Civilinė byla Nr. e2-9621-1030/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06051-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.1; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,
sekretoriaujant Agnei Butkutei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simis“ atstovams direktoriui R. L. ir advokatui Rimvydui Kairiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Simis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3 185,56 Eur skolos, 231,91 Eur delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas: 115 Eur žyminio mokesčio ir 927,71 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Ieškinyje nurodoma, kad 2012 m. balandžio 25 d. ieškovė (nuomotojas) UAB „Simis“, atstovaujama bendrovės direktoriaus R. L. ir atsakovė (nuomininkas) UAB „Inkomsta“, atstovaujama direktoriaus P. Č., sudarė klojinių/pastolių nuomos sutartį. Pagal nuomos sutarties 3.1 punktą už klojimų nuomą nuomininkas atitinkamame sutarties Priede nustatytą nuomos mokestį moka pagal nuomotojo pateikiamas PVM sąskaitas – faktūras. Šios sutarties 3.4 punkte šalys nusimatė, kad nuomininkas privalo nuomos mokestį sumokėti per dvidešimt dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Nuomotojas turi teisę išieškoti iš nuomininko šia sutartimi nustatytus delspinigius, jei apmokėjimas bus uždelstas.
Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio l d. iki 2019 m. liepos 31d. vykdydama 2012 m. balandžio 25 d. klojinių/pastolių nuomos sutartį išnuomojo atsakovei klojinius/pastolius. Atsižvelgiant į tai ieškovė 2017 m. gegužės 31 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą SIM08308 – 1 481,27 Eur sumai; 2017 m. gegužės 31 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą SIM08391-10,53 Eur sumai; 2017 m. birželio 21 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą 08475 - 683,38 Eur sumai; 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą SIM09094 - 76,28 Eur sumai; 2017 m. rugsėjo 29 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą SIM09434 - 377,46 Eur sumai; 2018 m. sausio 12 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą SIM10307 - 42,35 Eur sumai; 2018 m. birželio 29 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą SIM11628 – 461,08 Eur sumai; 2018 m. liepos 19 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą SIM11720 - 42,11 Eur sumai; 2018 m. rugpjūčio 31 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą SIM12220- 42,11 Eur sumai; 2018 m. rugsėjo 21 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą SIM12339 – 42,11 Eur sumai; 2018 m. rugsėjo 28 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą SIM12451 – 352 Eur sumai; 2018 m. spalio 31 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą SIM12752 – 31,35 Eur sumai; 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą SIM13135- 64,83 Eur sumai. Iš nurodytų sąskaitų atsakovė apmokėjo 1 499,16 Eur. Atsakovė visų pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų pagal Nuomos sutarties 3.4 punktą neapmokėjo ir liko ieškovei skolinga 3 185,56 Eur.
Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad 0,04 procentų delspinigiai yra numatyti ir rašomi standartinėse sutartyse, kuri yra pasirašoma šalių. Prašoma priteisti 0,04 procentų delspinigių suma nėra didelė ir atitinka protingumo kriterijus, todėl pagrindo jų sumažinti nėra. Be to pažymi, kad pati atsakovė geranoriškai nevykdo sutarties.
Atsakovė atsiliepimu su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, tik nesutinka su ieškinio dalimi dėl delspinigių priteisimo, bei prašo ieškinį tenkinti iš dalies, atmesti ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo už ne pagal sutartį suteiktas paslaugas/prekes, o reikalavimą dėl netesybų priteisimo už pagal sutartį suteiktas paslaugas tenkinti iš dalies, sumažinti netesybas iki protingų 0,02 proc. dydžio netesybų už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant už paskutines pradelstas 180 dienų. Nurodo, kad tarp šalių pasirašytoje sutartyje numatyti ir ieškovo skaičiuojami delspinigiai yra neprotingai dideli. Be to teigiama, kad ne visos PVM sąskaitos – faktūros yra išrašytos pagal 2012 m. balandžio 25 d. klojinių/pastolių nuomos sutartį, todėl už ne pagal sutartį suteiktas paslaugas/prekes 0,04 procentų delspinigių skaičiuoti nėra teisinio pagrindo.
Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimą atsakovei pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimo nepateikta.
