Administracinė byla Nr. eAS-805-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05743-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja V. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydama nustatyti jos banko sąskaitas areštavusius asmenis bei taikyti jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi (b. l. 4–5) nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. gruodžio 23 d. pašalinti skundo trūkumus – tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą ir kt.

Pareiškėja 2015 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 7–8), kuriame prašė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) darbuotojo, atsakingo už 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą dėl pareiškėjai priklausančių sąskaitų arešto, priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 9–10) buvo priimtas nagrinėti minėtas pareiškėjos patikslintas skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, į bylą atsakovu įtraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, o VMI pašalinta iš atsakovų.

2016 m. sausio 5 d. atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą (b. l. 12–14), o 2016 m. sausio 21 d. atsiliepimą į skundą pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras (b. l. 45–46).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi (b. l. 43) pasiruošimas bylos nagrinėjimui baigtas.

2016 m. sausio 31 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą (b. l. 47–49), kuriame prašė: priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinę žalą, o iš Lietuvos banko – 1 000 000 000 Eur neturtinę žalą; panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 1R-126; restitucijos tvarka kompensuoti visų nukentėjusių asmenų moralinę ir materialinę žalą; įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimą redaguoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnį; atimti iš VĮ Registrų centro teisę perdavinėti nurodymus, dėl neatsakingų veiksmų atžariai elgtis su sistema; atleisti iš pareigų asmenį, dėl kurio veiksmų buvo areštuotos pareiškėjai priklausančios sąskaitos, ir VĮ Registrų centro atstovą, pasirašiusį atsiliepimą į pareiškėjos skundą bei VĮ Registrų centro vardu nurodžiusį, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi (b. l. 59–60) sprendė, jog minėtame teismui pateiktame patikslintame skunde pareiškėja suformulavo naują reikalavimą ir naują skundo pagrindą, todėl teismas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnio prasme nelaikė jo šioje administracinėje byloje 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi priimto pareiškėjos skundo patikslinimu ir atsisakė jį priimti.

2016 m. vasario 3 d. teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas: priteisti iš Lietuvos banko 1 000 000 000 Eur neturtinę žalą; panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 1R-126; restitucijos tvarka kompensuoti visų nukentėjusių asmenų moralinę ir materialinę žalą; įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimą redaguoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnį; atimti iš VĮ Registrų centro teisę perdavinėti nurodymus, dėl neatsakingų veiksmų atžariai elgtis su sistema; atleisti iš pareigų asmenį, dėl kurio veiksmų buvo areštuotos pareiškėjai priklausančios sąskaitos, ir VĮ Registrų centro atstovą, pasirašiusį atsiliepimą į pareiškėjos skundą bei VĮ Registrų centro vardu nurodžiusį, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas (b. l. 51–55).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi (b. l. 70) teisme 2016 m. vasario 3 d. gauto pareiškėjos prašymo nelaikė nagrinėjamoje administracinėje byloje priimto skundo patikslinimu ir atsisakė jį priimti. Teismas nurodė, kad analogiško skundo priėmimo klausimas jau buvo išspręstas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi.

Pareiškėja 2016 m. gegužės 11 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 72–73), prašydama Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą išnagrinėti atskirąjį skundą iš esmės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi (b. l. 74–75) pareiškėjai nustatė terminą iki 2016 m. gegužės 30 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus ir suformuluoti ABTĮ 151 straipsnio nuostatas atitinkantį atskirojo skundo reikalavimą bei patikslinti atskirojo skundo pagrindą, taip pat išaiškino pareiškėjos teisę reikšti prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo teismui terminą.

Pareiškėja per teismo nustatytą terminą patikslinto atskirojo skundo nepateikė, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi (b. l. 77–78) jos 2016 m. gegužės 11 d. atskirasis skundas laikytas nepaduotu.

Pareiškėja 2016 m. birželio 4 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 79–80), kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai nebuvo esminiai, o apie teismo nutartis, kuriomis buvo atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintus skundus, ji sužinojo tik 2016 m. gegužės mėn. Pareiškėja prašė aukštesnės instancijos teismą paimti administracinę bylą iš pirmosios instancijos teismo teisėjos ir nagrinėti ją iš esmės.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi (b. l. 82–83) pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2016 m. birželio 22 d. pašalinti 2016 m. birželio 6 d. pateikto atskirojo skundo trūkumus, pateikiant patikslintą atskirąjį skundą, kuriame būtų suformuluotas ABTĮ 151 straipsnio nuostatas atitinkantis reikalavimas bei atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Pareiškėja per teismo nustatytą terminą patikslinto atskirojo skundo nepateikė, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi (b. l. 85–86) jos 2016 m. birželio 4 d. pateiktas atskirasis skundas laikytas nepaduotu.

