Administracinė byla Nr. eA-721-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08061-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Doradas“ dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 3R-414(AG-370/01-2013), kuriuo panaikinta Agentūros 2013 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. BR1-1142 (toliau – ir Įsakymas) dalis dėl paramos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Doradas“ (toliau – ir Bendrovė) neskyrimo.

Skunde atsakovas paaiškino, kad buvo vertinama pareiškėjo Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikta paraiška, kurios registracijos Nr. 2AKV1-3-13-2-PR001 (toliau – ir Paraiška). Vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-263 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 11 punktu pareiškėjas paramos paraiškos pateikimo dieną turi atitikti tinkamumo gauti paramą kriterijus, kurie vertinami pagal pateiktus duomenis bei viešuosiuose registruose esančią informaciją. Bendrovė nurodė, kad Klaipėdos rajone bus įkurtas novatoriškas uždarų žuvų auginimo akvakultūroje sistemų (toliau – ir UAS) kompleksas, kuriame būtų auginama aukštos pridėtinės vertės produkcija; kad įmonė yra išsinuomojusi dalį pastato, kuriame galima įrengti UAS; jog iki paraiškos pateikimo projekto vadovas susipažino su literatūra apie UAS, išanalizavo panašią patirtį, lankė mokymus, surado patalpas ir lėšas finansavimui, atliko apklausą įrangos, konsultavimo ir viešinimo paslaugoms įsigyti. Paraiškos III skyriaus „Verslo planas“ 1 lentelėje „Informacija apie turimą ilgalaikį materialųjį turtą“ nurodyta, jog įmonė valdo tik gamybinį pastatą. Paraiškos III skyriaus „Verslo planas“ 2 lentelėje „Informacija apie gamybą, pardavimus, pajamas“ bei 3 lentelėje „Informacija apie veiklos sąnaudas“ nepateikta jokia informacija apie pardavimo pajamas ir veiklos sąnaudas. Paraiškos IV skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ pažymėta, kad 2013 m. nenumatyta gauti pardavimo pajamų ir grynojo pelno, nenumatyta pagaminti produkcijos; įmonės pardavimų pajamos, grynasis pelnas ir produkcija numatyta tik nuo 2014 m. Įmonė šiuo metu neužsiima versline akvakultūra, o tik ketina įkurti UAS kompleksą, kuriame būtų auginami afrikiniai šamai, todėl negali būti laikoma tinkama paramai skirti. Be to, vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 (toliau – ir Aprašas), 3 punktu ūkio subjektai, užsiimantys akvakultūros veikla, privalo turėti veterinarinio patvirtinimo numerį, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, arba turi būti įregistruoti ir turėti registracijos numerį. Vertinimo metu pagal viešai prieinamą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, registrą (jį galima rasti adresu www.vmvt.lt) nustatyta, kad pareiškėjo nėra Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše. Veterinarijos reikalavimai akvakultūros verslui yra patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. B1-246 „Dėl Veterinarijos reikalavimų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, vandens gyvūnų ligų prevencijai ir valstybinei veterinarinei kontrolei patvirtinimo“ (toliau – ir Veterinarijos reikalavimai) ir įgyvendina 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvą 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2012/31/ES. Akvakultūros gyvūnų tvarkymu, gamyba (t. y. akvakultūros gyvūnų auginimu, laikymu ir veisimu) ir / ar perdirbimu užsiimantys ūkio subjektai, kurie ketina teikti tuos gyvūnus į rinką, turi atitikti Veterinarijos reikalavimų 15–17 ir 22–30 punktų nuostatas ir jiems turi būti išduotas veterinarinio patvirtinimo numeris. Veterinarinis patvirtinimas yra suteikiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinėse valstybinėse maisto ir veterinarijos tarnybose vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146, o jei ūkio subjektai užsiima akvakultūros gyvūnų perdirbimu – vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Paraiškų teikimo, paramos teikimo pagal priemonės „Akvakultūra“ srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ tvarką reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklės, kuriose nustatyta, jog paramos paraiškas iš pareiškėjų priima ir registruoja Agentūra, o paramos paraiškos vertinimo metu yra nustatoma, ar pastaroji yra tinkama finansuoti, tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir (arba) didžiausias paramos dydis (Įgyvendinimo taisyklių 40 p.). Tuo atveju, kai užregistruotose paramos paraiškose visa pareiškėjų prašoma paramos suma viršija planuojamą paskirstyti paramos sumą, Agentūra pirmiausia atlieka paramos paraiškų pirmumo vertinimą ir sugrupuoja paramos paraiškas pagal paramos paraiškų vertinimo kriterijus. Įvertinusi paramos paraiškas, galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo priima Agentūra (Įgyvendinimo taisyklių 45 p.). Agentūra, įvertinusi nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d. pateiktas paraiškas paramai gauti pagal Įgyvendinimo taisykles, taip pat pareiškėjo 2013 m. liepos 23 d. paraišką, Agentūros direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu patvirtino Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Įgyvendinimo taisykles, sąrašą. Agentūra nustatė, jog Pareiškėjas paraiškos pateikimo momentu neužsiėmė versline akvakultūra, todėl buvo pripažintas netinkamu paramai skirti. Įsakymas priimtas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 12.1 punktu, kuriame nustatyta, kad paramos paraišką teikia pareiškėjas, įvardytas tinkamu pareiškėju pagal šių taisyklių III skyrių. Pagal šių taisyklių 6 punktą, paramos paraiškas pagal priemonės veiklos sritį gali teikti labai mažos įmonės, mažos įmonės, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra.

