Civilinė byla Nr. 2A-1086-527/2012;

procesinių sprendimų kategorijos: 14.3.11; 14.4; 121.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja), Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,

dalyvaujant ieškovams R. T., T. J. ir S. Š. bei jų atstovui advokatui Rimantui Prėskieniui, atsakovės direktoriui N. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „TPP“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-103-835/2012 pagal ieškovų R. T., T. J. ir S. Š. 2011-11-30 ieškinį atsakovei UAB „TPP“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės išmokos ir delspinigių priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovai 2011-11-30 patikslintu ieškiniu (b. l. 93-96), vadovaudamiesi DK 141 straipsnio 3 dalimi, LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsniu, prašė priteisti iš atsakovės R. T. 5.358 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 52,43 Lt delspinigių nuo laiku nesumokėtos darbo užmokesčio dalies (711,79 Lt) ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas; T. J. 6.332,36 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 29,75 Lt delspinigių nuo laiku nesumokėtos darbo užmokesčio dalies (505,59 Lt) ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir S. Š. 2.953,36 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 15,30 Lt delspinigių nuo laiku nesumokėtos darbo užmokesčio dalies (439,19 Lt) ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas; visiems ieškovams priteisti 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad R. T. pagal 2011-02-07 darbo sutartį su atsakove dirbo nuo 2011-02-08 iki 2011-04-26 (b. l. 74-76; 77), kai darbo sutartis buvo nutraukta jo iniciatyva 2011-04-26. T. J. pagal 2011-02-07 darbo sutartį su atsakove dirbo nuo 2011-02-08 iki 2011-05-18, kai darbo sutartis dėl to, jog laiku nebuvo mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, buvo nutraukta jo iniciatyva 2011-05-18. Nutraukus darbo sutartį darbdavys jiems priklausantį atlyginimą išmokėjo tik 2011-08-17. S. Š. pagal 2011-03-22 darbo dirbo nuo 2011-03-23 iki 2011-05-18, kai darbo sutartis dėl to, kad laiku nebuvo mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, buvo nutraukta jo iniciatyva 2011-05-18, tačiau jam priklausantis atlyginimas išmokėtas tik 2011-07-14. Atsakovė privalo sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį, delspinigius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Kad atsakovė liko skolinga atleistiems darbuotojams, ji patvirtino išduodama pažymas, kuriose nurodytos konkrečios įsiskolinimo sumos. 5.358 Lt, T. J. 6.332,36 Lt (ir S. Š. 2.953, 36 Lt.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-01-31 sprendimu (b. l. 144-146) ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės: 1) R. T. 5.358 Lt (114 d. x 47 Lt) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) T. J. 6.332,36 Lt (92 d. x 68,83 Lt) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) S. Š. 2.953,36 Lt (58 d. x 50,92 Lt) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 150-152) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – nepriteisti ieškovams vidutinio darbo užmokesčio vadovaujantis šiais motyvais:

1. Teismas rėmėsi įmonės išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad darbuotojams įmonė yra skolinga. Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo atsakovė, išduodama pažymą ieškovams bei sumokėdama pažymose nurodytas sumas, neįvertino visų įmonės dokumentų. Faktiškai ieškovai ne tik gavo visą jiems priklausantį atlyginimą, bet ir dėl įmonės administracijos darbuotojų kaltės atlyginimas jiems buvo permokėtas: T. J., dirbusiam nuo 2011-02-08 iki 2011-05-20, turėjo būti išmokėta už 2011 vasario mėnesį 364 Lt, už kovo mėnesį 678,5 Lt, už balandžio mėnesį 678,5 Lt, už gegužės mėnesį kartu su atostoginiais 505,59 Lt, o buvo išmokėta per kasą 1.721 Lt, per vieną įmonės sąskaitą 505,59 Lt, per kitą įmonės sąskaitą 1.850 Lt; R. T., dirbusiam nuo 2011-02-08 iki 2011-04-26, turėjo būti išmokėta už 2011 vasario mėnesį 364 Lt, už kovo mėnesį 678,5 Lt, už balandžio mėnesį, kartu su atostoginiais 711,79 Lt, o buvo išmokėta per kasą 364 Lt, per vieną įmonės sąskaitą 711,79 Lt, per kitą įmonės sąskaitą 900 Lt; S. Š., dirbusiam nuo 2011-03-23 iki 2011-05-20, turėjo būti išmokėta už 2011 kovo mėnesį 231,64 Lt, už balandžio mėnesį 678,5 Lt, už gegužės mėnesį, kartu su atostoginiais 439,19 Lt, o buvo išmokėta per kasą 910,14 Lt, per vieną įmonės sąskaitą 439,19 Lt, per kitą įmonės sąskaitą 700 Lt.

