galimas tik tiesiogine tyčia; ieškovė padarė išvadą, kad abu atsakovai pasisavino dalį turto, o kartu su atsakove iššvaistė bendrovės turtą tik tyčiniais veiksmais, nes buvo slepiamas prekių trūkumas; nepriklausomai nuo to, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atsakovų neteisėtuose veiksmuose dėl ieškovei padarytos žalos yra nusikaltimo požymių (dėl dalies prekių yra turto pasisavinimo požymių bei dėl likusios prekių dalies yra turto išvaistymo požymių), todėl turi būti taikomos DK 154 straipsnio 2 punkto nuostatos, pagal kurias darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia atsakovų veiksmų bendrumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę, ieškovė prašo taikyti solidariąją atsakomybę atsakovų atžvilgiu; vaizdo įrašai saugomi tik 2 savaites, todėl nustačius žymų prekių trūkumą, buvo itin ribota galimybė patikrinti vaizdo kameromis užfiksuotus pažeidimus, trūkumą atsakovai slėpė, tuo objektyviai sumažino ieškovės galimybes anksčiau pastebėti daromą žalą, surinkti tai patvirtinančius įrodymus (peržiūrėti stebėjimo kamerų vaizdo įrašus už ankstesnį laikotarpį), užkirsti kelią daromai žalai ar ją sumažinti; iki atliekamos prekių inventorizacijos atsakovai nekėlė klausimų, kad vidinės prekių apskaitos sistemos duomenys nepagrįstai rodytų daugiau prekių, negu tų prekių faktiškai turėjo būti (duomenys neskelbtini) parduotuvėje; buvo suteikta galimybė visiems atsakovams dalyvauti inventorizacijoje, D. C. tik pirmą dieną buvo išsiųstas dirbti į kitą bendrovės padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įprastą tvarką bendrovėje; teismas turi teisę savo iniciatyva skirti reikiamą ekspertizę, bet už ekspertizę sumokėti ieškovė nesutinka; bendrovė taikė pakankamas fizinės priemones dėl prekių apsaugos, t. y. buvo įrengtos stebėjimo kameros kiekviename skyriuje, dar buvo tvorelės prie įėjimo, sandėlis buvo rakinamas, nedarbo metu patalpos buvo užrakintos ir įjungta signalizacija, dalis prekių turi papildomų apsaugos priemonių, yra užrakinamos ir pan., yra sudaryta sutartis su apsaugos bendrove „Argus“; ieškovės vertinimu, ta aplinkybė, kad dalis dokumentų (pirkimo-pardavimo iš užsienio įmonių dokumentai) yra surašyti ne valstybine kalba, neeliminuoja šių dokumentų netiesioginės įrodomosios reikšmės, kadangi prekių pavadinimai ir kodai surašyti lygiai tokie pat, kaip ir valstybine kalba surašytuose kituose dokumentuose, perkančiosios įmonės ir pristatymo adresai taip pat yra suprantami; M. B. buvo naujai įdarbintas žmogus, parduotuvėje dirbo trumpą laiką (duomenys neskelbtini), jis buvo apmokomas dirbti ir nebuvo gerai susipažinęs su darbo tvarka ir procedūromis parduotuvėje, todėl, ieškovės įsitikinimu, jis negalėjo (neturėjo objektyvios galimybės) pasisavinti ir / ar iššvaistyti turto, nes M. B. nebuvo tiek įgudęs, kad galėtų sukelti itin didelę žalą bendrovei, jis nebuvo įtrauktas ir į ikiteisminio tyrimo procesą kaip įtariamasis. Atsakovo D. C. priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą: po atliktos inventorizacijos, kurios metu nustatytas prekių, kurių vertė 28 453,42 Eur, trūkumas, atsakovas sutiko padengti 772,19 Eur žalos; (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru bei prašymą išmokėti darbo užmokestį už 2020 m. rugsėjo mėnesį grynaisiais pinigais, taip ir buvo išmokėta, o atsakovas sutiko atlyginti dalį žalos, todėl grynaisiais pinigais bendrovei išmokėjo 772,19 Eur sumą, ką patvirtina pinigų priėmimo kvitas ir 2020-10-07 kasos pajamų orderis, ieškovė neatliko jokių išskaitų ar kitų veiksmų, kuriais galėjo neteisėtai pasisavinti atsakovo darbo užmokestį, jokiais būdais nebandė paveikti ar įpareigoti atsakovą atlyginti žalą, jis savo noru, gavęs visą jam priklausantį darbo užmokestį, pats atlygino dalį žalos, todėl priešieškinio reikalavimas dėl 772,19 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, toks pat yra ir išvestinis reikalavimas dėl 4 633,14 Eur netesybų dėl pavėluoto darbo užmokesčio mokėjimo priteisimo. Iš visų atsakovų prašė priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė A. T. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio dalį, kuria prašoma ieškovės naudai priteisti iš atsakovės solidariai su kitais atsakovais padarytą žalą, atmesti. Faktines aplinkybes nurodė atsiliepimuose į ieškinius (t.t. patikslintus), teismo posėdžiuose atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti, paaiškino ir akcentavo, kad: ieškovė neužtikrino prekių apsaugos ir nešališkos inventorizacijos, o tai kelia abejonių dėl prekių trūkumo; neaiškus prekių, kurios gaunamos iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės, paskirstymas; ieškovė nekontroliuoja apskaitininkų darbo, todėl mano, kad pati ieškovė apskaitą veda aplaidžiai; ieškovė nenurodė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė ieškovės nurodomą žalą, atliko atsakovė, taip pat nenurodė, koks prekių trūkumas atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų; jos specialybė yra (duomenys neskelbtini), įgyta nuotoliniu būdu; neturėjo pakankamai patirties ir kompetencijos, nebuvo tinkamai apmokyta, kad galėtų dirbti tokį darbą; ją mokė tik 2 dienas, per kurias jai parodė tik pačius pagrindus, todėl ji nelabai suprato savo funkcijų, nors ir labai stengėsi, jai įsidarbinus prasidėjo prekių bumas, labai daug prekių vežė į parduotuvę ir prašė išsiųsti į kitas parduotuves, o kuratorė labai abstrakčiai atsakydavo į jos klausimus, todėl turėjo pati kažkaip susitvarkyti; ne kartą buvo pranešusi P. M., kad nesusitvarko su einamomis pareigomis, tačiau jai vis siūlė stengtis ir tvarkytis, ji stengėsi tikrinti, tačiau prekes priiminėjo visi darbuotojai, ne tik ji; viskas pas juos parduotuvėje vyko bendrai, už internetinę prekybą atsakė D. C. ir M. R., už prekių išsiuntimą buvo atsakingi visi; buvo daug atliekamų persiuntimų, kurių nepriimdavo kitos parduotuvės, neteikdavo važtaraščių, įgytos internetu prekės nepasišalindavo iš sistemos, kol nepaskambindavo kas nors vadybininkams; savo pareigybės aprašymo detaliai neskaitė, bet pasirašė; atliekant 2020-08-05 inventorizaciją dalyvavo, buvo nustatytas apie 100 Eur trūkumas; 2021-05-04 nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį patvirtina, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų iššvaistomas / pasisavinamas ieškovei priklausantis turtas (parduotuvės prekės); ieškovė iš esmės remiasi vieninteliu įrodymu – 2020-10-06 Vidinio tyrimo esant prekių trūkumui išvadomis, šiose išvadose padaryta klaidų, pvz., lentelėje 185-188 eilutėse fiksuotas 5 prekių trūkumas, nors pagal buhalterinius duomenis šių prekių pas ieškovę neturėjo būti; ieškovė nepateikė atsakingų asmenų pasirašyto minėtos inventorizacijos akto / žiniaraščio, kuriame būtų užfiksuotas atliktas parduotuvės prekių patikrinimas ir jo faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis, nustatytų neatitikimų sutikrinimo duomenų, paaiškinimų, kaip buvo mėginama išsiaiškinti prekių trūkumo priežastis, patikrinimų su kitų parduotuvių, tarp kurių buvo siuntinėjamos prekės, duomenimis, internetinės parduotuvės pardavimo / siuntimo duomenimis ir pan.; dalis prekių, esančių tarp pertekliaus ir trūkumo, yra tapačiais pavadinimais, jų aprašymai sutrumpinti, todėl objektyviai įmanoma suklysti vertinant prekes; ieškovė nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti atliktos turto inventorizacijos išvadų patikimumą, taip pat patikrinti nurodytų prekių kainų tinkamumą; vertina, kad inventorizacija buvo atlikta neteisėtai, joje nedalyvavo visi atsakingi ir suinteresuoti asmenys, buvo skaičiuojama pagal prekių grupes, o ne pagal realiai esančias prekes sandėlyje, salėje ir pan., inventorizacijos metu pašaliniai asmenys vykdė prekybą parduotuvėje, tai yra realus prekių likutis kiekvieną dieną vis keitėsi; pagal atsakovės pareigines instrukcijas, ji skirdama savo darbą instrukcijoje paminėtoms pareigoms, retai tiesiogiai užsiėmė į parduotuvę atvežtų prekių priėmimu, jų kiekio tikrinimu, išdavimu ir tvarkymu; atsakovė, pradėdama dirbti pas ieškovę, nėra priėmusi parduotuvės prekių, jų niekas jai nebuvo išvardinęs ir perdavęs, prekes tvarkė ir jomis disponavo (duomenys neskelbtini); ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, liudijančių, kad atsakovė darbo pas ieškovę metu iššvaistė nurodytą bendrovės turtą, tai yra atliko tyčinius neteisėtus veiksmus; be to, pagal bendrąją taisyklę, asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai (neveikimas), o ieškinyje nėra nurodyta, kokius individualizuotus neteisėtus veiksmus atliko atsakovė; ieškovė prašo priteisti visą žalą, taigi turi įrodyti, kad prašoma priteisti žala buvo padaryta tyčia; prie ieškinio pridėti atsakovų rašytiniai sutikimai atlyginti žalą buvo parašyti ieškovės nurodymu dar iki inventorizacijos atlikimo ir ieškovės nurodytu tekstu, todėl negali būti vertinami kaip sutikimai atlyginti inventorizacijos metu nustatytą prekių trūkumą; be to, atsakovai savo vėlesniuose paaiškinimuose savo kaltę paneigė; atsakovė su teiginiu, kad negalima nustatyti, kiek tiksliai kiekvienas atsakovų padarė žalos, nesutinka, nes ieškovė galėjo nustatyti nuostolius, patikrindama inventorizacijos duomenis, tačiau to nepadarė; ieškovė netyrė ir neskirstė, kada, kaip ir dėl kurio asmens susidarė prekių trūkumas, ir žalos atlyginimą prašo priteisti iš visų parduotuvėje dirbusių darbuotojų solidariai, net nenustatinėdama ir neatsižvelgdama į jų atliktus veiksmus ir pan.; parduotuvės patalpos yra didelės, suskirstytos nepermatomomis pertvaromis, nefilmuojamos apsaugos kamerų, todėl prekybos patalpose dirbantys darbuotojai neturi realių galimybių kontroliuoti visą prekybos salę, kad nedingtų smulkios prekės; pati ieškovė neužtikrino tinkamos prekių apsaugos, kas turi būti vertinama kaip žalą patyrusios sutarties šalies netinkami veiksmai, siekiant išvengti žalos atsiradimo atsižvelgiant į veiklos pobūdį; kameros parduotuvėje buvo kiekviename skyriuje ir prie įėjimo, dėl sandėlio – nežino, centrinis padalinys jų pagalba galėjo viską stebėti realiuoju laiku; be to, atsakovės nuomone, esminės įtakos nurodytos žalos atsiradimui turėjo tai, jog pati ieškovė nereagavo į ieškinyje paminėtus prekių trūkumus / ne pristatymus / ne išsiuntimus, o išvadų priede nurodytas prekių perteklius leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė pati netinkamai (aplaidžiai) veda prekių apskaitą, tinkamai nekontroliuoja savo prekių saugojimo vietų; jos pačios supakuota ir išsiųsta prekė – dulkių siurblys Dyson, taip pat buvo įtrauktas tarp nerastų prekių; solidarioji skolininkų pareiga atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat, kai prievolės dalykas yra nedalus, o šiuo atveju asmenų, nurodomų kaip padariusių žalą, susitarimo nėra, o prievolės dalykas yra dalus, taip pat šiuo atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios solidariąją atsakomybę, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso X skyriaus nuostatos dėl žalos atlyginimo, kurios numato žalos individualizavimą; prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas D. C. atsiliepimais į ieškinius prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu atsakovas D. C. prašė panaikinti ir laikyti netekusiu galios (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2022-02-23 sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės neišmokėtą su darbo santykiais susijusią 772,19 Eur sumą; priteisti iš ieškovės 4 633,14 Eur netesybas dėl pavėluoto darbo užmokesčio sumokėjimo, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Faktines aplinkybes nurodė atsiliepimuose į ieškinius (t.t. patikslintus), priešieškinyje, teismo posėdžiuose atsakovas ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, paaiškino ir akcentavo, kad: patikslintu ieškiniu ieškovė nešalino jokių trūkumų tik kvestionavo įsiteisėjusią (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartį; kai atsakovas įsidarbino, jokių įvadinių apmokymų nebuvo, tiesiog atėjo ir dirbo, apmokė buvę bendradarbiai; iki 2020-10-02 iš darbdavio pusės jokių pretenzijų jam nebuvo; dėl prekių trūkumų jie, atsakovai, pretenzijų sulaukė iš parduotuvių (duomenys neskelbtini) P. M., jis pradėjo reikalauti padarytos žalos sumos, ją išmokant periodinėmis išmokomis, buvo parengęs žalos apmokėjimo grafiką, pagal kurį atsakovai žalos sumą turėjo atlyginti per metus laiko; taip pat jis ėmėsi grasinimų, baugino atsakovus, kad nesutikus su jo reikalavimais, jie turės rimtų problemų, grasino įkalinimu, didelės apimties piniginėmis sankcijomis bei ekonominių-socialinių teisių netekimu; dėl tokio P. M. elgesio atsakovas buvo stipriai įbaugintas ir priverstas pasirašyti dokumentus su minėtu žalos atlyginimo grafiku, taip pat jam buvo pakištas pasirašyti pinigų paėmimo kvitas, kuriuo inicijuotas pirmosios įmokos už žalą padengimas, nors faktiškai pinigai jam nebuvo perduoti; 2020-10-02 vykusioje inventorizacijoje atsakovas nedalyvavo, nes buvo išsiųstas dirbti į (duomenys neskelbtini) esančią bendrovės parduotuvę; tokį nurodymą davė P. M., niekaip jo nepaaiškindamas, nors tai buvo neįprasta, atsižvelgiant į atstumą tarp parduotuvių – apie (duomenys neskelbtini) km; atsakovo nuomone, tai yra dar viena reikšminga aplinkybė, nes inventorizaciją vykdė (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai, visa tai, atsakovo nuomone, rodo itin kruopščiai galimai suplanuotą nusikaltimą, kurio vienas iš vykdytojų yra P. M.; atliekant inventorizaciją jam nebuvo leista dalyvauti, nors jis ir rodė iniciatyvą, bet jam nurodė tuo metu aptarnauti klientus, P. M. jam ir kitiems atsakovams pasiūlė atlyginti 5 000 Eur, po to 10 000 Eur, 15 000 Eur žalos, grasino, nustatinėjo mokėjimo terminus, reikalavo sumokėti žalą grynais, jis tuos grasinimus įrašė, garso įrašai yra baudžiamojoje byloje; parduotuvėje kartu su juo ir kitais atsakovais dar dirbo M. B. apie mėnesį laiko iki patikrinimo, tačiau byloje jis nėra atsakovas, nors taip pat turėjo prieigą prie prekių ir patalpų, konsultavo ir aptarnavo klientus, priimdavo prekes; įmonėje yra prekių apskaitos sistema, bet jie patys jos tvarkyti negalėjo, tai darė kiti asmenys, joje viskas užfiksuota ir viską galima patikrinti.

