Baudžiamoji byla Nr. N1-52-914/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46769-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.13.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.3.1.; 2.3.4.3.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis,

sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,

dalyvaujant prokurorėms V. R., A. R., R. V.,

kaltinamajam A. R., gynėjai advokatei V. L., 

kaltinamajam D. T., gynėjai advokatei I. B.,

(duomenys neskelbtini) atstovei A. A.,

nukentėjusiajam L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2019-10-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2020-04-14 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-05 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areštu 26 paroms; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2020-04-14 baudžiamuoju įsakymu, laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo 2020-07-23 nutartimi subendrintos bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-05 nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-12 baudžiamąjį įsakymą, nustatyta subendrinta arešto bausmė 45 paroms, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;

D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2020-07-08 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį viešųjų darbų bausme 5 mėnesiams; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2020-09-08 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2020-07-08 nuosprendžiu, arešto bausme 40 parų, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2020-09-10 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo 2020-10-29 nutartimi subendrintos bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo 2020-09-08 ir 2020-09-10 nuosprendžius, paskirta galutinė arešto bausmė 45 paroms, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

A. R. 2019-11-01 apie 21 val., veikdamas bendrininkų grupe su D. T., panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. V., o būtent: iš L. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, L. V. priklausantį turtą: bendros 300 eurų vertės televizorių „Samsung“ modelio Nr. UE40NU7192UXXH su distancinio valdymo pultu, bendros 200 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Dell“ JGD3T32 42348335870 su maitinimo bloku, 20 eurų vertės kompiuterio aušinimo padą „Havic“, 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „CAT“, 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonų „Nokia 105“, 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ RM-1136, po ko, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, prie (duomenys neskelbtini), laiptinės, siekdami išsaugoti pagrobtą turtą, A. R. rankomis ir kojomis suduodant L. V. ne mažiau kaip du kartus į galvą ir veidą, tuo padarant L. V. odos nubrozdinimus kairėje pakaušio pusėje ir kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pagrobė svetimo turto už 610 eurų.

D. T. 2019-11-01 apie 21 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. R., A. R. panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. V., o būtent: iš L. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, L. V. priklausantį turtą: bendros 300 eurų vertės televizorių „Samsung“ modelio Nr. UE40NU7192UXXH su distancinio valdymo pultu, bendros 200 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Dell“ JGD3T32 42348335870 su maitinimo bloku, 20 eurų vertės kompiuterio aušinimo padą „Havic“, 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „CAT“, 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonų „Nokia 105“, 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ RM-1136, po ko, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia, prie (duomenys neskelbtini), laiptinės, siekdami išsaugoti pagrobtą turtą, A. R. rankomis ir kojomis suduodant L. V. ne mažiau kaip du kartus į galvą ir veidą, tuo padarant L. V. odos nubrozdinimus kairėje pakaušio pusėje ir kairiame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pagrobė svetimo turto už 610 eurų.

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis, D. T., V. D. ir L. V. gėrė ,, (duomenys neskelbtini)“ stotelėje. Neatsimena, kada viskas buvo, bet galėjo būti, kaip nurodyta kaltinime – 2019-11-01. Visi stotelėje gėrė alų, o po to nuėjo pas L. V. ir ten toliau gėrė. Pas L. V. gėrė visi tie patys, daugiau nieko nebuvo, gėrė iki 22-23 val. Kai L. V. nuėjo parūkyti, jis pasiėmė telefonus ir televizorių, juos išnešė į laiptinę ir parėjo atgal. Daiktai liko laiptinėje. Tie daiktai buvo L. V.. Suprato, kad tie daiktai jam nepriklauso. Neėmė kompiuterio ir nematė, kas jį paėmė. Pats išnešė televizorių ir tris telefonus. V. D. dar galėjo paimti daiktus. Nematė, ar D. T. ėmė daiktus. Neėmė aušinimo pado ir pinigų. Iš laiptinės nešė televizorių ir telefonus. Išėjo su D. T., kuris nieko nenešė. D. T. matė, kaip jis nešė daiktus. Kompiuterį pasiėmė iš V. D. laiptinės. Reikėjo tų daiktų, kad galėtų juos parduoti. Nepardavė daiktų, nes ryte atvažiavo policija. Visi pavogti daiktai buvo pas jį. Aplinkybes geriau atsiminė apklausiamas po įvykio. V. D. buvo išėjęs namo ir negrįžo atgal. Pats nebuvo išėjęs su V. D.. Nematė, kad kompiuterį išnešė V. D., bet taip galvoja. Tik galvojo, kad D. T. pavogė nešiojamą kompiuterį. Nebuvo atėjusi moteris. Su V. D. nesimušė ir V. D. nepabėgo. Tą vakarą buvo labai girtas. Daiktus iš L. V. parsinešė į savo namus. D. T. išėjo kartu su juo. Kompiuterį pasiėmė vėliau, jo pasiimti atėjo vienas. V. D. išėjo anksčiau už jį ir nieko nenešė. Nežino, ar jiems išėjus, nukentusysis buvo sužalotas. Nukentėjusysis nematė, kaip jis išnešė daiktus, kadangi tuo metu rūkė balkone. Televizorius buvo kitame kambaryje. Nesakė, kad tarėsi su D. T. vogti. Nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Po įvykio, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas, nebuvo sumuštas, D. T. nesmurtavo prieš jį. Nematė, kad D. T. būtų nešęs kažkokius daiktus iš to buto. Viskas buvo taip, kad visus daiktus išnešė pats vienas. Nukentėjusysis L. V. matė, kad jis išnešė daiktus, nukentėjusysis jį vijosi, o jis nukentėjusiajam trenkė kumščiu į veidą. Trenkė kelis kartus, buvo išgėręs. Taip nutiko dėl girtumo, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Išnešė, kompiuterį, televizorių, 3 telefonus, o aušinimo padas buvo prie kompiuterio. Tiksliai neatsimena, kokie buvo telefonai. V. D. tame bute buvo neilgai, kokią valandą. Matė, kaip V. D. išėjo ir nieko jis nesinešė. Kompiuterį ir kitus daiktus išnešė ir padėjo į laiptinę, kai nukentėjusysis rūkė balkone. D. T. tuo metu irgi buvo balkone. Kai išėjo iš nukentėjusiojo ir buvo prie laiptinės, nukentėjusysis nusileido į apačią ir tada nukentėjusiajam trenkė. D. T. matė, kaip jis išsinešė televizorių. Su tais daiktais ėjo pas save. Neatsimena, ar buvo G., jos nepažįsta. Prisimena, kad daiktus nešėsi pas save. Kai mušė nukentėjusįjį, daiktai buvo ant žemės. D. T. matė, kaip jis mušė nukentėjusįjį ir matė, kaip jis nešė daiktus. D. T. jo nesulaikė, kai trenkė nukentėjusiajam ir kai nešė daiktus. D. T. negalėjo iš buto nešti daiktų, nes D. T. išėjo iš ten. Nematė, kad D. T. būtų nešęs kokius daiktus. Pinigų tikrai nematė. Tame bute atidarė tik vieną stalčių. Tuo metu D. T. buvo virtuvėje su nukentėjusiuoju, o V. D. tuo metu jau nebuvo. Nežino, kokiu momentu atidarė stalčių. Kai atidarinėjo stalčius, kambaryje buvo vienas. Kaip nešė daiktus galėjo matyti tik D. T.. Su daiktais visi ėjo pas V. D.. Ėjo jis, D. T. ir dar kažkokia „merga“. Neatsimena, kas ta „merga“. Kai ėjo pas V. D., D. T. matė, kad jis nešasi daiktus. D. T. matė, kaip jis mušė nukentėjusįjį ir suprato, kodėl jį muša. D. T. buvo pakankamai sąmoningas ir ėjo pats, nereikėjo jo vesti. Iš nukentėjusiojo jie išėjo, nes nebebuvo, ko gerti. Nuėję pas V. D. toliau gėrė, ten buvo atvykę policijos pareigūnai. Tame bute jie nekonfliktavo. Kai išėjo iš V. D., daiktus paliko ten, bet jam skambino ateiti pasiimti daiktų ir juos tada parsinešė. Neatsimena, ar V. D. giminaičiams, kurie ten buvo, sakė, iš kur tie daiktai. Atvykę policijos pareigūnai juos išskirstė. Ten nebuvo muštynių. D. T. policija paleido, o jį policija išvežė, nes pas jį buvo cigarečių. Surašė jam protokolą ir parvežė namo. Kai parvežė namo, tada ėjo pasiimti daiktų. Su D. T. buvo susipykę, bet dabar yra draugai. Dėl šios bylos nebuvo susipykę, ir D. T. jam negrasino. Gailisi dėl tokių savo veiksmų. Labai atsiprašo nukentėjusiojo. Nieko nebuvo susitarę su D. T.. Nematė, kad D. T. būtų nešęs kažkokį daiktą iš to buto.

