Administracinė byla Nr. I2-2807-595/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00918-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I H. I. S (I H. I. S) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. vasario 25 d. Departamento sprendimą Nr. (15/4-1)171-58 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Jordanijos H. K. piliečiui I H. I. S“, prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl vizos išdavimo (b. l. 1-4).
Nurodo, kad prašymą dėl nacionalinės vizos (D) išdavimo teikė teisėtos veiklos pagrindu. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kirpyklos), vienintelis akcininkas ir vadovas. Bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2019 m. kovo 21 d. Jis atvyko į Lietuvos Respubliką 2019 m. kovo mėn. su tikslu vykdyti kirpyklos - grožio salono veiklą Vilniaus mieste. Įregistruotasis bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 35 000 Eur. Buvo numatęs į bendrovės veiklą investuoti 35 000 Eur - 50 000 Eur. Todėl 2019 m. gegužės 22 d. buvo padidintas įstatinis kapitalas nuo 2500 Eur iki 35 000 Eur. Jo piniginis įnašas - 32 500 Eur.
Teigia, kad 2020 m. sausio 31 d. dienai jis apmokėjęs už akcijas ir įmokėjęs už naujas išleistas bendrovės akcijas 25 569 Eur. Neapmokėta piniginio įnašo suma sudaro 9431 Eur. Tuo tarpu 2020 m. kovo 12 d. - 8496,20 Eur. Neapmokėta suma sudaro tik 24,27 proc. viso įstatinio kapitalo. Taigi 75,73 proc. investicijų yra įmokėta į bendrovę. Likusi suma pagal vienintelio akcininko sprendimą ir akcijų pasirašymo sutartį turi būti įmokėta iki 2020 m. gegužės 13 d.
Nurodo, kad likusią sumą už įstatinį kapitalą sumokės. Galėtų bendrai investuoti į bendrovę iki 50 000 Eur. Tačiau turi būti Lietuvos Respublikoje, dirbti bendrovės vadovu pagal darbo sutartį ir kontroliuoti bendrovę, darbuotojus, veiklą. Bendrovės veiklai pirko kirpyklos-salono baldus, kitą kirpyklos įrangą ir kosmetiką, išnuomotos patalpos kirpyklos-salono veiklai prestižiniame Vilniaus miesto Antakalnio rajone. Taip pat investavo į patalpų (duomenys neskelbtini), remontą, kuris vyko nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. Iš viso oficialiai ir neoficialiai į bendrovę investavo daugiau kaip 35 000 Eur. Sudarė darbo sutartis su darbuotojais: su 2 kirpėjais ir su 1 vyr. finansininke. Taigi, bendrovėje šiuo metu dirba 4 darbuotojai: jis ir 3 samdomi darbuotojai. Kirpyklos-salono veikla, kai pradėjo aptarnauti gyventojus, teikti kirpyklos, grožio salono veiklą, pradžia 2019 m. spalio mėn. Planuose yra vykdyti didmeninę ir mažmeninę prekybą kosmetikos ir kitomis grožio priežiūrai skirtomis priemonėmis.
Pažymi, kad jis yra bendrovės vienintelis akcininkas, kuriam priklauso 100 proc. visų akcijų, suteikiančių 100 proc. visų balsų, ir kartu bendrovės vadovas. Jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra darbas bendrovėje. Bendrovėje turi samdomų darbuotojų, būtina prižiūrėti jų darbą, kaip jie aptarnauja klientus, būtina užtikrinti, kad bendrovė dirbtų pelningai. Būtina toliau vystyti verslą. Neturi partnerių, kitų akcininkų, patikimų darbuotojų, kuriems galėtų patikėti, pavesti vadovo pareigų atlikimą veiklai vykdyti. Jo tikslas - sąžiningai užsiimti teisėta komercine veikla - kirpyklos - grožio salono veikla. Yra teikęs Migracijos departamentui savo kaip vadovo darbo sutartį. 2016-2017 m. planavo vykdyti komercinę veiklą Lenkijos Respublikoje, bet permąstė savo investicijas ir mokestinę, teisinę situaciją ir nusprendė investuoti Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, kad jo teisėtas buvimas su nacionaline viza (D, verslo pagrindu) Lietuvos Respublikos teritorijoje yra būtinas. Todėl remiantis išdėstytais argumentais prašo skundą tenkinti.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka (b. l. 54-57).