Dėl priešieškinio nurodė, kad dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), 2020-11-05 jam buvo pareikštas įtarimas, jog jis laikotarpiu nuo 2020-07-01 iki 2020-10-01 veikdamas bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini) A. T. ir kitu (duomenys neskelbtini) M. R., tyčia iššvaistė jų žinioje buvusį svetimą UAB „Avitelos prekyba“ priklausantį turtą – 250 vnt. įvairių parduotuvės prekių, kurių bendra vertė 28 453,42 Eur; ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas 2021-02-02 (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu konstatavus, jog jo veiksmuose nėra kaltės; po to ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams A. T., D. C. ir M. R. dėl žalos atlyginimo; tik iš ieškinio jis suprato, kad jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2020 metų rugsėjo mėnesį; akcentuoja, kad jis buvo priverstas pasirašyti pareiškimą iš darbo išeiti savo noru, ieškinyje klaidinančiai nurodyta, jog jis padengė 772,19 Eur žalos, nes šios lėšos ieškovės iniciatyva be jo sutikimo ir žinios buvo neteisėtai pasisavintos; darbo užmokestį visada gaudavo į banko sąskaitą, jokio poreikio gauti grynais nebuvo; (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija 2022-02-23 sprendimu atsisakė nagrinėti jo prašymą dėl 772,19 Eur su darbo santykiais susijusios sumos priteisimo iš ieškovės, nes jis praleido DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą; atsakovas laiko, kad jis termino nepraleido, nes apie neišmokėtą darbo užmokestį sužinojo tik gavęs iš teismo dokumentus, o su reikalavimu priteisti jam priklausančią su darbo santykiais susijusią sumą kreipėsi į teismą dar 2021-12-08; atleidimo dienai jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 881,86 Eur, jam neišmokėta su darbo santykiais susijusi suma yra 772,19 Eur, todėl darbdavys privalo sumokėti jam netesybas 4 633,14 Eur sumoje.