Papildomai apklaustas parodė, kad neatsimena, ar nešė kompiuterį. L. V. mušė lauke, nukentėjusįjį mušė, nes jis vijosi. Nukentėjusysis jį vijosi, nes buvo paėmęs jo daiktus. Daiktus paėmė vienas, su juo buvo D. T.. D. T. stovėjo toliau ir nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Neatsimena, ar D. T. turėjo kažkokių pavogtų daiktų. Kai mušė nukentėjusįjį, D. T. stovėjo ir nieko nedarė, nieko nesakė, nebandė nuraminti. Kompiuteris buvo laiptinėje. Iki pradėjo mušti L. V., kompiuteris ir kiti daiktai buvo lauke. Nežino, ar D. T. suprato, kodėl mušė nukentėjusįjį. D. T. matė, kad jis turi ne savo daiktus ir D. T. suprato, kad tie daiktai yra ne jo. Kambaryje nesimušė, daiktų neniokojo, nespardė. Kambaryje buvo savininkas L. V. ir jis su D. T.. Iš pradžių gėrė keturiese, paskui trise. Kai sumušė nukentėjusįjį, išėjo dviese su D. T.. V. D. išėjo anksčiau. G. F. su jais nebuvo, jos nepažįsta. Buvo daug išgėręs, D. T. irgi buvo išgėręs. Gali būti, kad neprisimena kažkokių aplinkybių. Neprisimena, ar pas L. V. bute rūkė. Televizorius buvo didelis, o kompiuteris – nešiojamas. Nunešė daiktus pas V. D.. D. T. nenešė daiktų. Nešė televizorių, nežino, kas nešė kompiuterį pas V. D.. Kai atvyko policija, daiktus paliko pas V. D., juos pasiimti vienas atėjo naktį. Visus daiktus panešė vienas. D. T. tuo metu buvo namuose. Neatsimena, ar D. T. su daiktais kartu ėjo pas V. D.. Nematė pinigų ir jų neėmė. Savo veiksmus vertina blogai, nukentėjusiojo atsiprašė. Nematė, kad D. T. būtų nešęs daiktus iš to buto. Kai mušė nukentėjusįjį, D. T. stovėjo toliau ir žiūrėjo – stovėjo prie kitos laiptinės. Nebuvo įdomu, ar D. T. žiūrėjo, kai mušė nukentėjusįjį. D. T. išėjo pirmas, o jis ėjo iš paskos. Atrodo, kad iš buto išėjo atskirai. Nusikalstamą veiką padarė vienas. D. T. neprisidėjo prie veikos, neėmė daiktų ir nenaudojo smurto. Kažkuriuo metu D. T. buvo su juo, kažkuriuo metu – nebuvo.

Kaltinamasis D. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad stotelėje susitiko jis, A. R. ir V. D., o vėliau atėjo nukentėjusysis L. V.. Ateidamas L. V. atsinešė alaus ir visi 15-20 min. gėrė stotelėje. Paskui L. V. pasiūlė eiti pas jį ir visi nuėjo. Nuėję ten toliau gėrė, tada V. D. pasakė, kad eina iki namų pasiimti cigarečių kartu su A. R., o jis pats su L. V. pasiliko bute. Po valandos A. R. grįžo ir jie toliau visi gėrė. Dar po kiek laiko su L. V. išėjo parūkyti, o A. R. išnešė televizorių. Tai pamatė ir kažkaip gavosi viskas, kad išėjo. Neatsimena, kada viskas buvo, bet gali būti, kad tai buvo 2019-11-01. Pas nukentėjusįjį gėrė kokias 4-5 val. Iš pradžių gėrė keturiese, paskui trise, nes V. D. nebegrįžo, kai išėjo parsinešti cigarečių. Trise buvo apie 2 valandas. Matė, kaip kompiuterį ir televizorių išnešė A. R.. Po to L. V. išėjo iš tualeto ir pradėjo gaudyti A. R.. Pamatė, kaip A. R. išsinešė daiktus ir tada išėjo. Matė, kaip buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį. Nežino, kodėl buvo panaudotas smurtas prieš nukentėjusįjį, buvo toliau ir nieko negirdėjo. Nukentėjusysis A. R. gaudė, nes jis išnešė daiktus. Buvo girtas, todėl nieko nesakė A. R.. Nukentėjusysis jam pretenzijų nereiškė. Neskaičiavo, kiek smūgių sudavė A. R. nukentėjusiajam, nes nuėjo. Iki V. D. nuėjo pirmesnis ir jokių daiktų iki jo nenešė. Matė, kad A. R. nešė televizorių, o telefonų nematė. Pirmiausia, A. R. išnešė televizorių ir padėjo televizorių prie durų. Kai A. R. išnešė televizorių, pats išėjo. Pirmas nusileido laiptais, paskui A. R., o tada – L. V.. Negirdėjo, ar nukentėjusysis ką nors sakė lipdamas laiptais. Matė, kad L. V. gaudė A. R.. Nuo jų buvo per kokias 2-3 laiptines. G. F. nepažįsta, su jais jos nebuvo. Iš pradžių ėjo iki namų, o tada ėjo pas V. D.. Kai ten nuėjo, ten jau buvo A. R., V. D. ir jo žmona. Pas V. D. nematė vogtų daiktų. Neatsimena, ar dar kokia moteris buvo, žino, kad buvo E. D.. Pas V. D. buvo atvažiavusi policija. Policija liepė išeiti, todėl jie su A. R. išėjo, tada policija A. R. įsisodino į mašiną, o jį paleido, todėl nuėjo namo. Jo namai nuo V. D. buto yra per tris laiptines. Pas nukentėjusįjį bute niekas nieko nedaužė. Nenešė vogtų daiktų pas D.. Nežino, kaip galėtų paaiškinti E. D. parodymus, ji neturi jokių įrodymų. Nežino, ar ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes neatsimena, ką sakė. Nepažįsta G. F. ir jai neskambino. Jos nekvietė eiti į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo kažkokia moteris M., bet tiksliai neatsimena. Neatsimena akistatos su A. R. ir nežino, ar ten sakė teisybę. Nieko nepadarė. Nežino, kaip vertina savo veiksmus. Tų daiktų nenešė ir A. R. nepadėjo jų užvaldyti. Nežino, kodėl nesikreipė į policiją, kai pamatė, kad A. R. išnešė televizorių. Suprato, kad daiktai, kuriuos neša A. R., priklauso ne jam. Pas V. D. konflikto nebuvo. Nepadėjo A. R. nešti daiktų. Nežino, kur A. R. buvo padėjęs daiktus, kai buvo pas V. D..

Papildomai apklaustas parodė, kad į butą pas nukentėjusįjį nuėjo jis, A. R., V. D. ir L. V.. Pas L. V. visi gėrė. Rūkė balkone, kai A. R. pradėjo nešti daiktus, tada išėjo namo. Eidamas dar matė, kad A. R. ir L. V. mušasi. Iš pradžių nuėjo pas V. D., pas kurį A. R. su daiktais parėjo, o tada iš karto išėjo namo. Pas nukentėjusįjį nebuvo jokios moters. Buvo išgėręs, bet visas aplinkybes atsimena. Nepažįsta G. F.. Nemušė V. D., kai nuėjo pas jį į butą. Nežino, kodėl V. D. iškvietė policiją. Nenešė televizoriaus į V. D. butą. Nematė, kai kažkas mušė V. D.. Nežino, kodėl atvyko policija. Pas V. D. buvo pilna žmonių, buvo trys moterys ir dar kažkas buvo. V. D. matė tame bute, E. D. taip pat matė, dar dvi merginas matė. Tame bute visi gėrė. Nebuvo kalbos apie televizorių ar kompiuterį, kol A. R. nebuvo atėjęs. Matė, kaip A. R. išnešė daiktus iš L. V. buto. Tuo metu ėjo namo, nepadėjo jam nešti daiktų. Tuo tarpu, kai A. R. išnešė daiktus, L. V. kažkaip atsirado prie laiptinės ir tada A. R. su L. V. susimušė. Nenešė nei vieno daikto ir neprisidėjo prie šios nusikalstamos veikos.