2. Teismas, nors šios kategorijos bylose privalo būti aktyvus, nesiėmė visų priemonių bylą išnagrinėti objektyviai, o į bylą pasižiūrėjo formaliai, atsižvelgdamas tik į pateiktą pažymą, nevertindamas, ar pažyma atitinka realią situaciją, tuo labiau, kad pati pažyma nėra įrodymas ir pagrindas priimti sprendimą ir vertintina atsižvelgiant į įrodymų visetą, kaip vienas iš rašytinių įrodymų.

3. DK 141 straipsnis įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su darbuotoju pastarojo atleidimo iš darbo dieną. Teismui buvo pateiktos banko sąskaitos, algalapiai, iš kurių aiškiai matėsi, kad atleidimo iš darbo dieną su ieškovais buvo visiškai atsiskaityta ir net permokėta. Teismas net nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nebuvo remtasi išrašais iš banko sąskaitų bei algalapiais. Teismui turėjo būti visiškai nesvarbu, iš kokių sąskaitų buvo sumokėtas darbo užmokestis, neturėjo būti svarbu, ar už išmokėtą darbo užmokestį buvo visiškai atsiskaityta su valstybe, nors bylos nagrinėjimo metu buvo paaiškinta, kad visi mokesčiai tiek socialiniam draudimui, tiek mokesčių inspekcijai yra sumokėti. Teismas turėjo konstatuoti, kad sumokėtos sumos yra atlyginimas, ir jau tuo pagrindu ieškinį atmesti.

4. Teismas nesivadovavo susiklosčiusia praktika, kad vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas bei priteisiamas ne už kalendorines dienas, bet už darbo dienas, todėl vidutinis darbo užmokestis galėjo būti priteistas R. T. 3.666 Lt (47 Lt x 78 d. d.), T. J. 4.336,29 Lt (68,83 Lt x 63 d. d.), S. Š. 1.985,88 Lt (50,92 Lt x 39 d. d.).

Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 157-159) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-01-31 sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

1. Atsakovė ieškovams pateikė pažymas, kuriose nurodė jiems priklausančias neišmokėtas darbo užmokesčio sumas darbo sutarčių nutraukimo dienomis. Teismas teisingai nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog su R. T. atsakovė vėlavo atsiskaityti 114 dienų, su T. J. - 92 dienas, o su S. Š. - 58 dienas. Remiantis DK nuostatomis ir atsižvelgiant į pačios atsakovės pateiktą ieškovų vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį, buvo paskaičiuotos ir priteistos sumos, todėl jokių faktinių ar teisinių aplinkybių panaikinti sprendimą nėra, jų apeliaciniame skunde nenurodo ir apeliantė.

