Civilinė byla Nr. e2-945-1120/2020
Teisminio proceso Nr2-55-3-02188-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BUAB „LDK investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria ieškovės A. G. ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-495-864/2020 pagal ieškovės A. G. (toliau – ir ieškovė) 2018 m. lapkričio 23 d. ieškinį atsakovei UAB „LDK investicijos“ (toliau – ir atsakovė) dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine.
2. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2017 m. sausio 24 d. ieškovės A. G. ir UAB „LDK investicijos“ sudarytą preliminariąją sutartį galiojančia pagrindine sutartimi dėl nekilnojamųjų daiktų – buto/patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), pažymėjimas plane 4400-4603-2257, 3A2/b, adresas (duomenys neskelbtini) dalių, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas – 73.64 kv.m., bei 24/415 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pagal UAB „GeoMind“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą pažymėtos indeksu „B4“) – perėjimo nuosavybės teise A. G., pagal kurią A. G. sumokėjo už šiuos daiktus 55 000 Eur kainą, o šie daiktai 2017 m. liepos 4 d. perėjo A. G. nuosavybės teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikė atsakovei laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė uždrausti UAB „LDK investicijos“ parduoti ar kitaip perleisti buto/patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4400-4603-2257, 3A2/b, adresas (duomenys neskelbtini), dalis, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas – 73.64 kv.m., bei 24/415 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pagal UAB „GeoMind“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą pažymėtą indeksu „B4“) tretiesiems asmenims, uždrausti UAB „LDK investicijos“ apsunkinti šiuos daiktus hipoteka, sudaryti kitus sandorius dėl šio turto apsunkinimo (nuomos, panaudos ir kitus) bei padaryti įrašus Nekilnojamojo turto registre apie šiuos draudimus; sustabdyti buto/patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4400-4603-2257, 3A2/b, adresas (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas – 73.64 kv.m., bei 24/415 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) realizavimą bet kokiose antstolių pradėtose vykdomosiose bylose; sustabdyti išieškojimo iš buto/patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4400-4603-2257, 3A2/b, (duomenys neskelbtini), dalių, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas – 73.64 kv.m., bei 24/415 dalies žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) veiksmus bet kokiose antstolių pradėtose vykdomosiose bylose; uždrausti nustatyti buto/patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4400-4603-2257, 3A2/b, adresas (duomenys neskelbtini), dalims, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtoms indeksais (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas – 73.64 kv.m., bei 24/415 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priverstinę hipoteką.
4. 2019 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą (bankroto byla Nr. eB2-1498-866/2020).
5. 2020 m. balandžio 8 d. nagrinėjamoje byloje buvo gautas ieškovės prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo ir jo vardu ar interesais veikiančių bet kokių atstovų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu ir iki teismo sprendimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje c. b. Nr. e2-495-864/2020 įsiteisėjimo dienos: 1) uždrausti patekti į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be Ieškovės rašytinio sutikimo ar jai ar jos atstovui nedalyvaujant; 2) uždrausti keisti spynas ar raktus į buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duris. 3) įpareigoti atsakovės bankroto administratorių iki 2020 m. balandžio 9 d. 15 val. perduoti ieškovės atstovui atsakovės administratoriaus 2020 m. balandžio 8 d. pakeistus raktus nuo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), durų spynų; 4) įpareigoti nekliudyti ieškovei naudotis butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).; 5) uždrausti administratoriui nutraukti elektros energijos ar kitų energijų tiekimą butui.
6. Ieškovė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones grindė naujai atsiradusiomis aplinkybėmis dėl kurių, jos vertinimu, kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad nuo 2020 m. sausio mėn. atsakovės bankroto administratorius reikalauja išsikraustyti iš buto arba sudaryti nuomos sutartį. 2020 m. balandžio 8 d. ieškovės atstovė gavo atsakovės bankroto administratoriaus laišką, kuriame administratorius pareikalavo perduoti ginčo patalpų raktus. Vėliau tą pačią dieną atsakovės bankroto administratorius informavo, kad įėjo į buto patalpas ir jas perėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir nutarė papildyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, leidžiant ieškovei A. G. iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos naudotis buto/patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4400-4603-2257, 3A2/b, adresas (duomenys neskelbtini) dalimis, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas – 73.64 kv. m, bei 24/415 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pagal UAB „GeoMind“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą pažymėtą indeksu „B4“).
8. Teismas nurodė, kad susiklosčius situacijai, kai ginčo butas yra perimtas atsakovės, ir, ieškovės teigimu, 2020 m. balandžio 8 d. ieškovė iškeldinta iš buto, pakeista buto spyna, užrakinti bute esantys ieškovės asmeniniai daiktai ir baldai ir kliudoma ieškovei naudotis butu, akivaizdu, jog egzistuoja teisinis pagrindas papildyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, leidžiant ieškovei naudotis ginčo objektais. Tokia teismo išvada yra grindžiama būtent tuo, jog nuo bylos nagrinėjimo teisme pradžios ieškovė, kuri byloje siekia, kad preliminarioji buto ir žemės sklypo pirkimo sutartis būtų pripažinta pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi ir kad butas bei sklypas būtų pripažinti jos nuosavybe, faktiškai naudojosi ginčo objektais, dėl ko, teismo vertinimu, iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos turi būti užtikrinta tokia padėtis (status quo), kuri buvo nuo pat bylos iškėlimo teisme momento.
9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtent tokia apimtimi bei tokio pobūdžio, kokių prašo ieškovė, tačiau siekiant užtikrinti viso ginčo teisme nagrinėjimo metu buvusią padėtį ginčo objektų atžvilgiu, būtina papildyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, leidžiant ieškovei iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos naudotis ginčo objektais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. 2020 m. balandžio 14 d. atsakovės administratorius pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė priimti naujus įrodymus, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – visoje apimtyje netenkinti ieškovės 2020 m. balandžio 8 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. atsakovei iškėlus bankroto bylą atsakovės administratorius privalo perimti įmonės turtą ir užtikrinti jo apsaugą. Tik administratoriui suteikiama teisė disponuoti įmonės turtu (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 59 straipsnio 1 punktas, 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutartimi pritaikyti (papildyti) areštai prieštarauja ir trukdo atsakovės administratoriui vykdyti imperatyvius įsipareigojimus, numatytus JANĮ 59 straipsnio 1 punkte, 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
10.2. Ieškovei be jokio teisinio pagrindo sudaroma galimybė neatlygintinai naudotis atsakovės turtu. Iškėlus atsakovei bankroto bylą, neatlygintinas naudojimasis atsakovės turtu daro žalą tiek atsakovei, tiek ir atsakovės kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti atsakovės bankroto byloje. Atsakovės administratorius neprieštarauja, kad ieškovė ar jos atstovai naudotųsi patalpomis, bet nesutinka, kad iki šios bylos baigties ieškovė ar jos atstovai turtu naudotųsi neatlygintinai.
10.3. Ieškovė, kuriai skundžiama nutartimi teismas leido naudotis turtu, net negyvena bute (turte), dėl kurio vyksta ginčas. Ieškovė yra išvykusi iš Lietuvos. Šią aplinkybę patvirtino ieškovės atstovė 2020 m. kovo 12 d. vykusiame atsakovės kreditorių susirinkime, taip pat šią aplinkybę patvirtina ir 2020 m. balandžio 10 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
10.4. Atsakovei yra iškelta bankroto byla, kurioje vyrauja viešasis interesas. Skundžiama nutartis buvo priimta net nesudarius galimybės atsakovės administratoriui pateikti atsiliepimą į ieškovės 2020 m. balandžio 8 d. prašymą.
10.5. Atsakovės administratorius organizuodamas teisėtą atsakovės turto perėmimą, informavo ieškovės atstovę, kada administratorius atvyks ir perims turtą. Tai, kad turto perėmime informuota ieškovė ir (ar) jos atstovė nedalyvavo, nėra pagrindas pripažinti, kad administratorius atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
10.6. Iškėlus atsakovei bankroto bylą, pradeda veikti JANĮ imperatyviosios teisės normos, todėl šiai dienai ieškovės ieškinys, kaip jis yra suformuluotas, negali būti tenkinamas apskritai, nes būtų pažeistos imperatyviosios JANĮ teisės normos ir kreditorių teisėti interesai bei lūkesčiai atgauti bent dalį skolos (paritas creditorum). Vienintelė galima ir JANĮ nuostatoms neprieštaraujanti civilinės bylos baigtis – konstatavimas, kad ieškovė į atsakovę turi 55 000 Eur reikalavimo teisę (kreditorinį reikalavimą), kurį gali pareikšti atsakovei bankroto byloje Nr. eB2-1498-866/2020. Ieškovės 55 000 Eur kreditorinis reikalavimas, laikantis kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, bus dengiamas su kitais atsakovės kreditoriais, kurių finansiniai reikalavimai jau yra patvirtinti atsakovės bankroto byloje.
11. 2020 m. balandžio 29 d. ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. ieškovei galimai palankiam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti būtina, kad sprendimo įvykdymo metu turtas nebūtų perleistas, nebūtų apsunkintas ir kad ieškovė nuo 2017 m. liepos 4 d. galėtų juo nepertraukiamai naudotis kaip savo nuosavybe. Skundžiama nutartis priimta išimtinai tik dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, kuriais atsakovė siekė išvengti būsimo sprendimo vykdymo ir savavališkai iškeldino ieškovę iš turto.
11.2. Bankrutuojančios įmonės statuso įgijimas neriboja teismo diskrecijos taikyti laikinąsias apsaugos priemones bankrutuojančios įmonės atžvilgiu ir parinkti tokios rūšies priemones, kokios yra reikalingos būsimo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Bankrutuojančios įmonės statusas nesuteikia bankrutuojančiam atsakovui imuniteto nuo laikinųjų apsaugos priemonių.
11.3. Šioje byloje pritaikytos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos pareikštam reikalavimui ir būsimo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Atsakovei nėra pritaikytas joks absoliutus draudimas valdyti, naudoti ir disponuoti visu bankrutuojančios atsakovės turtu ir tenkinti iš jo kreditorinių reikalavimų. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas yra laikino pobūdžio.
11.4. Atsakovė gali kreditorių reikalavimus tenkinti tik iš atsakovės turto. Atsakovės siekis susigeneruoti pajamų ir tenkinti atsakovės kreditorių reikalavimus iš svetimo turto, kurį jau vieną kartą pardavė ir už kurį visą apmokėjimą jau gavo, yra nesąžiningas ir neteisėtas. Atsakovė apskritai neturi teisės nei realizuoti, nei nuomoti ginčo turto – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi teismas atsakovei yra uždraudęs realizuoti šį turtą ar sudaryti kitus sandorius dėl jo apsunkinimo (nuomos, panaudos ir kt.). Atsakovė prašė šį ribojimą panaikinti, bet jos prašymas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo atmestas. Kai atsakovė iš viso negali turto parduoti ar jo nuomoti, tai skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis leidžiama ieškovei naudotis turtu, atsakovės teisių nė kiek nevaržo.
11.5. Kainos už turtą sumokėjimas ir atsakovės atliktas turto perdavimas ieškovei šiuo turtu naudotis yra faktinis pagrindas pripažinti ieškovei teisę naudotis turtu toliau neatlygintinai, kol teisme bus išspręstas nuosavybės teisės pripažinimo klausimas. Ieškovė neturi sudaryti su atsakove nei nuomos, nei panaudos sutarties, kai nėra ginčo, kad ji jau sumokėjo už turtą 55 000 Eur.
11.6. Ieškovė yra vartotoja, kuri sudarė būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį asmeniniams poreikiams tenkinti. Vartotojų teisių apsauga yra viešas interesas, kurį teismai turi užtikrinti ir ginti. Todėl byloje laikinąsias apsaugos priemones taikyti būtina, kad būtų sudaryta galimybė apginti vartojo interesą, o atsakovės kreditorių interesai nebūtų tenkinami vartotojos sąskaita, kol sprendimas šioje byloje dėl vartotojo teisių apgynimo įsiteisės.
11.7. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi teismas pritaikė atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, o skundžiama nutartimi jas tik papildė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Ją priimant ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas buvo nustatytas. Įsiteisėjus nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovės argumentai dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo negali būti nagrinėjami. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria nustatytas ieškinio prima facie pagrįstumas, nebėra apskundimo objektas, kad atsakovė galėtų ginčyti pagrįstumo netinkamą vertinimą. Be to, ieškinio prima facie pagrįstumas bylos eigoje iš naujo nerevizuojamas dėl to, kad atsakovė tapo bankrutuojančia.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
2. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria spręsta taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovės ieškiniui užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl įrodymų priėmimo
3. Kartu su 2020 m. balandžio 14 d. atskiruoju skundu atsakovė pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – 2020 m. sausio 11 d. nemokumo administratoriaus prašymą ieškovei išsikraustyti, 2020 m. kovo 5 d. ieškovės atsakymą, 2012 m. kovo 12 d. atsakovės kreditorių susirinkimo protokolą, 2020 m. balandžio 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teismų nutartis, prašė juos priimti apeliacinėje instancijoje.
4. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei nebuvo sudaryta galimybė teikti atsiliepimą į ieškovės 2020 m. balandžio 8 d. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. atsakovė neturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o teikiami įrodymai gali patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia naujus įrodymus priimti.
6. Pridedamų teismų nutarčių aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nutartys yra teismui prieinamos naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, todėl šie įrodymai į bylą neprijngiami.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Be kita ko, teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalis turi teisę teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat teikti prašymą jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-330/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-370/2019).
8. Atsakovės nemokumo administratorius, teikdamas atskirąjį skundą, nurodo, kad nėra net pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugoms priemonėms taikyti, t. y. atsakovei iškėlus bankroto bylą ieškinys tapo preliminariai nepagrįstas, nes vadovaujantis JANĮ vienintelė galima šios civilinės bylos baigtis yra konstatavimas, kad ieškovė turi į atsakovę 55 000 Eur reikalavimo teisę, kurią turi reikšti atsakovės bankroto byloje. Atsakovės vertinimu, preliminariosios sutarties pripažinimas pagrindine, iškėlus atsakovei bankroto bylą, tampa neįmanomu.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio preliminarus pagrįstumas buvo pripažintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir nesudaro apeliacijos objekto. Be to, tai, ar ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra tinkamas ir ar bankroto bylos iškėlimas atsakovei kaip nors keičia ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo tinkamumą, bus sprendžiama išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į nurodytas priežastis, atmestini atsakovės argumentai dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) nepagrįstumo.
10. Kaip minėta, antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vertinant tai, ar nesiėmus papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti rizika ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, būtina atsižvelgti į susiklosčiusios situacijos specifiką. Pažymėtina, kad atsakovės administratoriaus elgesys sudaro prielaidas abejoti administratoriaus sąžiningumu, t. y. administratorius, nepaisydamas to, kad 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovei buvo uždrausta sudaryti bet kokius sandorius dėl ginčo turto apsunkinimo, įskaitant ir nuomos, reikalavo ieškovės sudaryti nuomos sutartį, mokėti nuomą už naudojimąsi ginčo turtu. Atsakovei atsisakius tenkinti nepagrįstą administratoriaus reikalavimą, administratorius nusprendė savo iniciatyva sudaryti kliūtis ieškovei naudotis ginčo turtu pakeičiant buto spyną. Toks administratoriaus elgesys patvirtina, kad yra kilusi grėsmė teismo sprendimo vykdymui – ieškovei nuosavybės teisę pripažinus retrospektyviai nuo 2017 m. liepos 4 d. ir iki ieškinio išnagrinėjimo dienos nesudarius ieškovei galimybės šiuo turtu be trukdymo naudotis, būtų iš esmės neužtikrinta ieškovės nuosavybės teisė. Atkreiptinas dėmesys, kad į nuosavybės teisės turinį įeina ir daikto naudojimo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis), o tai savo ruožtu reiškia, kad išimtiniais atvejais bylose dėl nuosavybės teisės pripažinimo, kai nuosavybės teisę prašoma pripažinti retrospektyviai, ieškinio reikalavimams užtikrinti gali būti prašoma užtikrinti nuosavybės teisę, leidžiant naudotis ginčo turtu.
11. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė yra faktinė ginčo turto valdytoja, kuri siekia, kad būtų pripažinta jos nuosavybės teisė į ginčo turtą. Pažymėtina, kad susiklosčius tokiai situacijai, kai ieškovė galimai už ginčo turtą jau yra sumokėjusi, be to, šiuo turtu faktiškai naudojasi, yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl status quo (esamos padėties) išsaugojimo iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
12. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė iš esmės nedaro jokios neigiamos įtakos atsakovės teisėms, jų, priešingai nei teigia atsakovė, nesuvaržo, taip pat nepažeidžia atsakovės kreditorių interesų. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 8 d. nutartimi, atsakovei buvo uždrausta sudaryti sandorius dėl ginčo turto apsunkinimo (įskaitant ir nuomos). Vadinasi, atsakovė bet kokiu atveju negalėtų šio turto nuomoti ir tokiu būdu tenkinti kreditorių interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės administratoriaus argumentai dėl kreditorių interesų pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti.
13. Ieškovės atskirajame skunde nurodytas argumentas dėl to, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl 2020 m. balandžio 8 d. ieškovės prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui, kai mano, kad tai yra būtina. Vadinasi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar apie gauto prašymo nagrinėjimą pranešti atsakovui, ar ne, o naudojimasis šia teise savaime nelemia priimamos nutarties neteisėtumo bei nesudaro pagrindo priimtą nutartį naikinti.
Dėl procesinės bylos baigties
14. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti, vadovaujantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Agnė Tikniūtė