Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-281-1053/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00771-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G. (toliau - apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-671-990/2023, kuria atmestas jo skundas dėl 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimo (toliau – nutarimas), kuriuo K. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 850 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. K. G. institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad 2023 m. kovo 8 d. 15.33 val. Raitininkų gatvėje, Vilniuje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,43 promilės neblaivumas). Šiais veiksmais K. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir jam skirta 850 eurų dydžio baudą ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylikai mėnesių.
2. K. G. šį nutarimą apskundė apylinkės teismui prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti; netenkinus minėto prašymo – administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 4 mėnesių.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi K. G. skundą atmetė.
3.1. Teismas nutartyje pažymėjo, kad aplinkybė, jog alkoholio koncentracija K. G. kraujyje ir iškvėptame ore praėjus apie valandai laiko po pirmojo patikrinimo sumažėjo, nepaneigia to, jog jį sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus jo blaivumą buvo nustatytas 0,43 promilės (įvertinus paklaidą) neblaivumas. Alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai nustatinėjo K. G. blaivumą, patikros sertifikatas galiojo, todėl pagrindo abejoti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie K. G. neblaivumo laipsnį tuo metu, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, ir bylą nutraukti nėra. Aplinkybė, jog policijos pareigūnų nustatytas neblaivumo laipsnis įstatyme numatytą ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė, viršijo nežymiai, nesuteikia pagrindo bylą nutraukti.
3.2. Teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokole K. G. įrašė žymą, kad jis nesutinka vairavęs neblaivus, taigi, nors jis ir pripažino prieš nagrinėjamą įvykį išgėręs alkoholinių gėrimų, tačiau neigė tai, kad transporto priemonę jis vairavo neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės). Asmeniui nelaikant savo veiksmų neteisėtais, imantis aktyvių veiksmų, siekiant paneigti savo elgesio priešingumą teisei, jo gailestis laikytinas deklaratyvaus pobūdžio. Administracinio poveikio priemonė K. G. skirta minimaliam terminui, taigi net ir pripažinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrindo švelninti jam skirtą administracinio poveikio priemonę nėra.
3.3. Teismas padarė išvadą, kad K. G. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas šiuo atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą. K. G. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu K. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – institucijos 2023 m. gegužės 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Apelianto teigimu, skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta, todėl apeliacinio skundo motyvų pagrindu turėtų būti panaikinta.
4.2. Skunde teigiama, kad teismas nepašalino abejonių dėl apelianto skunde nurodytų motyvų ir dėl jų nieko nepasisakė. Buvo ginčijamas alkotesteriu užfiksuotas neblaivumo laipsnis, kurį paneigė medicinos įstaigoje ištirtas kraujo ėminys. Kadangi šių abejonių teismas nepašalino, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, turėtų būti laikoma, kad apelianto veiksmuose nėra nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai.
4.3. Skunde apeliantas teigia, kad savo kaltės neneigė, 2023 m. kovo 8 d. apie 13.00 val. išgėrė kelias taures vyno. Kadangi nejautė jokio alkoholio poveikio, jautėsi gerai ir buvo įsitikinęs, kad prieš dvi valandas išgerta taurė šampano tikrai negali viršyti alkoholio koncentracijos normos, sėdo prie vairo. Po 15 valandos Sporto gatvėje jį stabdė policijos pareigūnai ir tikrino jo blaivumą. Pirmojo tikrinimo alkotesteriu metu (15 val. 33 min.) buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. Prieš tikrinant alkotesteriu apeliantui nebuvo pasiūlyta prasiskalauti burnos. K. G. pareigūnui paaiškino, jog prieš geras dvi valandas išgėrė kelias šampano taures ir negalėjo patikėti tokiais rodmenimis, nes jautėsi visiškai blaivus. 15 val. 49 min. pakartojus tyrimą, alkotesteris parodė tą patį - 0,45 promilių neblaivumą (įvertinus paklaidą - 0,43 promilių). Apeliantui išreiškus abejones dėl patikrinimo rezultatų, pareigūnas atsisakė dar kartą atlikti patikrinimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Su protokolu apeliantas nesutiko, kadangi antrojo patikrinimo rezultatai buvo tapatūs pirmajam, nors buvo praėjusios 16 minučių.
4.4. Skunde pažymima, kad abejodamas alkotesterio rodmenų patikimumu, apeliantas nuvyko į medicinos įstaigą. Respublikiniame priklausomybės ligų centre jam buvo atlikta pirminė medicininė apžiūra bei paimtas kraujas specialisto išvadai pateikti. Iš išvados matyti, kad apelianto kraujyje, paimtame 16 val. 35 min., nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 promilės etilo alkoholio. Taip pat gydytoja 16 val. 40 min. alkotesteriu atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatytas 0,21 promilių neblaivumas. Šie įrodymai kelia pagrįstas abejones dėl alkotesterio parodymų ir paneigia nutartyje daromą išvadą, jog apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tai, jog sustabdymo metu apeliantas buvo neblaivus, nėra įrodyta, kadangi medicinos įstaigoje nustatytas apsvaigimo laipsnis nebeviršijo leistinos 0,4 promilių ribos.
4.5. Apeliantas pažymi, kad alkoholio eliminacijos iš organizmo laikas priklauso nuo daugelio organizmo savybių ir išorės faktorių, ir net tam pačiam asmeniui gali labai skirtis laike, priklausomai nuo organizmo fiziologinės, patologinės būklės, išgerto alkoholio kiekio, rūšies, užkandos, gėrimo trukmės, stažo ir daugelio kitų aplinkybių. Todėl atskirais atvejais etilo alkoholio eliminacijos greitis gali „išeiti“ iš nurodytų ribų (0,1 - 0,25). Kadangi alkoholio eliminacijos iš organizmo greitis kiekvienam asmeniu gali būti skirtingas ir nepastovus, tai atliekami paskaičiavimai bei jais gauti rezultatai yra apytikriai (orientaciniai). Apelianto teigimu, jo neblaivumas patikrinimo metu buvo įstatymo leistinose ribose, kadangi atlikus kraujo tyrimą nustatyta, kad jame buvo 0,37 promilės etilo alkoholio.
4.6. Skunde teigiama, kad policijos pareigūnai privalėjo vadovautis „Alcotest 7510“ naudojimo instrukcija, o teismas turėjo įvertinti, ar patikrinimas buvo tinkamai atliktas. Alkotesterio naudojimo instrukcija numato, kad, esant nedideliam alkotesterio rodmeniui, testą reikia pakartoti po 20 minučių, ko nebuvo laikytasi, kadangi antras tyrimas buvo atliktas po 15 minučių. Prieš atlikdami testą, pareigūnai turėjo įsitikinti, ar asmuo nieko nevalgė, negėrė bent 15-20 minučių, nerūkė bent 2 minutes. Nurodytų reikalavimų pareigūnai nesilaikė. Tik po atlikto patikrinimo pareigūnai paklausė apelianto, ką jis vartojo, o paaiškinus, kad gėrė energetinį gėrimą ir nepraskalavo burnos, pareigūnas atsisakė blaivumą patikrinti trečią kartą. Alkotesteris „Alcotest 7510“ matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl atlikus patikrinimą iškart po to, kai apeliantas gėrė energetinį gėrimą, matavimo duomenys galėjo būti iškreipti. Todėl remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad apeliantas vairavo neblaivus (0,43 promilės) yra neteisinga ir neobjektyvu.
4.7. Skunde pažymima, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Iš teismų praktikos matyti, jog paprastai prieštaravimams tarp alkotesteriu atlikto testo rezultatų ir medicinos specialisto išvados dėl kraujo tyrimo pašalinti skiriama ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013, 2AT-39-2014, 2AT-51-746/2016). Esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų ekspertizės skyrimas nebūtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-42-507/2016). Teismo teigimu, kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia alkotesterio duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Nepaisant to, teismas kraujo tyrimo rezultatą eliminuoja ir jo įrodymų visete nevertina. Pareigūnai alkotesteriu K. G. neblaivumo (girtumo) laipsnį - 0,45 prom. nustatė 15 val. 33 min., (0,45 prom. - 15 val. 49 min.), tuo tarpu kraujas, kuriame nustatyta mažiausia koncentracija 0,37 prom., buvo paimtas 16 val. 35 min. Taigi tarp pirmojo tikrinimo alkotesteriu (15.33 val.) ir kraujo paėmimo (16.35 val.) praėjo 1 valanda 2 minutės, po antrojo patikrinimo alkotesteriu (15.49 val.) iki atvykimo į kliniką buvo praėjusios 46 minutės. Patikros alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu prieštarauja kraujo tyrimo rezultatams. Todėl aplinkybė, jog praėjus 51 minutei užfiksuotas neblaivumo skirtumas nuo nustatytos 0,45 prom. (15.49 val.) iki 0,21 prom. (16.40 val.) kelia pagrįstų abejonių ir rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Kažkuris iš dydžių yra netikslus: arba alkotesteriu nustatyta etanolio koncentracija, arba toksikologinio kraujo tyrimo metu nustatyta etanolio koncentracija.
4.8. Skunde pažymima, kad ekspertinė praktika rodo, jog pavartojus alkoholį netrukus prieš matavimą, alkotesteriu nustatoma ženkliai, keletą kartų didesnė alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, negu kad randama alkoholio koncentracija kraujyje, atlikus kraujo mėginio tyrimą. Teismų praktikoje yra ne vienas atvejis, kai alkotesterio parodymai neatitiko kraujo tyrimo metu gauto alkoholio kiekio kraujyje ir dėl šios priežasties asmenys nebuvo traukiami administracinėn atsakomybėn įvertinus kraujo tyrimą kaip patikimesnį įrodymą minėtuose konkrečiose bylose (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. ATP-118-337/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-717-195/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-279-843/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-2013 ir kitos).
4.9. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nutartyje pažymėjo, jog nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams sutrumpinti iki keturių mėnesių. Apeliantas nurodė aplinkybes, jog nusižengimo padarymo metu netrukdė išsiaiškinti nusižengimo aplinkybių, nebandė išvengti atsakomybės (tik nesutiko su alkotesterio rodmenimis), o tai buvo galima vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nepagrįsta nutartyje daroma prielaida, kad net ir pripažinus K. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pagrindo švelninti jam skirtą administracinio poveikio priemonę nėra. Su tokiomis teismo išvadomis nesutiktina, kadangi teismui pripažinus apelianto padėtį lengvinančią aplinkybę, būtų teisinis pagrindas švelninti skirtą administracinio poveikio priemonę.
4.10. Apeliantas skunde pažymi, kad jis nėra trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą būnant neblaiviu. Tokį nusižengimą padarė pirmą kartą ir jis yra visiškai atsitiktinio pobūdžio. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Jis yra atsakingas, sąmoningas bei doras Lietuvos Respublikos pilietis ir tikrai nedarytų tokių neatsakingų bei pavojingų visuomenei veiksmų, nesėstų už automobilio vairo, jeigu abejotų dėl savo savijautos, blaivaus proto arba sveikatos būklės. Apeliantas dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Nepaisant šių aplinkybių, teismas savo nutartyje mini iki analizuojamo įvykio padarytus administracinius nusižengimus, teismo vertinimu, šie baustumai neleidžia apelianto charakterizuoti kaip išimtinai pavyzdingo vairuotojo, o tai yra svarbu svarstant galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Su tokia teismo pozicija apeliantas nesutinka, kadangi iki aptariamo nusižengimo padarymo, apeliantas neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėta naujų administracinio nusižengimo bylų. Apeliantas nėra piktybiškai ir sistemingai Kelių eismo taisykles pažeidinėjantis asmuo, o jo praeityje padaryti nusižengimai (dėl leistino greičio viršijimo) laikytini labiau atsitiktinio pobūdžio. Todėl egzistuoja jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
4.11. Skunde teigiama, kad ne kiekvienas nusižengimas yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingas. Apelianto nusižengimas padarytas važiuojant jam gerai žinomu keliu, nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h esant mažesnei tikimybei sukelti eismo įvykį. Šios aplinkybės mažina nusižengimo pavojingumą. Apeliantui nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės), nekilo jokios neigiamos pasekmės. Kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimų neužfiksuoti. Buvo šviesus paros metas (15 val. 33 min.) ir tai mažino tikimybę sukelti įvykį. Apeliantas teigia suvokiantis, kad per didelis pasitikėjimas savimi neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nukentėtų neproporcingai. Teisė vairuoti jam yra būtina, kadangi gyvena Alytuje, o dirba Vilniuje. Apeliantas teisę vairuoti transporto priemones turi ilgą laiką, t. y. 32 metus. Įstatymų leidėjas vairavimo praktikos trukmę vertina kaip mažinančią aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą - ANK 422 straipsnyje griežtesni reikalavimai dėl blaivumo numatyti tiems vairuotojams, kurių vairavimo stažas mažesnis. Iš to darytina išvada, kad apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti 4 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai net 12 mėnesių.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladas Milius prašo skundžiamus nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistus ir K. G. skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.
5.2. Atsiliepime pažymima, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, jog K. G. kaltas dėl jai inkriminuojamos veikos, todėl naikinti ar keisti Vilniaus apylinkės teismo nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su institucijos ir teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad institucijos ir teismo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl K. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
8. Apeliaciniu skundu K. G. prašo panaikinti institucijos ir teismo sprendimus ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti iš esmės argumentuodamas tuo, kad byloje surinkti duomenys dėl jo neblaivumo vairuojant transporto priemonę yra nepatikimi.
9. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
10. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad tiek pirmojo, tiek ir pakartotinio tikrinimo alkotesteriu metu buvo užfiksuota tokia pati alkoholio koncentracija K. G. iškvėptame ore. Tokią aplinkybę apeliantas vertina kaip sudarančią pagrindą abejoti alkotesterio duomenimis. Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka.
11. Teismų praktikoje yra nustatyta atvejų, kuomet tikrinimo alkotesteriu metu yra nustatomi skirtingi alkoholio koncentracijos iškvėptame ore rodmenys. Yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija didėja, pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023, nutarties 11 punktas), tokiu atveju laikoma, kad didėjantis promilių skaičius rodo, jog organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl jis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo. Taip pat yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija mažėja, pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-255-988/2023, nutarties 10 punktas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bėgant laikui nuo alkoholio suvartojimo alkoholio koncentracija iškvėptame ore kinta – iš pradžių didėja, o vėliau mažėja. Taigi tam tikru metu alkoholio koncentracija iškvėptame ore ją 2 kartus matuojant alkotesteriu gali būti vienoda, pvz. pirmo tikrinimo metu – prieš pat piką, antrojo tikrinimo metu – jau po piko. Aukštesnysis teismas sutinka, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad tokia situacija susidarė tikrinant apelianto blaivumą, tačiau aptarta galimybė savaime neleidžia abejoti alkotesterio duomenimis vien dėl to, kad po tam tikro laiko tarpo alkotesteris parodo tokį patį rezultatą.
12. Apeliantas skunde teigia, kad medicininės apžiūros metu surinkti duomenys taip pat kelia abejonių alkotesterio duomenimis. Aukštesnysis teismas su šiais teiginiais taip pat nesutinka.
13. Iš byloje pateiktos specialisto išvados (b. l. 23) ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (b. l. 25-26) matyti, kad 16 val. 35 min. paimtame K. G. kraujyje buvo nustatyta mažiausia 0,37 prom. etilo alkoholio, o 16 val. 40 min. patikrinimo alkotesteriu metu nustatyta 0,21 prom. alkoholio koncentracija apelianto iškvėptame ore.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai ir nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal moksliškai patvirtiną ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016).
16. Atsižvelgiant į minėtus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju medicininės apžiūros metu gautus duomenis vertinant retrospektyviai pagal Vidmarko formulę, nėra pagrindo abejoti alkotesterio duomenimis. Apelianto kraujo mėginys buvo paimtas praėjus 46 minutėms po antrojo tikrinimo alkotesteriu, o medicinos įstaigoje alkotesteriu apeliantas buvo tikrinimas praėjus 51 minutei po antrojo pareigūnų atlikto tikrinimo alkotesteriu, todėl per šį laiką alkoholio kiekis K. G. kraujyje dėsningai sumažėjo pagal anksčiau paminėtus dydžius. Todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, jog medicininės apžiūros metu gauti duomenys kelia abejonių policijos pareigūnų alkotesterio duomenų patikimumu.
17. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad policijos pareigūnai nesivadovavo alkotesterio „Alcotest 7510“ naudojimo instrukcija, kuri numato, kad, esant nedideliam alkotesterio rodmeniui, testą reikia pakartoti po 20 minučių, o antras tyrimas buvo atliktas po 15 minučių. Apeliantas teigia, kad po atlikto paaiškino, jog gėrė energetinį gėrimą ir nepraskalavo burnos.
18. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas apie tai, kad prieš patikrinimą alkotesteriu gėrė energetinį gėrimą, pirmą kartą nurodė tik apeliaciniame skunde. Nei skunde apylinkės teismui, nei teismo posėdžio metu šių aplinkybių apeliantas nenurodė. Be to, teigdamas, kad pareigūnai nesilaikė alkotesterio instrukcijos, apeliantas jos nepateikė prie apeliacinio skundo.