Atsižvelgiant į tai, kad apie bylą atsakovei pranešta tinkamai teismas nutaria bylą nagrinėti iš esmės atsakovei nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl skolos priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė atsakovei yra pateikusi apmokėjimui 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 08308 – 1 481,27 Eur sumai; 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 08391 – 10,53 Eur sumai; 2017 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 08475 – 683,38 Eur sumai; 2017 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 09094 – 76,28 Eur sumai; 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 09434 – 377,46 Eur sumai; 2018 m. sausio 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 10307 – 42,35 Eur sumai; 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 11628 – 461,08 Eur sumai; 2018 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 11720 –42,11 Eur sumai; 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 12220 – 42,11 Eur sumai; 2018 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 12339 – 42,11 Eur sumai; 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 12451 – 352 Eur sumai; 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 12752 – 31,35 Eur sumai; 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą SIM Nr. 13135 - 64,83 Eur sumai. Pagal nurodytas sąskaitas atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 1 499,16 Eur. Atsakovė dalies pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų pagal nuomos sutarties 3.4 punktą neapmokėjo ir liko ieškovei skolinga 3 185,56 Eur (el. b. t. I, psl. 5, 7-19).
Iš šių įrodymų darytina išvada, kad tarp šalių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). Kadangi atsakovė per nustatytus terminus neapmokėjo dalies ieškovės išrašytų ir pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, atsakovė laikoma pažeidusia savo sutartinę prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime 3 185,56 Eur skolos pagal pirmiau nurodytas sąskaitas-faktūras neginčija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas.
Dėl delspinigių dydžio
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 231,91 Eur delspinigius. Delspinigių dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė delspinigių apskaičiavimo lentelę (el. b. t. I, psl. 6). Perskaičiavus lentelėje nurodytas delspinigių už kiekvieną sąskaitą sumas, matyti, kad ieškovė klaidingai suskaičiavo bendrą delspinigių dydį, todėl šis dydis tikslintinas nurodant, kad ieškovės suskaičiuotas delspinigių dydis yra 231,93 Eur.
Nustatyta, kad šalys 2012 m. balandžio 25 d. buvo sudariusios klojinių/pastolių nuomos sutartį (el. b. t. I, psl. 20-24), pagal kurią ieškovė įsipareigojo šioje sutartyje numatytomis sąlygomis duoti atsakovei laikinai už užmokestį valdyti klojinius/pastolius su jų priedais bei jais naudotis, o atsakovė įsipareigojo priimti klojinius/pastolius, juos tinkamai naudoti pagal sutarties sąlygas ir mokėti nuomos mokestį (sutarties 1.1 punktas). Pažymėtina, kad atsakovės pareiga, neatsiskaičius laiku pagal 2012 m. balandžio 25 d. šalių sudarytą klojinių/pastolių nuomos sutartį, mokėti delspinigius ir delspinigių dydis yra numatyti šios sutarties 3.4, 3.9 punktuose.
Atsakovė su prašomais priteisti delspinigiais nesutinka, prašo juos mažinti, kadangi prašomi priteisti delspinigiai, atsakovės vertinimu, yra aiškiai per dideli, be to, atsakovė nurodo, kad ne visos pateiktos PVM sąskaitos – faktūros yra išrašytos pagal 2012 m. balandžio 25 d. klojinių/pastolių nuomos sutartį, todėl už ne pagal sutartį suteiktas paslaugas/prekes 0,04 procentų delspinigių skaičiuoti nėra teisinio pagrindo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. balandžio 25 d. nuomos sutarties 3.4 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę išieškoti iš nuomininko šia sutartimi nustatytus delspinigius, jei mokėjimas bus uždelstas. Šalių pasirašytos sutarties 3.9 punkte nustatyta, kad nuomininkui uždelsus mokėjimus, nuomotojas turi teisę reikalauti mokėti delspinigius 0,04 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną.
Teismas pažymi, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai – jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. apžvalgoje Nr. AC-37-1 „Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga“, nurodyta, jog įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Minėta, kad šalys sutartimi susitarė dėl 0,04 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Taigi netesybos nustatytos šalių valia, abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl teismas šiuo atveju negali iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Pažymėtina ir tai, kad delspinigiai apskaičiuoti tik už neįvykdytą prievolės dalį ir tik už 180 dienų, taigi pritaikius sutrumpintą ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Taip pat pabrėžtina, kad bendras delspinigių dydis yra nedidelis palyginus su skolos suma, t. y. beveik 14 kartų mažesnis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad šalių sutartimi nustatytas ir ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis yra neprotingai didelis.