2. Iš esmės apeliacinis skundas pagrįstas naujai pateikiamu įrodymu - pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą (b. l. 154), iš kurio datos akivaizdu, kad minėtas rašytinis įrodymas buvo žinomas ir atsakovė juo disponavo jau tuomet, kai vyko bylos nagrinėjimas teisme, tačiau jo neprašė prijungti prie bylos, todėl negalima vadovautis tokiu rašytiniu įrodymu, kuris pažeidžiant CPK normas yra pateikiamas siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą. Be to, šis įrodymas neatitinka įrodymų sąsajumo principo, t. y. jame nėra užfiksuota informacija apie tai, kokios sumos, kada ir kokiu pagrindu buvo išmokėtos kiekvienam konkrečiai iš ieškovų, t. y. pagal šį pranešimą apie mokestinį patikrinimą galima tik konstatuoti, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įmonės buhalterinę apskaitą, nuslėpdama išmokamas darbuotojams sumas, tačiau pagal byloje esančius dokumentus (darbo laiko apskaitos tabelius) yra akivaizdu, kad tuo metu, kuomet atsakovės įmonėje dirbo ieškovai, joje dirbo ir kiti darbuotojai, todėl visiškai neaišku, kokios sumos, kokiu pagrindu, kada ir kuriems konkrečiai darbuotojams buvo išmokamos ir nesumokami su tuo susiję mokesčiai valstybei. Tuo tarpu byloje esančios atsakovės išduotos pažymos apie ieškovams laiku neišmokėtas darbo užmokesčio sumas nebuvo ginčijamos teisme, jose užfiksuota informacija nėra paneigta kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. CPK 313 straipsnis apeliacinės instancijos teismui draudžia priimti blogesnį, negu skundžiamas, sprendimas, jeigu sprendimą skundžia tik viena šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 414 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Kauno apygardos teismas, 2012-06-25 nutartimi bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka atnaujinęs, siekdamas nustatyti ieškovų darbo užmokesčio dydį ir jo sumokėjimo laiką, atsakovę įpareigojo pateikti papildomus duomenis. Atsakovė 2012-08-10 pateikė pažymą, iš kurios matyti, jog vidutinis darbo dienos užmokestis, įvertinus VMI patikrinimą ir faktiškai sumokėtas sumas, buvo: R. T. – 70,39 Lt, T. J. – 78,95 Lt, S. Š. – 53,68 Lt.

Įvertinus tai, jog ieškovai, atstovaujami advokato, sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinus jų patikslintą ieškinį buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką (paskaičiuotas pagal mažesnes vidutinio darbo užmokesčio sumas), neskundė ir, susipažinę su atsakovės papildomai pateiktais įrodymais, priimtą teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą, neprašė bylos grąžinti iš naujo nagrinėti, jokių naujų reikalavimų nereiškė, padidinti priteistų sumų neprašė ir nenurodė, jog, neperžengus apeliacinio skundo ribų, bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, kolegija, atsižvelgdama į atsakovės apeliaciniu skundu apibrėžtas apeliacijos ribas, vadovaudamasi CPK 313 straipsniu, sprendžia, jog šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti, konstatuodamas CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyto atvejo nebuvimą, negali priimti atsakovei nepalankesnio sprendimo už jos skundžiamą sprendimą.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Nustatyta, jog darbo sutartis su ieškovu T. J., dirbusiu langinių konstrukcijų ir durų montuotoju, buvo nutraukta nuo 2011-05-18 (b. l. 70); su ieškovu R. T., dirbusiu langinių konstrukcijų ir durų montuotoju - nuo 2011-04-26 (b. l. 77), o su S. Š., dirbusiu pagalbiniu darbuotoju – nuo 2011-05-18 (b. l. 73). Tačiau, kaip matyti iš 2011-09-13 sąskaitos išrašo, atsakovė 2011-08-17 T. J. pervedė 505,59 Lt atsiskaitymo ir R. T. 711,79 Lt atsiskaitymo (b. l. 118), o 2011-07-14 S. Š. - 439,19 Lt darbo užmokesčio ir atsiskaitymo (b. l. 119).

