Administracinė byla Nr. I-835-281/2013
Proceso Nr. 3-61-3-01984-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 37.1; 74.
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013-01-30
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui M. U. ir atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Algirdui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
pagal pareiškėjo M. U. skundus Vilniaus apygardos teisme buvo pradėtos dvi administracinės bylos (Nr. I-3916-281/2012 ir I-4036-365/2012), kurios 2012-11-08 teismo nutartimi buvo sujungtos (b.l. 105).
Pareiškėjas M. U. 2012-07-26 teismui padavė skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012-01-12 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-3000 ir priteisti pareiškėjui atlyginti 1528,01 Lt žalą, atsiradusią dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos neteisėtų veiksmų (b. l. 2-3). 2012-07-31 teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą dėl VMI 2012-01-12 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-3000 panaikinimo ir priimtas reikalavimas dėl 1528,01 Lt žalos priteisimo (b. l. 37).
2012-08-09 pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl 2012-01-12 VMI sprendimo Nr. (23.17-08)-320-3000 paduoti ir prašė panaikinti VMI 2012-01-12 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-3000 (b. l. 73, 80). 2012-08-17 teismo nutartimi skundo padavimo terminas buvo atnaujintas ir reikalavimas dėl 2012-01-12 VMI sprendimo Nr. (23.17-08)-320-3000 panaikinimo buvo priimtas (b. l. 83).
2012-10-28 pareiškėjas patikslino savo skundą, kuriuo suformulavo galutinį savo reikalavimą, prašydamas priteisti 478,00 Lt žalą. Teismo posėdyje kitų savo reikalavimų atsisakė.
Pareiškėjas skunde (b. l. 103) paaiškino, kad į pirminę 2008 m. gyventojo pajamų deklaraciją, pateiktą 2009-04-10, nebuvo įtraukęs už akcijų pardavimą gautų pajamų, todėl 2009-04-30 pateikė patikslintą deklaraciją, pagal kurią pareiškėjui atsirado prievolė iki 2009-05-01 sumokėti 80001 Lt pajamų mokestį. Šios prievolės pareiškėjas laiku neįvykdė, todėl gavo pranešimą dėl 80642 Lt skolos, kurią sumokėjo 2009-06-26. Nuo to laiko pareiškėjas jokių VMI pranešimų negavo, todėl buvo įsitikinęs, kad yra sumokėjęs visus mokesčius, apie susidariusią 1050,01 Lt nepriemoką nežinojo. Pareiškėjo teigimu, VMI privalėjo, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 106 str., dėl skolos išieškojimo pirmiausia kreiptis į kredito įstaigą, o ne į antstolį. To nepadariusi VMI nesilaikė priverstinio išieškojimo priemonių taikymo eiliškumo tvarkos, dėl ko pareiškėjas papildomai patyrė 478 Lt vykdymo išlaidas, kurias sumokėjo antstolei už sprendimo vykdymą.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsakovės VMI ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40-42, 85-86).
Nurodė, kad delspinigiai buvo pradėti skaičiuoti nuo kitos dienos, kai pareiškėjas laiku nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio, delspinigiai skaičiuojami nepertraukiamai, bet ne ilgiau nei 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Pareiškėjui delspinigiai 2137,01 Lt apskaičiuoti nuo 80642 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009-05-05 iki 2009-06-26. 1087 Lt buvo įskaityti iš gyventojų pajamų mokesčio permokos, liko nesumokėti 1050,01 Lt.
VMI 2012-01-12 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-3000 pareiškėjui buvo išsiųstas per AB “Lietuvos paštas“ registruotu laišku 2012-01-14. Pareiškėjui neatsiėmus registruoto laiško iš AB “Lietuvos paštas“, su pašto žyma apie tai, laiškas grįžo neįteiktas. Vadovaudamiesi Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. nuostatomis, kad dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos bei tuo, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti minėto straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma, mokesčių administratorius VMI interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui per nustatytą terminą pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento, o neatvykus dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo VMI interneto svetainėje dieną.
Per teismo posėdį atsakovių atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti.
Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str. numatyta, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjas atsisakė nuo skundo reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012-01-12 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-3000 bei reikalavimo priteisti pareiškėjui atlyginti 1528,01 Lt žalą, todėl byla šioje dalyje nutrauktina, pareiškėjui atsisakius nuo skundo ( LR ABTĮ 101 str. 3 p.).
Nustatyta, kad pareiškėjas 2009-04-10 pateikė metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2008 m., pagal ją pareiškėjui VMI 2009-04-23 grąžino 641 Lt permoką. 2009-04-30 pareiškėjas pateikė patikslintą metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2008 m., pagal ją pareiškėjui atsirado prievolė iki 2009-05-01 sumokėti 80 001 Lt pajamų mokesčio ir 641 Lt, kuriuos gavo iš VMI (b. l. 15-34). 2009-06-26 pareiškėjas sumokėjo VMI 80 642 Lt (b. l. 12).
2012-01-12 VMI viršininkas sprendimu Nr. (23.17-08)-320-3000, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 8 p. ir 106 str. 1 d. 4 p., nurodė išieškoti iš pareiškėjo turto 1050,01 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių (b. l. 5-6).