Nukentėjusysis L. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nebuvo su jais susidūręs iki to vakaro. Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 2019-11-01 buvo išėjęs pas draugą ir truputį išgėrė. Kai ėjo namo pro stotelę, jį užkalbino asmenys, paprašė parūkyti, asmenims davė pinigų ir jie parnešė išgerti. Asmenys buvo keturiese: du kaltinamieji ir dar du asmenys. Pagal nuotraukas atpažino. Kai turėjo alkoholio, visi atsidūrė pas jį. 2019-11-01 visi buvo pas jį. Asmenys pradėjo rūkyti virtuvėje, o kai jis pasakė, kad kambariuose nerūkoma, tada jie pradėjo viską mėtyti, lakstyti, šūkauti. Pas jį bute (duomenys neskelbtini) buvo abu kaltinamieji ir dar du vyrai. Nebendravo vardais, nesusipažino. Jiems sakė ramintis, bet jie juokėsi ir neklausė. Paskui jį turbūt „atjungė“, t. y. trenkė jam. Greičiausiai jam trenkė virtuvėje. Ryte atsikėlęs pamatė, kad viskas išdaužyta. Tuo metu, kai jam trenkė, atrodo, kad jie buvo trise, o gal buvo keturiese, tiksliai neatsimena. Buvo stipriai išgėręs. Neatsimena, kad būtų išėjęs į laiptinę. Po to, kai pasakė, kad jie ramintųsi, nieko neatsimena. Nežino, kuris jam trenkė. Neatsimena smūgio, bet ryte atsibudus skaudėjo galvą. Atsibudęs pasigedo televizoriaus, nuėjęs į virtuvę pamatė išdaužytus indus. Neatsimena, kas viską daužė. Virtuvėje rūkė abu kaltinamieji. Atrodo, vienam sakė nerūkyti virtuvėje. Neatsimena, kuriam tai sakė. Negali pasakyti, kuris kaltinamasis buvo aktyvesnis, jie abu lakstė po namus. Atrodo, pas jį bute buvo dar vienas asmuo, toks aukštesnis, nes jį atpažino pagal nuotrauką. Sąmonę prarado, kai jiems pasakė ramintis. Buvo nemažai išgėręs, tikriausiai, kad jam trenkė, nes nebūtų leidęs išnešti daiktų. Po to įvykio kaltinamieji nebuvo pas jį atėję. Atrodo, kad iš pradžių pas jį buvo keturi asmenys, bet vėliau tikriausiai kažkas išėjo. Pas jį visi atėjo, kol dar buvo šviesu, o kada jie išėjo, nežino. Pas jį bute visi vartojo alkoholį. Davė pinigų buteliui nupirkti. Stotelėje asmenys nupirko alaus, o paskui dar degtinės parnešė. Pas jį bute moterų nebuvo. Neatsimena, kad iš buto būtų kažkas išėjęs. Aplinkybių gerai neatsimena. Pasigedo televizoriaus, kompiuterio, trijų telefonų ir pinigų, taip pat turėjo 50 eurų. Pinigų neleido. Neatsimena, kas ėjo pirkti alkoholio. Nebuvo nuėjęs į parduotuvę, tai negalėjo pats išleisti pinigų. Tą vakarą turėjo apie 80 eurų, kuriuos laikė savo piniginėje, vidinėje kišenėje. Davė 20 eurų alkoholiui nupirkti, paskui dar davė pinigų. Iš viso davė apie 30 eurų. Šiuo metu jam visi daiktai grąžinti, o dėl pinigų pretenzijų neturi.

Liudytoja G. F. parodė, kad pažįsta D. T., yra iš to paties miesto. Nebendrauja su juo dažnai. A. R. taip pat pažįsta iš matymo. Vieną kartą yra kartu dalyvavę vakarėlyje. Vakarėlis buvo (duomenys neskelbtini), kai buvo pas mamą. Datos tiksliai neatsimena, bet galėjo būti 2019-11-01. Tą dieną susiskambino su D. T. ir išėjo kartu parūkyti prie laiptinės. Kai ėjo parūkyti, buvo apie 20-21 val. Kai parūkė, D. T. pasikvietė nueiti į butą, bet nepažįsta pas ką. Tas namas yra priešais mamos namą. Su D. T. nuėjo į tą butą. Ten buvo A. R. ir dar kažkoks vienas asmuo. Iš pradžių bute buvo penkiese, t. y. ji, kaltinamieji, dar vienas vyras ir buto šeimininkas. Ten pabuvo gal pusvalandį, o gal valandą. Jie visi gėrė. Ten buvo ne ilgiau nei valandą. Iš pradžių visi gėrė alų, paskui A. R. pradėjo daužyti gartraukį. Tada ji D. T. pasakė eiti lauk, nes vyksta nesąmonės ir jie dviese išėjo. Tuo metu, kai išėjo, šeimininkas buvo bute. A. R. taip pat buvo bute, jį ten paliko. Paskui nuėjo į kažkokį kitą butą, ėjo dviese su D. T.. Tas butas buvo netoli, reikėjo tik vieną kiemą pereiti. Į kitą butą ėjo su D. T., o A. R. juos pasivijo. Į tą butą nuėjo trise. Negali pasakyti, ko ėjo į tą butą. Nieko su savimi nesinešė, D. T. taip pat nieko nesinešė, o A. R., kai juos pasivijo, turėjo televizorių. Kai A. R. pasivijo, matė, kad jis turėjo televizorių, o daugiau neatkreipė dėmesio. Nežino, iš kur tas televizorius. Kai prieš tai buvo bute, A. R. neturėjo televizoriaus. Nežino, ar A. R. paėmė tą televizorių iš to buto. Kitame bute pabuvo trumpai, nes atvažiavo pareigūnai ir pasakė, kad jie yra nepageidaujami, todėl su D. T. išėjo. Tame bute su niekuo nebendravo. Buvo išgėrusi. Atsimena, kad byloje yra apklausta dėl šio įvykio. Nežino, ar apklausiama ikiteisminio tyrimo metu geriau viską atsiminė, nes tuo metu sirgo depresija. Į kitą butą ėjo D. T. iniciatyva, jis nesakė, ko jie ten eina. Nerūpėjo, ko ten eina, nes buvo išgėrusi. Neatsimena, kas buvo kitame bute ir kiek žmonių ten buvo. Atvykusi policija juos išprašė. Nežino, kodėl juos išprašė, bet išėjo iš to buto. Išeidami iš to antrojo buto nepasiėmė jokių daiktų. Iš to pirmojo buto išėjo su D. T., o A. R. liko bute. Nematė, kad D. T. būtų ką nors nešęs. Nukentėjusysis jų nesivijo. Eidami matė kažkokius siluetus, tai pagal juos būtų galima spręsti, kad buvo kažkoks susistumdymas. Kai buvo bute, nematė, kad A. R. neštų kokius daiktus į laiptinę. Neatsimena tiksliai, bet gali būti, kad jis nešė. Neatsimena televizoriaus ir kompiuterio pirmajame bute. Bute buvo virtuvėje ir svetainėje. Matė, kad televizorių A. R. atsinešė, kompiuterio nematė, telefonų taip pat nematė. Televizorius buvo didesnis už kompiuterio monitorių. Nepamena, ar antrajame bute buvo kalba apie daiktus, televizorių, kompiuterį. 

Liudytojas V. D. parodė, kad yra vieną kartą bendravęs su kaltinamaisiais. Su jais bendravo per savo brolį V. D., kai buvo pas jį svečiuose. Tai buvo seniai, gal prieš metus, tiksliai neatsimena. Nežino, ar tai buvo 2019-11-01. Nieko neprisimena, todėl nieko negali pasakyti. Ne dažnai būna pas brolį svečiuose, nes su juo mažai bendrauja. Nežino, kaip kaltinamieji atsidūrė pas jo brolį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir tuo metu geriau viską prisiminė. Kaltinamuosius susitiko pas brolį namuose. Brolio namuose buvo jis, jo brolis ir brolio žmona E.. Neprisimena, kas nutiko, kai atvyko kaltinamieji. Buvo girtas, neprisimena dėl praėjusio laiko. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 82-85) parodė, kad dalį parodymų atsimena. Parodymai yra jo ir yra teisingi. Atsimena, kai kaltinamieji atėjo su daiktais ir apspardė brolį, tada brolis išėjo, o kai grįžo, tuos daiktus padėjo laiptinėje. Buvo televizorius ir kompiuteris. Televizorius buvo nedidelis, bet didesnis už kompiuterio monitorių. Kompiuteris buvo nešiojamas. Nežino, kas į brolio namus įnešė tuos daiktus. Daiktus pamatė, kai jie jau buvo padėti. Neatsimena, ką sakė, iš kur yra tie daiktai. Nežino, kuris iš kaltinamųjų atnešė daiktus. Matė televizorių ir kompiuterį, vienas žmogus negalėjo visų daiktų panešti. Nelietė tų daiktų. Neprisimena, ar matė dar kokių daiktų. Tie daiktai buvo palaidi. Negali pasakyti, ar matė, kad D. T. neštų kažką iš tų daiktų.