Dėl atsakovo argumentų, kad ne visos sąskaitos yra išrašytos pagal 2012 m. balandžio 25 d. klojinių/pastolių nuomos sutartį, teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovei yra apskaičiuoti delspinigiai už neapmokėtas sąskaitas, išrašytas, be kita ko, už pastolių nuomą, transportavimo ir remonto paslaugas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, kaip matyti iš šalių 2012 m. balandžio 25 d. klojinių/pastolių nuomos sutarties 2.1.1 punkto, šalys buvo sutarusios dėl to, kad transporto išlaidos bus nurodomos sąskaitoje prie klojinių nuomos mokesčio ir sumokamos nuomininko, o pagal sutarties 2.2.8 punktą nuomininkas buvo įsipareigojęs kompensuoti nuomotojui remonto išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ir už šias papildomas sutartyje aptartas paslaugas (transporto, remonto) atsakovė sutartimi buvo įsipareigojusi mokėti delspinigius ieškovei, jei už jas nebus atsiskaityta laiku.
Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita – faktūra SIM08391 8,70 Eur sumai be PVM išrašyta už alyvą; 2018 m. sausio 12 d. PVM sąskaita – faktūra SIM10307 35 Eur sumai be PVM išrašyta už metalinį fiksatorių; 2018 m. birželio 29 d. PVM sąskaita – faktūra SIM11628 8,70 Eur sumai be PVM išrašyta už alyvą, 12,50 Eur sumai be PVM išrašyta už fiksatorių, 34,80 Eur sumai be PVM išrašyta už alyvą, 21 Eur sumai be PVM išrašyta už vamzdelius, 74,62 Eur sumai be PVM išrašyta už fanierą; 2018 m. liepos 19 d. PVM sąskaita – faktūra SIM11720 34,80 Eur sumai be PVM išrašyta už alyvą; 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita – faktūra SIM12220 34,80 Eur sumai be PVM išrašyta už alyvą; 2018 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaita – faktūra SIM12339 34,80 Eur sumai be PVM, išrašyta už alyvą; 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita – faktūra SIM13135 7,72 Eur sumai be PVM, išrašyta už lenktą ankerį ir 45,86 Eur sumai be PVM, išrašyta už lyginamąjį rudą. Dėl šių atsakovės iš ieškovės įsigytų prekių teismas pažymi, kad 2012 m. balandžio 25 d. klojinių/pastolių nuomos sutarties 3.5 punkte numatyta, kad atsiskaitymas už nuomininko iš nuomotojo perkamas medžiagas, susijusias su šios sutarties vykdymu, vykdomas pagal šios sutarties sąlygas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neteikė jokių duomenų, kad ją ir ieškovę būtų sieję kokie nors kiti teisiniai santykiai, išskyrus aptariamos sutarties vykdymą (CPK 178 straipsnis), taip pat tai, kad vienoje iš PVM sąskaitų – faktūrų tiesiogiai nurodyta, kad tokios prekės, kaip alyva, fiksatorius, vamzdeliai, fanera, yra parduodamos pagal šalių sutarties priedą, teismas daro išvadą, kad atsakovės iš ieškovės įsigytos pirmiau nurodytos prekės buvo susijusios su aptariamos šalių sutarties vykdymu, todėl ieškovė pagrįstai apskaičiavo sutartyje numatytus delspinigius ir pagal šias sąskaitas-faktūras.
Taigi ieškovės reikalavimas priteisti sutartyje numatyto dydžio delspinigius pagal neapmokėtas sąskaitas, kurios išrašytos už klojinių nuomą ir transportavimą, remontą bei atitinkamas prekes, yra pagrįstas ir tenkintinas (kartu ištaisant pirmiau nurodytą aritmetinę klaidą, ieškovės padarytą apskaičiuojant bendrą delspinigių sumą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė yra sumokėjusi 115 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. I, psl. 4) bei patyrė 927,71 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. I, psl. 26, 39), viso 1042,71 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ 3 185,56 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų penkiasdešimt šešių euro centų) skolą, 231,93 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro devyniasdešimt trijų euro centų) delspinigius ir 1042,71 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt dviejų eurų septyniasdešimt vieno euro cento) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Simis“.
Šioje byloje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas – galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Monika Lapukaitė