Ieškovų (darbuotojų) teigimu, darbdavys darbo sutarties nutraukimo (atleidimo) dieną neišmokėjo darbo užmokesčio, tuo pažeisdamas DK 206 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl ieškovai, vadovaudamiesi DK 141 straipsnio 3 dalimi, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, galutinai patikslintu 2011-11-30 ieškiniu reikalavo iš atsakovės (darbdavio) priteisti jų vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką. Teismas, tenkindamas šį ieškovų reikalavimą, rėmėsi pačios atsakovės išduotomis pažymomis (b. l. 37, 38, 39) bei 2011-05-31 vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimu (b. l. 55). Apeliantės teigimu, atsakovė, išduodama minėtas pažymas ieškovams, neįvertino visų dokumentų (išmokėjimų per įmonės kasą ir bankinių pavedimų), kuriuos įvertinus paaiškėjo, jog ieškovai gavo ne tik visą jiems priklausantį atlyginimą, bet ir dėl įmonės administracijos darbuotojų kaltės atlyginimas jiems buvo permokėtas.

Nors iš ieškovų su atsakove sudarytų darbo sutarčių (b. l. 68-76) ir matyti, jog darbdavys buvo įsipareigojęs mokėti 800 Lt per mėnesį darbo užmokestį, tačiau iš sąskaitų išrašų (b. l. 113-119), atsiliepimo į ieškinį ir apeliacinio skundo argumentų bei apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų, taip pat teismo posėdyje atsakovės direktoriaus išsakytų argumentų (apie tai, jog iš sąskaitų sumokėtos sumos yra atlyginimas) bei pačios atsakovės apeliacinės instancijos teismo pareikalavimu 2012-08-10 pateiktos pažymos apie darbo užmokesčio paskaičiavimą, spręstina, jog pati atsakovė pripažino, jog faktiškai ieškovams tam tikrus mėnesius mokėjo didesnį nei sutarė darbo sutartimi atlyginimą.

Dėl T. J.

2011-12-19 atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 101) ir apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad T. J. per visą įmonėje išdirbtą 2011-02-08 – 2011-05-18 laikotarpį turėjo būti išmokėta už 2011 m. vasario mėnesį 364 Lt, už kovo mėnesį 678,5 Lt, už balandžio mėnesį 678,5 Lt, už gegužės mėnesį kartu su atostoginiais 505,59 Lt, t. y. 2.226,59 Lt, tačiau per visą laikotarpį ieškovui buvo išmokėta per kasą 1.721 Lt (364 +678,5 +678,5) (b. l. 110, 111, 112), per vieną įmonės sąskaitą 1.850 Lt (100 + 500 + 50 + 200 + 100 + 200 + 700) (b. l. 113-116) bei per kitą įmonės sąskaitą 505,59 Lt (b. l. 118), t. y. viso 4.076,59 Lt (1.721 + 505,59 + 1.850). Tokiu būdu, atsakovės teigimu teismo posėdyje (b. l. 131, 138), T. J. buvo permokėta 1.850 Lt (1.721 + 505,59 + 1.850 - 2.226,56). Tačiau, kolegijos nuomone, šie atsakovės teiginiai apie 1.850 Lt permoką prieštarauja pačios atsakovės į bylą teiktiems įrodymams. Kaip matyti iš 2012-08-10 pateiktos pažymos apie darbo užmokesčio paskaičiavimą, T. J. 2011 m. vasario mėnesį už 10 darbo dienų buvo priskaičiuota 400 Lt (mokėtina suma 364 Lt) ir sumokėta 364 Lt, kovo mėnesį už 22 darbo dienas buvo priskaičiuota 2.313,16 Lt (mokėtina suma 1.828,5 Lt) ir sumokėta 1.828,5 Lt, balandžio mėn. už 20 darbo dienų buvo priskaičiuota 1.392,11 Lt (mokėtina suma 1.128,5 Lt) ir sumokėta 1.128,5 Lt, gegužės mėn. už 10 darbo dienų buvo priskaičiuota 1.493,98 Lt (mokėtina suma 1.205,59 Lt) ir sumokėta 1.205,59 Lt; viso paskaičiuotas darbo užmokestis, įvertinus VMI patikrinimą, sudarė 5.599,25 Lt (mokėtina suma 4.526,59 Lt), būtent nuo kurio atsakovė išskaičiavo ir sumokėjo pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas. Konstatuotina, jog atsakovė, teigdama, jog ieškovui yra sumokėta visa jam priskaičiuota mokėtina 4.526,59 Lt, privalėjo į bylą pateikti įrodymus, patvirtinančius visos 4.526,59 Lt darbo užmokesčio sumos išmokėjimą ieškovui.