Liudytoja J. T. parodė, kad D. T. yra jos sūnus. Apie įvykį sužinojo ryte, kai atvyko policijos pareigūnai sulaikyti D. T.. Prieš tai vakare sūnus namo grįžo apie 22 val. Matė, kai jis grįžo namo. Namo grįžo vienas, su savimi nieko neturėjo. Neatsimena, kada viskas vyko. Tada sūnų pirmą kartą sulaikė, bet tos pačios dienos vakare jį paleido. Kalba apie butą, kurį apiplėšė (duomenys neskelbtini). Iš kalbų atsimena, kad A. R. namo parsinešė televizorių, kompiuterį, telefonus. Klausė sūnaus apie tą įvykį, bet jis pasakė, kad nieko nevogė. Neatsimena, kiek tuo metu sūnui buvo iškelta baudžiamųjų bylų, bet ne viena. Sūnus neprisipažindavo, kad kažką padarė. Apie tai, kad jis kaltas, sužinodavo iš teismo nuosprendžių, pats sūnus apie tai nepasisakydavo. A. R. pažįsta, jie gyveno viename name. Tą vakarą, kai juos paleido policija, nuėjo į A. R. namus ir klausė, ar jos sūnus vogė tuos daiktus, bet A. R. atsakė, kad ne.

Liudytojas E. A. parodė, kad įvykis vyko seniai, dviejų metų laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name. Gavo pranešimą, kad po išgertuvių asmuo pasigedo namų apyvokos daiktų. Dirba (duomenys neskelbtini) tyrėju. Tarnybos metu gavo pranešimą apie įvykdytą plėšimą ar vagystę, tiksliai nepamena. Nuvykus tuo adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas paaiškino, kad vakare parsivedė kažkokius jaunuolius, kurie pas jį vartojo alkoholį, tada sėdint ant sofos kažkuris jam trenkė, jis prarado sąmonę, o ryte atsibudęs pamatė, kad jo butas yra apverstas. Asmuo pasigedo televizoriaus, kompiuterio, o daugiau tiksliai neatsimena. Žino, kad butas tikrai buvo nusiaubtas ir matėsi, kad ten tikrai kažkas įvyko. Tas vyriškis papasakojo, kaip atrodė tie jaunuoliai. Surado tuos jaunuolius. Vienas jaunuolis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) name gyvenantis asmuo galėjo prisidėti prie įvykio. Ten nuvykus asmuo pripažino ir nurodė, kad berods (duomenys neskelbtini) name yra sudėti daiktai. Nuvykus nurodytu adresu rado tuos daiktus. Nuvykus pas šį jaunuolį į namus (parodo į D. T.), šis nurodė, kad buvo pas tą žmogų ir nurodė, kur bus tie daiktai. Nuvažiavo pas D. T. į namus ir kartu su juo nuvažiavo prie berods (duomenys neskelbtini) namo. Daiktai buvo ne pas D. T., šis tik nurodė, kur yra tie daiktai. Daiktus paėmė kolegos. Matė televizorių, buvo telefonai, kompiuteris, aušinimo padas. Nemano, kad vienas žmogus galėjo viską išnešti. Vienas asmuo galėjo panešti televizorių, o daugiau tikrai nepaneštų. Kai daiktus parvežė į komisariatą, pats nešė tą televizorių. Visų daiktų kartu pakelti nebandė, į komisariatą nešė tik televizorių. Su A. R. nebendravo, bendravo kiti kolegos. Su D. T. kalbėjosi, kai nuvyko pas jį, bet neprisimena, ką kalbėjo. Kai vyko paimti daiktų, D. T. buvo jų automobilyje.

Liudytoja E. D. parodė, kad kaltinamieji yra vyro draugai. Su jais yra bendravusi, kartais vyras su kaltinamaisiais kartu išgerdavo. Tai būdavo ne dažnai. Vieną kartą buvo apklausta policijoje, ten klausinėjo dėl vogtų daiktų. Apklausa buvo prieš pusę metų, o gal daugiau. Įvykis buvo prieš metus, o gal daugiau, tiksliai neatsimena. Vyras girtas miegojo, kai kaltinamieji vėlai vakare atėjo vakare su vogtais daiktais ir pradėjo mušti jos girtą miegantį vyrą. Vyras atsikėlęs išbėgo ir iškvietė policiją. Gal kaltinamieji jos vyrą mušė dėl to, kad jis nesikėlė. Kai kaltinamieji atėjo, jie norėjo dar išgerti. Atrodo, kad kaltinamieji atsinešė televizorių, telefonus ir kompiuterį. Neatsimena, kaip atrodė tie daiktai, bet žino, kad televizorius buvo didelis. Daiktus atsinešė jie visi, kartu su kaltinamaisiais buvo ir G. F.. Daiktus nešė abu kaltinamieji. Kaltinamieji viską sudėjo pas juos koridoriuje. Matė, kaip kaltinamieji atėjo, daiktus kaltinamieji laikė rankose. Telefonai buvo kišenėse. Kaltinamieji patys atėjo ir pasisakė, ką paėmė. Kaltinamieji pasipasakojo, kad primušė tą žmogų. Nežino, ar G. F. bute laužė daiktus, bet ji rankose irgi nešė kažką iš daiktų. Negali atsiminti, ką ir kuris nešė. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Koridoriuje kaltinamieji pasidėjo televizorių, kompiuterį, o telefonus turėjo kišenėje. Išeidami telefonų nepaliko. Išeidami kaltinamieji paliko koridoriuje televizorių ir kompiuterį, o paskui jos vyras tuos daiktus išnešė į laiptinę. Atvažiavusi policija kaltinamuosius išvežė. Nepasakė policijai apie vogtus daiktus. Tuo metu pas juos namuose buvo jos vyras, vyro brolis ir ji su vaikais. Kai norėjo iškviesti policiją, G. F. atėmė iš jos telefoną. Neatsimena, kokius daiktus nešė G. F.. Ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė teisingai. A. R. iš laiptinės daiktus išsinešė vienas pats, matė pro durų skylutę. Vyras A. R. pranešė, kad daiktai yra laiptinėje. Daiktus A. R. išsinešė rankose. Kaltinamieji su G. F. atėjo pas juos vienu metu. Kai jie atėjo, durys buvo neužrakintos. Juos pamatė, kai įėjo pro duris su visais daiktais. Kiek pamena, D. T. nešė televizorių, neprisimena, ką A. R. nešė, o G. F. nešė kompiuterį. Kaltinamieji su G. F. išėjo iš jų namų, nes atvažiavo policija ir išvežė kaltinamuosius, o G. F. išvarė namo. Kiek matė, policija buvo pas A. R. namuose, nes kai policija išvažiavo, A. R. atėjo pasiimti daiktų iš laiptinės. A. R. ir D. T. gyvena netoliese. Abu kaltinamieji vienu metu pasakojo, kad apvogė tą žmogų. Kaltinamieji pasakojo, kad nuėjo pas tą žmogų, iš pradžių gėrė, paskui primušė tą žmogų, paėmė daiktus, sulaužė buitį. Kaltinamieji sakė, kad lyg A. R. primušė tą žmogų, tiksliai neatsimena. Kaltinamieji patys pasakojosi, ką ten darė. Kaltinamieji nebuvo blaivūs.

Liudytojas V. D. parodė, kad kaltinamieji buvo jo draugai iki vagystės. Neatsimena, kada buvo ta vagystė, bet praėjo jau virš metų. Tai galėjo būti 2019-11-01. Buvo tik viena vagystė. Kaltinamieji pasikvietė jį išgerti. Buvo stotelėje ir buvo tas vyras, iš kurio buto buvo viskas išvogta, nuėjo pas tą vyrą – jis, kaltinamieji ir tas vyras. Ten nuėję išgėrė, tada pasakė A. R. eiti iki jo namų ir nuėjo, tada padavė A. R. cigarečių ir pasakė, kad atgal nebeis. Vėliau kaltinamieji atėjo pas jį su vogtais daiktais. Kadangi kaltinamieji jį užsipuolė, iškvietė policiją, kuri kaltinamuosius išvaikė. Tada žmona su broliu pasakė, kad pas juos liko vogti daiktai, todėl tuos daiktus išnešė į laiptinę. Po to paskambino A. R. ir pasakė, kad daiktus išnešė į laiptinę ir kad eitų jų susirinkti. Pas juos kaltinamieji paliko televizorių, nešiojamą kompiuterį, dėl telefonų neatsimena. Per durų skylutę matė, kaip atėjo A. R. ir susirinko tuos daiktus iš laiptinės. Prieš tai daiktai buvo padėti pas jį kambaryje prie sekcijos. Išnešė daiktus į laiptinę kartu su žmona arba su broliu, tiksliai neatsimena. Daiktus atsinešė kaltinamieji, kartu su jais kartu buvo G. F.. Nematė, kad ji būtų turėjusi kažkokių daiktų. Su G. F. nekalbėjo, nežino, kaip ji atsirado su kaltinamaisiais. Kai buvo su kaltinamaisiais pas nukentėjusįjį, tuo metu G. F. ten nebuvo. Tame bute suprato, kad bus nesąmonių, nes A. R. pradėjo elgtis netinkamai ir suprato, kad gali vykti muštynės, nes dažnai taip būna. Kai nuėjo pas nukentėjusįjį, kaltinamieji buvo išgėrę, bet ne visai girti. Pas jį kaltinamieji atėjo gerokai apsvaigę. Kiek pamena, jį mušti pradėjo D. T.. Dėl to nerašė pareiškimo, tik norėjo, kad kaltinamieji išeitų iš jo buto. Nematė, kaip kaltinamieji atnešė daiktus. Kai kaltinamieji išėjo, pamatė tuos daiktus. Žmona su broliu sakė, kad daiktus atnešė kaltinamieji.