Atsakovas M. R. atsiliepimų į ieškovės ieškinius ( t.t. patikslintus) neteikė. Teismo posėdžių metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti, davė paaiškinimus ir akcentavo kad: dirbo nuo (duomenys neskelbtini), jam teko dalyvauti daugelyje inventorizacijų, bet paskutinėje nedalyvavo, jam nebuvo leista, tik buvo šnekama, kad didelis trūkumas nustatytas, ir tas trūkumas vis augo bei buvo reikalaujama jį padengti; P. M. darė jiems spaudimą, liepė nešti grynus pinigus, nustatinėjo terminus, D. C. turi garso įrašus jo grasinimų ir gąsdinimų; prekių ieškoti neleido, tik liepė rašyti paaiškinimus, taip pat jie visi pasirašė pareiškimus atleisti iš darbo; buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo nuteistas už kelių prekių pasisavinimą, kaltę pripažino; trūkumas yra neadekvatus, prekių kiekis nerealus, nes per 2 mėnesius tiek prekių negalėjo dingti, toks trūkumas galėjo susidaryti ir dėl sistemos gedimo ar dokumentų nebuvimo; jis prižiūrėjo kompiuterių, televizorių ir paspirtukų skyrius, būdavo, kad pavadavo kitus (duomenys neskelbtini); prekes įprastai pristatydavo kurjeris, jis suskaičiuodavo gautas pakuotes ir pasirašydavo tik už pakuočių kiekį, pakuotėje galėjo būti ir 100 prekių; sandėlyje prekes tikrindavo tas, kuris tuo metu būdavo laisvas, atidarydavo pakuotes ir sutikrindavo pagal sąskaitas-faktūras ar važtaraščius; būdavo, kad pakuotėje trūkdavo prekių, tada apie tai informuodavo elektroniniu paštu vadovus; dirbo ir su garantiniu aptarnavimu, siųsdavo prekes į servisus, bendraudavo su garantinio skyriaus vadove, visą buhalteriją tvarkė (duomenys neskelbtini) esantys specialistai; paskutinį atlyginimą gavo grynais ir savo noru įnešė kaip žalos atlyginimą; tiesioginis jo vadovas buvo A. T., jų santykiai buvo tik darbiniai, ji deleguodavo užduotis kitiems darbuotojams; jam nebuvo žinoma, kad P. M. jį kažkuo įtaria, todėl buvo staigmena, kad neleido dalyvauti inventorizacijoje, liepė dirbti salėje; negali teigti, kad visos nurodytos trūkstamos prekės tikrai buvo pristatytos į parduotuvę, dalies galėjo nepristatyti, galėjo būti parduotos internetu, nurašytos, brokuotos, išsiųstos pagal garantiją; tokiais atvejais prekes „nukabinti“ sistemoje turėjo serviso vadybininkai iš (duomenys neskelbtini), bet ar visada tai darė, nežino; kameros parduotuvėje buvo kiekviename skyriuje, taip pat sandėlyje, prisijungimus turėjo tik vadovas; 2020 metų liepos – rugsėjo mėnesiais buvo vagysčių iš parduotuvės, buvo pavogti 2 kompiuteriai, kurie yra išvadų sąraše, kaip trūkstami; ekspozicijoje tilpdavo iki 24 kompiuterių, kiek jų ten būdavo, tiksliai neatsimena, bet ne mažiau 15-16, tikrai ne 5, kaip nurodyta išvadose; paspirtukų parduotuvėje netrūko, trūkumas atsirado tik po popierinio dokumento, atsiųsto iš (duomenys neskelbtini); kiek tiksliai parduotuvėje buvo paspirtukų, neatsimena, o dėl likučių įvedimo į sistemą turi atsakyti įmonės operatoriai; jo sąskaitos išraše išlaidos viršijo pajamas, kadangi tuo metu dar vykdė individualią veiklą ir turėjo iš to pajamų, kurios deklaruojamos kitais metais; jis tyrėjai pateikė deklaracijas, o žurnalai buvo pateikti VMI; kai buvo priimtas į darbą, jokių apmokymų nebuvo, visko apmokė kolegos procese.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

Ieškinys atmetamas. Priešieškinis tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas M. R. dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šalys (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Atsakovas D. C. dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šalys (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Šie atsakovai buvo atsakingi už įmonei priklausančių prekių priėmimą-perdavimą, kiekių, komplektacijos, kainų, ženklinimo, pakuočių, lydimųjų dokumentų tikrinimą, prekių pajamavimą ir t.t. ((duomenys neskelbtini)pareiginių instrukcijų 37-38 punktai).

Atsakovė A. T. dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šalys (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė  nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, pagal (duomenys neskelbtini) pareigines instrukcijas, be kitų pareigų, buvo atsakinga už prekių judėjimo ir prekybos plotų parduotuvėje užpildymą, apipavidalinimą, materialinių vertybių priežiūrą (16 punktas su papunkčiais). 

Darbo sutartys su visais atsakovais buvo nutrauktos (duomenys neskelbtini) DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu). 

Atsakovų darbo sutarčių: 1.1. punktu nustatyta, kad darbuotojai savo darbo funkcijas vykdys „Avitelos“ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini); 9.1. punktu nustatyta, kad darbuotojas privalo rūpestingai elgtis su darbdavio turtu ir užtikrinti gerą jo būklę; darbuotojas įsipareigoja prisiimti visišką finansinę atsakomybę ir pilnai atlyginti darbdaviui visus nuostolius, kuriuos darbdavys patyrė dėl tyčinių nusižengimų, sąmoningo aplaidumo atliekant savo pareigas pagal šią darbo sutartį, darbuotojo neteisėtos veikos ir kitais Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei kituose atitinkamuose teisės aktuose numatytais atvejais; 10.4. punkte nurodyta, kad įmonėje netaikoma kolektyvinė sutartis.  

Ieškovės (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl inventorizacijos atlikimo“ buvo sudaryta inventorizacijos komisija, kuri 2020 m. spalio 2 – 6 dienomis atliko inventorizaciją (duomenys neskelbtini) „Avitelos“ parduotuvėje. 2020 m. spalio 6 d. Vidinio tyrimo esant prekių trūkumui išvadose nurodyta, kad parduotuvėje buvo užfiksuotas 28 453,42 Eur prekių trūkumas ir 585,37 EUR prekių perteklius, ko pasėkoje buvo fiksuotas 27 868,05 Eur trūkumas.

2020-10-13 ieškovė su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir Ekonominių nusikaltimo tyrimo skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį. (duomenys neskelbtini) prokuroro E. B. 2021-05-04 nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis A. T., M. R. ir D. C. atžvilgiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nutraukta, nes jų veiksmuose nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje požymių. Ikiteisminis tyrimas dalyje dėl M. R. pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje dėl ieškovei priklausančio turto 865,36 Eur sumai pasisavinimo buvo tęsiamas, baudžiamoji byla užbaigta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bauda, taip pat patvirtintas 2021-06-03 susitarimas tarp ieškovės ir atsakovo M. R. dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Ieškovė 2021-06-17 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisiją su prašymu dėl turtinės žalos atlyginimo iš visų atsakovų, tačiau 2021-07-12 priimtais sprendimais darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymus, motyvuojant tuo, kad praleistas terminas kreiptis į Darbo ginčo komisiją su prašymu dėl pažeistos teisės gynimo ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą 2021-08-11, kelis kartus patikslino (paskutinį kartą – 2023-09-05) ieškinio reikalavimus, suformulavo galutinį reikalavimą – solidariai iš atsakovų priteisti 25 154,38 Eur žalą, taip pat visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas D. C. 2021-12-29 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl negautų 772,19 Eur išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo iš ieškovės, tačiau Darbo ginčų komisija 2022-02-23 sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti prašymą, nes buvo praleistas DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį ieškovei, prašė priteisti iš ieškovės neišmokėtą su darbo santykiais susijusią 772,19 Eur sumą, priteisti 4 633,14 Eur netesybas dėl pavėluoto darbo užmokesčio išmokėjimo, taip pat atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žalos ieškovei padarymo fakto, dydžio, atlyginimo, kitų materialinės atsakomybės sąlygų ir galutinio (ne)atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. 

Atsakovai neigia savo atsakomybę, jie prekių nepasisavino ir neiššvaistė, jiems neleido dalyvauti inventorizuojant, neperskaičiavo prekių, darė spaudimą, be to, nėra neginčijamų duomenų, kad visos prekės, nurodytos išvadų priede, tikrai buvo pristatytos į parduotuvę, dalis prekių galėjo būti parduota vykdant inventorizaciją, būti servise pagal garantinį aptarnavimą arba nebuvo užfiksuotas jų pardavimas ar išsiuntimas esant internetiniams užsakymams ar persiuntimams tarp parduotuvių. Taip pat, atsakovų teigimu, prekių negalima tinkamai identifikuoti, kadangi nurodyti tik jų kodai, nustatyti bendrovės viduje, tačiau nėra IMEI kodų, ieškovės pateikti duomenys iš Navision sistemos nėra pasirašyti, dalis pateiktų dokumentų nėra išversti į valstybinę kalbą, kaip to reikalauja įstatymas, todėl jie negali būti laikomi įrodymais byloje.

Ieškovė teigia, kad išmokėjo atsakovui D. C. darbo užmokestį laiku, o šiuos grynuosius pinigus atsakovas tuoj pat gera valia įnešė kaip dalinį žalos atlyginimą.

Dėl taikytinų teisės normų 

Nustatyta, kad ieškovę ir atsakovus jų darbo bendrovėje laikotarpiu siejo darbo teisiniai santykiai. Jų santykius reglamentavo DK normos. DK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo teisės normas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis kodeksas, kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybų susitarimai ir kiti vietiniai norminiai teisės aktai. Vadovaujantis 3 straipsnio 2 dalimi, jeigu yra DK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai.

Nors nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame DK neliko visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, tačiau tai nereiškia, kad darbuotojams išnyko žalos atlyginimo darbdaviui pareiga. Pažymėtina, kad DK 154 straipsnio 1–6 punktuose numatyti atvejai, kuomet darbuotojas privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą. DK 154 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kolektyvinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl sprendžiant klausimą dėl atsakovų pareigos atlyginti ieškovei žalą, vadovaujamasi bendromis DK numatytomis žalos atlyginimo darbdaviui taisyklėmis.

(duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023-07-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuotas būtinumas analizuoti ir nustatyti konkrečius kiekvieno iš atsakovų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, o juos nustačius, spręsti dėl atsakovų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos dydžio. Šia nutartimi taip pat konstatuota, kad byloje negali būti taikoma atsakovų solidari atsakomybė, ir pažymėta tai, kad pačios ieškovės Darbo tvarkos taisyklių 22.2 punkte yra numatyta, kad darbdavys gali sudaryti su darbuotojų grupe ribotos turtinės atsakomybės sutartį, kuriuo darbuotojas (jų grupė) ir darbdavys susitaria, kaip paskirstoma darbuotojų grupės padaryta žala, kai negalima nustatyti konkretaus tokios žalos atsiradimo kaltininko, tačiau toks susitarimas tarp ieškovės ir jos darbuotojų nebuvo sudarytas.  

