Baudžiamoji byla Nr. 1S-513/2013

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui,

           viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. D. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 12 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

 n u s t a t ė :

D. D. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad organizavo nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų bei neturėdamas leidimo gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: 2011 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, Lietuvos Respublikoje, E. N., D. D., R. J. susitarė ir bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo nusikalstamą susivienijimą, kurio organizatorius, vadovus bei narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų bei jas platinti, neteisėtai, neturint leidimo, gabenti šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus, šaudmenis. Bendrai nusikalstamai susivienijimo veiklai buvo parinkti bei sutelkti asmenys – E. N., D. B., A. U., A. S., S. E. (S. E.) ir kt., kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas.

Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams bei vadovams E. N., D. D., R. J. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis ir užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, neteisėtai, neturint leidimo, gabeno šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: 2011 m. lapkričio mėnesį, su D. B., E. N., R. J., E. N., A. S. ir kitais asmenimis organizavo bei vykdė labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio kontrabandą į Švedijos Karalystę – susitarė iš Lietuvos Respublikos į iš anksto sutartą vietą Švedijos Karalystėje kontrabandos būdu nugabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. E. N. kartu su D. B., 2011 m. lapkričio mėnesį iš nusikalstamo susivienijimo nario D. D., Kaune, neteisėtai įgijo 5,2 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis, kuriuos jam buvo perdavęs nusikalstamame susivienijime už narkotinių ir psichotropinių medžiagą tiekimą atsakingas R. J.. Po to E. N. kartu su D. B. bei E. N. bute, esančiame Santariškių g. 55 – 11, Vilniuje, supakavo šiuos miltelius į specialiai tam paruoštą lagaminą, o D. B. 2011 m. lapkričio mėnesį, išvykus į Švedijos Karalystę laukti pervežamo siuntinio, E. N. minėtą lagaminą su supakuotais 5,2 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis, ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio 12 d. perdavė kurjeriui A. S.. A. S. vykdydamas išankstinį susitarimą šį lagaminą su psichotropine medžiaga nugabeno į Marijampolės autobusų stotį, esančią Stoties g. 2B, Marijampolėje, iš kur 2011 m. lapkričio 12 d. 17 val. 20 min., tarptautiniu autobusu maršrutu Marijampolė – Berlynas (Vokietijos Federacinė Respublika) neturėdamas leidimo išgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir gabeno per Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Danijos Karalystės teritorijas, kol 2011 m. lapkričio 13 d. Kopenhagos (Danijos Karalystė) geležinkelio stotyje jį sulaikė Danijos teisėsaugos institucijų pareigūnai.

Taip pat, D. D. kaltinamas tuo, kad 2012 m. kovo 8 – 11 dienomis, kartu su D. B., E. N., R. J., A. U., S. E. ir kitais asmenimis, organizavo bei vykdė labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio kontrabandą į Švedijos Karalystę, t. y. susitarė iš Lietuvos Respublikos į iš anksto sutartą vietą Švedijos Karalystėje kontrabandos būdu nugabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Po to vykdant bendrą susitarimą, A. U. surastas krovininio automobilio ,,Renault Magnum“, valst. Nr. EV5178 (Latvijos Respublikos valstybiniai numeriai), vairuotojas S. E., 2012 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Kaune, neteisėtai įgijo E. N., D. B. bei kitų asmenų supakuotą psichotropinę medžiagą, įgytą iš D. D. ir R. J., kurie nusikalstamame susivienijime buvo atsakingi už psichotropinių medžiagų tiekimą. Po to S. E. minėtu krovininiu automobiliu nepateikdamas muitinės kontrolei, jos išvengdamas, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno apie 60 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šią psichotropinę medžiagą S. E. gabeno per Latvijos Respublikos teritoriją, iš kur persikėlęs keltu 2012 m. kovo 11 d. kontrabandos būdu į Švedijos Karalystę įvežė psichotropinę medžiagą, t. y. apie 60 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino. 2012 m. kovo 11 d. apie 6 val. (Švedijos laiku) iš anksto sutartoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, nutolusioje nuo Stokholmo 60 km ir esančioje kelyje E4, vedančiame nuo Stokholmo link Upsalos (Uppsala) miesto, apie 60 kg miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino, S. E. veikdamas pagal iš anksto sutartą planą, perdavė D. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, D. D. buvo sulaikytas 2012 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog jis kaltinamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, už pastaruosius baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Be to, kaltinamasis nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais, turi ryšių užsienio valstybėse, iki sulaikymo niekur nedirbo, gyveno ne deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, praeityje teistas, teistumas išnykęs, sulaikymo metu bandė atsikratyti šaunamojo ginklo, galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo gerai suplanuotos, truko ilgą laiką. Įvertinęs šias aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai), todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai.