Liudytoja A. R. parodė, kad A. R. yra jos sūnus, todėl atsisako duoti parodymus.

Protokole-pareiškime užfiksuota, kad L. V. nurodė, kad 2019-11-02 namuose (duomenys neskelbtini) po iš vakaro vykusių išgertuvių su keturiais nepažįstamais vyriškiais, atsibudęs ryte apie 6 val., pastebėjo, kad yra sumuštas. Namuose pasigedo televizoriaus „SONY“ 102 cm įstrižainės, kurio vertė 409 eurai, mobiliojo ryšio telefono „CAT“, kurio vertė 350 eurų, mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, kurio vertė 50 eurų, mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, kurio vertė 30 eurų, nešiojamo kompiuterio „DELL“, kurio vertė 520 eurų, bei kompiuterio ventiliatoriaus pado, kurio vertė 20 eurų Taip pat striukės kišenėje esančioje piniginėje pasigedo 50 eurų nominalo kupiūros. Taip pat namuose, virtuvėje pastebėjo, kad yra sudaužytas garų surinkėjas, kurio vertė 30 eurų, sudaužytos stiklinės, kurios jam yra bevertės ir sudaužyta kambaryje esanti elektros lemputė, kuri jam yra bevertė. Dėl vagystės padaryta turtinė 1429 eurų žala. Dėl sugadinto turto padaryta 30 eurų turtinė žala. Viso padaryta turtinė 1459 eurų žala (1 t., b. l. 7-8).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, apžiūros metu fotografuota, paimti tyrimui reikšmingi daiktai: cigaretės nuorūka su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 13), nuoplova su raudona dėme panašia į kraują (vokas Nr. 1), 7 vnt. plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais (vokas Nr. 2), stiklo šukių pavyzdžiai (vokas Nr. 3), nuoplova su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 4), bulvių traškučių „Estrella“ pakuotė (dėžė Nr. 6), 2 vnt. 0,2 l. plastikinės stiklinės (dėžė Nr. 6), 2 vnt. plastikinės taurelės baltos spalvos (dėžė Nr. 6), stiklinė taurelė skaidraus stiklo (dėžė Nr. 6), bulvių traškučių „Pack sour cream and onion“ pakuotė (dėžė Nr. 6), taurė stiklinė (dėžė Nr. 6), 0,5 l. talpos butelis „Carlsberg“ (dėžė Nr. 5), stiklinis butelis „Auksinė“ (dėžė Nr. 5), 3 vnt. 1 l. talpos plastikiniai buteliai „Blindos tradicinis“ (dėžė Nr. 5), 6 vnt. 1 l. talpos plastikiniai buteliai „Švyturio tradicinis“ (dėžė Nr. 5), 1,5 l. talpos plastikinis butelis „Pepsi“ (dėžė Nr. 5), cigaretės „LD“ nuorūka su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 14), nuoplova su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 15), 3 vnt. cigarečių nuorūkos su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 7), nuoplova su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 8), nuoplova su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 9), nuoplova su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 10), nuoplova su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 11), tualetinio popieriaus skiautės su raudonomis dėmėmis panašiomis į kraują (vokas Nr. 12), nuoplova su raudona dėme panašia į kraują (vokas Nr. 16), stiklo šukių pavyzdžiai (vokas Nr. 17), daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais (vokas Nr. 18) (1 t., b. l. 18-39).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019-11-02 7.50 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) vakar vakare pranešėjas ėjo į parduotuvę ir parsivedė svetimus žmones į svečius, o dabar pamatė, kad viskas išdaužyta, išnešti daiktai, iš jo pavogė televizorių, kompiuterį. Buvo keturiese, vienas aukštas, konkrečiai nurodyti negali. Atvykus minėtu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas L. V., kuriam nustatytas 1,04 promilių girtumas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, L. V. paaiškino, kad vakar vakare ėjo į parduotuvę nusipirkti alaus ir prie stotelės buvę nepažįstami asmenys jį užkalbino. Vėliau tie asmenys kartu su juo nuėjo pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Ten asmenys kartu su juo vartojo alkoholį. L. V. kažkuriam iš jaunuolių kambaryje pradėjus rūkyti, paprašė nedaryti betvarkės ir toliau nieko nebepamena. Atsikėlęs ryte pastebėjo, kad jo veidas yra sužalotas, jo butas visas sujauktas, sudaužyta lempa, sujaukta spinta, lyg kažkas kažko būtų ieškojęs. Geriau apsižiūrėjęs pastebėjo, kad yra dingęs jo nešiojamasis kompiuteris „DELL“, du „Nokia“ telefonai, kurių modelių neatsimena, telefonas „CAT S40“, naujas „SONY“ televizorius ir 50 eurų. Nukentėjusysis L. V. apibūdino asmenis, kurie buvo prie stotelės ir pas jį. Pagal apibūdinimus tai pareigūnams žinomi asmenys. Per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę parodžius asmenų nuotraukas, L. V. juos atpažino. Nuvykus (duomenys neskelbtini) 9 val. pas D. T., šis paaiškino, kad buvo autobusų stotelėje, o vėliau su kitais asmenimis nuvyko pas vyriškį. D. T. taip pat paaiškino, kad jis jokių daiktų neėmė, daiktus paėmė A. R. ir nurodė, kur tas asmuo gyvena. Taip pat D. T. nurodė, kad bute buvo V. D.. Nuvykus (duomenys neskelbtini) 9.12 val. pas A. R., šis neigė, kad kur nors buvo, bet pas jį radus mobiliojo ryšio telefoną „CAT“, šis prisipažino, kad tai jis paėmė daiktus. Vėliau apžiūrėjus butą, rasti kiti pavogti daiktai. Nuvykus (duomenys neskelbtini) 9.19 val. pas V. D., šis paaiškino, kad niekur vakar nedalyvavo ir su niekuo nevartojo alkoholio, jokių daiktų nevogė (1 t., b. l. 40).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad L. V. pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką gautas 2019-11-02 6.57 val. (1 t., b. l. 43-49).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad L. V. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimas kairėje pakaušio pusėje ir kairiame skruoste ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje tiek tiesioginių trauminių poveikų pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kirtais bukais paviršiais. L. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 108).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. R. pateikė nešiojamąjį kompiuterį „Dell“ su aušinimo padu „Havic“, televizorių „Samsung“ su pulteliu, mobiliojo ryšio telefonus „CAT“, ir 2 vnt. „Nokia“ (1 t., b. l. 109-112).

Daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis L. V. pagal požymius atpažino iš jo pagrobtus mobiliojo ryšio telefonus „CAT“ ir 2 vnt. „Nokia“ (1 t., b. l. 113-117).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota nešiojamojo kompiuterio „Dell“ su maitinimo laidu, kompiuterio aušinimo pado „Havic“, televizoriaus „Samsung“ su distancinio valdymo pultu, mobiliojo ryšio telefonų „CAT“, ir „Nokia105“ (duomenys neskelbtini), „Nokia RM-1136“ (duomenys neskelbtini) apžiūra. 1. Televizorius „Samsung“, juodos spalvos korpusu, plazminis, su juodos spalvos pajungimo laidu, modelio Nr. UE40NU7192UXXH, serijos Nr. 0e3v3hik802694, 101 cm įstrižainės. Televizorius be jokių pažeidimų, gamyklinis. Televizorius su distancinio valdymo pultu „Samsung“, kurio viduje yra dvi baterijos „GP Super“. Distancinio valdymo pultas nepažeistas, gamyklinis. 2. Nešiojamas kompiuteris „Dell“, juodai-pilkos spalvos korpusu, su juodu maitinimo laidu. Ant kompiuterio dugno priklijuota etiketė su užrašais: „SERVICE TAG (S/N): JGD3T32 42348335870. Atidarius kompiuterį jo vidinis korpusas pilkai-juodos spalvos. Kompiuteris nepažeistas, gamyklinis, nenaujas, apsitrynęs, purvinas. Kompiuterio maitinimo laidas juodos spalvos, ant blokelio yra šie užrašai: „... CN-OMGJN9-72438 54D-CDBE-A01.....“. Maitinimo laidas nepažeistas, gamyklinis. 3. Kompiuterio aušinimo padas „havic“, juodos spalvos korpusu, kurio priekyje yra juodos spalvos metalinis tinklelis. Kitoje pado pusėje, ties jos viduriu yra etiketė su užrašais: „....havit....“, yra nurodytas ir serijos numeris, kuris yra apsitrynęs. Padas su iš vidaus išeinančiu trumpu pajungimo laidu, kurio gale yra jungtis. Padas nepažeistas, gamyklinis, nenaujas, kai kur šiek tiek apsitrynęs, apibraižytas, purvinas. 4. Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 105“, juodos spalvos korpusu, mygtukinis. Telefonas su baterija, ant kurios yra užrašai: „....BL-5CB 800mAh 3.7V 3.0Wh......“. Telefonas dviejų SIM kortelių, tačiau viduje SIM kortelių nėra. Telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas nepažeistas, gamyklinis, apynaujis. 5. Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia RM-1136“ juodos spalvos korpusu, mygtukinis. Telefonas su baterija, ant kurios yra šie užrašai: „....BL-5C 1100mAh 3.7V 4.0Wh.....“. Telefonas dviejų SIM kortelių, tačiau viduje SIM kortelių nėra. Telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas nepažeistas, gamyklinis, stiprokai aptrintu priekiniu korpusu. 6. Mobiliojo ryšio telefonas „CAT“, juodai-pilkos guminiu korpusu, išmanusis, liečiamu ekranu, kurio priekinėje dalyje, apačioje yra trys valdymo mygtukai. Telefonas neatsidaro, korpusas vientisas. Dešiniame korpuso šone, atidarius SD SIM kortelių dangtelį matyti, kad viduje jokių kortelių nėra. Kairiajame korpuso šone, apatinėje dalyje išlūžusi viena apsaugos detalė. Telefonas nepažeistas, gamyklinis, apsitrynęs, kai kur apibraižytas, nešvarus (1 t. b. l. 118-129).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro pateikta V. D. pranešimo apie įvykį skaitmeninė garso įrašo kopija, iš kurio matyti, kad V. D. nurodo, jog skubiai reikalinga policija į jo butą (duomenys neskelbtini), kadangi reikia išvaryti atėjusius jaunuolius, nes jis negali miegoti. Nurodė, kad jaunuoliai jam daužė į galvą, todėl jis pabėgo iš namų (1 t., b. l. 144-145, 146-148).

Akistatos protokole užfiksuota, kad D. T. ir A. R. liko prie savo duotų parodymų. A. R. parodė, kad 2019-11-01 (duomenys neskelbtini) bute buvo jis, D. T., V. D. ir to buto šeimininkas. Ten visi gėrė alkoholį. Kai buto šeimininkas užmigo, iš jo buto pasiėmė televizorių ir tris telefonus. Televizorius ir telefonai buvo miegamajame, kur miegojo ir buto savininkas. Ar tuo metu bute dar buvo V. D., neprisimena. Iš buto D. T. arba V. D. pavogė nešiojamąjį kompiuterį. Jei apklausoje nurodė, kad jį pavogė D. T., tai taip tada galvojo. Su vogtais daiktais nuėjo pas V. D., po to tuos daiktus susirinko ir parsinešė į savo namus. Negali tiksliai nurodyti, kuris – D. T. ar V. D. pavogė kompiuterį. Taip pasakė, nes taip galvojo, tyrėjai to, kad taip tik galvojo, nepasakė, nes buvo dar neišsiblaivęs. D. T. akistatos metu parodė, kad supranta, ką pasakoja A. R., bet su jo parodymais nesutinka. Teigė, kad buto šeimininkas neužmigo, taip, kaip sako A. R.. Sėdėjo kitame kambaryje ir nematė, kaip A. R. išnešė televizorių. Paskui matė, kaip A. R. ėmė telefonus iš svetainės, kai L. V. rūkė balkone. Nematė, kur jis ten buvo, bet nemiegojo. A. R. iš buto nešė ir televizorių, ir kompiuterį, vienoje rankoje buvo televizorius, kitoje – kompiuteris, nešė iki laiptinės durų, tada A. R. V. D. padavė kompiuterį, kad padėtų panešti kompiuterį. Buto šeimininkas L. V. gaudė A. R., tai yra, visą laiką ėjo iš paskos ir liepė atiduoti daiktus. A. R. tada pasidėjo televizorių ant žemės ir sumušė L. V., suduodamas jam į galvą rankomis. Kiek smūgių sudavė, nurodyti negali. Po smūgių L. V. nuėjo namo, o jie visi parėjo į jo namą, kur gyvena ir V. D.. A. R. su V. D. nuėjo į V. D. namus, o pats nuėjo į savo namus (2 t. b. l. 131-134).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015, 2K-101-976/2019). Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Plėšimo bylose pažymima, kad susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš nuteistųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015). Veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto pavartojimo, jo pavartojimo metu arba tuo atveju, jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau dar jo neužvaldžius, pavartojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą.

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamieji A. R. ir D. T. įvykdė nusikaltimą, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami smurtą pagrobė nukentėjusiajam L. V. priklausantį turtą. Nors kaltinamasis A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme dėl plėšimo kaltę pripažino tik iš dalies, o D. T. – kaltės nepripažino, jų kaltę įrodo nukentėjusiojo L. V., liudytojų V. D., J. T., E. A., E. D., V. D. parodymai, iš dalies liudytojos G. F. parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Tiek A. R., tiek D. T. viso proceso metu duodami parodymus nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R. pripažino, kad abu su D. T. paėmė nukentėjusiojo L. V. daiktus, tačiau neigė naudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Parodė, kad būnant nukentėjusiojo bute ir jam nuėjus miegoti, abu sugalvojo pavogti iš jo buto daiktų, todėl ką matė vertingo, tą ir pasiėmė. Teigė, kad jis pavogė televizorių ir tris mobiliuosius telefonus, o D. T. pavogė nešiojamąjį kompiuterį. Buvo susitarę, kad visi pavogti daiktai bus pas A. R. namuose, o pavogtus daiktus abu būtų pardavę. Teigė, kad nukentėjusiojo nemušė ir nebuvo iš anksto susitarę vogti, tik išeidami iš buto sugalvojo taip pasielgti (2 t., b. l. 48-51, 54-56). Akistatos metu kaltinamasis A. R. pripažino tik tai, kad jis paėmė televizorių ir tris telefonus, o D. T. arba V. D. pavogė nešiojamąjį kompiuterį (2 t. b. l. 131-134). Apklausiamas teisme, kaltinamasis A. R. taip pat nuolat keitė parodymus dėl bendrininkavimo ir smurto panaudojimo. Iš pradžių pripažino tik pavogęs kai kuriuos L. V. daiktus. Nurodė, kad L. V. nuėjus parūkyti, paėmė tris telefonus ir televizorių, tačiau neėmė kompiuterio ir nematė, kas jį paėmė. Nematė, ar D. T. ėmė daiktus. Neėmė aušinimo pado. Išėjo su D. T., kuris nieko nenešė, tačiau teigė, kad D. T. matė, kaip jis nešė daiktus. Nežino, ar jiems išėjus nukentėjusysis buvo sužalotas, nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Toliau posėdžio metu teigė, kad visus daiktus išnešė pats vienas, nukentėjusysis matė, kad jis išnešė daiktus ir vijosi, todėl nukentėjusiajam kelis kartus trenkė. Teigė, kad D. T. matė, kaip jis išsinešė daiktus ir mušė nukentėjusįjį, tačiau jo nesulaikė. Nematė, kad D. T. būtų nešęs kokius daiktus, nieko nebuvo susitarę su D. T.. Papildomai apklaustas parodė, kad neatsimena, ar nešė kompiuterį. Kai mušė nukentėjusįjį, D. T. stovėjo ir nieko nedarė, nieko nesakė, nebandė nuraminti. Nežino, ar D. T. suprato, kodėl mušė nukentėjusįjį. D. T. matė, kad jis turi ne savo daiktus ir D. T. suprato, kad tie daiktai yra ne jo. Kai sumušė nukentėjusįjį, išėjo dviese su D. T.. Nešė televizorių, nežino, kas nešė kompiuterį. Visus daiktus panešė vienas. Kai mušė nukentėjusįjį, D. T. stovėjo toliau ir žiūrėjo – stovėjo prie kitos laiptinės. D. T. išėjo pirmas, o jis ėjo iš paskos.

