Civilinė byla Nr. e2-930-637/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04681-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.;2.6.10.5.2.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Audra Hadrovska,
sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei, Erikai Žigalovaitei,
dalyvaujant ieškovui G. Ž., jo atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,
atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,
trečiajam asmeniui M. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. R., AB “Lietuvos draudimas”, K. Z., I. G.-Z..
Teismas n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ 4 823,89 Eur padarytos žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už padarytos žalos įvertinimą.
Ieškinyje nurodyta, kad G. Ž. yra buto adresu (duomenys neskelbtini) savininkas. 2023 metų rudenį laipsniškai prasidėjo ieškovo kambario (šalia balkono) užpylimas vandeniu. Trečiasis asmuo M. R. gyvena to paties namo toje pačioje laiptinėje, bute, esančiame virš ieškovo buto, t.y. adresu (duomenys neskelbtini). Prieš tai M. R. remontavo savo balkoną ir iš įstiklinto balkono padarė atviro tipo balkoną, savavališkai įsirengė kondicionierių. Iš kondicionieriaus bėgo kondensatas į balkoną, o iš balkono į ieškovo butą. Ieškovo bute yra apgadintos ir grindys. Dėl perteklinės drėgmės pradėjo kauptis pelėsis. Raštu kreipėsi į kaimynę M. R. dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau ji atsisakė geruoju atlyginti žalą, motyvuodama, kad drėgmė skverbėsi ne per jos remontuotą palangę, o per šiuo metu remontuojamą balkono padą, t. y. atsakomybė tenka būsto administratoriui ir reikalavimus reiktų reikšti UAB „Paslaugos būstui“. Ieškovas, atsižvelgdamas į Klaipėdos apylinkės teismo 2024-05-23 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6233-1032/2024, kreipėsi tiek į UAB „Paslaugos būstui“, tiek į Klaipėdos miesto savivaldybę, tačiau nesulaukęs atsakymų kreipiasi į teismą ir nurodo, kad atsakovas šioje byloje yra UAB „Paslaugos būstui“. Mano, kad atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, neužtikrino esminių statinio techninio reglamento STR2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ reikalavimų. Statinio konstrukcijų drėkimas ir vidaus patalpų drėgmė blogina daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo konstrukcijų būklę. Atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ neveikimas (balkono pado nesutvarkymas) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala (nuostoliais), dėl to atsakovė (namo administratorius) privalo šią žalą atlyginti ieškovui. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovas kreipėsi į specialistą M. L., kuris sudarė reikalingų atlikti darbų sąmatą, pagal kurią žalos dydis yra 4823,89 Eur. Be to, ieškovas už sąmatos paruošimą sumokėjo 242 Eur, taigi patyrė 5065,89 Eur nuostolį, kurį prašo priteisti iš atsakovės.
Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nesutikdama su ieškinio reikalavimais, atsakovė pažymi, kad dar 2023 m. gegužės mėnesį išsiuntė trečiajam asmeniui M. R. įpareigojimą, kuriuo įpareigojo trečiąjį asmenį iki 2023-05-30 demontuoti plastikinį vamzdelį, skirtą kondicionieriaus susidariusiam kondensatui šalinti į išorę, kadangi kondensatas drėkino pastato išorinę sieną, ko pasėkoje buvo daroma žala pastato konstrukcijoms, bei galėjo įtakoti drėgmės atsiradimą ieškovo bute. Taip pat nurodo, kad atsakovė, gavusi ieškovo pretenzijas dėl drėgmės gyvenamosiose patalpose, inicijavo ieškovo ir trečiojo asmens butų apžiūras, kurios atliktos 2023 m. lapkričio 29 d., ir surašė gyvenamojo namo apžiūros aktą, kuriame užfiksavo apžiūros rezultatus. Apžiūros akte užfiksuota, kad trečiasis asmuo demontavo savo buto balkono įstiklinimą, savavališkai pakeitė palangę iš skardinės į medinę, kuri nebeužtikrino sandarumo. Lietaus kritulių vanduo prisiskverbė galimai per nesandarią palangę. Be to, trečiojo asmens buto balkone nustatyti balkono pado apsauginio betono sluoksnio įtrūkimai. Trečiasis asmuo buvo žodžiu įspėtas, kad turi atstatyti skardinę palangę, bei tinkamai užsandarinti sujungimo mazgus. 