Pareiškėjas UAB „Doradas“ su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime paaiškino, kad Agentūros tinklalapis www.nma.lt yra viešas informacijos šaltinis. Toje svetainėje skelbiama, kad 2007–2013 m. parama Lietuvos žuvininkystės sektoriui teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos sprendimu C/2007/6703. Veiksmų programos 51 puslapyje 5.3.3.1 punkte aiškiai parašyta, kad akvakultūroje paramos gavėjai – tai įmonės, kurios užsiima ar siekia užsiimti versline akvakultūra. Taigi pagal pačios NMA viešai pateikiamą informaciją akivaizdu, jog pagal Europos Komisijos patvirtintą programą paraiškas gali teikti ir tie asmenys, kurie dar tik ruošiasi užsiimti šiuo verslu. O Įgyvendinimo taisyklės (jas galima rasti tinklalapyje www.nma.lt, toliau jos įvardijamos kaip „priemonės įgyvendinimo supaprastintosios taisyklės“) privalo atitikti aukščiau minėtą programą. Šiuo atveju nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (toliau – ir Žuvininkystės įstatymas) iš viso nėra termino „verslinė akvakultūra“ išaiškinimo. Pvz., Žuvininkystės įstatyme gana nuodugniai išdėstoma, kas tai yra tvenkininė akvakultūra, verslinė žvejyba ir t. t., tačiau apie verslinę akvakultūrą neužsimenama. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje 3 skyriuje taip pat nėra tokios veiklos srities, kaip kad verslinė akvakultūra (nors yra jūrinė akvakultūra, gėlųjų vandenų akvakultūra). Todėl pareiškėjui reikia įrodyti, jog užsiima veikla, kuri teisiškai neegzistuoja. Be to, teisės aktuose nėra nurodomi dokumentai, kuriuos reikia pateikti įrodant, jog užsiimama versline akvakultūra. Rengdama paraišką Bendrovė konsultavosi su Agentūros darbuotojais, kurie patvirtino, kad teisės aktuose nenustatyta jokių apribojimų paraiškas teikti naujai (t. y. paraiškos pateikimo metais) įsteigtoms įmonėms ir kitos naujai įsteigtos įmonės buvo pripažintos tinkamomis paramai gauti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad iš Įsakymo matyti, jog Bendrovei atsisakoma skirti prašomą paramą dėl tos priežasties, jog paraiškos pateikimo metu ji neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkte nurodyto tinkamumo kriterijaus. Atsakovo teigimu, Bendrovė nelaikytina Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nurodyta įmone, nes neužsiėmė versline akvakultūra. Vertindamas tarp šalių kilusio ginčo pobūdį teismas pažymėjo, jog Įgyvendinimo taisyklių 2 punkte nurodoma, kad šios taisyklės parengtos vadovaujantis, be kita ko, 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. C/2007/6703 (toliau – ir Veiksmų programa). Veiksmų programos 5.3.3.1 punkte nustatyta, kad priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ paramos gavėjai yra įmonės, kurios užsiima ar siekia užsiimti versline akvakultūra. Pažymėta, kad tos pačios priemonės kitoms veiklos sritims („Vandens aplinkosaugos priemonės“, „Gyvūnų sveikatai skirtos priemonės“) bei kai kurioms kitoms priemonėms šioje Veiksmų programoje, yra konkrečiai nurodyta, kad tinkamais veiklos gavėjais yra įmonės, užsiimančios versline akvakultūra ar kita (priklausomai nuo priemonės ir veiklos srities) susijusia veikla. Todėl, teismo įsitikinimu, Veiksmų programoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškiamas siekis teikti paramą ir toms įmonėms, kurios siekia užsiimti versline akvakultūra, tačiau tokios veiklos iki paraiškos paramai gauti teikimo nevykdė. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 6.5 punktą, kartu su paraiška pateiktame verslo plane pareiškėjas turi įrodyti, kad jis šiuo metu atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus pagal Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles, patvirtintas Žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-79 (toliau – ir Ekonominio gyvybingumo taisyklės). Ekonominio gyvybingumo taisyklių 2 punkte apibrėžiamos naujo ūkio subjekto (ūkio subjektas, įsteigtas paramos paraiškos pateikimo metais arba ataskaitiniais metais) ir veikiančio ūkio subjekto (ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais ūkinę-komercinę veiklą vykdęs ir vykdantis ūkio subjektas) sąvokos. Ekonominio gyvybingumo taisyklių 11 punkte nurodoma, kad nauji ūkio subjektai, teikiantys paraiškas pagal supaprastintąsias Veiksmų programos II prioritetinės krypties priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“, priemonės „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisykles, arba ūkio subjektai, teikiantys vietos projektų paraiškas pagal IV prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonės „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ specialiąsias taisykles, kai prašoma paramos suma neviršija 174 tūkst. Lt, laikomi tinkamais finansinei paramai gauti, jeigu atitinka kitus šiame punkte nustatytus kriterijus – skolos rodiklio reikšmė pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų mažesnė arba lygi 0,75; pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų bus gautas grynasis pelnas. Aptartos Ekonominio gyvybingumo taisyklių nuostatos patvirtina, kad paramos gavėjomis gali būti ir naujai įsteigtos (paramos paraiškos pateikimo metais arba ataskaitiniais metais) įmonės, o jų ekonominio gyvybingumo nustatymo kriterijai yra apskaičiuojami jau įgyvendinant projektą.

