Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-260-459/2015
Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-07648-2014-3)
Procesinio sprendimo kategorijos
52.3; 37; 78.2.1; 121.18; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugsėjo 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Klaipėdos monolitas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės RUAB „Vėtrūna“ ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos monolitas“, trečiajam asmeniui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinę pareigą,
n u s t a t ė :
ieškovė RUAB „Vėtrūna“ pateikė ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos monolitas“: prašė įpareigoti atsakovę per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išrašyti ir pateikti ieškovei teisės aktų reikalavimus atitinkančią PVM sąskaitą - faktūrą 695001,41 Lt sumai už 2013 m. vasario mėn. atliktus statybos rangos darbus. Nurodė, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, paskelbusi viešą konkursą, sudarė statybos rangos sutartį (krantinių statybos darbams atlikti) su ieškove UAB „Vėtrūna“, jungtinės veiklos pagrindu veikiančia su SIA „BGS“. Ieškovė statybos rangos darbams atlikti pasitelkė subrangovę, ir 2012-10-23 UAB „Vėtrūna“ bei atsakovė UAB „Klaipėdos monolitas“ sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią darbų rezultatas turėjo būti perduotas ieškovei, o atsakovė, perdavusi darbus, turėjo pateikti ieškovei PVM sąskaitas - faktūras už atliktus darbus. 2012-10-24 ieškovė su atsakove sudarė būsimo reikalavimo perleidimo sutartį, kurioje susitarta, jog atsakovė UAB „Klaipėdos monolitas“ (subrangovė) vykdys statybos darbus pagal trečiojo asmens (užsakovės) VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir ieškovės (generalinės rangovės) UAB „Vėtrūna“ statybos rangos sutartį. Susitarta, jog atliktų bei priimtų darbų pagrindu užsakovė atsiskaitys su UAB „Klaipėdos monolitas“. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atsakovė perdavė ieškovei darbų rezultatą, pateikė PVM sąskaitas - faktūras. Ieškovė darbų rezultatą perdavė trečiajam asmeniui, išrašė sąskaitas - faktūras ir sumokėjo pridėtinės vertės mokestį valstybei. 2013 m. sausio ir vasario mėn. atsakovė ieškovei perdavė darbų rezultatą, tačiau PVM sąskaitą - faktūrą išrašė tik už sausio mėnesį. Ieškovė darbų rezultatą perdavė trečiajam asmeniui, išrašė sąskaitas - faktūras už abu mėnesius, sumokėjo pridėtinės vertės mokestį, trečiasis asmuo su atsakove jau atsiskaitė. Ieškovė visas atsakovės išrašytas sąskaitas įtraukė į PVM ataskaitą. Atsakovei vengiant išrašyti sąskaitą - faktūrą už 2013 m. atliktus darbus, ieškovė negali jos įtraukti į ataskaitą ir pasinaudoti teise susigrąžinti valstybei sumokėtą pridėtinės vertės mokestį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-24 sprendimu tenkino ieškinį: įpareigojo atsakovę UAB „Klaipėdos monolitas“ per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išrašyti ir pateikti ieškovei RUAB „Vėtrūna“ PVM sąskaitą - faktūrą 695001,41 Lt sumai už statybos rangos darbus, atliktus 2013 m. vasario mėn. Nurodė, jog VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į buhalterinę apskaitą įtraukė ieškovės RUAB „Vėtrūna“ 2013-02-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VET7713 (b. l. 172) ir UAB „Klaipėdos monolitas“ už 2013 m. vasario mėn. atliktus darbus sumokėjo 2012-10-24 Būsimo reikalavimo perleidimo sutarties bei 2013-02-28 atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto, sudaryto tarp ieškovės ir trečiojo asmens, pagrindu (b. l. 161), bet ne, kaip nurodo atsakovė, atsakovės 2013-04-29 išrašytos PVM sąskaitos - faktūros Nr. 1726 pagrindu. Tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog tarp šalių ginčo dėl apmokėjimo už 2013 m. vasario mėn. atliktus darbus nėra: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už šiuos darbus sumokėjo tiesiogiai atsakovei UAB „Klaipėdos monolitas“ pagal ieškovės RUAB „Vėtrūna“ 2013-02-28 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. VET7713. Teismas konstatavo, kad ieškovei RUAB „Vėtrūna“ 2013 m. vasario mėn. iš atsakovės UAB „Klaipėdos monolitas“ priėmus atliktus statybos rangos darbus, jai atsirado pareiga apskaičiuoti PVM (PVM įstatymo 14 str. 2 d.) ir jį sumokėti. Atsakovei nevykdant PVM įstatyme 79 str. 1 d. įtvirtintos pareigos įvykusį paslaugų teikimą įforminti PVM sąskaita - faktūra, ieškovė negali realizuoti PVM įstatyme numatytos teisės į PVM ataskaitą įtraukti (susigrąžinti) valstybei sumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį tenkino.
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-24 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog iš byloje esančio Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-09 dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 matyti, kad RUAB „Vėtrūna“ reikalavimas priteisti jai pinigines sumas už darbus, kuriuos 2013 m. vasario mėn. atliko UAB „Klaipėdos monolitas“, yra atmestas. Taigi ieškovė neturėjo teisės pateikti užsakovui PVM sąskaitos - faktūros Nr. VET7713. Be to, atsakovė mano, kad ieškovės teisė išrašyti ir pateikti PVM sąskaitą – faktūrą pasibaigė 2012-10-24 reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus atsakovei reikalavimo teisę į užsakovę ir atsiradus atidedamajai sąlygai – priėmus tinkamai atliktus darbus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nebuvo sudaryta jokių sandorių, pagal kuriuos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija būtų įgijusi pareigą atliktus darbus ir PVM sąskaitas – faktūras priimti tiesiogiai iš apeliantės. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pareiga sumokėti pinigus atsakovei kilo iš įstatymo, o ne iš 2012-10-24 būsimo reikalavimo perleidimo sutarties. Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-09 daliniame sprendime nurodyta, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija privalo sumokėti atsakovei, tačiau ne dėl to, kad atsakovė perdavė darbus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o dėl to, kad atsakovė yra įgijusi reikalavimo teisę pagal 2014-10-24 būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Tai reiškia, kad atsakovė privalo įvykdyti visas Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme ir 2012-10-23 subrangos sutartyje numatytas pareigas: įforminti darbų perdavimą aktu ir išrašyti ieškovei, kaip paslaugų/darbų gavėjai, PVM sąskaitą – faktūrą. Atsakovė darbų rezultato perdavimą įformino 2013 metų vasario mėnesį atliktų darbų aktu, pagal kurį ieškovė darbus priėmė, tačiau be jokio teisėto pagrindo atsisako išrašyti PVM sąskaitą – faktūrą. Ieškovė taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai neturi jokios reikšmės šiam ginčui: nėra ginčo dėl to, kas ir kam suteikė paslaugas/darbus, o būtent ši aplinkybė lemia atsakovės pareigą išrašyti ir pateikti ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2012-08-21 tarp ieškovės UAB „Vėtrūna“ ir trečiojo asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos buvo sudaryta statybos rangos sutartis krantinės statybos darbams atlikti. Ieškovė RUAB „Vėtrūna“ statybos rangos darbams atlikti pasitelkė subrangovę UAB „Klaipėdos monolitas“, subrangos sutartis sudaryta 2012-10-23 (tomas I, b. l. 11-23). Subrangos sutartyje šalys susitarė dėl mokėjimo būdo bei terminų. Sutarties 11.1.4 punkte numatyta, kad mokėjimus pagal šią sutartį subrangovui tiesiogiai atlieka užsakovas (VĮ Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija). Genrangovas (UAB „Vėtrūna“) pasirašytą subrangovo (UAB „Klaipėdos monolitas“) PVM sąskaitą - faktūrą per tris dienas po jos pasirašymo perduoda užsakovui (VĮ Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcijai). Sutarties 11.1.1. punkte numatyta, kad subrangovas (UAB „Klaipėdos monolitas“) iki kiekvieno mėnesio 25 dienos pateikia genrangovui (UAB „Vėtrūna“) sąskaitas - faktūras už per mėnesį atliktą ir priimtą darbų dalį. Darbų priėmimas ir perdavimas vyksta tarp genrangovo (UAB „Vėtrūna“) ir subrangovo (UAB „Klaipėdos monolitas“) (sutarties 9 p.). Kitą dieną, t. y. 2012-10-24 šalys pasirašė būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurioje numatė, jog už pagal subrangos sutartį atliktus statybos darbus subrangovei UAB „Klaipėdos monolitas“ mokės ne generalinė rangovė UAB „Vėtrūna“, bet tiesiogiai VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (tomas I, b. l. 34-36). Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punkte šalys sutarė, kad naujasis kreditorius (UAB „Klaipėdos monolitas“) už perimtas būsimas reikalavimo teises privalo atsiskaityti su kreditoriumi (UAB „Vėtrūna“) prieš realizuodamas būsimą reikalavimo teisę į skolininkę (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją) sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atliktais darbais viso perleisto reikalavimo ar jo dalies apimčiai. Pagal reikalavimo perleidimo sutarties 3.1.2 punktą kreditorius turi teisę realizuoti kiekvieną būsimo reikalavimo teisės į skolininką dalį tik po to, kai tinkamai atlieka darbus pagal subrangos sutartį ir šiuos darbus kreditorius priima subrangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka už ne mažesnę sumą nei būsimo reikalavimo teisės į skolininką dalis.
2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. bei 2013 m. sausio mėn. atsakovė perdavė ieškovei atliktus darbus (tomas I, b. l. 38-41; 43-46; 76-78), pateikė PVM sąskaitas - faktūras (b. l. 37, 42, 75). Ieškovė iš atsakovės priimtus darbus perdavė trečiajam asmeniui (tomas I, b. l. 48-60; 62-74; 83-94) ir išrašė PVM sąskaitas - faktūras (b. l. 47, 61, 82). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog vykdant sutartis, tarp šalių susiklostė būtent tokia darbų perdavimo ir sąskaitų išrašymo praktika. 2013 m. vasario mėn. atliktus statybos darbus atsakovė perdavė ieškovei, o ši juos perdavė trečiajam asmeniui ir išrašė jam PVM sąskaitą- faktūrą Nr. VET7713 (tomas I, b. l. 79-81, 96-109). Šalys šių faktų neginčija, ginčo dėl darbų perdavimo nėra. Atsakovė ieškovei PVM sąskaitos – faktūros už 2013 metų vasario mėnesį perduotus darbus neišrašė: nurodė, jog išrašys ją tiesiogiai VĮ Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai, nes turi teisę reikalauti, kad direkcija tiesiogiai sumokėtų už atliktus darbus. 2013-04-29 raštu UAB „Klaipėdos monolitas“ informavo direkciją, jog pagal reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Vėtrūna“ perleido UAB „Klaipėdos monolitas“ reikalavimo teisę direkcijai, todėl UAB „Klaipėdos monolitas“ siunčia direkcijai išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už 2013 sausio ir vasario mėnesius. Prie rašto pridėtos PVM sąskaitos – faktūros Nr. MON 1725 ir MON1726, išrašytos 2013-04-29. Iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2014-08-22 rašto matyti, jog direkcija nepriėmė iš UAB „Klaipėdos monolitas“ ir neįtraukė į buhalterinę įmonės apskaitą UAB „Klaipėdos monolitas“ išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų Nr. MON 1725 ir MON1726 – į apskaitą įtraukta RUAB „Vėtrūna“ 2013-02-28 PVM sąskaita – faktūra Nr. VET7713.
Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnį prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita - faktūra, kuria įforminamas šis paslaugų teikimas. Kai už teikiamą paslaugą PVM sąskaita - faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: kai paslauga suteikiama arba kai gaunamas atlygis už suteiktą paslaugą (PVMĮ 14 str. 2 d.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog remiantis įstatymo nuostatomis ieškovė, perdavimo - priėmimo aktu priėmusi iš atsakovės 2013 m. vasario mėn. atliktus darbus ir priėmimo – perdavimo aktu perdavusi juos direkcijai, įgijo pareigą už šias paslaugas apskaičiuoti PVM. Tuo labiau, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia darbų perdavimo ir jų apmokėjimo praktika, kai atsakovė perduodavo darbus ieškovei, o ši – direkcijai ir išrašydavo atitinkamas sąskaitas – faktūras vienai kitai. Šiuo atveju susiklosto tokia faktinė situacija: ieškovė 2013 m. vasario mėnesį atliktus darbus pagal nusistovėjusią praktiką ir sutarties nuostatas perdavusi direkcijai bei išrašiusi direkcijai PVM sąskaitą – faktūrą, o atsakovei sąskaitos ieškovei neišrašius, ieškovė netenka galimybės susigrąžinti valstybei sumokėtą pridėtinės vertės mokestį.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog ieškovės teisė išrašyti ir pateikti PVM sąskaitą – faktūrą pasibaigė 2012-10-24 reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus atsakovei reikalavimo teisę į užsakovę ir atsiradus atidedamajai sąlygai – priėmus tinkamai atliktus darbus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartis užtikrino atsakovei teisę apmokėjimą už atliktus darbus gauti tiesiogiai iš užsakovo, tačiau sutartis nepaneigia atsakovės pareigos išrašyti PVM sąskaitą - faktūrą už suteiktas paslaugas tam juridiniam asmeniui, kuriam jos buvo suteiktos ir perduotos, t. y. ieškovei. Būsimo reikalavimo perleidimo sutartis tarp šalių tik suteikė teisę atsakovei gauti apmokėjimą už darbus tiesiogiai iš užsakovo. Tai buvo patvirtinta ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-09 daliniame sprendime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pasisakė, jog subrangos sutarties 11.1.4 punkte numatyta mokėjimo tvarka, kaip ir visa subrangos sutartis, nėra nuginčyta. Kaip jau minėta, 11.1.4 punkte buvo numatyta, jog mokėjimus pagal sutartį subrangovui tiesiogiai atlieka užsakovas (VĮ Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija). Genrangovas (UAB „Vėtrūna“) pasirašytą subrangovo (UAB „Klaipėdos monolitas“) PVM sąskaitą - faktūrą per tris dienas po jos pasirašymo perduoda užsakovui (VĮ Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcijai). Darytina išvada, jog reikalavimo perleidimo sutartis nepakeitė statybos subrangos sutarties, kurioje šalys aiškiai susitarė, jog atsakovė atliktus darbus perduoda ieškovei, o ieškovė – užsakovui.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į buhalterinę apskaitą įtraukė ieškovės RUAB „Vėtrūna“ 2013-02-28 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. VET7713 (b. l. 172), už 2013 n. vasario mėnesio darbus direkcija sumokėjo tiesiogiai atsakovei UAB „Klaipėdos monolitas“. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalį PVM sąskaita – faktūra turi būti išrašyta nedelsiant pateikus prekes ar suteikus paslaugas; pagal 64 straipsnį - pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą – faktūrą. Atsakovei perdavus ieškovei darbus ir neišrašius sąskaitos, ieškovė negali realizuoti PVM įstatyme numatytos teisės į PVM ataskaitą įtraukti (susigrąžinti) valstybei sumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo, tarp šalių pasirašytų sutarčių nuostatas ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog UAB „Klaipėdos monolitas“, perdavusi ieškovei RUAB „Vėtrūna“ darbus, o šiai juos priėmus, turėjo išrašyti ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2014-10-24 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Raimonda Andrulienė
Kolegijos teisėjos Jolanta Gailevičienė
Alona Romanovienė