2023 m. gruodžio 8 d. atsakovė atliko pakartotinę buto, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksavo apžiūros rezultatus. Akte užfiksuota, kad ieškovo buto kambario viršutinis angokraštis, bei sienos dalis virš lango yra šlapi; galimai į patalpas skverbiasi sniego tirpsmo vanduo iš trečiojo asmens buto balkono dėl neužsandarintos palangės. Atsakovė pakartotinai žodžiu įspėjo trečiąjį asmenį, kad turi atstatyti skardinę palangę, bei tinkamai užsandarinti sujungimo mazgus. Trečiasis asmuo informavo atsakovę, kad vis dar laukia pagamintos palangės. 2024 m. vasario 9 d. atsakovė atliko trečiojo asmens buto apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksavo apžiūros rezultatus. Akte užfiksuota, kad trečiasis asmuo yra sumontavęs skardinę palangę, tačiau yra paliktas nesandarumas ties šiauriniu palangės kraštu. Balkone sumontuoto kondicionieriaus kondensato išleidimo vamzdelis yra ties namo sienos palikta apdaila. Trečiasis asmuo buvo žodžiu informuotas, kad turi užsandarinti palangės paliktą nesandarumą, bei nenaudoti kondicionieriaus neatitraukus kondensato išleidimo vamzdelio toliau nuo sienos. 2024 m. vasario 13 d. atsakovė atliko ieškovo buto apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksavo apžiūros rezultatus. Akte fiksuota, kad anksčiau fiksuotos pažaidos apžiūros metu buvo sausos ir daugiau nebedidėja. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad po 2024 m. vasario 9 d. apžiūros akto, kuriame užfiksuota, jog trečiasis asmuo yra sumontavęs skardinę palangę, tačiau yra paliktas nesandarumas ties šiauriniu palangės kraštu, trečiasis asmuo buvo įpareigotas užsandarinti paliktą nesandarumą, tačiau trečiasis asmuo nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, kada šis atsakovės reikalavimas buvo įgyvendintas, kas jį įgyvendino. Atsakovė nurodo, kad pats ieškovas patvirtina aplinkybę, kad vandens pratekėjimų iki trečiojo asmens atliekamų remontų pradžios, nebuvo. Vandens pratekėjimas atsirado po trečiojo asmens balkono remonto ir savavališko kondicionieriaus įsirengimo. Be to, ieškovas ieškinyje patvirtino aplinkybę, kad trečiasis asmuo savavališkai įsirengė kondicionierių, iš kurio bėgo kondensatas į balkoną, o iš balkono į ieškovo butą. Atsakovė pabrėžia, kad susidarius palankioms oro sąlygoms, atsakovė užsandarino trečiojo asmens balkono pado įtrūkimus. Atsakovė pažymi, kad įtrūkimai balkono pade nebuvo tokie dideli, kad galėtų sukelti tokią žalą ieškovui. Be to, po balkono pado viršutiniu išlyginamuoju betono sluoksniu, kuris buvo įtrūkęs yra hidroizoliacijos sluoksnis, kuris dar labiau sumažina galimybę prasiskverbti vandeniui. Balkono padas yra su nuolydžiu į išorę, tai net vandeniui patekus į konstrukciją, vanduo po truputį kreipiamas į išorinį kraštą. Todėl, trečiojo asmens argumentai, kad žala atsirado dėl įtrūkimų balkono pade yra tik gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės dėl savavališkų veiksmų. Atsakovė, kuriai balkono pado konstrukcijos ilgaamžiškumo išsaugojimas yra prioritetas, ėmėsi veiksmų, t. y. išklijavo trečiojo asmens balkono hidroizoliaciją, bei apskardino kraštus. Darbai atlikti 2024-04-26, kai darbų atlikimui buvo palankios oro sąlygos. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo buto apliejimas vandeniu įvyko dėl trečiojo asmens nerūpestingumo.