Kaltinamojo D. T. parodymai viso proceso metu taip pat nebuvo nuoseklūs, nors kaltės jis nepripažino. Priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltinamasis A. R., D. T. teigė, kad A. R. naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau neigė kartu ėmęs nukentėjusiojo daiktus. Parodė, kad nukentėjusiajam nuėjus į tualetą ar balkoną, A. R. iš kambario paėmė televizorių ir nešiojamą kompiuterį. Supratęs, kad vyksta negeri dalykai, išėjo iš buto. L. V. ėjo paskui laiptais iki laiptinės durų ir prašė atiduoti daiktus, kai A. R. pasidėjo televizorių ir kažkur kelis kartus trenkė bei spyrė L. V.. Kai A. R. sumušė L. V., pasiėmė televizorių ir jie išėjo. Teigė, kad A. R. išėjo pas V. D. į namus, o jis nuėjo į savo namus. Būnant pas L. V., jokios išankstinės kalbos apie vagystę nebuvo, viskas įvyko neplanuotai ir nieko nesitarus (2 t. b. l. 127-130, 138-140). Akistatos metu jau teigė, kad sėdėjo kitame kambaryje ir nematė, kaip A. R. išnešė televizorių. Paskui matė, kaip A. R. ėmė telefonus iš svetainės, kai L. V. rūkė balkone. Teigė, kad A. R. iš buto nešė ir televizorių, ir kompiuterį, vienoje rankoje buvo televizorius, kitoje – kompiuteris. L. V. gaudė A. R., tada A. R. pasidėjo televizorių ant žemės ir sumušė L. V., suduodamas jam į galvą rankomis (2 t. b. l. 131-134). Teisme pakartojo, kad matė, kaip kompiuterį ir televizorių išnešė A. R.. Pamatė, kaip Aivaras išsinešė daiktus ir tada išėjo. Matė, kaip buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį. Nežino, kodėl buvo panaudotas smurtas prieš nukentėjusįjį, buvo toliau ir nieko negirdėjo. Teigė, kad nukentėjusysis A. R. gaudė, nes jis išnešė daiktus. Pats jokių daiktų nenešė. Matė, kad A. R. nešė televizorių, o telefonų nematė. Teigė, kad iš pradžių ėjo iki namų, o tada ėjo pas V. D.. Nežino, kodėl nesikreipė į policiją ir neužkirto tam kelio, kai pamatė, kad A. R. išnešė televizorių. Suprato, kad daiktai, kuriuos neša A. R., priklauso ne jam. Nepadėjo A. R. nešti daiktų. Papildomai apklaustas nurodė analogiškas aplinkybes, tačiau teigė, kad iš pradžių nuėjo pas V. D., pas kurį A. R. su daiktais parėjo, o tada išėjo namo.

Analizuojant abiejų kaltinamųjų duotų parodymų visumą, juos sugretinant tarpusavyje su kitais byloje esančiais įrodymais, galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamieji bendrais tyčiniais veiksmais pagrobė L. V. priklausantį turtą, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, o jų parodymų nenuoseklumas vertinamas siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, jog kaltinamieji A. R. ir D. T. įvykdė plėšimą, patvirtina nukentėjusiojo L. V. parodymai. Nors nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visų įvykio aplinkybių detaliai neprisiminė, tačiau nurodė, kad po to, kai į namus buvo pasikvietęs kaltinamuosius, prabudus ryte jam skaudėjo pakaušį ir ant skruosto matėsi kraujosruva, o apsižiūrėjęs bute pasigedo savo daiktų (1 t., b. l. 52-55, 64-67, 71-73). Tokie jo parodymai taip pat užfiksuoti tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 40) ir BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 43-49). Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus dėl smurto panaudojimo, joje konstatuota, kad L. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – odos nubrozdinimas kairėje pakaušio pusėje ir kairiame skruoste (1 t., b. l. 108). Liudytojas E. A. parodė, kad nukentėjusysis nurodė pas jį buvusių asmenų požymius ir pagal nuotraukas atpažino A. R. ir D. T. (1 t., b. l. 100-103). Protokole-pareiškime užfiksuoti daiktai, kurių pasigedo nukentėjusysis (1 t., b. l. 7-8). Visi šie daiktai buvo rasti kaltinamojo A. R. namuose (1 t., b. l. 40, 118-129) bei apžiūrėti (1 t. b. l. 118-129). Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pareigūnams nuvykus pas D. T., šis paaiškino, kad jis jokių daiktų neėmė, daiktus paėmė A. R. ir nurodė, kur tas asmuo gyvena. Nuvykus pas A. R., šis neigė, kad kur nors buvo, bet pas jį radus vieną mobiliojo ryšio telefoną, šis prisipažino, kad tai jis paėmė daiktus. Vėliau apžiūrėjus butą, rasti kiti pavogti daiktai (1 t., b. l. 40). Atkreiptinas dėmesys į pagrobtų daiktų kiekį ir jų apimtis – nešiojamasis kompiuteris su maitinimo laidu, kompiuterio aušinimo padas, 101 cm įstrižainės televizorius su distancinio valdymo pultu, trys mobiliojo ryšio telefonai (1 t. b. l. 118-129). Liudytojas V. D. nurodė, kad į brolio butą atnešti pavogti daiktai buvo „palaidi“. Tiek liudytojas V. D., tiek liudytojas E. A. patvirtino, kad vienas žmogus negalėtų nurodytų daiktų dėl jų kiekio ir dydžio panešti vienas. Tai, jog nukentėjusiojo L. V. daiktus bendrai, panaudodami smurtą, užvaldė abu kaltinamieji, taip pat patvirtina liudytojos E. D. nuoseklūs ir išsamūs parodymai, kuriais nėra pagrindo netikėti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad apie 22 val. (iš karto po įvykio) į jų namus atėjo A. R., D. T. ir G. F., su savimi jie turėjo plazminį televizorių, nešiojamą kompiuterį ir kelis telefonus. Teigė, kad televizorių nešė D. T., kompiuterį ir telefonus – A. R.. Kad tie daiktai yra vogti, pasakė patys kaltinamieji (1 t., b. l. 76-79). Teisme liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus. Teigė, kad daiktus atsinešė abu kaltinamieji. Matė, kaip kaltinamieji atėjo, daiktus kaltinamieji laikė rankose, telefonai buvo kišenėse. Teigė kad kaltinamieji patys pasisakė, ką paėmė ir kad primušė tą žmogų. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas V. D.. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad apie 22 val. pas brolį į namus atėjo A. R. su D. T., kurie su savimi atsinešė televizorių, nešiojamą kompiuterį ir pasakė, kad apvogė kažkokio žmogaus butą (1 t., b. l. 82-85). Liudytojas V. D., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tik patvirtino, kad kaltinamieji atėjo pas jį su daiktais, tačiau jis nematė, kaip kaltinamieji atnešė tuos daiktus (1 t., b. l. 162-165). Liudytoja G. F. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš nukentėjusiojo buto su D. T. išėjo pirmi, D. T. nieko nesinešė, o eidami girdėjo duslius garsus ir matė siluetus, pagal kuriuos buvo galima spręsti, kad vyko susistumdymas. Tada juos pasivijo A. R., kuris rankose turėjo televizorių (1 t., b. l. 88-91). Teismas kritiškai vertina liudytojos G. F. parodymus apie tai, kad D. T. jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, kadangi tokie jos parodymai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.  

