Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-341-961/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01703-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,
dalyvaujant pareiškėjui S. I.,
jo atstovui advokatui Algiui Kojalai,
vertėjai Irinai Pikčilingienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal S. I. (S. I.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5421-2019 pakeitimo,
n u s t a t ė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausioji patrulė U. P. surašė S. I. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2019 m. vasario 23 d. 23.20 val. Žirmūnų – Šilo gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,13 promilės girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas V. M. 2019 m. kovo 5 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, S. I. paskyrė 300 eurų baudą ir specialiosios teisė (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių.
Pareiškėjas S. I. skundu (b.l. 2-3) prašo nutarimą pakeisti. Nurodo, kad dėl padaryto nusižengimo prisipažino, gailėjosi ir padėjo policijai per trumpiausią laiką jį išsiaiškinti. Ta aplinkybė pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Antra atsakomybę lengvinančia aplinkybe prašo pripažinti jo garbų amžių, t.y. jis yra 65 metų sulaukęs asmuo, pensininkas. Nurodytą dieną vakarę lankėsi pas brolį G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kartu su jais buvo kaimynas O. Vakarieniavo ir išgėrė butelį degtinės. Važiuoti namo jis neplanavo, nes sutarė su broliu, kad galės pernakvoti pas jį. Daug išgerti negalėjo, nes yra vyresnio amžiaus ir turi kiekvienas savų sveikatos problemų. Prigulęs po vakarienės, pajautė dilgčiojimus širdies srityje, pradėjo tirpti kairioji ranka, atsirado nesuprantamas jausmas. Panašius pojūčius buvo patyręs prieš kelis metus, kai pirmą kartą patyrė širdies priepuolį ir nuo to laiko vartoja vaistus. Jo žmona N. I. dirba (duomenys neskelbtini), ji geriausiai žino, kokios pagalbos jam reikia, rūpinasi jo sveikata, prižiūri, kad reguliariai ir laiku vartotų vaistus. Tą vakarą jam reikėjo jos pagalbos, nes nežinojo, kiek ir kokių vaistų gali pavartoti išgėręs, ar iš viso gali juos vartoti. Dėl maudulio širdies srityje visai nustojo jausti išgerto alkoholio poveikį ir ryžosi kuo greičiau grįžti namo. Apie 23.00 val. gatvėse buvo mažai automobilių, o jis savo Toyota Yaris važiavo neskubėdamas ir kiek galima atsargiau. Gal tai ir atkreipė policijos dėmesį, nes kiti automobiliai važiavo greičiau ir jį lenkė. Prie Šilo - Žirmūnų gatvių sankryžos, jau netoli namų iš galo prie jo automobilio privažiavo policijos automobilis ir pareigūnas parodė ženklą sustoti. Paklaustas, ar vartojo alkoholį, neprieštaravo ir pats prisipažino, kad yra išgėręs, nors tuo metu alkoholio poveikio visai nejautė, todėl tikėjosi, kad alkotesteriu patikrintas girtumas neviršys leistinos ribos. Patikrinimas buvo atliktas alkotesteriu Alcotest 6810, kuris parodė 1,13 promilės +/- 1,7 %, t.y. lengvą girtumą. Tikriausiai dėl streso pasijuto dar blogiau ir norėjo kuo greičiau pasiekti visai netoliese esančius namus. Pažeidimo metu įstatyme numatytos atsakomybės už savo nusižengimą tiksliai nežinojo, buvo skaitęs, kad už tai jį gali areštuoti, ilgam atimti vairuotojo pažymėjimą, o automobilį konfiskuoti. Buvo visiškai pasimetęs ir galimos pasekmės jam atrodė bauginančios. Spontaniškai kilo mintis kažkaip gelbėtis, t.y. su pareigūnais derėtis, susitarti, kad jo neformintų ir nebaustų, bet jie kategoriškai atsisakė, o dėl jo pasiūlytų 50 eurų uždarė į areštinę ir užbaigė forminti reikiamus dokumentus. Jis nesiginčijo, girtumo patikrinimo rezultatą pasirašė, kraujo tyrimo nereikalavo. Automobilis taip pat buvo sulaikytas. Tuo metu savijauta buvo visai prasta, areštinėje išgėręs vaistų apsiramino, maudulys aprimo. Kitą dieną kreipėsi į šeimos gydytoją poliklinikoje, jam buvo paskirtas 7 dienų nedarbingumas. Yra pensinio amžiaus žmogus, jau keliolika metų turi sveikatos problemų, ilgai dirbo įvairiose įmonėse, skirtingose miesto vietose, todėl vairuodamas automobilį visada stengėsi būti atsargus, laikytis KET reikalavimų. Už gerus darbo rezultatus yra ne kartą skatintas, drausminių nuobaudų neturėjo. Dabartiniame darbe taip pat yra jų parapijos šventiko vertinamas, čia dirba jau daugiau kaip dešimt metų. Per 44 vairavimo metus neprisimena, kuomet būtų baustas policijos už KET pažeidimą. Nė karto jam nebuvo sulaikytas vairuotojo pažymėjimas. Per 44 metų vairavimo praktiką nepatyrė nei vieno įskaitinio eismo įvykio. Niekada nebuvo teistas. Šiuo metu gauna pensiją ir papildomai dirba (duomenys neskelbtini). Darbo vieta yra visiškai priešingoje miesto pusėje prie (duomenys neskelbtini). Būdamas tokio amžiaus ir netekęs vairavimo teisės, patirs didelius nepatogumus