Pareiškėja 2016 m. birželio 23 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 88), prašydama „daugiau teisme netaikyti niekur išsireiškimo „laikytina“ ir taikyti faktus“, o jos skundą nagrinėti iš esmės.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi (b. l. 89–90) pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2016 m. liepos 11 d. pašalinti 2016 m. birželio 23 d. pateikto atskirojo skundo trūkumus – nurodyti atskirojo skundo juridinį pagrindą ir dalyką.

Per nustatytą terminą pareiškėjai neįvykdžius teismo įpareigojimų, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (b. l. 95–96) pareiškėjos 2016 m. birželio 23 d. pateiktas atskirasis skundas laikytas nepaduotu.

II.

Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 92), kuriame prašoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo „nagrinėti pareiškėjos atskirąjį skundą iš esmės ir tenkinti ieškinį be jokių laikytinų procesinių veiksmų ribojimo priežasčių to nedaryti“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (b. l. 98–99), nustatęs, kad iš pareiškėjos procesinių veiksmų matyti, jog jie iš esmės yra susiję su 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. vasario 3 d. teisme gautais pareiškėjos patikslintais skundais, kuriuos teismo nutartimis buvo atsisakyta priimti, šiuo pagrindu pareiškėjos teismui teikiami atskirieji skundai neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų atskirojo skundo turiniui keliamų reikalavimų, terminai atskirųjų skundų trūkumams pašalinti pareiškėjai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d., 2016 m. birželio 9 d. ir 2016 m. birželio 27 d. nutartimis, tačiau nustatytu terminu jie nebuvo pašalinti, o 2016 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjos atskirasis skundas, nors ir pateiktas nepažeidžiant įstatyme nustatyto atskirojo skundo padavimo termino, vėl neatitinka skundo turiniui įstatymo nustatytų reikalavimų, tuo tarpu tokie pareiškėjos veiksmai užkerta kelią operatyviam bylos nagrinėjimui, kadangi iki šiol nėra galutinai nustatyta pareiškėjos reikalavimų apimtis, siekdamas užtikrinti proceso koncentruotumą, pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą atskirąjį skundą priėmė ir kartu su administracine byla bei kitais pareiškėjos atskiraisiais skundais perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjos 2016 m. birželio 23 d. pateiktą atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, kadangi ji per teismo nutartimi nustatytą terminą nepašalino atskirojo skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Visų pirma, akcentuotina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. ABTĮ 148 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Atitinkamai ABTĮ 134 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Šiame kontekste pabrėžtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012 ir kt.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, LVAT biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Pabrėžtina, jog teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012 ir kt.). Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 ir kt.). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, LVAT biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009 ir kt.).

Atitinkamai nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi (b. l. 89–90) pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2016 m. liepos 11 d. šioje nutartyje nurodytiems atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties trūkumams pašalinti – nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas minėtos nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, pateikti įrodymus, patvirtinančius atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, taip pat suformuluoti aiškų ir konkretų atskirojo skundo dalyką, atitinkantį teismo galimas priimti sprendimų rūšis. Vilniaus apygardos administracinis teismas kartu išaiškino pareiškėjai, kad šioje nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu. Šiuo aspektu akcentuotina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2016 m. liepos 11 d. pašalinti skundo trūkumus, pareiškėjai elektroninėmis ryšio priemonėmis į jos paskyrą EPP buvo išsiųsta 2016 m. birželio 27 d. Tuo tarpu pagal ABTĮ 75 straipsnio 8 dalį, šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi, nagrinėjamu atveju laikytina, kad minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis pareiškėjai, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo įteikta 2016 m. birželio 28 d. Tačiau pareiškėja nei per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartyje nustatytą terminą, nei iki ginčijamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties priėmimo dienos teismo nustatytų atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties trūkumų nepašalino ir prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepateikė. Nurodytų aplinkybių kontekste kartu pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja atskirąjį skundą teismui, kaip minėta, pateikė 2016 m. birželio 23 d. (b. l. 88), o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė pareiškėjos atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, buvo priimta 2016 m. rugpjūčio 2 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pareiškėjos atskirojo skundo teismui pateikimo dienos. Tačiau visą nurodytą laikotarpį pareiškėja jos atskirojo skundo priėmimo klausimu ir bylos eiga iš esmės visiškai nesidomėjo ir atskirojo skundo trūkumų nepašalino. Tai įvertinusi, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai, pašalinus skundo trūkumus, kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Veslava Ruskan

              Arūnas Sutkevičius