Nepaisant to, ieškovė ir 2023-09-05 patikslintu ieškiniu prašė taikyti CK normas, reglamentuojančias dviejų ir daugiau asmenų solidariąją atsakomybę, tačiau nagrinėjamu atveju šalių ginčui išspręsti šios teisės normos netaikytinos. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų pareiga atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji atsakomybė DK nenumatyta. Šalių ginčo laikotarpiu galiojusiame DK (X skyrius, 151-157 straipsniai) reglamentavimas nebuvo pakeistas. Nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti taikytinos DK X skyriaus nuostatos dėl žalos atlyginimo.

DK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Šio straipsnio 5 ir 6 dalys numato, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

Pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos, o nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Be to, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui atlygintinos turtinės žalos dydis sumažinamas, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintinos turtinės žalos dydį kitiems kartu žalą padariusiems asmenims.

Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, yra išaiškinta, kad be dviejų specialiųjų sąlygų (pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais bei žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla), įstatymas įtvirtina keturias bendrąsias materialinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, būdingas ir civilinei atsakomybei (CK 6.245–6.248 straipsniai), tačiau nenustato specialiųjų šių sąlygų taikymo taisyklių (išskyrus kaltės formos reikalavimus visiškai materialinei atsakomybei kilti). Atitinkamai, CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktika, formuojama šias teisės normas aiškinant ir taikant, pagrįstai gali būti taikoma ir nustatant darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas.

Taigi tam, kad kiltų darbuotojo atsakomybė dėl darbdaviui padarytos žalos, turi būti nustatytos visos būtinosios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėtais darbuotojo veiksmais, neveikimu; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltė bet kuria forma ir rūšimi; 5) teisės pažeidimo metu šalys buvo susijusios darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. 

Įrodyti esant visas būtinas sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo ieškovas (darbdavys), darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai).

DK 153 straipsnis nustato, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK 154 straipsnis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Dėl materialinės atsakomybės sąlygų

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės (toliau – Inventorizacijos taisyklės), kurios neteko galios 2022-02-23 nutarimu Nr. 164 (nuo 2022-05-01), jos reglamentavo ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų inventorizaciją. Ieškovė pateikė generalinio direktoriaus 2009-02-26 įsakymu (duomenys neskelbtini) patvirtintą dokumentą – „Inventorizacijos atlikimo procedūra“ ir atlikimo tvarką (Darbo bylos medžiaga, DOK - 22932).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad inventorizacijos atlikimo (duomenys neskelbtini)  parduotuvėje iniciatorius buvo UAB „Avitelos prekyba“ (duomenys neskelbtini) P. M. Ieškovė nurodė faktines aplinkybes ir pateikė rašytinius įrodymus, kad bendrovės generalinio direktoriaus 2020-10-01 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl inventorizacijos atlikimo“ buvo sudaryta inventorizacijos komisija, kuri nuo 2020-­10-02 iki 2020-10-06 atliko inventorizaciją (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Komisijos nariais paskirti (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini) V. L., šios parduotuvės (duomenys neskelbtini) V. B., (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini)  K. J., K. S. parduotuvės (duomenys neskelbtini) V. S. ir šios parduotuvės (duomenys neskelbtini) A. D. Materialinių vertybių inventorizaciją įsakyta atlikti (duomenys neskelbtini) parduotuvės pagrindiniame, demo, mažaverčio inventoriaus ir remonto sandėliuose.

2020-10-06 apskaičiavus inventorizacijos rezultatus, vidinio tyrimo esant prekių trūkumui išvadose nurodyta, kad parduotuvėje užfiksuotas 28 453,42 Eur prekių trūkumas ir 585,37 Eur prekių perteklius, todėl buvo fiksuotas 27 868,05 Eur trūkumas, ieškiniu reiškiamas reikalavimas priteisti 25 154,38 Eur dydžio žalą, kuri nustatyta atsižvelgus į tai, kad atsakovas D. C. padengė 772,19 Eur žalos, atsakovas M. R. padengė 334,05 Eur žalos, o taip pat raštu įsipareigojo atlyginti 865,36 Eur žalą, taip pat buvo papildomai sutikrinti inventorizacijos rezultatai, pašalintos susidubliavusios sumos bei atsižvelgta į nustatytą prekių perteklių. Ieškovės teigimu, atsakovai negalėjo paaiškinti, kaip atsirado toks prekių trūkumas per du mėnesius. 

Inventorizacijos taisyklių 26 punktas nustatė, kad kai tikrinami atsargų ir pinigų kasoje likučiai, privalo dalyvauti atsakingi asmenys, išskyrus atvejus, kai šie asmenys negali dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių, tokiu atveju turi būti paskiriamas pavaduojantis asmuo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad visų atsakovų viena iš darbo funkcijų yra dalyvauti inventorizacijos procese, tą patvirtina (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 16.19 papunktis, (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 20 punktas. Atsakovų teigimu, jiems nebuvo sudarytos sąlygos ir neleista dalyvauti atliekant inventorizaciją: atsakovui M. R. P. M. liepė dirbti salėje, atsakovas D. C. 2020-10-02 buvo išsiųstas dirbti į (duomenys neskelbtini) esančią bendrovės parduotuvę, kas, jo teigimu, nebuvo įprasta praktika, o (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir (duomenys neskelbtini) parduotuvės darbuotojai dirbo (duomenys neskelbtini), atsakovei A. T. P. M. liepė iš viso pasišalinti, kvietė tik spalio 6 d. pateikti pasiaiškinimą. Nors ieškovė ir liudytojas P. M. tvirtino, kad atsakovams nedraudė dalyvauti, kad jie patys nerodė iniciatyvos, nors tai buvo jų pareiga, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje pripažino, kad tokiu būdu siekė labiau apsaugoti savo turtą nuo atsakovų neteisėtų veiksmų, taigi ieškovė nepaneigė atsakovų nurodytų aplinkybių dėl to, kad jiems nebuvo leista dalyvauti inventorizuojant ieškovės turtą.

Teismas vertina, kad nesudarydama sąlygų atsakovams dalyvauti tikrinant atsargas (šiuo atveju – prekes), kai toks dalyvavimas yra privalomas, ieškovė pažeidė DK 24 straipsnio 1 dalyje darbdaviui nustatytas pareigas, tuo grubiai pažeidė atsakovų teises.  

Inventorizacijos metu buvo nustatyta, kad nerasta 250 vienetų įvairių prekių, ieškovės teigimu, ką patvirtino ir liudytojas P. M., kiekvienai prekei buvo suteikti unikalūs prekių kodai, todėl, ieškovės vertinimu, sulyginus pateiktus dokumentus, galima nustatyti ir identifikuoti visas prekes. Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje teikė rašytinius įrodymus, taip pat 2024-07-23 (DOK - 23019) pateikė Prekių knygos išrašus iš Navision sistemos dėl inventorizacijos metu nerastų prekių (įgijimo, perdavimo, pardavimo), kurie, ieškovės nuomone, patvirtina, kad visos nerastos prekės buvo gautos (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, kad patys atsakovai apskaitos sistemoje Navision padarė atžymas apie visų perduotų prekių gavimą ir nepadarė jokių atžymų, kad kurios nors prekės nebuvo gautos.

Visi trys atsakovai, jų teigimu, (duomenys neskelbtini) P. M. daromo poveikio pasėkoje dar pirmą inventorizacijos dieną (2020-10-02) pasirašė rašytinius sutikimus, kad atlygins visą žalą, kuri bus nustatyta inventorizacijos metu, taigi ieškovė, dar nebaigusi inventorizacijos, turėjo išankstinius materialiai atsakingų asmenų sutikimus atlyginti žalą.

Be to, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovai rašė paaiškinimus, jie nurodė įvairias aplinkybes, jų nuomone, galėjusias įtakoti tai, kad prekės nebuvo rastos: galėjo nebūti pristatytos į parduotuvę; dėl aplaidumo įrašant prekes padaryta klaida; nėra matę tokių prekių parduotuvėje; smulki prekė įrašyta per klaidą; galėjo būti pavogta; galėjo būti prarasta parduodant internetu arba dar nenurašyta po pardavimo („nenukabinta“); inventorizacijos metu parduotą prekę darbuotojai iš (duomenys neskelbtini) įrašė kaip gautą; prekė rasta salėje; dieną iki inventorizacijos buvo siunčiamas didelis kiekis prekių; dėl prekės pavogimo kreiptasi į policiją; klientei grąžinus prekę, ji išsiųsta; daug prekių grąžinta karantino metu ir kt.

Kaip matyti iš atsakovo M. R. paaiškinimo apie prekę Samsung Galaxy J6+ Silver SM-J PR000090042, kad ji buvo pavogta, o dėl vagystės su pareiškimu kreipėsi į policiją, ši prekė yra nurodyta išvadose kaip atsakovų prarasta, jos vertė – 146,37 Eur. Dėl darbuotojo iš (duomenys neskelbtini) padaryto įrašo matyti, kad prekė Xiaomi Pro 2 PR000108732 buvo įrašyta išvadose, kad faktinis kiekis yra –1, o trūkumas yra – 2 (bendra nerastų 2 vnt. vertė – 798,72 Eur), toks pat įrašas buvo ir dėl prekės Xiaomi Mi M 365 Pro PR000093459, bendra nerastų 2 vnt. vertė – 685,43 Eur.

Atsakovė A. T. tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ir ji nėra mačiusi tokios prekės kaip dvejų durų šaldytuvas, kad dar tik pradėjus dirbti, rado balto pianino tik dėžę, nors apskaitoje buvo duomenys, kad ši prekė parduotuvėje yra.