dėl nuvažiavimo ir grįžimo iš darbo, į polikliniką, į sodą. Tai vieninteliai jo užsiėmimai, nes su
metais žmonių poreikiai ir galimybės mažėja. Paskirtą baudą ir poveikio priemonę priima kaip
neišvengiamas savo neatsakingo elgesio pasekmes. Pripažįsta, kad suklydo, padarė grubų
administracinį nusižengimą. Pripažindamas savo klaidą, jam paskirtą nuobaudą - baudą 300 eurų jau sumokėjo. Ir tuo norėtų patvirtinti savo nusistatymą, kad pripažįsta padaręs nusižengimą ir patikinti, kad ateityje laikysis KET nustatytų reikalavimų bei nedarys nusižengimų. Jo įsitikimu, jam paskirta administracinė nuobauda jau pasiekė tikslą - paveikė jį ateityje griežtai laikytis KET reikalavimų ir nekartoti padarytos klaidos, tačiau administracinio poveikio priemonės terminas galėtų būti trumpesnis. Jo padarytas nusižengimas niekam pavojaus nesukėlė, nes vėlyvu metu gatvės buvo beveik tuščios. Dėl sutrikusios sveikatos važiavo labai lėtai ir atsargiai. Prielaidos rizikai atsirasti buvo labai menkos. Įvertinant jo daugiametes pastangas vairuoti laikantis visų KET reikalavimų, nori patikinti, kad jo veiksmuose nebuvo jokio piktybiškumo ar nusižengimų sistemiškumo.
Per teismo posėdį pareiškėjas S. I. skundą palaikė. Paaiškino, kad buvo trise, vienas iš jų jo brolis, paėmė butelį, buvo vasario 23 d., šventė, taip pat buvo praėję 9 mėnesiai po mamos mirties, nebuvo linksma šventė. Tuomet jis snūstelėjo ir staiga jam suskaudo širdį, labai išsigando ir nusprendė po truputėlį važiuoti namo. Kai suspaudė širdį, jis iškart prasiblaivė. Jis nelabai girtas buvo. Galvojo, kad atsargiai važiuos, bet turbūt per daug atsargiai važiavo, todėl jį ir sustabdė. Buvo skausmas, bijojo, kad neprarastų sąmonės, todėl iš lėto nuvažiavo ir jau kelio gale jį pagavo. Vėliau nuvežė į Kosciuškos g., suprato, kad reikės ten nakvoti, labai to nenorėjo ir bandė susitarti, tačiau jį išjuokė. Dabar be automobilio sunku, pusantros valandos važiuoja į darbą, reikia į sodą važinėti, mama paliko sklypą prie (duomenys neskelbtini), riekia jį parduoti, reikalinga mašina, sunku, reikia daug vaikščioti pėsčiomis, tačiau jau nebegali vaikščioti tiek daug. Vairuoja nuo 1975 metų, patirties turi. Avarijų niekada neturėjo. Vieną kartą statė automobilį ir užkabino kitą, pats vairuotojas sakė, kad nieko tokio, kadangi nepažeidė net dažų, tačiau vis tiek iškvietė policiją, kad nekiltų po to nesusipratimų. Policijos nebuvo baustas. Žmona neturi vairuotojo pažymėjimo. Namuose gyvena dviese, automobilis dukros. Turi dvi dukras, jos pilnametės, gyvena Norvegijoje. Žmona dar ne pensininkė, dirba (duomenys neskelbtini). Jis baudą sumokėjo. Norėtų, jeigu įmanoma, sumažinti terminą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 1), kuriuo su skundu nesutinka. Nurodė, kad S. I. pripažino padarytą pažeidimą, gailėjosi. Pateikęs skundą, prašo pakeisti nuobaudą neskiriant specialiosios teisės atėmimo, arba sumažinti atėmimo terminą. Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų nurodomos aplinkybės dažnai yra susijusios su įprastinėmis, natūraliomis taikomos nuobaudos sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis (neigiama įtaka šeimos interesams, darbo funkcijų vykdymui, materialinei gerovei ir pan.), kurias vairuotojai turi numatyti prieš darydami teisės pažeidimą, tačiau vis tiek jį sąmoningai daro. Taip elgdamiesi jie, kaip taisyklė, turėtų prisiimti ir tokių neigiamų pasekmių riziką. Neigiamos pasekmės, atitinkami suvaržymai, t. y. nubaudimo elementas, yra būtinas administracinės nuobaudos požymis. Jeigu įprastos, neypatingos aplinkybės (darbo praradimas) būtų vertinamos kaip išskirtinės ir sudarytų pagrindą skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tai iškreiptų įstatymo leidėjo valią, formuotų nebaudžiamumo atmosferą, neleistų pasiekti tų tikslų, kurių įstatymų leidėjas siekė nustatydamas atitinkamo dydžio sankcijas, nesudarytų tinkamų sąlygų administracinės nuobaudos prevenciniams tikslams įgyvendinti. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Skundas netenkintinas.