Kaltinamojo D. D. gynėjas advokatas Linas Belevičius skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį. Nurodo, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotomis taisyklėmis. Suėmimas kaltinamajam D. D. yra taikomas jau 21 mėnesiai. Kaltinamasis viso proceso metu neatliko jokių veiksmų, kurie vilkintų proceso eigą, ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užsitęsė ne dėl gynybos kaltės. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisminis bylos nagrinėjimas taip pat tęsis ilgą laiką, t. y. byloje yra daug kaltinamųjų, bus nagrinėjama daug nusikalstamos veikos epizodų.

Gynėjo teigimu, pratęsdamas suėmimo terminą D. D., teismas tik formaliai paminėjo, tačiau iš esmės nevertino aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo socialinius ryšius. Nors suimtasis nėra susituokęs, tačiau turi sugyventinę, t. y. faktinę šeimą, iš ankstesnės santuokos turi mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tuo tarpu suėmimo taikymo pagrindas – manymas, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) buvo konstatuotas remiantis iš esmės vieninteliu motyvu – gręsiančios bausmės sunkumu.

Gynėjas skunde nurodo, kad ta informacija, jog D. D. sulaikymo metu galėjo bandyti išmesti turėtą šaunamąjį ginklą, dar nėra patikrinta teisminio nagrinėjimo metu, todėl negali turėti jokios teisinės reikšmės sprendžiant apie kaltinamojo siekį trukdyti procesui teisminio nagrinėjimo stadijoje. Todėl šis suėmimo taikymo pagrindas nepagrįstas jokiais duomenimis ir turi būti pašalintas.

Gynėjo nuomone, nepagrįsta ir skundžiamos nutarties išvada dėl kaltinamojo polinkio daryti naujus nusikaltimus. Šis teismo nurodytas pagrindas yra iš esmės deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, grindžiamas teismo prielaidomis ir spėjimu. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas.

Skunde pažymima, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminas D. D. pratęstas neapsvarsčius švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės. Tuo tarpu ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis gali būti užtikrinta, kad kaltinamasis dalyvaus procese, nedarys naujų nusikaltimų ir neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų. Juo labiau, kad kaltinamojo D. D. artimieji galėtų sumokėti iki 50 000 Lt dydžio užstatą. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių D. D. turi būti ilgą laiką taikomas suėmimas.                                                                                                                                                                                                

Prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo D. D. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria kaltinamajam D. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, teisėta ir pagrįsta.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti D. D. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Tai bus daroma bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų (A. U.) parodymai, slapto sekimo protokolai, kratų protokolai, specialistų išvados, elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos protokolai, Švedijos Karalystės ir Danijos Karalystės pateikta medžiaga, apklausų protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką (R. S.) protokolas, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai bei kiti kaltinamajame akte esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus.

Suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu gali būti taikomas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. D. D. kaltinamas padaręs labai sunkius ir sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už kuriuos sankcijose numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti, t. y. teismo išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Bylos duomenimis, D. D. nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, niekur nedirbo, inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo vykdomos tarptautiniu mastu, anksčiau teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kas rodo jo turimus ryšius užsienyje. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje D. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas tęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Šio suėmimo taikymo pagrindo nešalina suimtojo gynėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su D. D. turimais socialiniais ryšiais.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Priešingai, negu teigiama gynėjo skunde, baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad sulaikant D. D., šis bandė pro langą išmesti šaunamąjį ginklą. Todėl ši aplinkybė leido teismui pagrįstai konstatuoti, kad būdamas laisvėje D. D. gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti galimai padarytų nusikalstamų veikų bendrininkus, paslėpti dar nesurastus nusikaltimo padarymo įrankius.

Apeliacinio teismo nuomone, kardomosios priemonės – suėmimo terminas D. D. pagrįstai tęsiamas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas/kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas D. D., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Be to, Vilniaus apygardos teismas įvertino ir tai, kad D. D. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas ir nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė jį neigiamai charakterizuoja, buvo ne kartą baustas administracine tvarka. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte suėmimo pratęsimo pagrindas taip pat nustatytas pagrįstai. Apeliacinis teismas atsižvelgia į gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, faktinę šeimą bei iš ankstesnės santuokos turi mažametį vaiką, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Kaltinamojo gynėjo skunde teisingai nurodoma, kad D. D. yra suimtas jau ilgą laiką. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tik išskirtinės priežastys, tokios, kaip – suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo D. D. kalinimą, yra jo asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

n u t a r i a :

Kaltinamojo D. D. gynėjo Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                                                Kęstutis Jucys