Ieškovės teigimu, buvo papildomai sutikrinti inventorizacijos rezultatai, pašalintos susidubliavusios sumos bei atsižvelgta į nustatytą prekių perteklių. Taigi suma, kuria buvo sumažintas trūkumas, atsižvelgus į papildomą sutikrinimą ir susidubliavusias sumas, yra tik 742,07 Eur, nes inventorizacijos metu užfiksuotas trūkumas buvo 28 453,42 Eur, perteklius – 585,37 Eur, atsakovai padengė ir pažadėjo padengti (772,19 Eur + 334,05 Eur + 865,36 Eur), ieškiniu prašoma priteisti 25 154,38 Eur. 

Taigi darytina išvada, kad ieškovė, turėdama savo žinioje atsakovų paaiškinimus, kuriuose jie nurodė galimas prekių neradimo priežastis, inventorizacijos rezultatų iš esmės neperžiūrėjo.

Byloje nepaneigta, kad inventorizacijos metu buvo prekiaujama, dirbo tam pakviesti darbuotojai iš kitų ieškovės parduotuvių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovės sprendimas prekiauti inventorizacijos metu atsakovams sukėlė abejonių inventorizacijos rezultatų teisingumu. Atsakovas M. R. nurodė jam žinomą konkretų atvejį dėl paspirtuko, o atsakovė A. T. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad inventorizacijos metu prekiavę kitų parduotuvių darbuotojai padarė atžymas apie prekių gavimą (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, nors tos prekės nebuvo gautos.  

Taip pat atsakovai abejojo, ar teisingi duomenys buvo duomenų kaupikliuose, kurie buvo naudojami prekėms (pagal grupes) surasti ir identifikuoti pagal jų kodus. Abejonėms pašalinti ieškovė neteikė jokių papildomų įrodymų, liudytojas P. M. tvirtino, kad duomenys buvo teisingi.

Atsakovai inventorizacijos rezultatus ginčijo dar ir tuo pagrindu, kad ieškovės dokumentuose gali būti klaidingų duomenų, kad nėra įrodymų apie tai, kad visos inventorizacijos metu nerastos prekės buvo perduotos į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, kad jos galėjo būti inventorizacijos metu parduotos, išsiųstos į kitas parduotuves ir kt., be to, jiems pradedant dirbti, inventorizacija daroma nebuvo, tokia inventorizacija buvo padaryta tik 2020-08-05, kai buvo nutraukiama darbo sutartis su J. N.

Ieškovė rėmėsi tuo, kad 2020-08-05 atliktos inventorizacijos metu buvo nustatytas tik nežymus prekių trūkumas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, komisijos pirmininke buvo atsakovė A. T., komisijos nariais paskirti atsakovai D. C. ir M. R. bei (duomenys neskelbtini) J. N. Šie darbuotojai nurodyti ir kaip materialiai atsakingi asmenys. Inventorizacijos taisyklių 15.3 punktas nedraudžia būti komisijos nariais atsakingiems asmenims, jeigu dirba ne daugiau kaip 5 darbuotojai. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu atsakovų duotų parodymų apie šios inventorizacijos eigą, atsakovė A. T. nurodė, kad kiekvienas darbuotojas tikrino jam priskirto prekių skyriaus prekes, paskui bendrai suskaičiavo. Atsakovė A. T. ir atsakovas M. R. nurodė, kad nerado siurblio, 500 Eur vertės, tačiau tokio trūkumo neparodė, nes tokia suma būtų buvusi išskaičiuota iš J. N., nes dėl jos išėjimo iš darbo buvo daroma inventorizacija. Nustatytą trūkumą ketino parodyti metinės inventorizacijos metu. Taigi padaryti išvadą, kad 2020-08-05 atliktos inventorizacijos metu buvo tiksliai nustatytas prekių trūkumas ir likutis, nėra pagrindo.

UAB „Avitelos prekyba“ (duomenys neskelbtini) P. M. buvo apklaustas liudytoju 2024-05-21, jis paaiškino: kad kiekviena prekė turi unikalų prekės kodą, jei kuris nors prekės parametras skiriasi, jai suteikiamas kitas kodas, o IMEI kodas nefigūruoja įmonės apskaitos sistemoje, jį galima nustatyti tik pagal prekės pirkimo dokumentus; kad atliekant inventorizaciją kaip pagrindas buvo paimti duomenys iš buhalterinės apskaitos, kurią veda įmonės operatorės, kad šie duomenys buvo laikomi tikrais ir teisingais, remiantis šiais duomenimis ir buvo nustatyta, kokių prekių parduotuvėje trūksta. Liudytojas P. M. taip pat paaiškino, kad kai prekė perduodama į parduotuves iš centrinės parduotuvės, operatorės padaro įrašą apie prekės perdavimą į tą parduotuvę, nors prekė realiai kurjerių dar nėra pristatyta, taigi įrašas Navision sistemoje atsiranda anksčiau, nei prekė perduota į parduotuvę. Taip pat paaiškino, kad operatorės turi teisę daryti įvairius pakeitimus dėl prekių, jeigu iškyla kokių neaiškumų.

Ieškovė savo inventorizacijos atlikimo tvarkoje yra numačiusi, kad prieš inventorizaciją operatorės pateikia inventorizuojamų prekių žiniaraštį inventorizuojamam skyriui skaitmeninėje arba popierinėje formoje. Liudytojas P. M. tvirtino, kad operatorių parengtas prekių žiniaraštis buvo laikomas teisingu, jo pagrindu tikrinama, ar faktiškai yra visos prekės. Taip pat, kaip tvirtino ieškovė, po 2020-08-05 atliktos inventorizacijos buvo laikoma, kad prekės yra parduotuvėje, jos yra patikėtos atsakovams.

Ieškovė taip pat tvirtino, kad 2024-07-23 pateiktuose Prekių knygos išrašuose (apie kiekvieną nerastą prekę) iš Navision sistemos nėra jokių duomenų apie tai, kad prekės, kurios buvo nupirktos ir perduotos į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, būtų negautos ar gautas ne toks kiekis, nes tokių įrašų atsakovai nepadarė, apie tai ieškovės neinformavo.

Atsakovai tvirtino, kad prekes iš kurjerio priimdavo jie visi, priimdavo pagal pakuočių skaičių, o dėl didelio darbo krūvio prekių kiekį pakuotėse sutikrindavo tik tada, kai turėdavo laiko, prekių gabenimo dokumentuose, kaip jiems buvo nurodyta, darydavo atžymas pieštuku, šiuos dokumentus perduodavo centrinei parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, nėra reikalaujama pasirašyti apie prekių priėmimą, tokių dokumentų su atsakovų atžymomis pieštuku nerasta.

Kaip matyti iš ieškovės 2024-07-23 pateiktų įrodymų, visi Prekių knygos įrašai apie prekės judėjimą tarp parduotuvių yra padaryti tą pačią dieną, t. y. ir gabenama (tranzitas), ir perduodama (perdavimo kvitas) į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) instrukcijos, parduotuvėje gautos prekės yra sutikrinamos pagal faktą ir, jeigu viskas sutampa, registruojamas prekių gavimas, tam atidaroma perdavimo gavimo kortelė ir spaudžiamas mygtukas „Registruoti“, atsidariusiame lange pasirenkamas „Gauti“, jeigu gavus užsakytą prekę kiekiai nesutampa, yra registruojamas gavimas pagal dokumento kiekius, o skirtumo kiekis perkeliamas į negautų prekių sandėlį ir apie tai informuojamas vadybininkas, kuris sprendžia, ką toliau daryti. Kaip paaiškino atsakovas M. R., būdavo, kad pakuotėje trūkdavo prekių, tada apie tai informuodavo elektroniniu paštu vadovus ir laukdavo jų sprendimo, o brokuotas, išsiųstas pagal garantiją prekes sistemoje „nukabindavo“ serviso vadybininkai iš (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovai paaiškino, kad duomenys apie prekes, kurias jie perduodavo į kitas ieškovės parduotuves, sistemoje pasikeisdavo tik tada, kai gavusios prekes parduotuvės darbuotojai atžymėdavo gavimą. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad dviejų pastarųjų iki inventorizacijos atlikimo mėnesių laikotarpiu buvo iš esmės padidėjęs poreikis persiųsti prekes į kitas ieškovės parduotuves. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu J. N. duotų parodymų, ji darbo sutartį su ieškove nutraukė tuo pagrindu, kad buvo sudarytos sudėtingos ir nepakeliamos darbo sąlygos, nes tekdavo patiems nešti net sunkiausias prekes, be to, jai nepatiko jaunesnių kolegų atsainus darbas (netvarka sandėlyje ir parduotuvėje), atvežtų prekių sutikrinimas.

Taigi, Navision sistemoje įrašus dėl tų pačių prekių galėjo daryti ne tik atsakovai, bet ir kitų parduotuvių darbuotojai, vadybininkai, operatorės, galėjo juos koreguoti. Tokiu būdu, Navision sistemoje iki inventorizacijos pradžios buvę duomenys apie prekes (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nebuvo suformuoti išimtinai tik atsakovų padarytų įrašų pagrindu. Nėra įrodymų, kad ieškovė inventorizacijos metu aiškinosi prekių trūkumo priežastis, sutikrindama kitoms parduotuvėms perduotų prekių duomenis, internetinės parduotuvės pardavimo / siuntimo duomenis ir pan. Taigi nėra įrodymų, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad nustatyti tokio didelio prekių trūkumo, susidariusio per itin trumpą laikotarpį, susidarymo priežastis, t. y. ar tikrai visos nerastos prekės, kaip teigiama ieškinyje, buvo priimtos (duomenys neskelbtini) parduotuvėje ir privalėjo ten būti, jeigu nebuvo parduotos. Ieškovei turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl inventorizacijos rezultatų patikimumo.  Tuo atveju, jeigu prekės buvo perduotos, tačiau nebuvo atžymėtas persiuntimas į kitą parduotuvę, tai pastarojoje turėjo susidaryti prekių perteklius (o pardavus gauta daugiau pajamų) ir tai nereiškia ieškovei žalos padarymo.

