Baudžiamoji byla Nr. 1-1434-598/2018

Proceso Nr. 1-03-2-00508-2017-9

                                                 Procesinio sprendimo kategorija:         

 (S)

1.2.5.4.2.;2.3.6.4.4.2;

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, advokatei L. S., nukentėjusiajai K. R., vertėjai Irinai Pirtinienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)  Vilniuje, LR pilietis, rusas, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) samatininku, gyv. (duomenys neskelbtini) (dekl. gyv. vieta - (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

K. R. laikotarpyje nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2017 metų rugpjūčio 19 d. artimoje aplinkoje naudodamas psichinę prievartą bei grasindamas padaryti pavojingą sveikatai veiką, sistemingai baugino nukentėjusiąją K. R., o būtent:

laikotarpyje nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2016 metų lapkričio mėnesio pradžios, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje grasino sutuoktinei K. R. susidorojimu, sakydamas grasinančius žodžius „aš tau nupjausiu galvą ir man nieko už tai nebus, pagulėsiu ligoninėje ir viskas“,

tęsdamas nusikalstamą veiką 2017 metų rugpjūčio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, buto, esančio (duomenys neskelbtini) koridoriuje, K. R. paprašytas išeiti iš buto, rodydamas pirštu į virtuvės langą, naudodamas psichinę prievartą baugino buvusią sutuoktinę K. R. išsakydamas grasinančius žodžius „mes visi iš čia išeisime tik pro langą“,

tęsdamas nusikalstamą veiką 2017 metų rugpjūčio 19 d., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) trečiosios laiptinės, naudodamas psichinę prievartą baugino buvusią sutuoktinę K. R. išsakydamas grasinančius žodžius „aš tau ramiai gyventi neduosiu“, taip artimoje aplinkoje sistemingai naudodamas psichinę prievartą, baugino nukentėjusiąją K. R., kas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai K. R. manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis K. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad   2016 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje grįžo iš Marių ligoninės, kur gydėsi nuo sustingimo, kurį iššaukė psichologinis ir fizinis nuovargis. Nukentėjusios prašymu pradėjo domėtis šizofrenijos susirgimu. Abu su nukentėjusiąja žiūrėjo įrašytą psichologės komentarą apie šizofrenikus, kuriame buvo kalbama apie tai, kad šizofrenikai gali nupjauti galvas. Nukentėjusiajai pasiteiravus ar ir jis taip galėtų pasielgti, jis pasakė, kad taip nepasielgtų. Po to dar apie 15 min. žiūrėjo įrašus apie ligonius, t.y. sergančius šizofrenija. Nukentėjusioji elgėsi ramiai, jokio nerimo jis nepastebėjo. Nepripažįsta, kad nukentėjusiajai sakė „...aš tau nupjausiu galvą“.

2017-07-29 apie 11 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) susitikti su dukra. K. R. į butą neįsileido, tik pravėrė duris ir informavo, kad dukra P. serga. Negrasino, kad visi išeis pro langą.

2017-08-11 apie 18 val. su nukentėjusiąja susitiko prie (duomenys neskelbtini) namo. K. R. negrasino sakydamas, kad „aš tau ramiai gyventi neduosiu“. Susitikę su nukentėjusiąja kalbėjo apie tai, kad jis su dukra nebendrautų iki jos pilnametystės. 

Nukentėjusioji K. R., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2013-10-12 susituokė su K. R. 2016-07-09 jis susirgo salmanelioze, 4 dienas gydėsi ligoninėje ir po šio susirgimo ji savo sutuoktinio nebeatpažino, jis pradėjo keistai elgtis. Psichiatrinėje ligoninėje jis gydėsi iki 2016-08-04, vėliau jam paskirtas ambulatorinis gydymas, rekomenduotas gydymas du metus. 2016 m. būdamas namuose, internete paskaitęs straipsnį apie savo susirgimą, pagrasino jai, kad gali nupjauti galvą ir išvirti. Ji bijojo K. R., nes jis žiūrėjo „stikliniu“ žvilgsniu.

2017-04-26 jie nutraukė santuoką ir buvo nustatytas bendravimas su vaiku. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, atvykus į pasimatymą su dukra ir išgirdus, kad pasimatymo nebus, K. R. pagrasino, kad visi išeis pro langą. Ji realiai išsigando, nes tonas ir elgesys buvo agresyvūs ir ji manė, kad K. R. tai įgyvendins. Jai ir dukrai pradėjus verkti, K. R. išėjo. Fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Prie jos nesiartino. Agresija pasireiškė kalbėjimo tonu ir rankos mostu į lango pusę. Policijos nekvietė, nes manė, kad K. R. pasikeis.

2017-08-19 susitiko su K. R. pagal nustatytą grafiką, pasivaikščiojo. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo kaltinamasis pasakė, kad jai neleis ramiai gyventi. Ji realiai suprato, kad K. R. jai gali padaryti žalą. Kaltinamojo agresyvumas pasireiškė sudrebėjimu ir susiraukimu.

Liudytojas H. R., apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra nukentėjusios tėvas. Prieš 2017 Naujuosius metus buvęs žentas grasino dukrai nupjauti galvą. Pats šių grasinimų negirdėjo, apie tai žino iš dukters. Dukra buvusio sutuoktinio bijojo, todėl pradėjo dažniau pas save kviesti mamą. Taip pat iš dukters žodžių žino, kad K. R. dukrai grasino, kad visi išeis pro langą, kad neleis ramiai gyventi. Fizinio smurto prieš dukterį nenaudojo. Policijos dukra niekada nekvietė, nepaaiškino kodėl nesikreipia pagalbos.

Liudytoja L. R., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad iš dukters žodžių žino, kad kaltinamasis grasino jai nupjauti galvą ir, kad jam už tai nieko nebus, nes jis serga šizofrenija. Kaltinamasis norėjo bendrauti su dukra, bet dukra tuo metu sirgo ir neleidus su ja susitikti, K. R. pagrasino, kad visi išeis pro langą. Dukra labai išsigando. Kaltinamasis fizinio smurto prieš jos dukrą nenaudojo. Laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2017 m. rugpjūčio dukra ją kviesdavo nakvoti ir pagyventi, nes labai bijojo kaltinamojo.

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sistemingai grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).

Šių duomenų kontekste svarbu paminėti, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Sistemingu asmens bauginimu laikytinas pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Be to, sistemingas bauginimas visuomet bus nukreiptas į konkretų asmenį (konkrečius asmenis), siekiant jam (jiems) sukelti psichologinį diskomfortą.

Sistemingas bauginimas – tai ne mažiau nei tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai, siekiant sukelti žmogui stresą, nerimą, baimę. Grasinimai turi būti realūs, t.y. turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-542/2011).

Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą, laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-121/2015, 2K-327/2016).

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyti trys atvejai kai kaltinamasis bendravo su nukentėjusiąja, bet jo veikos realumas įbauginti nukentėjusiąją neįrodytas.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje buvo apklausti liudytojai H. ir L. R. Jie apie grasinimus dukrai galėjo paliudyti tik iš jos pasakojimų, t.y. nebuvo tiesioginiai tariamos nusikalstamos veikos liudytojai ir galimai įtakoti pačios nukentėjusios. Daugiau jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų byloje nenustatyta.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą akivaizdu, kad kaltinamasis realiai aktyviais veiksmais, sistemingai, t.y. per tam tikrą, nelabai ilgą, laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą nepadarė nusikalstamos veikos, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

K. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti K. R. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                         Banga Bartkienė