Nurodo, kad pagal pareiškėjo kartu su prašymu išduoti vizą teiktus dokumentus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktame 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanse nurodyta, jog bendrovės nuosavą kapitalą sudaro 7 897 eurų, o pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vizos aprašas) 70.10 papunktį įmonės nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, bei į tai, kad su 2020 m. sausio 17 d. prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių bendrovės akcijų apmokėjimą, Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2020 m. sausio 30 d. išsiuntė raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo ir sprendimo laikotarpio pratęsimo, prašydamas pateikti papildomus dokumentus. 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, kuriuos išnagrinėjus buvo nustatyta, kad paildomai pateiktame 2020 m. sausio 31 d. bendrovės balanse, nurodyta, jog bendrovės nuosavą kapitalą sudaro 16 754 eurai, t. y. bendrovės nuosavą kapitalą sudaro mažiau nei 28 tūkstančiai eurų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitiko Vizos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų imperatyvių reikalavimų, Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.
Pažymi ir tai, kad esminiai nesutapimai tarp paties pareiškėjo teiktų duomenų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teikiami duomenys neatitinka tikrovės ir vertintini išimtinai kaip pareiškėjo bandymai pagrįsti savo tariamą atitikimą vizos išdavimo pagrindui. Taigi, pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui, ne tik nepagrindė, kad bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau nei 28 tūkstančiai eurų, bet ir to, kad pareiškėjo investuotos lėšos sudaro ne mažiau nei 14 tūkstančių eurų. Juridinių asmenų registre esantys duomenys apie įmonės įstatinį kapitalą patys savaime dar nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo.
Nurodo ir tai, kad vienintelį dokumentą, kuris patvirtina akcijų dalies apmokėjimą – 2019 m. balandžio 1 d. Kasos pajamų orderis Nr. 2, kuriame nurodyta, kad už įstatinį kapitalą sumokėta 625 Eur, pasirašė bendrovės vyr. finansininkė K. K., kuri bendrovėje buvo įdarbinta tik 2019 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, kad K. K. be jokio juridinio pagrindo patvirtino bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Be to, ta aplinkybė, jog finansininkė K. K. pasirašė dokumentus balandžio mėnesį, nors įdarbinta buvo tik liepos mėnesį, leidžia pagrįstai abejoti dėl pateiktų dokumentų atitikimo tikrovei.
Pažymi, kad Departamentas kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo, sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas yra užsiimti teisėta veikla bendrovėje pagal teisės aktų reikalavimus. Todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (15/4-S)171-58 “Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Jordanijos H. K. piliečiui I H. I. S” teisėtumo ir pagrįstumo (toliau – ir Sprendimas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas, 2020 m. sausio 17 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius pagal Vizos aprašo 70.10 papunktį (b. l. 45-49, II tomas). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė ir 2019 m. gegužės 24 d. bendrovės Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) elektroninį sertifikuotą išrašą, kuriame nurodyta, jog bendrovė įregistruota 2019 m. kovo 21 d., jos įstatinis kapitalas yra 35 000 eurų, kad nuo 2019 m. balandžio 5 d. bendrovės akcininkas ir direktorius yra pareiškėjas I H. I. S. Taip pat pateikė: Jordanijos H. K. piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) bei negaliojantį Jordanijos H. K. piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini); leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2020 m. vasario 5 d.; bendrovės steigimo aktą; 2019 m. kovo 19 d. ir 2019 m. gegužės 13 d. bendrovės įstatus; 2019 m. gegužės 13 d. bendrovės akcijų pasirašymo sutartį; 2019 m. balandžio 5 d. preliminariąją akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. V19/04/05-01 tarp MB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo (pateiktas tik pirmas lapas); 2019 m. balandžio 5 d. bendrovės vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 