Kaip matyti iš 2024-07-23 pateiktų įrodymų (apie inventorizacijos metu nerastas konkrečias prekes), kai kurios prekės buvo gautos dar iki įsidarbinant atsakovei A. T., tačiau nėra jokių įrašų apie prekių gavimą (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, kuriuos būtų padarę atsakovai, visos operacijos (pirkimo kvitas, perdavimo važtaraštis, perdavimo kvitas), susijusios su prekių perdavimu, įvykdavo tą pačią dieną. Taigi, remiantis liudytojo P. M. parodymais, atsakovų paaiškinimais, labiau tikėtina, kad ieškovė įrodinėja aplinkybes apie prekių gavimą ir jų priėmimą (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, remdamasi tik operatorių padarytais įrašais apie perdavimą. Nors ieškovė teigia, kad atsakovai netinkamai atliko darbo pareigas ir nepadarė jokių įrašų apie tai, kad prekės nebuvo gautos ar gautos ne visos, tačiau ieškovės 2024-07-23 pateiktuose Prekių knygos išrašuose iš Navision sistemos iš viso nėra jokių duomenų, kad atsakovai būtų darę kokius nors įrašus apie prekių priėmimą. Ieškovė, teismui nurodžius įrodinėti aplinkybes apie prekių gavimą ir priėmimą (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, nepateikė jokių kitokių išrašų iš sistemos Navision, kurie patvirtintų, kokio turinio įrašus padarė patys atsakovai apie prekių gavimą. Pažymėtina, kad vadovaudamiesi (duomenys neskelbtini)  instrukcija, atsakovai privalėjo registruoti gavimą pagal dokumento kiekius, t. y. prekių kiekis turėjo būti toks pat, kaip ir operatorės padarytame įraše, o dėl negautų prekių spręsdavo vadybininkas, tik nuo jo veiksmų priklausydavo, ar tam tikras prekių kiekis bus pašalintas iš (duomenys neskelbtini) parduotuvėje gautų prekių likučio.

Taigi, negalima padaryti išvadą, kad ieškovė pateikė įrodymus, neginčijamai patvirtinančius, kad patys atsakovai padarė įrašus apie prekių gavimą (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, kad padarė juos be jokių pastabų, kad nuo tada prekės turi būti laikomos esančios jų žinioje, jiems patikėtos, o už jų neišsaugojimą taikoma atsakomybė. Taip pat ieškovės pateiktų įrodymų pagrindu negalima neginčijamai nustatyti, ar visos inventorizacijos metu nerastos prekės realiai buvo perduotos į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Jau minėta, kad inventorizacijos metu išskirtinai buvo remiamasi tik operatorių įrašais apie į (duomenys neskelbtini) parduotuvę perduotas prekes, kuriuos laikė išskirtinai teisingais.

Kaip numato Inventorizacijos taisyklių 51 punktas, ieškovės patvirtintų „Inventorizacijos atlikimo procedūrų“ 21 punktas, tuo atveju, jeigu materialiai atsakingas darbuotojas turi pretenzijų, tuomet vykdomas pakartotinis perskaičiavimas, o tuo atveju, jeigu ir po pakartotinio perskaičiavimo materialiai atsakingas asmuo atsisako pasirašyti inventorizacijos žiniaraštį, tai įrašoma inventorizavimo apraše.

Atsakovams nesutikus su inventorizacijos rezultatais, ieškovei kilo pareiga pakartotinai perskaičiuoti prekes, tačiau tokios pareigos ieškovė neįvykdė.

Kaip konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2023-07-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad byloje būtų galima nustatyti konkretų žalos dydį, iš esmės yra reikalinga išsami ieškovės pateiktų ir papildomų dokumentų analizė, kuriai atlikti, tikėtina, gali prireikti specialių ekonominių žinių, kadangi teismui nėra galimybės nustatyti, kurios konkrečios prekės ir kada buvo gautos parduotuvėje, kas jas priėmė, koks buvo prekių judėjimas tarp parduotuvių, kaip vyko internetinė prekyba.

Šalims buvo pasiūlyta byloje atlikti teismo ekspertizę, tačiau ieškovė nurodė, kad savo iniciatyva skirti ekspertizę nepageidauja, sumokėti už ekspertizę atsisako, neprieštarautų dėl ekspertizės skyrimo tik tuo atveju, jeigu teismas ar atsakovai sumokėtų už ekspertizės atlikimą.

Inventorizacijos taisyklių 19 punktas nustato, kad inventorizacijai įforminti yra sudaromi inventorizacijos aprašai, o jų privalomieji rekvizitai, be kitų, yra materialiai atsakingų asmenų vardas, pavardė, pareigos ir jų parašai.

Taigi ieškovė leistino rašytinio įrodymo - inventorizacijos aprašo, kuris būtų atsakovų pasirašytas, galinčio patvirtinti, kad materialiai atsakingi asmenys sutiko su inventorizacijos rezultatais, neturi ir nepateikė. 

Teismas daro išvadą, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami žalos padarymo faktui patvirtinti, ieškovė nebuvo suinteresuota nustatyti tikrąsias priežastis, neleido dalyvauti atsakovams inventorizuojant prekes, turėdama atsakovų išankstinius rašytinius sutikimus, o vėliau jiems prieštaraujant, neperskaičiavo prekių iš naujo, netikrino, ar pateikti buhalteriniai duomenys, kurių pagrindu darė inventorizaciją, buvo teisingi, ar 2020-08-05 atliktos inventorizacijos duomenys teisingi, neturi inventorizacijos aprašo, pasirašyto atsakovų.

Įrodyti esant visas būtinas sąlygas darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti privalo darbdavys. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, solidarioji atsakomybė netaikoma, todėl ieškovė turėjo pateikti įrodymus dėl kiekvieno iš atsakovų konkrečių neteisėtų veiksmų (darbuotojui nustatytų pareigų pažeidimo) ir kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo (CPK 12, 178 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad 2 mėnesių laikotarpiu, per kurį, ieškovės teigimu, nustatytas prekių trūkumas, dirbo visi trys atsakovai, o taip pat, vieną mėnesį dirbo ir trečiasis asmuo M. B. Pažymėtina, kad atsakovai M. R. ir D. C. buvo parašę sutikimus padengti dalį žalos, D. C. realiai nebuvo išmokėta 772,19 Eur darbo užmokesčio suma. Taip pat nustatyta, kad atsakovas M. R. pripažino kaltę dėl konkrečių prekių vagystės ir už tai buvo nuteistas. Be to, ieškovė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo visų trijų atsakovų atžvilgiu, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl turto iššvaistymo buvo nutrauktas.

Inventorizacija, kai (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta atsakovė A. T., nebuvo daroma, nors pagal Inventorizacijos taisykles ją privalu daryti, kai keičiasi atsakingas darbuotojas. Ieškovė remiasi tuo, kad inventorizacijos metu 2020-08-05, kai jau dirbo visi trys atsakovai, trūkumas buvo nustatytas minimalus, o tokiu būdu nuo šios datos visos rastos prekės buvo atsakovams patikėtos. Dirbant trise, o vėliau ir keturiese (įsidarbinus M. B.) jokie materialinių vertybių patikrinimai nebuvo daromi.

Panevėžio apygardos teismas 2023-07-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad būtina individualizuoti kiekvieno iš atsakovų neteisėtus veiksmus ir neveikimą bei jais padarytą žalos dydį.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovė turėjo galimybę sudaryti su atsakovais (Darbo tvarkos taisyklių 22.2 punktas) ribotos turtinės atsakomybės sutartį, kuria darbuotojai (jų grupė) ir darbdavys galėjo susitarti, kaip galėtų būti paskirstoma darbuotojų grupės padaryta žala, kai negalima nustatyti konkretaus tokios žalos atsiradimo kaltininko, tačiau toks susitarimas tarp ieškovės ir jos darbuotojų nebuvo sudarytas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nuosekliai tvirtino, kad neįmanoma individualiai nustatyti kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su atsiradusia žala, todėl prašė taikyti solidariąją atsakomybę ir tvirtino, kad visi atsakovai savinosi prekes, jų veikoje yra nusikaltimo sudėties požymių, o atsakovė A. T. dar ir toleravo neteisėtus veiksmus bei nekontroliavo, kad visi atsakovai veikė organizuotai ir tiesiogine tyčia.

Ta aplinkybė, kad ieškovė nedelsdama kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo visų atsakovų atžvilgiu, patvirtina, kad ieškovė neketino imtis jokių priemonių, kad nustatyti ne tik kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu kiekvienas iš atsakovų galėjo padaryti žalos, bet ir iš viso nesiėmė jokių priemonių nustatyti tikrąsias aplinkybes, t.y. prekių trūkumą galėjo sąlygoti išimtinai tik neteisėti atsakovų veiksmai ar neveikimas, ar yra kitokių priežasčių.

Taigi ieškovė kategoriškai laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į nustatytą itin didelį prekių trūkumą, trūkstamų prekių kiekį, jų vertę, toks trūkumas galėjo atsirasti tik dėl tyčinių darbuotojų veiksmų (neveikimo).