Trečiasis asmuo M. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad 2023 m. vasarą atliekant buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontą, buvo nuardytas balkono įstiklinimas, ko pasėkoje viršutiniame aukšte esantis balkonas tapo atvirojo tipo. Po kurio laiko, žemiau esančio buto, įregistruoto adresu (duomenys neskelbtini) savininkas (Ieškovas) pradėjo skųstis, kad šlampa jo butas, o konkrečiai buto siena, esanti po viršutiniu balkonu. 2023 m. gruodžio mėn. į jos butą atvyko UAB „Paslaugos būstui" (toliau - Atsakovė) techninės priežiūros vadovas M. P. ir informavo, kad galimai drėgmė į po apačia esantį butą, skverbiasi per jos balkono palangę, kuri buvo ne skardinė, kaip originaliai numatyta, o medinė. Vėliau, 2023-12-08, M. P. atvyko su savivaldybės atstovais (nes ieškovas buvo kreipęsis ir į atsakovę, ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją) ir taip pat teigė, kad drėgmė galimai skverbiasi per balkono palangę ir pateikė nurodymą atstatyti palangę į originalią versiją, t. y. į skardinę. Pažymėjo, kad minėtų apsilankymų metu įvertinti balkono pado nebuvo galimybės, nes jis buvo padengtas sniegu. 2023-12-18 MB „Marsana" jos balkone sumontavo skardinę palangę pagal visus reikalavimus ir apie tai buvo informuota atsakovė, tačiau jau 2023-12-22 telefoninio pokalbio su M. P. metu, ji buvo informuota, kad drėgmė ir toliau skverbiasi į ieškovo butą. Jai pasakius kurią dieną įrengta palangė, M. P. nurodė, kad reikės toliau ieškoti, per kur skverbiasi drėgmė į ieškovo butą, tačiau trečiojo asmens žiniomis, atsakovės techninės priežiūros vadovas gruodžio pabaigoje, sausio pradžioje atostogavo, todėl jokių veiksmų dėl drėgmės šaltinio paieškų nebuvo imtasi, o ieškovas ir toliau rašė nusiskundimus dėl drėkstančio buto. 2024-01-25 su ja susisiekė atsakovės darbuotoja ir informavo, kad dėl gaunamų ieškovo skundų bus imtasi veiksmų, todėl 2024-01-26 atvyks atsakovės darbuotojai sandarinti balkono pado. Atvykę darbuotojai balkono pade rado įtrūkimų, kuriuos užtepė sandarinimo medžiaga. Kadangi buvo lietingi orai, ta medžiaga pasklido po visą balkoną, nesustingo. 2024-02-09 M. P. dar kartą atvyko į jos butą ir su dviem kitais darbuotojais tarėsi, kaip sandarinti balkono padą. Po kurio laiko laiptinės skelbimų lentoje buvo patalpintas skelbimas, kad atsakovė iš kaupiamųjų lėšų remontuos jos buto balkono padą ir atliks sandarinimo darbus. Šie darbai buvo įvardinti, kaip „privalomieji remonto darbai". Mano, kad jos nurodyti faktai patvirtina, kad ieškovo butas drėko ne per trečiojo asmens palangę, o per balkono padą, už kurio priežiūrą ir remontą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais yra atsakinga atsakovė.
Ieškovas pateiktame dublike kartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes ir mano, kad atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ neveikimas (balkono pado nesutvarkymas) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala (nuostoliais), dėl to atsakovė (namo administratorius) privalo šią žalą atlyginti ieškovui.