ANK 422 straipsnio 5 dalis (2016 m. kovo 17 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2254) nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų. Be to, pagal ANK 422 straipsnio 9 dalies nuostatas, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuobaudos skyrimo taisyklių buvo laikytasi tinkamai, atsižvelgta į S. I. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskirta minimali įstatymo numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas paskirta minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Iš pareiškėjo S. I. skundo argumentų galima suprasti, kad pareiškėjas neginčija nei administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, nei paskirtos nuobaudos ir/ar, iš esmės, administracinio poveikio priemonės teisingumo, tačiau prašo atsižvelgti į jo asmenybę, specialiosios teisės būtinumą asmeniniame gyvenime, ir šią specialiąją teisę grąžinti ar sutrumpinti.
Paskirtąją nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę laikyti nepagrįstai didelėmis nėra pagrindo.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Tačiau ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas yra per griežta administracinio poveikio priemonė.
Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad S. I. vairavo automobilį, kai jam nustatytas 1,13 promilės, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis, kuris ženkliai viršijo leistiną 0,4 promilės ribą. Pažymėtina, jog S. I. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Be to, nagrinėjamu atveju iš tarnybinių pranešimų duomenų nustatyta, jog S. I. pareigūnų buvo sustabdytas todėl, kad jis elgėsi pavojingai: pranešėjo teigimu, – pavojingai manevravo (b.l. 13, 14). Šios aplinkybės patvirtina, kad S. I. elgesys, kai jis, važiuodamas pavojingai manevravo, Vilniuje, Žirmūnų – Šilo gatvių sankryžoje, t. y. gyvenamųjų namų mikrorajone, kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek kitų žmonių bei jų turto saugumui.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykti į darbą, polikliniką, sodą teismų praktikoje nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su jo kasdienine veikla, t.y. būtinybe vykti į darbą, polikliniką ir sodą S. I. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo šio neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Teismo nuomone, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pareiškėjas prieš nagrinėjamą įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti automobilį, todėl turi prisiimti atsakomybę už šį savo elgesį. Juolab kad nuvažiuoti į darbą, gydymo įstaigą arba sodą galima ne tik nuosavu automobiliu, bet ir paprašant kitų asmenų pagalbos ar naudojantis kitomis transporto paslaugomis. Svarbu ir tai, jog pagal teismų praktiką, taikant prevencines priemones bei pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, o pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).
Be to, pareiškėjas prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis yra 65 metų sulaukęs asmuo.
Byloje nenustatyta S. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o į tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, atsižvelgiama administracinės nuobaudos skyrimo procese, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
S. I. yra 65 metų sulaukęs asmuo ir nors ši aplinkybė nutarime nėra įvertinta, teismas ją pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tuo pačiu teismas pažymi, kad tai, jog S. I. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, yra 65 metų sulaukęs asmuo, laikytina tik jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, pareiškėjui nustatytą neblaivumo laipsnį, jų tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nei sankcijoje už administracinį nusižengimą numatytos ir pareiškėjui paskirtos baudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo.
Administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 str.). Dėl to vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kartu pažymėtina, kad faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad S. I. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
S. I. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5421-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ilona Mateikienė