Byloje yra 2021-05-04 (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį. Nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Nutarimu prokuroras konstatavo, kad tik dalis turto, kurią pripažino pats M. R., yra iššvaistyta tyčiniais jo paties veiksmais, dėl viso kito turto praradimo jokių tyčinių įtariamųjų veiksmų nenustatyta, todėl darytina išvada, kad nesant surinktų kitų objektyvių duomenų, rodančių, kad kita turto dalis buvo iššvaistyta tyčiniais įtariamųjų veiksmais, laikytina, kad likusioji UAB „Avitelos prekyba“ turto (prekių) dalis buvo iššvaistyta dėl įtariamųjų neatsargumo. Įvertinęs visas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes prokuroras sprendė, kad šiuo atveju UAB „Avitelos prekyba“ savo pažeistas teises turi ginti civilinio proceso priemonėmis, esant civiliniam deliktui, todėl ikiteisminio tyrimo dalis A. T., D. C. ir M. R. atžvilgiu nutraukta. Iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atlikti proceso veiksmai (liudytojų apklausa, įtariamųjų ir jų artimųjų apklausos, kratos, paimti bankų sąskaitų išrašai, telefoninių pokalbių išklotinės ir kt.), tačiau jų metu nenustatyta, kad atsakovai (išskyrus M. R., pripažintą kaltu dėl tam tikrų prekių pasisavinimo) būtų savinęsi prekes, dėl to neteisėtai praturtėję. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti atsakovai, trečiasis asmuo M. B. ir J. N. nurodė, kad jiems nežinomi atvejai, kad bent kuris nors iš atsakovų būtų pasisavinęs prekes, tačiau tvirtino vertinantys, kad buvo atsainiai žiūrima į prekių priėmimą, atsakovei A. T. galimai trūko kompetencijos (duomenys neskelbtini). Pati atsakovė pripažino, kad jai sunkiai sekėsi su sistema Navision, kad yra padariusi klaidų, susijusių su prekių persiuntimu, kad nebuvo tinkamai apmokyta.

Ieškovė nurodė, kad atsakovai pažeidė savo darbo funkcijas, įtvirtintas jų darbo sutartyse (9.1 punktai), nepaisė draudimų, nurodytų Bendrovės darbo tvarkos taisyklių 8 skyriuje, iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių, gadinti ir savintis įmonės turtą, leisti tai daryti kitiems, pažeidė pareigybės aprašymuose nurodytas pareigas, t. y. atsakovė turėjo pareigą sistemingai stebėti ir kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbą bei buvo atsakinga už prekių judėjimo ir prekybos plotų parduotuvėje užpildymą, apipavidalinimą, materialinių vertybių priežiūrą, šių vertybių saugumo organizavimą ir kontrolę ((duomenys neskelbtini) pareiginių instrukcijų 13.4, 13.6, 13.12 p., 16 p. su papunkčiais), tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė; atsakovai buvo atsakingi už įmonei priklausančių prekių priėmimą-perdavimą, kiekių, komplektacijos, kainų, ženklinimo, pakuočių, lydimųjų dokumentų tikrinimą, prekių pajamavimą, prekių atsargų kontrolę ir t.t. ((duomenys neskelbtini) pareiginių instrukcijų 35, 37-38 p.), tačiau šių pareigų taip pat tinkamai nevykdė.

Pažymėtina, kad ieškovė, nors nurodė, kad buvo fiksuota nusiskundimų atsakovų darbu, nes be priežasčių atšaukdavo elektroninės prekybos pardavimus, anuliuodavo prekių perdavimus į kitas ieškovės parduotuves, įdėdavo ne tą prekės modelį arba neatsakydavo į kitų parduotuvių užklausimus apie turimas prekes, vėluodavo prekių išsiuntimai, buvo netvarkingai pildomos paslaugų sutartys, neindividualizavo atsakovų konkrečių veiksmų, netinkamai vykdant darbo pareigas bei dėl to atsiradusio prekių trūkumo. Ieškovė rėmėsi šios bylos nagrinėjimui neaktualiomis aplinkybėmis, kurios išnagrinėtos baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas M. R. savo kaltę pripažino, byla užbaigta. Kaip nurodė atsakovas D. C., be jokių jo kaltės įrodymų, jį ieškovė nurodė kaip atsakovo M. R. bendrininką. Ieškovė iš vaizdo įrašo sprendė, kad tai jis padeda išnešti prekes, kad abu vaikšto, tariasi, elgiasi nervingai ir kt., t. y. rengiasi pasisavinti turtą. Atsakovas M. R. patvirtino, kad nuotraukoje, kurioje matyti kaip nešama prekė, yra jis, o ne atsakovas D. C. Liudytojas P. M. nurodė manantis, kad šaldymo dėžėje, išardžius jos gamyklinę pakuotę, galėjo būti įdėta daug kitų smulkių prekių ir jos kartu pasisavintos. Tokia liudytojo nuomonė nėra paremta jokiais kitais įrodymais byloje, t.t. ir atliktais proceso veiksmais ikiteisminio tyrimo byloje.

Ieškovei inventorizacijos metu nenustačius tikrųjų prekių trūkumo priežasčių, ieškovė nekonkretizavo ir atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriais galėjo būti padarytas prekių trūkumas, ieškovė rėmėsi vien tik prielaidomis, kad jeigu atsakovas M. R. pasisavino keletą prekių, tai savinosi jas visi trys atsakovai, kurie dar 2020 m. spalio 2 dieną savo kaltę pripažino ir raštu įsipareigojo žalą atlyginti, dėl šios priežasties atsakovų veiksmai turi nusikaltimo požymių, o jų kaltė pasireiškė tik tiesiogine tyčia.

Nors trečiasis asmuo M. B. kartu su atsakovais dirbo apie mėnesį laiko iki patikrinimo, turėjo prieigą prie prekių ir patalpų, konsultavo ir aptarnavo klientus, priimdavo prekes, tačiau, ieškovės vertinimu, jis nebuvo įgudęs, tik mokėsi dirbti, todėl ieškovė iš viso atmetė net galimybę, kad jis galėjo pažeisti darbo pareigas ar savintis prekes ir tuo padaryti žalos, taigi visą nustatytą trūkumą prašė priteisti tik iš trijų atsakovų, juos kaltinant bendra organizuota nusikalstama veika: pasisavinimu, iššvaistymu, šių neteisėtų veiksmų toleravimu ir nekontroliavimu.

Panevėžio apygardos teismas 2023-07-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad svarbios yra ir aplinkybės, susijusios su pačios ieškovės veiksmais siekiant tinkamai apsaugoti savo turtą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad taikė pakankamas fizinės priemones dėl prekių apsaugos, t. y. buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros kiekviename skyriuje, dar buvo tvorelės prie įėjimo, sandėlis buvo rakinamas, nedarbo metu patalpos buvo užrakintos ir įjungta signalizacija, dalis prekių turi papildomų apsaugos priemonių, yra užrakinamos ir pan., yra sudaryta sutartis su apsaugos bendrove „Argus“. Vaizdo įrašai saugomi tik 2 savaites, todėl nustačius žymų prekių trūkumą, buvo itin ribota galimybė patikrinti vaizdo kameromis užfiksuotus pažeidimus, trūkumą atsakovai slėpė, tuo objektyviai sumažino ieškovės galimybes anksčiau pastebėti daromą žalą, surinkti tai patvirtinančius įrodymus (peržiūrėti stebėjimo kamerų vaizdo įrašus už ankstesnį laikotarpį), užkirsti kelią daromai žalai ar ją sumažinti. Kaip teigė atsakovai, kadangi buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, ieškovo darbuotojai galėjo stebėti viską realiuoju laiku. Kaip patvirtino liudytojas P. M., nors kameros buvo įrengtos, tačiau nebuvo paskirtas asmuo, atsakingas už vaizdo įrašų nuolatinį peržiūrėjimą. Taigi ne atsakovai, o pati ieškovė yra kalta, kad vaizdo įrašus saugojant tik 2 savaites, nustačius trūkumą, nebeturėjo galimybės peržiūrėti vaizdo įrašus už ankstesnį laikotarpį.

 Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau nurodė atsakovai bei pripažino ieškovė, turtas nebuvo inventorizuojamas keičiantis darbuotojams, t. y. nebuvo atlikta inventorizacija priėmus į darbą tiek atsakovus, tiek trečiąjį asmenį, buvo atlikta tik 2020-08-05, šios inventorizacijos rezultatai nėra patikimi, ją atliko patys materialiai atsakingi asmenys, tikrino kiekvienas jam priskirto skyriaus prekes, patys sprendė, ar parodyti visus trūkumus.

Tokios nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad pati ieškovė nedėjo pakankamai pastangų, kad tinkamai apsaugoti savo turtą, neinventorizavo turto, savalaikiai nekontroliavo (duomenys neskelbtini) parduotuvės darbuotojų darbo.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti, kad prekių trūkumas galėjo būti fiksuotas dėl įvairių priežasčių, o konkrečioms priežastims nustatyti ieškovė priemonių nesiėmė. Taip pat, kaip jau nustatyta, ieškovė neturi leistino rašytinio įrodymo prekių trūkumui pagrįsti, nenustatytas pagrindas ieškovės deklaruojamą prekių trūkumą pripažinti ieškovei padaryta žala, nes prekės galėjo būti realiai gautos kitose ieškovės parduotuvėse, galėjo būti neperduotos į (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir likti (duomenys neskelbtini) parduotuvėje ir kt. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai darbines pareigas iš dalies vykdė nerūpestingai ir neatidžiai, atsakovei galimai trūko kompetencijos. Nesant su atsakovais sudarytos Darbo tvarkos taisyklių 22.2 punkte numatytos sutarties, nesant pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę, ieškovė nebuvo atleista nuo pareigos individualizuoti kiekvieno atsakovo neteisėtus veiksmus ir jais padarytą žalą, tačiau to nepadarė. Tam, kad būtų taikoma visiška materialinė atsakomybė atsakovų atžvilgiu, ieškovė pasirinko įrodinėti atsakovų tyčinius bendrus organizuotus neteisėtus nusikaltimo požymių turinčius veiksmus, tačiau jų neįrodė, nes aplinkybes grindė tik spėjimu ir prielaidomis. 