Atsakovė pateiktame triplike atkreipia dėmesį, jog vandens pratekėjimų iki trečiojo asmens atliekamų remontų darbų pradžios, nebuvo, o šią aplinkybę patvirtina ir pats ieškovas. Trečiasis asmuo į bylą pateikė papildomus paaiškinimus ir fotofiksacijas, tačiau fotofiksacijos yra neinformatyvios, t. y. jose nėra nurodyti nei datos, nei laiko filtrai, todėl negalima nustatyti, kada šios fotofiksacijos darytos. Trečiasis asmuo į bylą nepateikė duomenų apie tai, kas atliko palangės atstatymo darbus, kada juos atliko, ir ar šie darbai buvo atlikti tinkamai. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, kadangi nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tokių neteisėtų veiksmų, bei galimai atsiradusios žalos.
Ieškovas G. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo butas buvo ketvirtame aukšte, o M. R. butas penktame aukšte. Prieš tai tame bute gyvenę savininkai turėjo įstiklintą balkoną. Atėjus gyventi naujai savininkei M. R., pavasariop prasidėjo remontai, kurie tęsėsi visą vasarą. Rugpjūčio mėnesį ji pradėjo ardyti balkoną ir išardė jau gal rugsėjo mėnesį. Prasidėjo lietūs. Spalį-lapkritį pradėjo drėkti ieškovo buto sienos, susidarė „pūslės“. Bandė aiškintis situaciją tiek su namo administratoriumi, tiek su savivaldybe. Kol institucijos aiškinosi priežastis, jis kreipėsi su ieškiniu kaimynei M. R.. Kadangi M. R. buvo apsidraudusi, atvyko draudimo kompanijos „Ergo“ atstovas, kuris fotografavo, matavo drėgnumą. Draudimo kompanija žalos „nerado“, todėl prasidėjo „reikalai“ su namą administruojančia įmone. Jis kreipėsi dėl sąmatos žalai nustatyti sudarymo. Prašo priteisti žalą, nes jam reikės pačiam remontuoti ūkio būdu. Į teismo klausimą ar atliko kokius remonto darbus pagal pateiktą sąmatą, nurodė, kad buto remontas buvo atliktas prieš tai, jam 2020 m. įsigijus butą, nes butas buvo labai apleistas. To remonto (2020 metų) visas sąskaitas jis perdavė K. Z., parduodamas butą. Patvirtino, jog nebėra buto savininkas nuo 2024 m. lapkričio 7 d. Po buto apliejimo jis pats atliko keletą smulkių remonto darbų, tokių kaip tapetų „paklijavimas“, sienų glaistymas, papildomai dažytos sienos, kad būtų galima parduoti butą. Grindų nelietė. Jokių rašytinių įrodymų apie pirktas medžiagas, papildomus remonto darbus neturi. Prieš parduodamas butą dar kartą fotografavo – „su apdailinimais“. Pažymėjo, kad naujasis savininkas jam jokių pretenzijų dėl buto būklės neturi. Jokių pretenzijų naujajam savininkui neturi ir jis, nes pas notarą pasirašė perdavimo aktą. Į papildomus klausimus nurodė, kad butą pardavė rinkos verte, pagal „Aruodas“ skelbimus, per „oficialius“ tarpininkus. Ieškovo atstovas patikslino, kad prašoma atlyginti žala - už būsimus remonto darbus, kad atstatyti buto būklę į pirminę padėtį.
Atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ atstovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, bei nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas dėl kelių priežasčių, t.y. ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, ne atsakovė yra atsakinga už vandens prabėgimą į ieškovui priklausiusį butą, nes tai įtakojo trečiojo asmens M. R. netinkamai atlikti remonto darbai. Balkono pado įtrūkimas negalėjo turėti įtakos ieškovo butui padarytai žalai. Balkono pado izoliacijos darbai buvo atlikti siekiant išsaugoti namo bendrąsias konstrukcijas ilgalaikiam naudojimui. Namo administratorius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ieškovas jų neįrodė. Taip pat atsakovė mano, kad ieškovas yra netinkamas, nes neturi reikalavimo teisės, ieškovui pardavus butą ir pasikeitus buto savininkui. Būsimo remonto išlaidų pagal pateiktą sąmatą, ieškovas šių išlaidų nebepatirs. Pažymėjo, kad butas parduotas už rinkos kainą, nemažinant kainos.
Trečiasis asmuo M. R. teismo posėdžio metu, duodama paaiškinimus nurodė, kad sutinka su atsakovės atstovo argumentais dėl to, jog ieškovas nepagrindžia žalos ir yra netinkamas ieškovas, bei nurodė, kad buto apliejimo šaltinis niekada nebuvo palangė, o buvo priežastis balkono padas, po kurio remonto ir baigėsi visi buto drėkimo ar apliejimo „dalykai“. Atsakydama į klausimus nurodė, kad butą nusipirko 2021 m., su įstiklintu balkonu, kurį pati išardė. Į ieškovo klausimą patvirtino, kad kol buvo įstiklintas balkonas (iki jo išardymo), ieškovas nesikreipė į ją dėl buto užliejimo. Patvirtino, kad išardžius balkoną, nuo namo pastogės neliko jokio stogelio, taigi lietus, vėjas, sniegas skverbėsi į namą. Nurodė, kad sniego balkone buvo iki kelių ir sniegas tirpdamas matyt drėkino po apačia esantį butą.
Teismas nutarė į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų K. Z. ir I. G.-Z., kurie atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant, apie teismo posėdį pranešta (CPK 234 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau CK, 6.245 straipsnio 1 dalis).
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
Įstatymas numato, kad faktinį ieškinio pagrindą privalo nurodyti ieškovas, kaip ir pateikti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Ieškovas taip pat pasirenka kam ir kokius reikalavimus reiškia.
Ieškovas nurodo, kad M. R. ir jos draudimo kompanijai atsisakius padengti žalą, ieškovas ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė namo administratoriui – atsakovei UAB „Paslaugos būstui“.
Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas 2024 m. lapkričio 7 d. jam nuosavybės teise priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), pardavė K. Z. ir I. G.-Z..
Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ neginčija aplinkybės, kad ieškovas dėl buto apliejimo galimai patyrė žalą, tačiau nesutinka, kad žala padaryta atsakovės neteisėtais veiksmais, taip pat nesutinka, jog tarp atsakovės atliktų veiksmų ir galimai ieškovui padarytos žalos yra priežastinis ryšys, bei mano, kad ieškovui pardavus butą, jis nebeturi teisės reikalauti atlyginti dėl būsimo buto remonto patirtas išlaidas.
Dėl ieškovo byloje. Nors bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatyta, kad ieškovas pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą, tačiau tai nekeičia nustatytos aplinkybės, jog butas buvo apgadintas tuomet, kai ieškovas buvo buto savininkas. Taigi, ieškovas turi reikalavimo teisę į butui galimai padarytą žalą, tačiau šią žalą privalo įrodyti.
Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.
Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.281 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.
CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Žalos turi būti atlyginta tiek, kiek asmuo patyrė. Ir kaip išaiškinta Kasacinio teismo, yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus žalą sukėlusio asmens veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
Teikdamas ieškinį ieškovas grindė žalos dydį lokaline sąmata būsimiems remonto darbams atlikti. Bylos nagrinėjimo eigoje, ieškovas netikslindamas ieškinio reikalavimų, pakeitė ieškinyje nurodytas aplinkybes (ieškinio pagrindas), teigdamas kad pats, jau po ieškinio pareiškimo teisme, tikslu parduoti butą, atliko kelis smulkius remonto darbus – glaistė, dažė sieną, dalį jos klijavo tapetais. Tačiau tokių atliktų darbų neįrodinėjo, nepateikė tam patvirtinti jokių įrodymų, pažymėdamas jog tokių įrodymų neturi.
Teismas sutinka su ieškovo atstovo argumentu, kad žalos dydį nustato teismas, bet, kaip ir yra išaiškinta kasacinio teismo, žalos dydis nustatomas iš pateiktų įrodymų. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atliko remonto darbus ir dėl to patyrė išlaidas, teismas negali konstatuoti jog ieškovas patyrė nuostolius – žalą. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ieškovas butą pardavė, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal būsimus remonto darbus, kaip nepagrįstas, atmestinas. Teismas į bylos nagrinėjimą įtraukė naujuosius buto savininkus trečiaisiais asmenimis, tačiau šie į bylos nagrinėjimą su savarankiškais reikalavimais neįstojo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas patvirtino jog butą pardavė už rinkos kainą, jos nemažindamas, atsižvelgdamas į „Aruodas“ skelbimus. Taip pat pažymėtina, kad ieškinio pagrindas nebuvo nuostolių atlyginimas dėl galimai ieškovo parduodamo buto vertės sumažėjimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučių namų (pastatų) atvejais susiklosto dvejopo pobūdžio nuosavybės santykiai, taigi atsiranda ir skirtingi nuosavybės teisės subjektai. Pirma, daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai. Antra, visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, o šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrojo naudojimo objektų sąrašas nustatytas CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“, Teismų praktika Nr. 48).
Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas, gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1331 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir „Nuostatai“) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovas tiek ieškinyje nurodydamas faktines aplinkybes, tiek ir paaiškinimų teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad jam priklausiusio buto adresu (duomenys neskelbtini), kambario siena ties balkonu pradėjo drėkti kai naujoji buto (duomenys neskelbtini), savininkė M. R. pradėjo remonto darbus, kurio metu išardė buvusį įstiklintą balkoną ir padarė atviro tipo balkoną, savavališkai įsirengė kondicionierių. Kad G. Ž. tuo metu kreipėsi su pretenzija į trečiąjį asmenį, patvirtina ir pats trečiasis asmuo M. R..
Trečiojo asmens M. R. teigimu, ieškovo buto užpylimo priežastimi buvo ne jos pakeista palangė, tačiau įtrūkęs balkono padas.
Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2023-12-08 atlikto patikrinimo akto nustatyta, kad buto Nr. 53 lubose atsiradusi drėgmės dėmė yra galimai dėl kaimynų bute Nr. 57 balkone netinkamai įrengtos hidroizoliacijos, nėra įrengtos skardinės palangės, balkone nuardytas įstiklinimas, išliko nesandari medinė palangė, per tarpą tarp palangės ir lango į konstrukcijas gali patekti vanduo, buto savininkė informuota apie pareigą užtikrinti bendro naudojimo patalpų sandarumą. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakymo G. Ž. į jo 2023-11-15 kreipimąsi, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto UAB „Paslaugos būstui“ nustatyta, kad savivaldybės administracija nurodė, kad namo administratorius įpareigotas nustatyti drėgmės pateikimo į butą Nr. 53 priežastis ir organizuoti jų pašalinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
Tiek šalių, tiek trečiojo asmens paaiškinimai, tiek atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad namo administratorius tokius veiksmus ir atliko, t.y. tiek atliko abiejų butų apžiūrą, tiek įpareigojo trečiajį asmenį atstatyti buvusią skardinę palangę, ją tinkamai hidroizoliuoti. Pažymėtina, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis, namo administratorius dar 2023 m. gegužės mėnesį išsiuntė trečiajam asmeniui M. R. įpareigojimą, kuriuo įpareigojo trečiąjį asmenį iki 2023-05-30 demontuoti plastikinį vamzdelį, skirtą kondicionieriaus susidariusiam kondensatui šalinti į išorę, kadangi kondensatas drėkino pastato išorinę sieną, ko pasėkoje buvo daroma žala pastato konstrukcijoms bei galėjo įtakoti drėgmės atsiradimą ieškovo bute. Taigi, nepagrįstas ieškinio argumentas, kad namo administratorius neatliko pareigos pagal STR „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ reikalavimus.
Sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, kad trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kada ji įvykdė reikalavimą pakeisti medinę palangę į buvusią skardinę, bei įrodymų, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Taip pat byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo neinformavęs nei namo administratoriaus, nei kitų daugiabučio namo savininkų nuardė bendro namo konstrukcija esantį įstiklintą balkoną, ko pasėkoje neliko stogelio ir trečiojo asmens paaiškinimais nebebuvo apsaugos nei nuo lietaus, vėjo, sniego, kuris kaupėsi balkone ir kintant temperatūrai, be abejo tirpo. Nors nėra tiesioginių įrodymų byloje, kurie patvirtintų, kad balkono padas buvo įtrūkęs ir iki trečiojo asmens atliekamų remonto darbų, tačiau byloje nėra ir įrodymų, kurie paneigtų, kad balkono padas pradėjo įtrūkinėti būtent nuo susikaupusių kritulių, nes išardžius balkoną nebeliko ir dengiančio stogelio. Be to, jeigu balkono padas jau buvo įtrūkęs iki trečiojo asmens atliekamų remonto darbų, trečiasis asmuo privalėjo informuoti namo administratorių. Nes, nors balkonas yra namo bendra konstrukcija, tačiau namo administratorius apžiūrėti jį gali tik patekdamas per privačią buto savininko nuosavybę.
Kaip nustatyta byloje, priimtas sprendimas sandarinti namo viršutinio balkono padą iš kaupiamųjų lėšų, t.y. namo buto savininkų lėšų, ir šiuos darbus atsakovė atliko. Taip pat iš ieškovo bei trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad daugiabučio namo savininkai nepriėmė jokių sprendimų dėl bendrosios nuosavybės remonto, tvarkymo, renovacijos. Byloje nėra duomenų, kad namas buvo avarinės būklės ir kad namo administratorius turėjo pats inicijuoti darbus, kurių vykdymą namo administratoriui galėjo savo sprendimais pavesti daugiabučio namo bendrai naudojamų patalpų savininkai.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą. Ieškovas taip pat neįrodė ne tik žalos dydžio, bet ir galimai jam padarytos žalos ir atsakovės veiksmų priežastinio ryšio, t. y. nenustatytas civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visetas, todėl darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai kelia atsakovei reikalavimą atlyginti žalą. Ieškinys, pareikštas atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstas, neįrodytas atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai). Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl šešių procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Pažymėtina, kad teismas atliko CPK 45 straipsnyje nustatytą pareigą, siūlydamas apsispręsti dėl atsakovų byloje. Ieškovas nesutiko pakeisti pasirinkto atsakovo byloje, todėl teismas negali spręsti ir nesprendžia dėl kitų asmenų civilinės atsakomybės buvimo ar nebuvimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė pateikė 2025 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą 1355,20 Eur sumai, 2025 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą 508,20 Eur sumai, 2025 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą 290,40 Eur sumai, iš viso 2153,80 Eur sumai, ir šios sumos apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė patyrė 2153,80 Eur išlaidas teisinei pagalbai byloje apmokėti. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų dydžių, atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ iš ieškovo G. Ž. priteistina 2153,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnis).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, nėra nustatytos jokios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą mažinti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovės patiriamos bylinėjimosi išlaidos didėjo, nes ieškovas neinformavo teismo apie asmenis (naujuosius buto savininkus), kuriuos reikia papildomai įtraukti į procesą ir teismas turėjo atidėti teismo posėdį. Ieškovo prašymu teismas dar kartą atidėjo teismo posėdį, skirdamas teisminę mediaciją byloje. Ieškovas turėjo galimybę atsisakyti ieškinio reikalavimų, tuomet teismas būtų galėjęs taikyti CPK 87 straipsnį ir svarstyti ar galima taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovas nuo pat bylos inicijavimo teisme pradžios naudojosi profesionalia teisine pagalba, todėl turėjo galimybę apsispręsti dėl savo procesinių veiksmų.
Teismui netenkinus ieškinio reikalavimų, ieškovui ir valstybės garantuojamai teisinei pagalbai patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Pagal byloje esančią pažymą (2025 m. rugsėjo 3 d.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 18,22 Eur, t.y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovo priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
Teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. Ž. 2153,80 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“.
Priteisti iš ieškovo G. Ž. valstybės naudai 18,22 Eur (aštuoniolika eurų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Audra Hadrovska