Civilinė byla Nr. e2S-1945-656/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09782-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės „ICOR“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICOR“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl atstovavaimo sutarties pripažinimo dalyje negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. B., T. V., R. D., A. J. ir A. Z..        

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė pripažinti 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Atstovavimo sutartis), niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieš ieškovę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. 

3.       Teismas nurodė, kad galimybė spręsti ginčą teisme civilinio proceso tvarka yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 ir joje nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika).

4.       Nors ieškovė ieškinyje reiškiamu reikalavimu nurodo siekianti apginti jos galimai pažeistą subjektinę materialiąją teisę (užkirsti kelią finansinei ir reputacinei žalai), jos ieškinyje formuluojamas reikalavimas pripažinti Atstovavimo sutartį dalyje negaliojančia ir jo pagrindas, teismo vertinimu, liudija visai kitą ieškovės tikslą - įrodyti, kad Lietuvos Respublikos valstybė, kurios vardu Atstovavimo sutartį pasirašė atsakovė, niekuomet neketino ir nesiekė atsakovu kitame civiliniame ginče pagal Investicinį ieškinį pasirinkti ieškovės.

5.       Teismas pažymėjo, kad teisė pasirinkti atsakovą civiliniame ginče pirmiausia yra ne materialinė, o procesinė asmens teisė ir ji priklauso išimtinai ieškinį teikiančiam asmeniui – ieškovui (CPK 13 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis, 110 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovo atsakovu konkrečiame civiliniame ginče pasirinktas asmuo negali šios teisės kaip materialinės savarankiškai (atskirai nuo konkretaus civilinio ginčo) ginčyti teismine tvarka. Atsakovas gali gintis nuo jam ieškovo ieškinyje reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo, teikdamas įvairaus pobūdžio atsikirtimus, tame tarpe ir susijusius su tuo, jog jis nėra tinkamas atsakovas pagal pareikštą ieškinį (CPK 45, 142 straipsniai), tačiau tokie atsikirtimai turi būti teikiami tame civiliniame ginče, kuriame jį atsakovu pasirinko ieškinį pateikęs asmuo.

6.       Be to, ieškovė teikiamu ieškiniu šioje byloje siekia įrodyti, kad Lietuvos Respublikos valstybė ne tik neketino ir nesiekė atsakovu civiliniame ginče pagal Investicinį ieškinį pasirinkti ieškovės, bet ir jos nepasirinko, ką, ieškovės teigimu, liudija su Atstovavimo sutartimi susiję Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, jų turinys, duomenys apie jų priėmimą.

7.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tą ieškinyje nurodo ir ieškovė, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2023 m. balandžio 14 d. buvo priimtas nagrinėti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovų Prancūzijos Respublikoje registruotos įmonės Veolia Environnement S.A., Prancūzijos Respublikoje registruotos įmonės Veolia Energie International S.A., uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, uždarosios akcinės bendrovės „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. 240 703 696 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi aplinkybė, ar ieškinį ieškovo vardu pateikė įgalintas teikti ieškinį asmuo (atstovas), yra viena iš ieškinio priėmimo sąlygų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas), teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad Lietuvos Respublikos valstybė, veikianti ginče per atstovus pagal Atstovavimą sutartį, ieškovės atsakovu civiliniame ginče pagal Investicinį ieškinį nepasirinko. Ieškovei manant kitaip, teise teikti tokius argumentus ir samprotavimus ieškovė turi naudotis civiliniame ginče pagal Investicinį ieškinį (CPK 42 straipsnis), o ne naujoje civilinėje byloje. Kaip matyti iš ieškovės pridedamų rašytinių įrodymų, LITEKO duomenų, tokia teise ieškovė aktyviai ir naudojosi, dėl ko teismai pasisakė minėtame ginče priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023).

8.       Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės liudija, kad ieškovės teikiamas ieškinys dėl Atstovavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tokiu pagrindu, koks yra reiškiamas ieškovės, yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl atsisakytinas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

9.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimo nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

9.1.       Ieškinio tenkinimas sukels materialines teisines pasekmes ieškovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais gali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalyku nepaisant to, kad iš šių sandorių kildinamas materialinis teisinis reikalavimas jau yra pareikštas kitoje byloje. 

9.2.       Būtina atskirti ICOR Ieškinį nuo teismų praktikoje nagrinėtos situacijos kai prašoma tik konstatuoti aplinkybę, o ne pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ieškovo atžvilgiu. ICOR prašo ne šiaip konstatuoti aplinkybę, tačiau teikia atskirą ir savarankišką reikalavimą pripažinti Atstovavimo sutartį negaliojančia, kas aiškiai atitinka CPK 5 str., EŽTK 6 str., Chartijos 47 str. bei Konstitucijos 30 str. įtvirtinančius ICOR teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo.

12.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

13.       Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14.       Nagrinėjamu atveju būtent šiuo pagrindu (kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka) pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICOR“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. 

15.       Iš LITEKO informacinės sistemos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2020-614/2023, kurioje pateiktas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinys atsakovams Veolia Environnement S. A., uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, uždarajai akcinei bendrovei „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo.

16.       Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023 kitos proceso šalies pateiktą atstovavimo sutartį. Ginčijama atstovavimo sutartimi ieškovei nesukuriamos teisės, pareigos ar prievolės. Nors ieškovė nurodo ieškinyje reiškiamu reikalavimu siekianti apginti jos galimai pažeistą subjektinę materialiąją teisę (užkirsti kelią finansinei ir reputacinei žalai), tačiau iš ieškinio reikalavimo bei ieškinyje dėstomų aplinkybių spręstina, kad ieškovė iš esmės siekia įrodyti, kad Lietuvos Respublikos valstybė, kurios vardu ginčijamą atstovavimo sutartį pasirašė atsakovė, neketino ir nesiekė atsakove kitame civiliniame ginče pagal Investicinį ieškinį pasirinkti uždarosios akcinės bendrovės „ICOR“.

17.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisė pasirinkti atsakovą civiliniame ginče yra procesinė asmens teisė ir ji priklauso išimtinai ieškinį teikiančiam asmeniui – ieškovui (CPK 13 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis, 110 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Taigi kitos proceso šalies įgaliojimo realizavimas (kreipimasis į teismą su ieškiniu) sukelia ne materialinio, o procesinio pobūdžio pasekmes. Kita proceso šalis (atsakovas) gali gintis nuo jam ieškovo ieškinyje reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo, teikdamas atsikirtimus ir dėl ieškovo atstovavimo tinkamumo (CPK 45, 142 straipsniai). Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, procesinis klausimas dėl šalies įgaliojimo vesti bylą kito asmens vardu tinkamumo gali būti sprendžiamas byloje, kurioje yra pareikšti reikalavimai ginčo įgaliojimo pagrindu.

18.       Atmestinas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, apribojo ieškovės teisę į fundamentalią gynybą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisę reikšti savarankišką ieškinį ieškovas turi tokiu atveju, jei šiuo savarankišku ieškiniu yra ginčijami sandoriai, sukeliantys materialines teisines pasekmes, nepaisant aplinkybės, kad šiais sandoriais yra galimai remiamasi kitoje nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Šioje byloje ginčijamo įgaliojimo pagrindu ieškovei prievolės, teisės ar pareigos neatsiranda, o Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įgaliojimo realizavimas (kreipimasis į teismą su ieškiniu kitoje byloje) sukelia ne materialinio, o procesinio pobūdžio pasekmes.

19.       Atsižvelgus į išdėstytą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Įvertinęs faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą bei atsisakymą jį priimti. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

          Teisėjas                                                                                                           Andrius Ignotas