19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai K. G. blaivumą tikrino alkotesteriu „Drager Alkotest 7510“ (b. l. 16), kuris tikrinimo metu turėjo galiojantį patikros sertifikatą (b. l. 17). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-102-878/2018 teismas pažymėjo, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimosi instrukcijoje nurodyta, kad po paskutinio oralinio alkoholio vartojimo reikia palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpą; burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus. Parodymams įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaistai ir lašai, taip pat atsiriaugėjimas ir vėmimas (vartojus alkoholį). Prietaisas gali aptikti burnoje užsilikusį alkoholį mėginio paėmimo metu, jeigu ši funkcija yra aktyvuota. Jeigu prietaisas aptinka burnoje užsilikusį alkoholį, matavimas nutraukiamas ir atitinkama žinutė pateikiama prietaiso ekrane. Taip pat atitinkamai pažymėta, kad Lietuvos rinkai tiekiamuose „Alcotest 7510“ prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Šiuo atveju ir 15 minučių laukimo laikotarpio metu, ir bet kuriuo kitu metu prietaisas aptinka burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Galimai netikslūs prietaiso parodymai nėra užfiksuojami ar parodomi ekrane (Instrukcijos 11 psl.). Jeigu aptikti alkoholio likučiai burnoje, ekrane rodoma klaida „Burnos alkoholis“ (Instrukcijos 19 psl.), tada rekomenduojama pakartoti matavimą praėjus apytiksliai 15 min. po paskutinio alkoholio vartojimo.
20. Taigi, priešingai nei skunde teigia apeliantas, alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ instrukcijoje nurodoma, kad po paskutinio alkoholio vartojimo reikia palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpą. Ta pati taisyklė taikytina ir asmeniui pavartojus kitų fermentuotų gėrimų. Be to, minėtas alkotesteris turi funkciją, kuri aptinka burnoje esantį alkoholį, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Lietuvos rinkai tiekiamuose „Alcotest 7510“ prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Kaip matyti iš Neblaivumo nustatymo akto (b. l. 16), antrasis tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas praėjus 16 minučių nuo pirmojo tikrinimo. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog tikrinant apelianto blaivumą buvo nesilaikyta alkotesterio instrukcijos.
21. Apeliaciniame skunde K. G. teigia, kad nusižengimo padarymo metu netrukdė išsiaiškinti nusižengimo aplinkybių, nebandė išvengti atsakomybės (tik nesutiko su alkotesterio rodmenimis), o tai buvo galima vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
22. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-43-719/2020).
23. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, administracinio nusižengimo protokole apeliantas įrašė žymą, kad jis nesutinka vairavęs neblaivus (b. l. 15), taigi, nors apeliantas ir pripažino prieš nagrinėjamą įvykį išgėręs alkoholinių gėrimų, tačiau neigė esminius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, skunde reiškiamas nesutikimas su byloje surinktais duomenimis. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog K. G. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, tuo pačiu ir pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
24. Apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliantas pažymi, kad tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, jis yra atsitiktinio pobūdžio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Apeliantas dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Apeliantas taip pat teigia, kad jo padarytas nusižengimas pasižymi mažesniu pavojingumu nei analogiški nusižengimai. Nusižengimas padarytas važiuojant gerai žinomu keliu, nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, apeliantui nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės), nekilo jokios neigiamos pasekmės. Teisė vairuoti apeliantui yra būtina, kadangi gyvena Alytuje, o dirba Vilniuje. Apeliantas teisę vairuoti transporto priemones turi ilgą laiką, t. y. 32 metus.
25. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skiriant nuobaudą būtina įvertinti ir proporcingumo principą, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).
26. Apygardos teismo vertinimu, aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms esant galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, šioje byloje neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. K. G. skirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
27. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumas siejamas apskritai su pačiu veiksmu – transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, kai nustatytas ne mažesnis nei 0,41 promilės ir ne didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas. Dėl to nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad apelianto atsakomybės nešvelnina bei jo kaltės nemažina tai, jog dėl administracinio nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių, juo labiau, kad buvo padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų.
28. Aukštesnysis teismas sutinka ir su skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad apelianto asmenybė negali būti vertinama kaip išskirtinai teigiama. 2022 m. kovo 16 d. administraciniu nurodymu K. G. nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę leistiną greitį jis viršijo 12 km/h, o 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu, pakeistu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi – už tai, kad vairuodamas transporto priemonę leistiną greitį jis viršijo net 62 km/h. Nors sutiktina, kad tokie administraciniai nusižengimai nelaikytini sistemingais, vis dėlto, neigiamai apibūdina apeliantą, patvirtindami iš dalies atsainų požiūrį į nustatytus draudimus, susijusius su naudojimusi transporto priemonėmis.
29. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Ugnė Gailiūnienė