2012-04-05 antstolė, vykdydama VMI 2012-01-12 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-3000, patvarkymu kreipėsi į UAB „Namų administravimo centras“ dėl 1548,01 Lt (iš jų 498 Lt sudaro vykdymo išlaidos) išieškojimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos (b. l. 7-8).
2012-04-10 pareiškėjas sumokėjo 1050,01 Lt (b. l. 13).
2012-05-09 antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2012-04-27 skundą, patikslino vykdymo išlaidų sumą, nustatydama, kad iš pareiškėjo išieškotina 478 Lt vykdymo išlaidų suma (b. l. 9-10).
2012-06-07 pareiškėjas 478 Lt sumokėjo (b. l. 14).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui atsisakius kitų reikalavimų, turi būti sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo priteisti 478 Lt žalos pagrįstumo.
2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ, redakcija iki 2012-06-29) 33 str. 8 p. nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal MAĮ 106 str. 1 d. 4 p., mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju mokestinę nepriemoką sudarė delspinigiai, paskaičiuoti už laiku nesumokėtą deklaruotą gyventojų pajamų mokestį.
Delspinigiai už laiku nesumokėtą deklaruotą mokestį yra numatyti MAĮ 96 str. 1 d. 1 p. Pastaroji nuostata įtvirtina, jog delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį). Iš šios teisės normos matyti, kad delspinigių skaičiavimas yra siejamas su privalomo sumokėti mokesčio nesumokėjimu ar jo pavėluotu sumokėjimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-710/2007, 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-679/2007). Aptariamu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą (MAĮ 97 str. 1 d.).
Pagal bendrąją taisyklę delspinigiai, pradėti skaičiuoti pastarojo įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais MAĮ 93 straipsnyje nustatytais pagrindais (MAĮ 98 str. 1 d.). Taigi, remiantis MAĮ 98 str. 1 d. nuostatomis, delspinigiai yra skaičiuojami už kiekvieną pradelstą sumokėti mokesčius dieną, todėl prievolė mokėti mokesčius atsiranda kiekvieną dieną ir kiekvieną dieną ji apskaičiuojama naujai taikant tą dieną galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius delspinigių skaičiavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1359/2009). Delspinigiai, pradėti skaičiuoti už savalaikį mokestinės prievolės nevykdymą, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (MAĮ 98 str. 2 d.). Analogiška tvarka įtvirtinta Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikoje, patvirtintoje VMI viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25.
Nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas laiku nesumokėjo deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio – 80 642 Lt. Vadovaujantis anksčiau nurodytomis teisės normomis, delspinigiai pradėti skaičiuoti nuo 2009-05-05, t. y. nuo sekančios dienos, kai pareiškėjas turėjo sumokėti deklaruotą gyventojų pajamų mokestį, ir baigti skaičiuoti 2009-06-26, pareiškėjui sumokėjus nurodytą mokestį į biudžetą. Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojas turėjo pareigą pats deklaruoti ir sumokėti šį mokestį. Jeigu jis tinkamai būtų įvykdęs savo pareigą sumokėti mokestį, dėl jo nebūtų buvę priskaičiuoti jokie delspinigiai.
Pareiškėjas delspinigių skaičiavimo pagrįstumo neginčija, tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus pasirinktu priverstinio išieškojimo būdu. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius pirmiausia turėjo kreiptis į kredito įstaigą su nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos.
MAĮ 106 str. 4 d. nustatyta, kad mokesčių administratoriaus veiklą reglamentuojantys kiti teisės aktai gali nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išieškojimo priemonių eilę ir nutraukimo pagrindus bei tvarką. Šio straipsnio 1 d. įtvirtina priemones, kurias taikant gali būti išieškoma mokestinė nepriemoka. Minėtos priemonės yra alternatyvios, o jų taikymo eilę, kaip minėta, gali nustatyti mokesčių administratoriaus veiklą reglamentuojantys kiti teisės aktai. Šiuo atveju gyventojų pajamų mokesčio delspinigių išieškojimo eilės tvarka teisės aktuose nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad mokesčių administratorius turėjo teisę priimti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto, esant priverstinio išieškojimo pagrindams. Bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius ginčijamą sprendimą išsiuntė pareiškėjui 2012-01-14 registruotu laišku; 2012-01-17 laiškas grįžo neįteiktas (b. l. 43-45). Vadovaujantis MAĮ 164 str. 3 d., registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Pagal šio straipsnio 5 d., tais atvejais, kai dokumentų įteikti mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną. Taigi, pareiškėjui neįvykdžius sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, jo vykdymas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka buvo perduotas antstoliui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas nuostatas administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, ar veika neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta VMI neteisėtų veiksmų.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Nenustačius VMI neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 str. negalima.
Dėl nurodytų motyvų, nesant įstatymo numatytų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, pareiškėjui žala nepriteistina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 103 str. 3 p., 102 str. 3 d., 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012-01-12 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-3000 bei reikalavimo priteisti pareiškėjui 1528,01 Lt žalos atlyginimo nutraukti, pareiškėjui atsisakius nuo skundo. Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Kitoje dalyje pareiškėjo M. U. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Mefodija Povilaitienė