Civilinė byla Nr.2S-424-555/2011

                                                                 Pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 110.1;110.5;114.11;122.4(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 25 d.

Kaunas

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Alsantė“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės..

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Silberauto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Alsantė“  dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 15 157,81 Lt skolos, 1 038,31 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ar pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis,  kadangi pagal ieškovo turimą informaciją atsakovui turtines pretenzijas yra pareiškę daug kreditorių, todėl ieškovas nurodė, gali būti sudėtinga pasiekti, jog būtų įvykdytas ieškovui palankus teismo sprendimas vien tuo pagrindu, kad nebebus atsakovo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą. 

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi prašymą tenkino, areštavo atsakovui UAB „Alsantė" priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo neužtenkant ir kilnojamąjį turtą, nepakankant materialaus turto - pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ne didesnei nei pareikšto reikalavimo suma, t.y. 16 196,12 Lt, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu ir piniginėmis lėšomis disponuoti; areštavus pinigines lėšas, leido atsakovui UAB „Alsantė“ iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą reikalavimą, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, atlikti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus dėl atsakovo turimų turtinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams bei jam taikyto turto arešto masto, laikė, kad prašoma priteisti suma atsakovui yra didelė ir vien ši aplinkybė gali apsunkinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Teismo vertinimu, atsakovo veikla nėra stabili, įmonė turi finansinių sunkumų, todėl pripažino, kad yra grėsmės, jog priėmus teismo sprendimą atsakovo finansiniai rodikliai bus žymiai blogesni ir įmonė negalės įvykdyti savo prievolės.          Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovui, kadangi pripažino, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarytų jų taikymą neįmanomą

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Alsantė“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį. Mano, jog teismas be pagrindo nagrinėjo  laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atsakovui nepranešęs, kadangi įstatymo leidėjas imperatyviai nustatė teismo pareigą informuoti atsakovą apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.  Nurodo, kad teismas  taip pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam ir pateikti atsikirtimus į ieškovo pateiktą prašymą. Apelianto nuomone, teismas, konstatuodamas, kad reikalavimo suma yra didelė, neturėjo jokių duomenų apie atsakovo nuosavybės teise turimą turtą, todėl nepagrįstai taikė atsakovo turto areštą, kas lems atsakovo tiesioginius nuostolius.  Taip pat nurodo, jog nebuvo jokio  pagrindo taikyti atsakovo piniginių lėšų areštą, nes areštavus pinigines lėšas atsakovo veikla taptų neįmanoma bei nevykdomi įsipareigojimai kreditoriams.

Atskirasis skundas netenkintinas.

LR CPK 144 straipsnis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios normos pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, sprendžia, ar teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma  laikytina pakankamu būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos pagrindu.

Nagrinėjamu atveju teismas vieną iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje nurodė didelę reikalavimo sumą.  Su šiuo teismo argumentu apeliantas nesutinka. Nurodo, jog  teismas neturėjo pagrindo daryti tokią išvadą, nes byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo nuosavybės teise turimą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalaujamos priteisti sumos dydis gali būti pripažįstamas kaip rimtas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgus į tai, ar reikalaujama priteisti suma laikytina didele įvertinus atsakovo ne turimą turtą, bet finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertino aplinkybę, jog atsakovui turtines pretenzijas yra pareiškę keletas kreditorių, ką įrodo ieškovo pateikti pažymėjimai apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre, ir  darė išvadą, jog atsakovas UAB „Alsantė“ turi finansinių sunkumų, kas sudaro  objektyvią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kolegijos vertinimu, atsakovas pateikdamas tik įmonės 2009-03-31 balanso duomenis ir akcentuodamas tik įmonės turimo turto vertę nepagrindė įmonės realios finansinės padėties ir nepaneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo argumentais, duomenų, jog pareikšto ieškinio suma jo atžvilgiu laikytina nedidele ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas, su atskiruoju skundu teismui jokių duomenų nepateikė, todėl objektyvių prielaidų manyti, jog atsakovas būtų pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, nėra.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką areštas atsakovo piniginėms lėšoms gali būti taikomas tik tokiu atveju, jeigu atsakovas neturi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Antstoliui pavedus surasti ir aprašyti atsakovo turtą (CPK 148 straipsnio 4 dalis) bei nustačius, jog jo nėra arba nepakanka užtikrinti ieškovo ieškiniu pareikštus reikalavimus, būsimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui tikslinga taikyti ir atsakovo piniginių lėšų areštą byloje. Lėšų areštas gali sukelti tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus proceso šaliai, tačiau toks teisių ribojimas iš esmės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog piniginių lėšų areštas paralyžiuos atsakovo veiklą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, jog areštas piniginėms lėšoms taikytinas tik nesant pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto,  todėl teisėjų kolegija pažymi, kad vykdant antstoliui teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik pasitvirtinus aplinkybėms, jog atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arba jo nepakanka arešto sumai, areštas gali būti nukreipiamas į pinigines lėšas (jų dalį).

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo nepranešęs atsakovui. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, nepranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutarties (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkintinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, kolegija

n u t a r ė :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                            Egidijus Tamašauskas

Kolegijos teisėjai                                                                                  Ramūnas Mitkus

                                                                                                            Arūnas Rudzinskas