Kaip matyti iš atsakovės 2011-05-31 darbo užmokesčio išmokėjimo pažymos (b. l. 55), T. J. išmokėta: 364 Lt pagal 2011-03-10 žiniaraštį, 678,5 Lt pagal 2011-04-11 žiniaraštį bei bankiniais pavedimais 2011-03-22 100 Lt ir 2011-03-31 500 Lt, pagal 2011-05-19 žiniaraštį 678,5 Lt bei bankiniais pavedimais 2011-04-01 50 Lt, 2011-04-06 200 Lt, 2011-04-19 200 Lt bei bankiniu pavedimu 2011-05-18 700 Lt.

Kolegija pažymi, jog apeliantė be jokio pagrindo prie ieškovui sumokėtų darbo užmokesčio sumų priskiria 2011-04-01 bankinį pavedimą 50 Lt sumai (eilės Nr. 35), kurio paskirtis, kaip matyti iš sąskaitos išrašo (b. l. 57), ,,pirkimui“, tuo labiau, kai 2011-04-08 mokėjimo pavedimo ieškovui 100 Lt sumai, kurio paskirtis ,,medžiagoms“ ir kuris tą pačią dieną ieškovo buvo sugrąžintas į sąskaitą kaip ,,graža“, pati atsakovė į 2011-05-31 darbo užmokesčio išmokėjimo pažymą (b. l. 55) kaip ieškovui sumokėtos sumos net netraukė, nors vėliau atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 101-102) jau įtraukė. T. J. teismo posėdyje paaiškino (b. l. 138), jog į sąskaitą jam taip pat buvo pervedami pinigai darbui reikalingoms medžiagoms nupirkti. Šiuo atveju nurodyta mokėjimo pavedimo paskirtis akivaizdžiai patvirtina, jog 50 ir 100 Lt sumos negali būti priskirtos prie išmokėtų darbo užmokesčio sumų. Kolegija taip pat pažymi, jog 2011-05-31 darbo užmokesčio išmokėjimo pažymoje (b. l. 55) prie išmokėtų sumų nėra nurodyta T. J. 2011-08-17 pervesta 505,59 Lt suma, kuri, kaip matyti iš atsakovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo, 2011-08-17 išmokėta kaip ,,atsiskaitymas“ (b. l. 118), kurią pati atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį pripažįsta kaip išmokėtą.

Taigi šios bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė įrodė T. J. sumokėjusi tik 3.926,59 Lt (364 + 678,5 + 100 + 500 + 678,5 + 200 + 200 + 700 + 505,59) sumą, o ne 4.526,59 Lt (5.599,25 Lt priskaityta suma), kaip nurodė 2012-08-10 pateiktoje pažymoje apie darbo užmokesčio paskaičiavimą, ir būtent nuo kurios yra sumokėti pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai. Vadinasi, atsakovė, pripažinusi, kad T. J. mokėtina darbo užmokesčio suma sudarė 4.526,59 Lt, neįrodė savo teiginių, kad ji ieškovui jo atleidimo iš darbo dieną buvo sumokėjusi visą darbo užmokesčio sumą ir netgi permokėjusi.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu T. J. priteisė 6.332,36 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-05-18 iki 2011-08-17, t. y. už 92 kalendorines dienas, už pagrindą imdamas vidutinį vienos darbo dienos užmokestį 68,83 Lt.

Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog šiuo atveju teismas nepagrįstai vidutinį darbo užmokestis priteisė už kalendorines dienas, bet ne už darbo dienas, nors už pagrindą ėmė vidutinį vienos darbo dienos užmokestį 68,83 Lt. Atsižvelgdama į tai, taip pat į apeliacinės instancijos teisme nustatytą vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio teisingą dydį 78,95 Lt, kolegija priteistą T. J. vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-05-18 iki 2011-08-17 sumą sumažina iki 4.973,85 Lt (78,95 Lt x 63 d. d.).

Dėl R. T.

2011-12-19 atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 101) ir apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad R. T. per visą įmonėje išdirbtą 2011-02-08 – 2011-04-26 laikotarpį turėjo būti išmokėta už 2011 vasario mėnesį 364 Lt, už kovo mėnesį 678,5 Lt, už balandžio mėnesį kartu su atostoginiais 711,79 Lt, t. y. 1.754,4 Lt, tačiau per visą laikotarpį ieškovui buvo išmokėta per kasą 364 Lt (b. l. 110), per vieną įmonės sąskaitą 900 Lt (300 + 200 + 200 + 100 + 100) (b. l. 113-116) bei per kitą įmonės sąskaitą 711,79 Lt (b. l. 118), t. y. viso 1.975,79 Lt (364 + 900 + 711,79). Tokiu būdu, atsakovės teigimu teismo posėdyje (b. l. 131, 138), R. T. buvo permokėta 221 Lt (1.975,79 - 1.754,4). Tačiau, kolegijos nuomone, šie atsakovės teiginiai apie 221 Lt permoką prieštarauja pačios atsakovės į bylą teiktiems įrodymams. Kaip matyti iš 2012-08-10 pateiktos pažymos apie darbo užmokesčio paskaičiavimą, R. T. 2011 m. vasario mėnesį už 10 darbo dienų buvo priskaičiuota 400 Lt (mokėtina suma 364 Lt) ir sumokėta 364 Lt, kovo mėnesį už 22 darbo dienas buvo priskaičiuota 1.852,63 Lt (mokėtina suma 1.478,50 Lt) ir sumokėta 1.478,50 Lt, balandžio mėn. už 17 darbo dienų buvo priskaičiuota 1.503,49 Lt (mokėtina suma 1.211,70 Lt) ir sumokėta 1.211,79 Lt; viso paskaičiuotas darbo užmokestis, įvertinus VMI patikrinimą – 3.756,12 Lt (mokėtina suma 3.054,20 Lt), būtent nuo kurio atsakovė išskaičiavo ir sumokėjo pajamų mokestį. Konstatuotina, jog atsakovė, teigdama, jog R. T. yra sumokėta visa jam priskaičiuota mokėtina 3.054,20 Lt suma, privalėjo į bylą pateikti įrodymus, patvirtinančius šios 3.054,20 Lt darbo užmokesčio sumos išmokėjimą ieškovui.

Kaip matyti iš darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio (b. l. 110) ir sąskaitos išrašo (b. l. 56-59), R. T. buvo išmokėta 364 Lt pagal 2011 m. vasario mėn. žiniaraštį bei bankiniais pavedimais 2011-03-31 300 Lt, 2011-04-06 200 Lt, 2011-04-19 200 Lt , 2011-04-22 100 Lt bei 2011-05-18 100 Lt, t. y. bendra 1.264 Lt suma (364 + 300 + 200 + 200 + 100 + 100). Nors R. T. pavardė įtraukta ir į 2011 m. kovo mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį (b. l. 111), tačiau kadangi ties žiniaraštyje nurodyta išmokama 678,50 Lt suma nėra R. T. parašo, šios sumos išmokėjimas ieškovui laikytinas neįrodytu. Be to, nustatyta, jog R. T. 2011-08-17 buvo pervesta 711,79 Lt suma, kuri, kaip matyti iš atsakovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo, 2011-08-17 išmokėta kaip ,,atsiskaitymas“ (b. l. 118).

Taigi bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė įrodė R. T. sumokėjusi tik 1.975,79 Lt (1.264 + 711,79) sumą, o ne 3.054,20 Lt (3.756,12 Lt priskaityta suma), kaip nurodė 2012-08-10 pateiktoje pažymoje apie darbo užmokesčio paskaičiavimą, ir būtent nuo kurios yra sumokėtas pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos. Vadinasi, atsakovė, pripažinusi, kad R. T. mokėtina darbo užmokesčio suma sudarė 3.054,20 Lt, neįrodė savo teiginių, kad ji ieškovui jo atleidimo iš darbo dieną buvo sumokėjusi visą darbo užmokesčio sumą ir netgi permokėjusi.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu R. T. priteisė 5.358 Lt (114 d. x 47 Lt) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-04-26 iki 2011-08-17, t. y. už 114 kalendorines dienas, už pagrindą imdamas vidutinį vienos darbo dienos užmokestį 47 Lt.

Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog šiuo atveju teismas, už pagrindą imdamas vidutinį vienos darbo dienos užmokestį 68,83 Lt, nepagrįstai vidutinį darbo užmokestį priteisė už kalendorines dienas, bet ne už darbo dienas. Atsižvelgdama į tai, taip pat į apeliacinės instancijos teisme nustatytą vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio teisingą dydį 70,39 Lt, kolegija priteistą R. T. vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-04-26 iki 2011-08-17 sumą turėtų padidinti iki 5.490,42 Lt (70,39 x 78 d. d.), tačiau, negalėdama priimti apeliantei blogesnio sprendimo, palieka sprendimu priteistą 5.358 Lt sumą.

Dėl S. Š.

2011-12-19 atsiliepime į patikslintą ieškinį (b. l. 101) ir apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad S. Š. per visą įmonėje išdirbtą 2011-03-23 – 2011-05-18 laikotarpį turėjo būti išmokėta už 2011 kovo mėnesį 231,64 Lt, už balandžio mėnesį 678,5 Lt, už gegužės mėn. kartu su atostoginiais 439,19 Lt, t. y. 1.349,33 Lt, tačiau per visą laikotarpį ieškovui buvo išmokėta per kasą 231,64 Lt (b. l. 111) ir 678,5 Lt (b. l. 112), per vieną įmonės sąskaitą 700 Lt (300 + 400) (b. l. 113-116) bei per kitą įmonės sąskaitą 439,19 Lt (b. l. 119), t. y. viso 2.049,33 Lt (231,64 + 678,5 + 700 + 439,19). Tokiu būdu, atsakovės teigimu teismo posėdyje (b. l. 131, 138), S. Š. buvo permokėta 700 Lt (2.049,33 – 1.349,33). Tačiau, kolegijos nuomone, šie atsakovės teiginiai apie 700 Lt permoką prieštarauja pačios atsakovės į bylą teiktiems įrodymams. Kaip matyti iš 2012-08-10 pateiktos pažymos apie darbo užmokesčio paskaičiavimą, S. Š. 2011 m. kovo mėnesį už 7 darbo dienas buvo priskaičiuota 254,55 Lt (mokėtina suma 231,64 Lt) ir sumokėta 231,64 Lt, balandžio mėnesį už 20 darbo dienų buvo priskaičiuota 1.194,74 Lt (mokėtina suma 978,5 Lt) ir sumokėta 978,5 Lt, gegužės mėn. už 10 darbo dienų buvo priskaičiuota 1.011,44 Lt (mokėtina suma 839,19 Lt) ir sumokėta 839,19 Lt; viso paskaičiuotas darbo užmokestis, įvertinus VMI patikrinimą – 2.460,73 Lt (mokėtina suma 2.049,33 Lt), būtent nuo kurio išskaičiuoti ir sumokėti pajamų bei socialinio draudimo mokesčiai. Konstatuotina, jog atsakovė, teigdama, jog S. Š. yra sumokėta visa jam priskaičiuota mokėtina 2.049,33 Lt suma, privalėjo į bylą pateikti įrodymus, patvirtinančius visos 2.049,33 Lt darbo užmokesčio sumos išmokėjimą ieškovui.

