Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-09-07][nuasmeninta nutartis byloje][e2-1977-413-2015].docx
Bylos nr.: e2-1977-413/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB koncernas "Achemos grupė" 156673480 atsakovas
"Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai" 300556110 atsakovo atstovas
UAB "Achemos grupė" 156673480 trečiasis asmuo
Dual Corporate Risks Limited trečiasis asmuo
AB "Achema" 156667399 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas

 

Civilinė byla Nr. e2KT-51-943/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-00957-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 106.2.

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2015 m. gegužės 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuria kreiptasi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1177-413/2015 ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1502-603/2015 sujungimo,

 

n u s t a t ė:

 

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta civilinė byla Nr. e2-1177-413/2015, kurioje Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 15 d. priėmė nutartį kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl  Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1177-413/2015 ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1502-603/2015 sujungimo.

Civilines bylas Nr. e2-1177-413/2015 ir Nr. e2-1502-603/2015 Kauno apygardos teismas prašo sujungti, nurodydamas, kad abejose bylose vyksta ginčai tarp uždarosios akcinės bendrovės koncerno „Achemos grupė“ (toliau – Koncernas) valdymo organų narių ir akcininkų dėl tikėtina netinkamai vykdytų pareigų Koncerno atžvilgiu ir žalos jam padarymo. Sutampa ne tik bylose nustatinėtinos aplinkybės, bet ir pareikšti reikalavimai bei bylose dalyvaujantys asmenys. Dėl to, Kauno apygardos teismo vertinimu, bylas operatyvumo ir ekonomiškumo požiūriu tikslinga sujungti.

 

Prašymas sujungti civilines bylas tenkintinas.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, įskaitant ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Susipažinus su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančia informacija apie Kauno apygardos teismo ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-1177-413/2015, Nr. e2-1502-603/2015, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas bus išnagrinėtas operatyviau bei ekonomiškiau.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme civilinė byla iškelta pagal ieškovų L. L., V. L., V. S. ir K. B. ieškinį atsakovams J. S., K. J. dėl žalos atlyginimo. Byloje pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu įvardytos aplinkybės, kad atsakovai, būdami Koncerno valdybos nariais, be pateisinamos priežasties nedalyvavo ir nebalsavo darbotvarkės klausimais nei viename iš keturių Koncerno valdybos posėdžių, šauktų 2014 m. rugpjūčio 11 d., 2014 m. rugpjūčio 18 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 29 d.

Kauno apygardos teisme civilinė byla iškelta pagal ieškovų K. J., A. Ž. ieškinį atsakovams K. B., R. R., L. L., V. S., R. V., A. B. ir Koncernui dėl žalos bendrovei atlyginimo, bendrovės valdybos ir vadovo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Vienu iš reikalavimų faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybės, kad Koncerno valdybos 2011 m. rugpjūčio 11 d. ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. posėdžiai buvo šaukiami ir organizuojami pažeidžiant Koncerno valdybos darbo reglamente nustatytą tvarką, o Koncerno valdybos nariai L. L., K. B. ir V. S., ignoruodami J. S. ir K. J. pareiškimą dėl atsistatydinimo nuo 2014 m. rugsėjo 19 d., neteisėtai organizavo valdybos posėdžius, atsisakė priimti sprendimus balsuodami raštu, kas lėmė Koncerno valdybos darbo nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. sustabdymą.

Taigi abiejų bylų teisminio nagrinėjimo dalykai yra susiję su Koncerno valdybos 2014 m. rugpjūčio 11 d., 2014 m. rugpjūčio 18 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. posėdžių šaukimo ir vykdymo aplinkybėmis. Abejose bylose, be kita ko, yra kilęs ginčas dėl to, ar Koncerno valdybos nariai organizuodami nurodytus posėdžius, juose dalyvaudami ar nedalyvaudami veikė teisėtai. Vadinasi, tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek Kauno apygardos teismo nagrinėjamų bylų įrodinėjimo dalyko turinys iš dalies sutampa. Iš to aišku, kad bylose turėtų būti nustatinėjamos ir vertinamos tapačios faktinės aplinkybės. Tai įvertinus, galima spręsti, kad sujungus bylas, ginčas toje apimtyje, kiek jis susijęs su Koncerno valdybos 2014 m. rugpjūčio 11 d., 2014 m. rugpjūčio 18 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. posėdžių šaukimo ir vykdymo aplinkybėmis, Koncerno valdybos darbo organizavimu aptartu laikotarpiu, bus išnagrinėtas greičiau, kartu neliks poreikio laukti vieno proceso pabaigos (siekiant išvengti priešingų teismų sprendimų dėl to paties dalyko priėmimo), kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Bylų sujungimas atitiks aukščiau nurodytus civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, t. y. tos pačios faktinės aplinkybės, reikšmingos ginčų išsprendimui ir šalių veiksmų teisiniam kvalifikavimui, bus nustatinėjamos tik vienoje byloje (CPK 7 straipsnis).

Įvertinus tai, kad Kauno apygardos teismo nagrinėjamos bylos teisminio nagrinėjimo dalykas yra platesnis, t. y. jis apima Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką, spręstina, jog Vilniaus apygardos teismo civilinė byla turi būti prijungta prie Kauno apygardos teismo civilinės bylos.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

 

n u t a r i a:

 

sujungti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1502-603/2015 ir Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1177-413/2015, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-1502-603/2015 prie civilinės bylos Nr. e2-1177-413/2015, ir perduoti jas nagrinėti Kauno apygardos teismui.

 

 

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                                                         Egidija Tamošiūnienė


Paminėta tekste:
  • e2-1177-413/2015
  • CPK
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas