Šiauliai, 2007 m. birželio 22d.
Šiauliu apygardos administracinio teismo teiseja Laisvute Kartanaite,
sekretoriaujant Laimutei Kubeckienei,
dalyvaujant administracinen atsakomyben patrauktai Ž. P. ,
dalyvaujant nukentejusiajam S. N. ,
dalyvaujant eismo ivykio teismo ekspertui Kestuciui Griciui,
nedalyvaujant institucijos paskyrusios administracine nuobauda Šiauliu miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus ir institucijos surašiusios ATP protokola Šiauliu miesto VPK VP Patruliu rinktines atstovams,
viešame teismo posedyje išnagrinejo administracinen atsakomyben patrauktos Ž. P. skunda del Šiauliu miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus vyresniojo specialisto vyresniojo inspektoriaus nutarimu paskirtos administracines nuobaudos panaikinimo ir administracines bylos nutraukimo.
Teismas, išnagrinejes byla,
nustate:
Ž. P. 2007m. gegužes 25 d. Šiauliu miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus vyresniojo specialisto vyresniojo inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 127 str. 2 d. nubausta 150 litu bauda už tai, kad ji 2007 m. balandžio 22 d. 19.29 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobili ir sukdama i kaire nedave kelio priešinga kryptimi važiavusiam ir sukanciam i dešine autobusui, ko pasekoje susidure. Apgadinti automobiliai. Atsakomybe už padaryta administracini teises pažeidima lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.
Administracinen atsakomyben patraukta Ž. P. prašo paskirta administracine nuobauda panaikinti ir administracine byla nutraukti, nes ji jokio administracinio teises pažeidimo nepadare ir nubausta nepagristai. Nurode, kad 2007 m. balandžio 22 d. apie 19.30 val. ji atvažiavo i Šiaulius nuo Radviliškio puses. Degant raudonam šviesoforo signalui sustojo prie Serbentu- Vilniaus gatviu sankryžos. Mate, kad iš priekio Vilniaus gatve atvažiuoja autobusas. Ji buvo ijungusi kairiojo posukio signala, kadangi ruošesi sukti i kaire, i Serbentu gatve. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ji pradejo manevra i kaire. Tuo metu autobuso vairuotojas buvo ijunges dešinio posukio signala ir ruošesi sukti i dešine, t.y. iš Vilniaus gatves i Serbentu gatve. Sukdama i Serbentu gatve ji laikesi kaires kelio juostos, o dešine kelio juosta paliko autobusui pasisukti. Sukdamas i dešine autobuso vairuotojas dare labai dideli lanka, užimdamas pusantros kelio juostos. Ji jau buvo pabaigusi manevra, kai pamate artejanti autobusa. Noredama išvengti susidurimo pasuko automobilio vaira i kaire puse ir užvažiavo ant aikšteles, t.y. skiriamosios juostos. Tuo metu pajuto smugi i savo automobilio dešines puses galini rata. Po smugio noredama išvengti atsitrenkimo i kelio ženkla, pradejo manevruoti tarp ženklo ir autobuso. Po susidurimo autobusas iš kaires eismo juostos padare lanka ir sustojo dešineje gatves puseje prie šaligatvio. Išlipes iš autobuso vairuotojas pirmiausiai susirinko nuo jo autobuso kaireje eismo juostoje nukritusias detales ir jas padejo prie sustojusio automobilio. Atvažiaves policijos pareigunas nubraiže eismo ivykio schema, kuria ji pasiraše, jokiu pretenziju del jos nepareiške. Mano, kad pažeidima padare autobuso vairuotojas, nes sukdamas i dešine išvažiavo i kita eismo juosta. Ji pirmoji pradejo manevra. Autobusas atsitrenke i jos automobilio dešines puses galine dali. Jos automobilis jau yra suremontuotas.
Institucijos paskyrusios administracine nuobauda Šiauliu miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus atstovas i posedi neatvyko, apie bylos nagrinejimo vieta ir laika pranešta tinkamai. 2007 m. birželio 7 d. atsiliepimu Nr. 40-5-S-5241 prašo Ž. P. skundo netenkinti, o 2007 m. birželio 19 d. raštu Nr. 40-5-S-5679 prašo bylos nagrinejima atideti, nes atstovas negali dalyvauti posedyje del tarnybinio užimtumo.
Institucijos surašiusios ATP protokola Šiauliu miesto VPK VP Patruliu rinktines atstovas i posedi neatvyko, apie bylos nagrinejimo vieta ir laika pranešta tinkamai.
Nukentejusysis S. N. nurode, kad 2007 m. balandžio 22 d. apie 19.30 val. Šiauliuose, vairuodamas autobusa jis suko i dešine puse iš Vilniaus gatves i Serbentu gatve. Kadangi autobuso ilgis yra apie 15 metru, jis negalejo pasisukti i dešine, neišvažiaves i kita kelio juosta. Darant posuki jis nedaug buvo išvažiaves i kita kelio juosta. Baigiant manevra, jam kelia užkirto BMW markes automobilis. Jis negalejo staigiai stabdyti autobuso, nes jame buvo daug keleiviu, todel bijojo juos sužaloti. Pagal K.E.T. sukdamas i dešine jis turejo pirmumo teise. Jam sukant i kita eismo juosta išlindo tik autobuso bamperis. Kai sankryžoje dare posuki, BMW automobilis kabino jo vairuojama autobusa. Jis pirmas pradejo manevra i dešine puse. Ant eismo ivykio schemos jis pasiraše, del eismo ivykio iforminimo prieštaravimu nepareiške.
Eismo ivykio teismo ekspertas Kestutis Gricius nurode, kad pagal nuotraukoje užfiksuotus automobilio sugadinimus galima spresti, jog autobusas atsitrenke i lengvojo automobilio dešinio šono galine dali, nes aiškia matosi smugio kryptis. Iš to galima daryti išvada, kad lengvasis automobilis pirmasis pradejo manevra ir ivažiavo i sankryža. Pagal schema matosi, kad susidurimas ivyko ne sankryžoje, o už jos ribu, t.y. apie 15 metru už sankryžos. Šis manevras yra vertinamas kaip važiavimas gretimomis eismo juostomis ir autobuso išvažiavimas i antra eismo juosta. Jei autobuso vairuotojas butu stabdes ar sumažines važiavimo greiti ir nebutu ivažiaves i antra eismo juosta, šio eismo ivykio nebutu buve. Autobuso vairuotojas kairiuoju autobuso kampu buvo užemes daugiau negu puse kaires kelio juosto. Autobuso vairuotojo teiginys, kad del transporto priemones gabaritu negali padaryti tokio manevro neišvažiuodamas i antra eismo juosta, nepateisina jo veiksmu. Tokiu atveju vairuotojui yra leidžiame tai daryti, bet jis turi užtikrinti, kad tai nesudarys kliuciu kitoms transporto priemonems. K.E.T. 151 p. nurodo, kad del gabaritu nesant galimybei atlikti tinkamai manevro, galima ivažiuoti i kita eismo juosta, taciau negalima sudaryti kliuciu kitoms transporto priemonems.
Paskirta administracine nuobauda Ž. P. panaikintina ir administracine byla jo atžvilgiu nutrauktina.
ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad del padaryto administracinio teises pažeidimo tam igaliotas pareigunas surašo protokola. ATPK 260 str. itvirtina butinus administracinio teises pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje tarp kitu reikalavimu, nurodomos žinios apie pažeidejo asmenybe, administracinio teises pažeidimo padarymo vieta, laikas, esme, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybe už ši pažeidima teises aktas, kurio reikalavimus pažeide asmuo. Taigi, administracinio teises pažeidimo protokolas surašomas, kai:
- nustatytas administracinio teises pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esme);
- žinomas pažeidima padares asmuo;
- galima konstatuoti butinus administracinio teises pažeidimo sudeties elementus;
Administracinio teises pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame: 1) formuluojamas kaltinimas administracinio teises pažeidimo padarymu ir 2) fiksuojami nustatyti irodymai (ATPK 256 str.2d.). Administracinio teises pažeidimo protokolu apibrežiamos administracinio teises pažeidimo bylos nagrinejimo ribos: byla nagrinejama tik del pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teises pažeidimo protokole. Administracinio teises pažeidimo protokolas negali buti grindžiamas spejimais ir prielaidomis (Administraciniu teismu praktika Nr.1, psl. 328-329).
Padarytas administracinis teises pažeidimas turi buti tinkamai irodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administraciniu teises pažeidimu bylu teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspresti ja tiksliai pagal istatymus (ATPK 248 straipsnis) ir ipareigoja institucija ar pareiguna, nagrinejanti administracinio teises pažeidimo byla, išaiškinti visas aplinkybes turincias reikšmes bylai teisingai išspresti. Tai reiškia, jog konstatuojant pažeidimus turi buti ivertintos visos aplinkybes ir negali kilti abejoniu del pažeidimo fakto ir pažeidima padariusio asmens kaltes.
Iš administracineje byloje esanciu dokumentu matyti, kad eismo ivykis ivyko 2007 m. balandžio 22 d. 19.29 val. Šiauliuose, Vilniaus-Serbentu gatviu sankryžoje. Eismo ivykis iformintas eismo ivykio vietos schema, kuria pasiraše abu vairuotojai Ž. P. ir S. N. , pastabu ar pretenziju del eismo ivykio iforminimo nei vienas iš vairuotoju nepareiške. Taip pat yra pateiktos fotonuotrauku šviesokopijos. ATP protokole ir nutarime nurodyta, kad Ž. P. pažeide K.E.T.119 punkto reikalavima ir atsakomybe už tai numatyta ATPK 127 str. 2 d. Pagal fotonuotrauku šviesokopijose užfiksuotus automobilio BMM sugadinimus matyti, kad autobusas atsitrenke i lengvojo automobilio dešinio šono galine dali, nes aiškiai matosi smugio kryptis. Jei lengvasis automobilis butu kliudes priekini autobuso kampa, tai jis butu nubrežes visa automobilio šona ir tai rodo, kad lengvasis automobilis pradejo manevra ir ivažiavo i sankryža pirmasis. Šia aplinkybe patvirtino posedžio metu apklaustas liudytojas Egidijus Vaišnoras. Pagal eismo ivykio vietos schema matosi, kad susidurimas ivyko ne sankryžoje, o už jos ribu, t.y. apie 15 metru už sankryžos, tiesioje gatves atkarpoje. Šis manevras vertinamas kaip važiavimas gretimomis eismo juostomis ir autobuso išvažiavimas i antra eismo juosta. Šioje situacijoje lengvojo automobilio vairuotoja suspejo padaryti manevra. Jei autobuso vairuotojas butu stabdes ar sumažines važiavimo greiti ir nebutu ivažiaves i antra eismo juosta, šio eismo ivykio nebutu buve. Šukes yra apie metra penkiasdešimt, metra šešiasdešimt nuo kairiojo kelio krašto, o tai irodo, kad autobusas buvo gerokai išlindes i kita kelio juosta. Iki dešiniojo kelio krašto buvo like du metrai keturiasdešimt centimetru, iš to matosi, kad autobuso vairuotojas kairiuoju autobuso kampu buvo užemes daugiau negu puse kaires kelio juosto. Pagal eismo ivykio schemoje išdestytas šukes matosi, kad autobuso vairuotojas mažiausiai du metrus keturiasdešimt centimetru buvo išvažiaves už skiriancios kelio linijos. Autobuso vairuotojo teiginys, kad del transporto priemones gabaritu negali padaryti tokio manevro neišvažiuodamas i antra eismo juosta, nepateisina jo veiksmu. Tokiu atveju vairuotojui yra leidžiama tai daryti, bet jis turi užtikrinti, kad tai nesudarys kliuciu kitoms transporto priemonems. Susidurimas ivyko autobuso vairuotojui darant dešiniji manevra, išvažiuojant i antra eismo juosta. Susidurimo vieta yra ne mažiau kaip 15 metru nuo sankryžos, o ne pacioje sankryžoje ir jokios reikšmes neturi transporto priemones ilgis. K.E.T. 151 p. nurodo, kad del gabaritu nesant galimybei atlikti tinkamai manevro, galima ivažiuoti i kita eismo juosta, taciau negalima sudaryti kliuciu kitoms transporto priemonems. Lengvojo automobilio vairuotoja buvo užvažiavusi ant saleles, kad išvengtu susidurimo ir tai yra užfiksuota eismo ivykio schemoje bei nuotraukoje.
Teismo nuomone, iš aukšciau nurodytu aplinkybiu negalima konstatuoti visus butinus administracinio teises pažeidimo sudeties elementus pagal ATPK 127 str. 2 d., todel Ž. P. administracinen atsakomyben patraukta nepagristai, paskirta administracine nuobauda panaikintina ir byla jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis ABTI 18 str. 2 d. 8 p., 124 str. 1 d. 2 p., ATPK 250 str. 1 d. 1 p. teismas n u t a r e:
administracinen atsakomyben patrauktos Ž. P. skunda patenkinti.
Panaikinti 2007 m. gegužes 25 d. Šiauliu miesto VPK VP Eismo priežiuros skyriaus vyresniojo specialisto vyresniojo inspektoriaus nutarima, kuriuo Ž. P. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litu bauda ir administracine byla Ž. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 10 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per ši teisma.
Teiseja Laisvute Kartanaite