Byloje esančių įrodymu visuma patvirtina A. R. ir D. T. bendrą tyčią pagrobti nukentėjusiojo turtą. Tiek A. R., tiek D. T. suvokė, kad bendrai dalyvauja darant nusikaltimą ir kėsinasi į tą patį objektą. Jų veiksmų bendrumą rodo tai, kad abu kaltinamieji kartu nešė nukentėjusiajam priklausiančius daiktus ir, nors D. T. nevartojo smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau matė ir neprieštaravo A. R. veiksmams. Teismų praktikoje, kaip minėta anksčiau, laikomasi pozicijos, kad plėšimo bendrininkaujant atveju nebūtina, jog kiekvienas iš bendrininkų visiškai realizuotų visus objektyviuosius plėšimo požymius, o šiuo atveju – kad abu kaltinamieji panaudotų smurtą prieš nukentėjusįjį arba kartu grobtų svetimus daiktus, pakanka net abstraktaus susitarimo veikti bendrai. Nors iš įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamieji nebuvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos padarymo detalių, tačiau konkliudentiniais veiksmais susitarė veikti bendrai, siekdami realizuoti bendrą ketinimą užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Nustatyta, kad A. R. ir D. T. bendras sumanymas pagrobti nukentėjusiojo turtą kilo iki smurto panaudojimo ir smurtas buvo panaudotas dar jo neužvaldžius, t. y. siekiant išlaikyti nors vieno iš bendrininkų paimtą turtą, o tokie veiksmai tai taip pat atitinka grobimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Taip pat inkriminuojant veiką pagal šį straipsnį nėra svarbu ir kokiu momentu buvo naudojamas smurtas bet kuriam iš bendrininkų. Atitinkamai, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą iki bent vieno iš bendrininkų žinioje esamo svetimo turto laisvo disponavimo ir dėl šios priežasties naudojant fizinį smurtą prieš grobiamo daikto savininką, tokie veiksmai atitinka plėšimo sudėtį. Šiuo atveju A. R. ir D. T. veiksmų bendrumas bei suderinamumas (kartu pasišalino iš nukentėjusiojo buto, matė nukentėjusiojo buto niokojimą ir fizinio smurto panaudojimą prieš patį nukentėjusįjį bei visų kartu asmenų persikėlimas su visais pagrobtais ir užvaldytais daiktais bei aiškus deklaruojamo svetimų daiktų grobimo faktas pas D. bute) rodo abiejų kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą pavartojant smurtą užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Akivaizdu, jog kaltinamieji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, D. T. kaltinamas tuo, kad bendrininkaudamas su A. R. atvirai pagrobė svetimą – L. V. priklausantį – turtą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Visgi, veikos kvalifikavimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalis sankcijos nėra ta pačios, todėl dėl alternatyvių sankcijų didesnės galimybės (taip pat ir dėl faktinių aplinkybių konstatavimo šių veikų objektyviosios pusės požymių, įskaitant ir bendrininkavimo, prasme) pastaroji laikytina švelnesnė, todėl veikos kvalifikacija nekeistina.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad A. R. ir D. T. pagrobė L. V. priklausančius 50 eurų, kadangi šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Abu kaltinamieji neigė pagrobę nukentėjusiajam priklausiančius pinigus, o nukentėjusysis visų įvykio aplinkybių neprisimena dėl neblaivumo. Nors pareiškime ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nukentėjusysis teigė, kad ryte piniginėje pasigedo 50 eurų kupiūros, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad įvykio vakarą vienam iš vyriškių stotelėje davė 10 eurų alui nupirkti (1 t., b. l. 52-55), tuo tarpu teisme nurodė, kad iš viso alkoholiui nupirkti asmenims davė apie 30 eurų. Todėl neatmestina, kad nukentėjusysis kaltinime nurodytą pinigų sumą galėjo išleisti pats ar tokią sumą prarasti kitomis aplinkybėmis arba net sąžiningai klysti dėl turimos sumos, kadangi dėl girtumo šios aplinkybės nepamena. Nesurinkus pakankamai įrodymų dėl 50 eurų pagrobimo, visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai (in dubio pro reo). Pašalinus aplinkybę dėl pagrobtų 50 eurų, atitinkamai keistina kaltinime nurodyta bendra pagrobto turto vertė iš 660 eurų į 610 eurų.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, nustatytas jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

A. R. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdamas nepilnamečiu bei būdamas vieną kartą teistas, taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, teistas dar 3 kartus, tačiau pastarosios padarytos po šios veikos padarymo, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 25-29), (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 30). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, kad daiktai nukentėjusiajam grąžinti, jo poziciją, į tai, kad turtinių pretenzijų nereiškia, skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, bausmės dydį nustatant lygų nepilnamečiams numatytam šios bausmės vidurkiui

Į bausmės laiką A. R. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas 2019-11-02 (viena para) (2 t., b. l. 60, 63).

Kadangi A. R. yra priimti dar du nuosprendžiai (Panevėžio apygardos teismo 2020-12-18 ir Šiaulių apylinkės teismo 2021-04-02), kurie neįsiteisėję, bausmių bendrinimo klausimas spręstinas nuosprendžiams įsiteisėjus.

Kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (2 t., b. l. 67-68).

Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

Padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. D. T. nusikalto būdamas nepilnamečiu, neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, po šio nusikaltimo padarymo teistas 4 kartus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 92-97), nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi profesinėje mokykloje. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad jo vaidmuo veikos padaryme nebuvo pagrindinis ir laikytinas antraeiliu, skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį nei nepilnamečiams numatytas šios bausmės vidurkis.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas 2019-11-02 - viena para (2 t., b. l. 145-146, 147).

Kadangi D. T. atžvilgiu yra priimtas dar vienas nuosprendis (Šiaulių apylinkės teismo 2021-04-02), kuris neįsiteisėjęs, bausmių bendrinimo klausimas spręstinas nuosprendžiams įsiteisėjus.

Kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (2 t., b. l. 149-150).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai:

1) cigaretės nuorūka su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 13), nuoplova su raudona dėme panašia į kraują (vokas Nr. 1), 7 vnt. plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais (vokas Nr. 2), stiklo šukių pavyzdžiai (vokas Nr. 3), nuoplova su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 4), bulvių traškučių „Estrella“ pakuotė (dėžė Nr. 6), 2 vnt. 0,2 l. plastikinės stiklinės (dėžė Nr. 6), 2 vnt. plastikinės taurelės baltos spalvos (dėžė Nr. 6), stiklinė taurelė skaidraus stiklo (dėžė Nr. 6), bulvių traškučių „Pack sour cream and onion“ pakuotė (dėžė Nr. 6), taurė stiklinė (dėžė Nr. 6), 0,5 l. talpos butelis „Carlsberg“ (dėžė Nr. 5), stiklinis butelis „Auksinė“ (dėžė Nr. 5), 3 vnt. 1 l. talpos plastikiniai buteliai „Blindos tradicinis“ (dėžė Nr. 5), 6 vnt. 1 l. talpos plastikiniai buteliai „Švyturio tradicinis“ (dėžė Nr. 5), 1,5 l. talpos plastikinis butelis „Pepsi“ (dėžė Nr. 5), cigaretės „LD“ nuorūka su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 14), nuoplova su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 15), 3 vnt. cigarečių nuorūkos su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 7), nuoplova su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 8), nuoplova su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 9), nuoplova su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 10), nuoplova su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 11), tualetinio popieriaus skiautės su raudonomis dėmėmis panašiomis į kraują (vokas Nr. 12), nuoplova su raudona dėme panašia į kraują (vokas Nr. 16), stiklo šukių pavyzdžiai (vokas Nr. 17), daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais (vokas Nr. 18), D. T. daktiloskopinė kortelė, saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje (1 t. b. l. 140-141), sunaikintini;

2) televizorius „Samsung“ su distancinio valdymo pultu, nešiojamas kompiuteris „Dell“ su maitinimo laidu, kompiuterio aušinimo padas, mobiliojo ryšio telefonas,“Nokia105“ IMEI(duomenys neskelbtini), „Nokia RM-1136“ IMEI(duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „CAT“, grąžinti nukentėjusiajam L. V. (1 t., b. l. 130-132), paliktini savininko neribotai nuosavybei;

3) 2 vnt. kompaktiniai diskai (prie bylos 2 t. viršelio), paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

A. R. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 25 parų arešto bausme.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką – vieną parą.

Kardomąją priemonę, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

D. T. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 20 parų arešto bausme.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką – vieną parą.

Kardomąją priemonę, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus:

1) cigaretės nuorūką su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 13), nuoplovą su raudona dėme, panašia į kraują (vokas Nr. 1), 7 vnt. plokšteles su avalynės pėdsakų fragmentais (vokas Nr. 2), stiklo šukių pavyzdžius (vokas Nr. 3), nuoplovą su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 4), bulvių traškučių „Estrella“ pakuotę (dėžė Nr. 6), 2 vnt. 0,2 l. plastikines stiklines (dėžė Nr. 6), 2 vnt. plastikines taureles baltos spalvos (dėžė Nr. 6), stiklinę taurelę skaidraus stiklo (dėžė Nr. 6), bulvių traškučių „Pack sour cream and onion“ pakuotę (dėžė Nr. 6), taurę stiklinę (dėžė Nr. 6), 0,5 l. talpos butelį „Carlsberg“ (dėžė Nr. 5), stiklinį butelį „Auksinė“ (dėžė Nr. 5), 3 vnt. 1 l talpos plastikinius butelius „Blindos tradicinis“ (dėžė Nr. 5), 6 vnt. 1 l talpos plastikinius butelius „Švyturio tradicinis“ (dėžė Nr. 5), 1,5 l. talpos plastikinį butelį „Pepsi“ (dėžė Nr. 5), cigaretės „LD“ nuorūką su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 14), nuoplovą su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 15), 3 vnt. cigarečių nuorūkų su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 7), nuoplovą su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 8), nuoplovą su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 9), nuoplovą su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 10), nuoplovą su biologiniais pėdsakais (vokas Nr. 11), tualetinio popieriaus skiautę su raudonomis, dėmėmis panašiomis į kraują (vokas Nr. 12), nuoplovą su raudona dėme, panašia į kraują (vokas Nr. 16), stiklo šukių pavyzdžius (vokas Nr. 17), daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais (vokas Nr. 18), D. T. daktiloskopinę kortelę sunaikinti;

2) televizorių „Samsung“ su distancinio valdymo pultu, nešiojamąjį kompiuterį „Dell“ su maitinimo laidu, kompiuterio aušinimo padą, mobiliojo ryšio telefonus „Nokia105“ IMEI(duomenys neskelbtini), „Nokia RM-1136“ IMEI(duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną „CAT“ palikti savininko L. V. neribotai nuosavybei;

3) 2 vnt. kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Marius Steponaitis