Kaip matyti iš darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių (b. l. 111-112) ir sąskaitų išrašų (b. l. 113-119), S. Š. buvo išmokėta 231,64 Lt pagal 2011 m. kovo mėn. žiniaraštį, 678,5 Lt pagal balandžio mėn. žiniaraštį bei bankiniais pavedimais 2011-04-06 300 Lt ir 2011-05-18 400 Lt bei 2011-07-14 439,19 Lt, t. y. bendra 2.049,33 Lt suma (231,64 + 678,5 + 300 + 400 + 439,19). Taigi bylos duomenys patvirtina, jog ieškovui S. Š. atsakovė yra sumokėjusi būtent tokią darbo užmokesčio sumą, kuri yra nurodyta 2012-08-10 pateiktoje pažymoje apie darbo užmokesčio paskaičiavimą, ir būtent nuo kurios yra sumokėti pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai.

Atsižvelgiant į tai, jog darbo sutartis su ieškovu S. Š. buvo nutraukta 2011-05-18, o galutinai su juo buvo atsiskaityta tik 2011-07-14 sumokant 439,19 Lt likusią nesumokėtą darbo užmokesčio sumą, t. y. pavėlavus 58 kalendorines dienas, ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Tačiau kolegija visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog šiuo atveju teismas suklydo, nes vidutinį vienos darbo dienos užmokestį priteisė ne už darbo dienas, bet už kalendorines dienas. Kolegija, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktą didesnį ieškovo vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį (53,68 Lt), dėl kurio paskaičiavimo teisingumo ginčas tarp šalių nekilo, į tai, jog per uždelsimo 58 kalendorinių dienų laikotarpį buvo tik 39 darbo dienos (ieškovas šios aplinkybės taip pat neginčijo), pakeisdama teismo sprendimą, sumažina priteistą ieškovui S. Š. sumą iki 2.093,52 Lt (53,68 Lt x 39 d. d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi bendra iš atsakovės priteista darbo užmokesčio suma sudaro 12.425,37 Lt (5.358 + 4.973,85 + 2.093,52 Lt), atitinkamai iki 373 Lt mažintina valstybei priteista žyminio mokesčio suma bei 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas S. Š. pirmosios instancijos teisme turėjo 1.200 Lt advokato pagalbai apmokėti, proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai teismo priteista 1.200 Lt suma mažintina iki 840 Lt (2.093,52 x 100 / (2.953 + 15,30) = 70 proc. patenkinta dalis; 1.200 x 70 / 100 = 840).

Apeliacinės instancijos teisme S. Š. pateikė duomenis apie 800 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjimą. Kadangi skundžiamu sprendimu jam buvo priteista 2.953,36 Lt, o po apeliacijos sumažėjo iki 2.093,52 Lt, t. y. 29 procentais, atitinkamai iš atsakovės priteistina 71 proc. advokato pagalbos išlaidų, t. y. 568 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 325-331 straipsniais,

n u t a r i a:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti priteistą iš atsakovės UAB „TPP“ vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovams T. J. iki 4.973,85 Lt ir S. Š. iki 2.093,52 Lt

Sumažinti priteistas iš atsakovės UAB „TPP“ ieškovui S. Š. išlaidas už advokato paslaugas iki 840 Lt.

Sumažinti priteistą iš atsakovės UAB „TPP“ valstybei žyminio mokesčio sumą iki 373 Lt ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą iki 30 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „TPP“ ieškovui S. Š. 568 Lt išlaidų advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                        Jolita Cirulienė

Virginija Gudynienė

Gintautas Koriaginas