Ištyrus ir įvertinus byloje šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė nei vienos iš būtinų sąlygų materialinei atsakomybei atsakovų atžvilgiu taikyti, taigi atsakovams negali būti taikoma materialinė atsakomybė už ieškovės prašomą solidariai iš jų priteisti 25 154,38 Eur prekių trūkumo sumą, ieškinys atmetamas, nes neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl atsakovo D. C. priešieškinio

Panevėžio apygardos teismas 2023-07-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumas neatsiejamai susijęs su ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimu. Priešieškiniu atsakovas D. C. prašė panaikinti ir laikyti netekusiu galios (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos 2022-02-23 sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės neišmokėtą su darbo santykiais susijusią 772,19 Eur sumą; priteisti iš ieškovės 4 633,14 Eur netesybas dėl pavėluoto darbo užmokesčio sumokėjimo, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys), todėl Darbo ginčų komisijos sprendimą panaikinti nenumatyta.

Pažymėtina tai, kad darbo bylos yra priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą.

Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir teigė, kad su atsakovu atleidimo dieną buvo pilnai atsiskaityta. Nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo prašymą jam darbo užmokestis už 2020 m. rugsėjo ir spalio mėnesius buvo išmokėtas grynaisiais pinigais: už rugsėjo mėnesį 501,51 Eur, už spalio mėnesį 270,68 Eur. Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) įsakymu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Kadangi atsakovas sutiko atlyginti dalį žalos, jis grynaisiais pinigais bendrovei išmokėjo 772,19 Eur sumą, ką patvirtina pinigų priėmimo kvitas ir 2020 m. spalio 7 d. kasos pajamų orderis. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad nuo darbo sutarties nutraukimo dienos atsakovas jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio ar kitų sumų neturėjo, todėl laiko, kad ieškovė jokių atsakovo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, neatliko jokių išskaitų ar kitų veiksmų, kuriais būtų neteisėtai pasisavinusi atsakovo darbo užmokestį, jokiais būdais nebandė paveikti ar įpareigoti atsakovą atlyginti žalą. Jis savo noru, gavęs visą jam priklausantį darbo užmokestį, pats atlygino dalį žalos. Todėl priešieškinio reikalavimas dėl 772,19 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, tuo pačiu ir išvestinis reikalavimas dėl 4 633,14 Eur netesybų dėl pavėluoto darbo užmokesčio mokėjimo priteisimo.  

Byloje buvo pateiktas atsakovo D. C. užpildytas ir pasirašytas (duomenys neskelbtini) prašymas dėl darbo užmokesčio mokėjimo, kuriuo jis prašė darbo užmokestį išmokėti grynaisiais pinigais, taip pat 2020-10-07 pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat pasirašė atsakovas, kuris patvirtina 772,19 Eur įnešimą – paskirtis „už prekių trūkumus po atliktos inventorizacijos 2020-10-02“, ir tos pačios dienos kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu grynieji pinigai buvo įnešti į kasą. Pažymėtina, kad tiek grynųjų pinigų išmokėjimą atsakovui D. C., tiek pinigų įnešimą patvirtino ieškovės darbuotojas P. M., tuo metu ėjęs (duomenys neskelbtini) pareigas. Tiek atsakovas D. C., tiek kiti atsakovai nuosekliai tvirtino, kad jie visi trys patyrė būtent šio ieškovės darbuotojo žodinį spaudimą pripažinti kaltę dėl žalos padarymo ir įsipareigoti atlyginti žalą. Atsakovas D. C. padarė jo ir P. M. pokalbio garso įrašą. Kaip nurodė atsakovai, jiems P. M., nurodydamas pripažinti kaltę ir atlyginti padarytą žalą, aiškino apie griežtas sankcijas ir dėl to neišvengiamai kilsiančias kitas neigiamas pasekmes, taigi kalbėjo ne apie darbo teisės normas, o tai paneigia ieškovės aiškinimą, kad joks poveikis atsakovams nebuvo daromas. Atsakovo D. C. teigimu, jis buvo pakankamai įbaugintas P. M., to pasėkoje pasirašė prašymą išmokėti jam darbo užmokestį grynaisiais pinigais, nors jam pačiam to visai nereikėjo, ir pasirašė, kad pinigus įneša į kasą daliniam žalos atlyginimui, grynieji pinigai jam į rankas nebuvo perduoti. Kaip tvirtino ir kiti atsakovai, iš jų taip pat buvo reikalaujama atlyginti žalą grynaisiais pinigais. Akivaizdu, kad atsakovui realiai neperdavus grynųjų pinigų, atsakovui pasirašius pinigų įnešimo į kasą dokumentą, iš jo buvo atimta teisė pinigais disponuoti savo nuožiūra. Pripažintina, kad ieškovė neišmokėjo jam darbo užmokesčio atleidimo iš darbo dieną, o dėl to atsakovo kaltės nėra. 

DK nedraudžia darbuotojui gera valia atlyginti žalą, DK 150, 156 straipsniai reglamentuoja atvejus, tvarką ir terminus, kai gali būti daromos išskaitos iš darbo užmokesčio darbuotojo padarytai žalai atlyginti. Tačiau tokiu atveju privalu darbdaviui įrodyti būtinąsias sąlygas darbuotojo atžvilgiu taikyti materialinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).

Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje, DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įrodinėjimo pareigos kilus darbo ginčui paskirstymo tarp šalių tvarka, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad su atsakovu tinkamai ir laiku atsiskaityta nebuvo dėl paties atsakovo kaltės. Ieškovė atsakovo kaltės neįrodinėjo.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalių darbo santykiai yra pasibaigę, kad ieškovė su atsakovu įstatyme numatytu terminu neatsiskaitė, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo ir kad dėl uždelsto atsiskaitymo nėra atsakovo kaltės. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis DK 147 straipsnio 2 dalies nuostata ir taikyti sankciją ieškovei, kuri nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad atleidimo dienai atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 881,86 Eur, priklausė išmokėti už rugsėjo mėnesį 501,51 Eur, už spalio mėnesį 270,68 Eur, taigi atsakovui neišmokėta su darbo santykiais susijusi suma yra 772,19 Eur (atskaičius mokesčius).  

DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Atsakovui uždelsta išmokėti suma (neatskaičiavus mokesčių) nėra mažesnė negu jo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis.  

Pripažinus, kad ieškovė neįrodė materialinės atsakomybės taikymo sąlygų atsakovo D. C. atžvilgiu ir tuo pagrindu ieškovės ieškinį atmetus, tenkinamas atsakovo D. C. priešieškinis, nes ieškovės žinioje esanti 772,19 Eur suma, iš atsakovo priimta be teisėto pagrindo, privalo būti grąžinta, jam priklauso 772,19 Eur (atskaičiavus mokesčius) darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (už 2020 metų rugsėjo mėnesį – 501,51 Eur, už spalio mėnesį – 270,68 Eur). Kadangi su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną ir nėra dėl to atsakovo kaltės, ieškovė privalo sumokėti jam netesybas už 6 mėnesius (DK 147 straipsnio 2 dalis), tai sudaro 5 291,16 Eur (881,86 Eur x 6 mėn.), priteisiama suma nurodyta neatskaičiavus mokesčių.  

Teismo sprendimo dalis dėl 603,08 Eur (suma nurodyta atskaičiavus mokesčius) darbo užmokesčio, kai vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 881,86 Eur (neatskaičiavus mokesčių) priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas D. C. turėjo iš viso 6 600 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Atsakovė A. T. už advokato paslaugas sumokėjo iš viso 1 550 Eur.

Atsakovų turėtų išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo teisines paslaugas apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos): 8.2, 8.9, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte, numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, atsižvelgiant į tai, kad iš viso teismo posėdžiai vyko 27 val., pripažintina, kad atsakovų realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato bei advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudoms.

Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovo D. C. priešieškinį tenkinant, iš ieškovės priteistina atsakovei A. T. 1 550 Eur, atsakovui D. C. priteistina  6 600 Eur išlaidų advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 596 Eur žyminį mokestį, patikslinus ieškinio reikalavimus, ieškovės mokėtina žyminio mokesčio suma yra 566 Eur (25 154,38 x 3 proc. x 0,75). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra pagrindas ieškovei grąžinti 30 Eur (596 Eur – 566 Eur) sumokėto žyminio mokesčio, kadangi sumokėta daugiau, nei numato įstatymas.  

Atsakovas D. C. buvo atleistas nuo priešieškinio reikalavimo apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo priešieškinio sumos, yra 136 Eur, jis priteistinas iš ieškovės, atsižvelgus į tai, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 30 Eur daugiau žyminio mokesčio, iš ieškovės valstybei priteistina 106 Eur žyminio mokesčio, įskaitant grąžintiną ir mokėtiną sumas (136 Eur – 30 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93, 96 straipsniai).

Byloje susidarė 59,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas privalo padengti ieškovė (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 410 straipsniu

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avitelos prekyba“, juridinio asmens kodas 142054984, atsakovui D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 772,19  Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta atskaičiavus mokesčius), 5 291,16 Eur delspinigių (suma nurodyta neatskaičiavus mokesčių), 6 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl 603,08 Eur darbo užmokesčio (suma nurodyta atskaičiavus mokesčius) priteisimo atsakovui D. C. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avitelos prekyba“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avitelos prekyba“, juridinio asmens kodas 142054984, atsakovei A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 550 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avitelos prekyba“, juridinio asmens kodas 142054984, valstybei 106 Eur žyminio mokesčio ir 59,14 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos mokesčio kodas - 5662), ir žyminį mokestį (įmokos mokesčio kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė