Civilinė byla Nr. e2S-1547-1012/2026

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06028-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4; 3.1.14.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technobaltic“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ kreipėsi su ieškiniu atsakovei UAB „Technobaltic“, prašydama priteisti iš atsakovės 3 102,60 Eur skolą, 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms, 10,15 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad su ieškove atsiskaitė.

3.       Ieškovė 2026 m. vasario 5 d. pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, kuriame nurodoma, kad ieškovė atsisako pareikšto ieškinio, prašo priteisti iš atsakovės ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio ir 847 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad atsakovė turėjo sumokėti skolą iki 2025 m. gruodžio 11 d. 12 val. Nesulaukusi mokėjimo, ieškovė kreipėsi į advokatę ir pateikė ieškinį teismui. Atsakovė apie atliktą mokėjimą neinformavo, o atsakovės 2025 m. gruodžio 11 d. 14:05 val. mokėjimas pasiekė ieškovę po kreipimosi į teismą 2025 m. gruodžio 12 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo. Taip pat grąžino ieškovei 53,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

5.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės kreipimasis į teismą šioje byloje iš esmės buvo nulemtas atsakovės elgesio, t. y. nesąžiningi veiksmai (sąskaitų neapmokėjimas laiku) lėmė, kad ieškovė kreipėsi į advokatę dėl ieškinio parengimo ir, parengus ieškinį, kreipėsi į teismą. Tačiau, vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ir inicijuojant patį bylos procesą, sprendė, kad atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės kreipimasis į teismą buvo skubotas (negavusi mokėjimo iki 12 val., ieškovė jau 13:25 val. kreipėsi į advokatę dėl ieškinio parengimo), todėl ieškinys pateiktas neturint galimybės įsitikinti, ar mokėjimas nėra atliktas (mokėjimas atliktas 14:05 val., šį faktą ieškovė sužinojo/ patikrino tik kitą darbo dieną). Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė buvo įpareigota apie įvykdytą prievolę informuoti ieškovę. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė, inicijuodama bylos procesą, esant įvykdytai prievolei, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl skuboto kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo pasekmės – su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos – tenka ieškovei.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl 847 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Atsakovei prievolių apmokėti ieškovės sąskaitas už atliktus pervežimus terminai suėjo atitinkamai 2025 m. spalio 23 d., 2025 m. spalio 31 d., 2025 m. lapkričio 2 d., 2025 m. lapkričio 12 d. ir 2025 m. lapkričio 20 d. Tačiau atsakovė nebuvo sąžininga ir nors gavo paslaugas ir jokių pretenzijų ieškovei dėl jų nereiškė, tačiau savo prievolių ieškovei laiku neįvykdė. Tuo tarpu ieškovė, siekdama atgauti užmokestį už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas eikvojo savo darbuotojų laiką ir siekdama taikaus ginčo sprendimo, siuntė atsakovei priminimus apie susidariusias skolas.

6.2.                      Ieškovė, dėdama maksimalias pastangas ir siekdama visais jai įmanomais būdais taikaus ginčo sprendimo, 2025 m. gruodžio 10 d. dar kartą pateikė atsakovei priminimą dėl skolos sumokėjimo, kuriame dar kartą paragino atsakovę sumokėti skolą nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 11 d. 12 val. ir dar kartą nurodė informuoti, jei įsiskolinimas padengtas.

6.3.                      Nesulaukusi atsakovės atsakymo, ieškovė, gindama savo pažeistas teises, 2025 m. gruodžio 11 d. 13:25 val. kreipėsi į advokatę dėl ieškinio parengimo. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2025 m. gruodžio 11 d., o atsakovės 2025 m. gruodžio 11 d. atliktas mokėjimas ieškovę pasiekė tik 2025 m. gruodžio 12 d., t. y. jau po to, kai buvo kreiptasi su ieškiniu į teismą.

6.4.                      Ieškovės kreipimasis į advokatą dėl ieškinio parengimo ir kreipimasis į teismą su ieškiniu buvo nulemtas išimtinai atsakovės pasyvumo ir nesąžiningo elgesio.

6.5.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai iškėlė nesąžiningo skolininko, t. y. atsakovės, interesus aukščiau už sąžiningai ir teisėtai besielgusios ieškovės interesus ir tokiu būdu nubaudė sąžiningai ir teisėtai besielgusią ieškovę, nepriteisdamas jos dėl atsakovės kaltės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

7.       Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties dalies, kuria nutraukus bylą nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovei iš atsakovės nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės

11.       Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai iš atsakovės. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog kreipimasis į advokatą dėl ieškinio parengimo ir kreipimasis į teismą su ieškiniu buvo nulemtas išimtinai atsakovės pasyvumo ir nesąžiningo elgesio. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai iškėlė nesąžiningo skolininko, t. y. atsakovės, interesus aukščiau už sąžiningai ir teisėtai besielgusios ieškovės interesus.

12.       Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

14.       Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsisakė ieškinio, yra svarbu nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. ar ieškinio atsisakymas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).

15.       Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, taip pat įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovės reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovei pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

16.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė atsakovei nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. iki 2025 m. spalio 21 d. išrašė 8 sąskaitas faktūras, kurių kiekvienos apmokėjimo terminas 30 dienų. Paskutinės išrašytos sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2025 m. lapkričio 20 d. Dėl šių išrašytų sąskaitų susidariusios 3 947,18 Eur skolos pagrindu ieškovė 2025 m. lapkričio 28 d. išsiuntė atsakovei el. paštu pretenziją, kuria prašė apmokėti susidariusią skolą per 2 darbo dienas. Taip pat nurodė, jog jei jau atliktas mokėjimas, apie tai informuoti ieškovę. 2025 m. gruodžio 10 d. ieškovė el. laišku išsiuntė paskutinį priminimą prieš pradedant skolos išieškojimą, kuriuo atsakovei buvo nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 11 d. 12 val. atlikti mokėjimą už pradelstas sąskaitas faktūras. Pakartotinai nurodė, jog jei jau atliktas mokėjimas, apie tai informuoti ieškovę (CBP-9554). Byloje nėra duomenų, jog atsakovė į nurodytus el. laiškus būtų atsakiusi. Nesulaukusi mokėjimo, ieškovė 2025 m. gruodžio 11 d. 13:25 val. elektroniniu laišku kreipėsi į advokatę dėl ieškinio parengimo. 2025 m. gruodžio 11 d. 14:05 val. atsakovė apmokėjo pagrindinę skolą (DOK-19591). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis ieškinys teismui pateiktas 2025 m. gruodžio 12 d. 00:03 val. 2026 m. vasario 5 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo bei prašė priteisti iš atsakovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-19591). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovės pareiškimą tenkino, civilinę bylą nutraukė, tačiau netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės kreipimasis į teismą buvo skubotas, kai ieškinys pateiktas neturint galimybės įsitikinti, ar mokėjimas nėra atliktas.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms pritaria iš dalies.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino ieškovės elgesį konstatuodamas, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė jau po to, kai atsakovė buvo apmokėjusi pagrindinę skolą. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė mokėjimą atliko 2025 m. gruodžio 11 d. 14:05 val., o ieškinys teismui buvo pateiktas 2025 m. gruodžio 12 d. 00:03 val., t. y. praėjus beveik 10 valandų nuo skolos apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai laikytina, jog ieškovė, prieš faktiškai pateikdama ieškinį teismui, veikdama pakankamai rūpestingai, turėjo galimybę ir pakankamai laiko patikrinti, ar mokėjimas po šio termino vis dėlto nebuvo atliktas, ir, tai nustačiusi, informuoti advokatę, jog ieškinio pateikimo poreikis yra išnykęs. Tai būtų užkirtę kelią bylinėjimosi išlaidų atsiradimui arba bent jau jas sumažinę. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė neturėjo objektyvios galimybės apie atsakovės atliktą mokėjimą sužinoti dar 2025 m. gruodžio 11 d. (pvz., bankinio pervedimo įskaitymo laikas į ieškovės banko sąskaitą), o ne 2025 m. gruodžio 12 d. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kas galėjo nulemti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą.

19.       Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje iš esmės nevertino atsakovės elgesio ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo kontekste. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo, jog atsakovė laiku neapmokėjo jai pateiktų sąskaitų faktūrų, kurių paskutinės apmokėjimo terminas buvo suėjęs dar 2025 m. lapkričio 20 d., nereagavo į ieškovės 2025 m. lapkričio 28 d. priminimą, taip pat neatsakė į 2025 m. gruodžio 10 d. paskutinį priminimą prieš pradedant skolos išieškojimą teisminiu keliu. Nors atsakovė apmokėjo skolą iki ieškinio pateikimo teismui momento, tačiau tai buvo atlikta tik pasibaigus ieškovės nustatytam galutiniam terminui ir jau po to, kai ieškovė 2025 m. gruodžio 11 d. 13:25 val. kreipėsi į advokatę dėl ieškinio parengimo. Be to, nors ieškovė tiek 2025 m. lapkričio 28 d. priminime, tiek 2025 m. gruodžio 10 d. paskutiniame priminime buvo aiškiai nurodžiusi, kad, atlikus mokėjimą, apie tai būtina ją informuoti, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė apie 2025 m. gruodžio 11 d. 14:05 val. atliktą mokėjimą ieškovei būtų pranešusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ilgalaikis pasyvus atsakovės elgesys, kai atsakovė nekomunikavo su ieškove, neapmokėjo sąskaitų bei nepranešė apie atliktą mokėjimą, taip pat suponuoja netinkamą jos elgesį, kuris turėjo įtakos ieškovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms.

20.       Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimą nagrinėjamu atveju lėmė abiejų šalių elgesys. Viena vertus, atsakovė, ilgą laiką nevykdydama prievolės, nereaguodama į ieškovės raginimus, skolą apmokėjo tik po galutinio termino pasibaigimo ir apie tai ieškovės neinformavo ieškovės, nors buvo aiškiai prašyta tai padaryti. Tokiu elgesiu atsakovė sudarė pagrindą ieškovei kreiptis dėl teisinės pagalbos ir pradėti rengti procesinius dokumentus. Kita vertus, ieškovė, iki ieškinio pateikimo teismui turėdama pakankamą laiko tarpą įsitikinti, ar mokėjimas po nustatyto termino nebuvo vis dėlto atliktas, to nepadarė, todėl ieškinys buvo pateiktas jau po pagrindinės skolos apmokėjimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nepriteisti ieškovei visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepagrįstai šių išlaidų priteisimo klausimą išsprendė atsakovės naudai. Įvertinus abiejų šalių elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka pusės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 423,50 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

21.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), dėl to nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Ieškovės atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties dalis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteistina 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovės atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą iš dalies, nutarties rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstant taip:

„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technobaltic“, juridinio asmens kodas 302612508, 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                   Asta Jakutytė-Sungailienė