Bendrovė įsteigta 2013 m. birželio 14 d., todėl laikytina nauju ūkio subjektu, nurodytu Ekonominio gyvybingumo taisyklių 2 punkte. Tokios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, jog Bendrovė nėra registruota Aprašo nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 3 punktą, valstybinės veterinarinės kontrolės subjektai, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, kurie vykdo Aprašo 1 priedo 1 punkte nurodytą veiklą, turi būti patvirtinti ir turėti veterinarinio patvirtinimo numerį, o kontrolės subjektai, kurie vykdo Aprašo 1 priedo 2 punkte nurodytą veiklą, turi būti įregistruoti ir turėti registracijos numerį. Kaip minėta, Bendrovė tik siekia užsiimti versline akvakultūra, todėl Aprašo reikalavimai jai netaikytini. Sistemiškai aiškindamas aptartas Įgyvendinimo taisyklių, Veiksmų programos bei Ekonominio gyvybingumo taisyklių nuostatas teismas padarė išvadą, kad Įgyvendinimo taisyklių 6 punkto nuostata „užsiimanti versline akvakultūra“ turėtų būti suprantama taip, jog naujai įkurtoms įmonėms, kurios nevykdo, tačiau siekia vykdyti verslinės akvakultūros veiklą, nebūtų paneigiama teisė į paramos pagal Programinę priemonę gavimą. Taigi Įsakymo dalis, kuria Bendrovė pripažinta neatitinkanti Įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkte nustatyto kriterijaus pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nėra teisėta ir pagrįsta. Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, Komisija sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai.

III.

Atsakovas Agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje (taigi ir 6 punkte) yra numatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti pareiškėjas, kad galėtų būti pripažintas tinkamu, ir visi šie kriterijai yra privalomi. Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte aiškiai įtvirtintas reikalavimas užsiimti versline akvakultūra, jis yra taikomas visiems pareiškėjams ir negali būti aiškinamas plečiamai (t. y. kad tinkamais pareiškėjais būtų pripažįstami ir subjektai, siekiantys užsiimti versline akvakultūra). Taigi Įgyvendinimo taisyklėse nėra numatyta galimybė įmonėms, tik ketinančioms užsiimti versline akvakultūra, gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystė ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ (toliau – ir Veiklos sritis).
2. Teisės aktai nedraudžia gauti paramą pagal Veiklos sritį naujai įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti versline akvakultūra. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-299 (toliau – ir Taisyklės), 6 punkte buvo numatyta, kad paramos paraiškas pagal Veiklos sritį gali teikti labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti versline akvakultūra. Atsižvelgiant į tai, įmonės, siekiančios užsiimti versline akvakultūra, galėjo teikti paramos paraiškas pagal Veiklos sritį 2011 m. birželio 6 d. – 2011 m. rugpjūčio 12 d. priėmimo laikotarpiu.
3. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintosios taisyklės, lyginant su Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklėmis, numato paprastesnius reikalavimus paramai gauti ir mažesnę galimą paramos sumą, kad įmonės, jau užsiimančios versline akvakultūra ir siekiančios plėsti veiklą, galėtų greičiau ir paprasčiau gauti paramą, nes dėl šių įmonių nėra didelės projektų neįgyvendinimo rizikos. Atitinkamai įmonėms, siekiančioms užsiimti versline akvakultūra ir (arba) įmonėms, siekiančioms gauti didesnę nei 174 000 Lt paramą (t. y. įmonėms, kurių projektai pasižymi didesniu rizikingumu), buvo skirtos Taisyklės.

Pareiškėjas Bendrovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pareiškėjas papildomai nurodo, kad Įgyvendinimo taisyklėse esant blanketinei teisės normai, teikiančiai nuorodą į Ekonominio gyvybingumo taisykles, atitinkamų taisyklių aktualios nuostatos, mininčios reikalavimus pareiškėjams pagal Įgyvendinimo taisykles, tampa sudėtine Įgyvendinimo taisyklėse nustatytų teisės normų dalimi, jų visuma. Aiškinant Įgyvendinimo taisykles reikia atsižvelgti ir į Veiksmų programos bei 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL 2006 L 223, p. 1) nuostatas. Nei Reglamente, nei Veiksmų programoje nėra nurodoma, kad paramos suteikimo tikslas yra esamų ūkio subjektų rėmimas. Nėra numatyta tikslo riboti paramos gavėjus esamomis įmonėmis. Atvirkščiai, nurodoma, kad turi būti skatinamas konkurencingumas ir platesnio asortimento produkcijos gamyba, ko nebūtų galima užtikrinti finansuojant jau veikiančius subjektus ir tokiu būdu apsunkinant naujų ūkio subjektų patekimą į rinką. Tai galima užtikrinti tik teikiant paramą bet kokiems ūkio subjektams, kurie ateityje vykdys veiklą, kurios finansavimo išlaidos ir yra apmokamos iš Europos žuvininkystės fondo. Abiejų įgyvendinimo taisyklių 4 punkte numatyti priemonės veiklos tikslai ir 5 punkte numatyti priemonės veiklos uždaviniai yra identiški, tačiau Įgyvendinimo taisyklių 6 punktas numato, kad paramos paraiškas pagal Priemonės veiklos sritį gali teikti labai mažos įmonės, mažos įmonės, vidutinės įmonės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra, o Taisyklėmis, pagal kurias gaunamos paramos maksimali suma yra 3 500 000 Lt, 6 punktas numato, kad paramos paraiškas pagal Priemonės veiklos sritį gali teikti labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti versline akvakultūra. Taisyklėmis, pagal kurias gaunamos paramos maksimali suma yra 3 500 000 Lt, numatytas toks pats paramos gavėjų ratas kaip ir Veiksmų programoje bei Reglamente, nesiaurinant paramos gavėjų jau veikiančiais akvakultūros srityje subjektais. Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento arba vien tik Europos Komisijos priimtas reglamentas yra bendrasis teisės aktas, kurį privaloma vykdyti visą. Jis taikomas tiesiogiai, t. y. juo nustatoma teisė, kuri visose valstybėse narėse imama taikyti tučtuojau ir lygiagrečiai su nacionaline teise be jokio pačių valstybių narių valdžios įstaigų įsikišimo. Teisingumo Teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendime sujungtose bylose C-4/10 ir C-27/10 dėl tiesioginio reglamento taikymo išdėstė poziciją, kad tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga. Taigi Reglamentas turi būti taikomas tiesiogiai. Reglamentas aiškiai numato, kad paramos gavėjais gali būti bet kurie asmenys (tiek asmenys, užsiimantys versline akvakultura, tiek siekiantys ja užsiimti), todėl Įgyvendinimo taisyklių nuostata, ribojanti paramos gavėjų ratą, neturi būti taikoma, ir Reglamentas dalyje dėl paramos gavėjų rato turi būti taikomas tiesiogiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. balandžio 2 d. gautas atsakovo prašymas patvirtinti taikos sutartį ir administracinę bylą Nr. eA-721-502/2015 nutraukti.