5 d. paskirtas bendrovės direktoriumi; 2019 m. gegužės 13 d. bendrovės vienintelio akcininko – pareiškėjo sprendimą, kuriuo nutarta padidinti bendrovės įstatinį kapitalą iki 35 000 eurų, išleidžiant papildomai 1300 vienetų naujų paprastųjų vardinių, nematerialių akcijų, kurių vienos vertė – 25 eurai; 2019 m. balandžio 5 d. bendrovės balansą, kuriame nurodyta, jog bendrovės nuosavą kapitalą sudaro 2500 eurų; 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansą, kuriame nurodyta, jog bendrovės nuosavą kapitalą sudaro 7897 eurų; 2019 m. balandžio 5 d. pelno (nuostolių) ataskaitą; 2019 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. gegužės 22 d. bendrovės akcininkų sąrašą; MB , (duomenys neskelbtini)“ vertybinių popierių sąskaitą Nr. 1; bendrovės vertybinių popierių sąskaitą Nr. 2 bei jos tęsinį; bendrovės operacijų akcijomis registravimo žurnalą bei jo tęsinį; 2019 m. birželio 28 d. darbo sutartį Nr. 1, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 1 d. pradeda dirbti bendrovės direktoriumi; 2019 m. birželio 28 d. darbo sutartį Nr. 2, kurioje nurodyta, jog K. K. nuo 2019 m. liepos 1 d. pradeda dirbti bendrovės vyr. finansininke; 2019 m. gruodžio 30 d. bendrovės įsakymą Nr. 4, kuriame nuodyta, jog pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatoma 700 eurų mėnesinė alga; 2019 m. balandžio 24 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. Ant44 1 ir 2 priedus sudarytus su G. S. bei sveikatos draudimo sertifikatą Nr. 06725 (b. l. 99-101, 102, 103-107, 108-110, 111-112, 113-114, 117-118, 119, 120-121, 122, 123, 124-126, 127, 128-129, 130, 131-132, 133 -138, 139, 144-153, I tomas; 51-56, 57-58, 59-60, II tomas).
Departamentas 2020 m. sausio 30 d. raštu Nr. (15/4-16) 10K-4101 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo ir sprendimo laikotarpio pratęsimo“, paprašė pareiškėjo pateikti bendrovės tarpinę išplėstinę balanso formą, visų pareiškėjo turimų bendrovės akcijų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, taip pat buvo prašoma pateikti bendrovės kasos knygą (-as) arba jos (-ų) kopiją (-as), kurios (-ių) tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (nuo įmonės įsteigimo), bendrovės banko sąskaitos išrašą (nuo 2019 m. balandžio 5 d.) bei pareiškėjo pateikto sveikatos draudimo apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (b. l. 38, II tomas).
2020 m. vasario 19 d. pareiškėjas Departamentui pildomai pateikė: 2020 m. sausio 31 d. bendrovės tarpinę išplėstinę balanso formą; bendrovės sąskaitos 3011 apyvartą (paprastosios akcijos) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d.; 2019 m. kovo 21 d. bendrovės kasos pajamų orderį Nr. 0001; 2019 m. balandžio 1 d. bendrovės kasos pajamų orderį Nr. 2; bendrovės AB Šiaulių banko Vilniaus filialo sąskaitos 22 išrašus ir išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. vasario 11 d.; bendrovės kasos knygą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d.; sveikatos draudimo apmokėjimą patvirtinantį dokumentą bei kitus bendrovės dokumentus (b. l. 58-90, 91-97, 98, 163-164, 165-166, 167, 168, 169-191, I tomas; b. l. 1-34, 35, II tomas).
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2020 m. vasario 25 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymo išduoti jam nacionalinę vizą netenkino remdamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. kadangi užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (b. l. 10-11, I tomas).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, pagal kurio 121 straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Vizų aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, nuostatos.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies C papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
Vizų aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 78.11 papunktis). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš Aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje nustatyta, kad nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016-05-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Taigi, kaip minėta, Vizos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Pažymėtina, kad šios įstatymo normos yra imperatyvios.
Nagrinėjamu atveju susipažinus su pareiškėjo pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais jo numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas dėl nacionalinės vizos išdavimo tikslu užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta neatitiktis Vizų kodekso 70.10 papunkčio reikalavimui. 2020 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse nurodyta, jog bendrovės nuosavą kapitalą sudaro 16 754 eurai (b. l. 163-164, I tomas), ir tai, kaip minėta, neatitinka Vizų kodekso 70.10 papunkčio reikalavimų, t.y. įmonės nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 28 000 Eur sumą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra sumokėjęs už įmonės akcijas, kad apmokėjo padindintą bendrovės įstatinį kapitalą. Operacijų akcijomis registravimo žurnalo (Tęsinys) 2019 m. gegužės 22 d. įraše nurodyta, kad: „Įstatinis kapitalas didinamas iš papildomų akcininko piniginių įnašų 32 500 Eur. Už akcijas sumokėta 26 500 Eur. Likusi suma 6000 Eur turi būti apmokėta iki 2020 m. gegužės 13 d.“ (b. l. 127, I tomas). Pažymėtina, kad tiek sprendimą, tiek šiame žurnale nurodytus įrašus, kaip nurodė pareiškėjas skunde – įsipareigojimą, pasirašė tik jis (vienintelis akcininkas). Be to, 2019 m. gegužės 22 d. įraše nurodoma nesumokėta suma 6000 Eur, o pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020 m. sausio 31 d. neapmokėta buvo – 9431 Eur suma, o 2020 m. kovo 12 d. – 8496,20 Eur suma. Be to, dokumentą, kuris patvirtina akcijų dalies apmokėjimą – 2019 m. balandžio 1 d. Kasos pajamų orderį Nr. 2, kuriame nurodyta, kad už įstatinį kapitalą sumokėta 625 Eur, pasirašė bendrovės vyr. finansininkė K. K., kuri bendrovėje buvo įdarbinta tik nuo 2019 m. liepos 1 d. (b. l. 131-132, 154, 168, I tomas). Taigi, pareiškėjo argumentai skunde, kad jis 2020 m. sausio 31 d. buvo sumokėjęs už akcijas 25 569 Eur, o neapmokėta buvo – 9431 Eur, o skundo pateikimo dienai – 8496,20 Eur, kad neapmokėta suma sudaro tik 24,27 proc. viso įstatinio kapitalo, o 75,73 jo investicijų yra apmokėta yra deklaratyvūs, kuriuos paneigia rašytiniai įrodymai.
Įmonės nuosavo kapitalo sudėtis yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrovės nuosavą kapitalą sudaro apmokėto įstatinio kapitalo dydis, akcijų priedai, rezervai ir nepaskirstytas pelnas. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai (38 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jos akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn. Taigi, kaip teisingai nurodė ir Departamentas, JAR esantys duomenys apie įmonės įstatinį kapitalą patys savaime dar nepatvirtina įstatinio kapitalo apmokėjimo.
Taigi, šios aplinkybės ir nustatyti faktai, sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas teikia neteisingus duomenis, ir tai pagrįstai vertintina kaip tikrovės netitinkančių duomenų teikimas, siekiant pagrįsti savo tariamą atitikimą vizos išdavimo pagrindui. Taigi, kaip nustatyta, pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka vizos išdavimo pagrindą, t. y. nepatvirtino, kad bendrovės kapitalas yra ne mažiau nei 28 tūkstančiai eurų (Vizų kodekso 70.10 papunktis).
Teismas pažymi, kad pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Asmeniui įsteigus ar įsigijus privatų juridinį asmenį, pavyzdžiui, uždarąją akcinę bendrovę, tai savaime neįrodo, jog šio įsigijimo tikslas yra būtent plėtoti tam tikrą su šiuo juridiniu asmeniu susijusią veiklą ir taip siekti pelno“ (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2837-437/2016)). Šią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris išaiškino, kad pareiga pagrįsti savo prašymą visais turimais dokumentais tenka būtent užsieniečiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3082-1062/2018 nurodė, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4312-556/2018).
Pažymėtina, kad Departamentas kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo, todėl pagrįstai galima teigti, kad pareiškėjui buvo sudarytos tinkamos sąlygos įrodyti ketinimų tikrumą ir realumą, tačiau pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui pateikdamas skundą ir papildomus dokumentus, neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas yra užsiimti teisėta veikla bendrovėje pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai kelia pagrįstų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti visai kitokie, nei oficialiai deklaruoti.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Nr. C-84/12 konstatavo, jog kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Jos turi nustatyti, tik ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo. Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares.
Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė Departamentui abejones dėl pareiškėjo numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Teismo vertinimu, nustačius, kad pareiškėjas neatitinka Vizos kodekso 70.10 punkto imperatyvių reikalavimų, Departamentas, padarė pagrįstą išvadą bei priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, yra išvestinis reikalavimo panaikinti Sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau nagrinėjamu atveju jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I H. I. S skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Vita Valeckaitė
Jolanta Vėgelienė