Pasisakydama dėl galimybės patvirtinti pateiktą taikos sutartį teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 521 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų.

Taigi pateikta taikos sutartis išreiškia tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo valią ir siekį taikiai išspręsti šioje administracinėje byloje kilusį ginčą. Šiuo atveju nėra nustatyta ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, neleidžiančių tvirtinti pateiktos taikos sutarties, nėra duomenų apie tai, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, jog iš taikos sutarties matyti, kad šalims yra žinomos patvirtintos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos ABTĮ 102 straipsnyje, darytina išvada, jog egzistuoja visos teisinės sąlygos, leidžiančios šioje byloje tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį.

Prieš tvirtinant Agentūros ir UAB „Doradas“ taikos sutartį naikintinas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 3R-414(AG-370/01-2013), kuris buvo priimtas bylą nagrinėjant išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (ABTĮ 25, 28 str.). Priešingu atveju palikus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą galioti, būtų paneigta taikos sutartis, jos pasirašymas taptų teisiškai beprasmis. Patvirtintus taikos sutartį, administracinė byla nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnio 2 dalimi, ABTĮ 101 straipsnio 4 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 3R-414(AG-370/01-2013).

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2015 m. balandžio 1 d. tokio turinio taikos sutartį:

„Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, įregistravimo kodas 288739270, adresas Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), atstovaujama Teisės departamento direktoriaus T. J., veikiančio pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įgaliojimą Nr. BR8-60 (toliau – ir Atsakovė arba Agentūra), ir UAB „Doradas“ įmonės kodas 303085635, buveinės adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Rygos g. 11-2 (toliau – ir Pareiškėja), toliau kartu vadinamos Šalimis, o kiekviena iš jų – Šalimi,

atsižvelgdamos į tai, kad:

1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla eA-721-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-08061-2013-4) pagal Pareiškėjos skundą (Atsakovės apeliacinį skundą) dėl Agentūros 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 „Dėl projektų, kuriems skiriama ir neskiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystė ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, sąrašo patvirtinimo“ dalies dėl paramos Pareiškėjai neskyrimo;

2. Šalys siekia teisinį ginčą užbaigti greitai ir taikiai;

3. Šalys siekia taikiai užbaigti pradėtą teisminį procesą administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-08061-2013-4) bei užkirsti kelią kilti teisminiams ar neteisminiams ginčams ateityje prašymo pagrindu,

vadovaudamosi:

4. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 521 straipsniu, reglamentuojančiu taikos sutarties sąlygas;

5. ABTĮ 101 straipsnio 2 ir 4 dalimis, pagal kurias, bylą nutraukus ir / ar pasirašius taikos sutartį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama,

sudarė šią taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria susitarė:

6. Taikiai baigti administracinę bylą Nr. eA-721-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-08061-2013-4);

6.1. Pareiškėja šia sutartimi įsipareigoja projektą pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. pateiktą paraišką, kurios registracijos Nr. 2AKV1-3-13-2-PR001, įgyvendinti iki 2015 m. rugsėjo 30 d.;

6.2. Pareiškėja įsipareigoja projekto pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. pateiktą paraišką, kurios registracijos Nr. 2AKV1-3-13-2-PR001, galutinį mokėjimo prašymą pateikti Agentūrai ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d.;

6.3. kiekviena Šalis pati padengs savo bylinėjimosi (įskaitant išlaidas advokatų bei advokatų padėjėjų paslaugoms apmokėti) ir bet kokias kitas susijusias išlaidas, Šalies patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-721-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-08061-2013-4);

6.4. kiekviena Šalis pati padengs savo patirtas išlaidas, susijusias su šios Taikos sutarties sudarymu;

6.5. Pareiškėja sutinka, jog 2013 m. rugsėjo 10 d. pateiktos paraiškos, kurios registracijos Nr. 2AKV1-3-13-2-PR001, vertinimas vyks vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara” priemonės „Akvakultūra” veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones” įgyvendinimo supaprastintosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-263 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara” priemonės „Akvakultūra” veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones” įgyvendinimo supaprastintųjų taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Supaprastintosios taisyklės) (Taikos sutarties pasirašymo metu galiojanti redakcija);

6.6. Pareiškėja sutinka, jog 2013 m. rugsėjo 10 d. pateiktos paraiškos, kurios registracijos Nr. 2AKV1-3-13-2-PR001, vertinimas vyks vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo” (Taikos sutarties pasirašymo metu galiojanti redakcija) (toliau – Administravimo taisyklės).

7. Atsakovė pareiškia, kad Pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikta paraiška, registracijos Nr. 2AKV1-3-13-2-PR001, bus vertinama kaip atitinkanti Supaprastintųjų taisyklių 6 punkte nustatytą veiklos vykdymo reikalavimą (pripažįstama, jog įmonė užsiima versline akvakultūra), o tolimesnis pakartotinis paraiškos vertinimas ir administravimas bus vykdomas griežtai vadovaujantis Supaprastintųjų bei Administravimo taisyklių reikalavimais.

8. Agentūra įsipareigoja Pareiškėjos bylos pakartotinį vertinimą atlikti per 15 dienų po teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos, neįskaitant laikotarpių skiriamų Pareiškėjai, prašomos papildomos informacijos pateikimui.

Baigiamosios nuostatos:

9. Ši Taikos sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims yra privalomas ir užtikrinamas vadovaujantis šios Taikos sutarties sąlygomis.

10. Šalys patvirtina, kad šia Taikos sutartimi išsprendžia visus ginčus administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-08061-2013-4).

11. Sudaroma Taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų: nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine.

12. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereglamentuoja klausimų, susijusių su šalių teisiniu statusu ir veiksnumu, viešąja tvarka, ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos.

13. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad yra visiškai veiksnios bei turi visas teises ir įgalinimus sudaryti ir įvykdyti šią Taikos sutartį pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus.

14. Šalys pareiškia, kad šią Taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisines pasekmes suprato ir, kaip atitinkančią valią, priėmė ir pasirašė.

15. Šalys pripažįsta, kad ši Taikos sutartis yra sudaryta gera valia ir dėl jos viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.

16. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, patvirtina, kad joms žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 101 straipsnio 2 ir 4 dalyse, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, prašo Teismą patvirtinti Taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą Nr. eA-721-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-08061-2013-4) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

17. Šalys įsipareigoja ateityje viena kitai nereikšti jokių žalos atlyginimo reikalavimų, susijusių su administracine byla Nr. eA-721-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-08061-2013-4) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

18. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus taikos sutartį patvirtinusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai.

19. Taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas atiduodamas Pareiškėjai, antrasis – Atsakovei, trečiasis – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

20. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad Šalims pasirašius šią Sutartį, ji Šalims turės įstatymo galią ir Šalims bus privaloma, o šią Taikos sutartį patvirtinus Teismui, ji turės teismo sprendimo (res judicata) galią.“

Administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.