VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. B. ir D. S. B. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo bei įpareigojimo įtraukti į apskaitą užsienyje gimusio vaiko gimimą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-05-13 išvadą Nr. A136-1303/20 (2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“ ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2020-06-10 raštą Nr. A133-3294/20 (2.4.1.27Mr-AD21) „Dėl užsienio valstybėje įregistruoto gimimo įtraukimo į apskaitą“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į (duomenys neskelbtini) ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjų dukros R. B. gimimą įrašant pavardę (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai nurodė, jog susituokė (duomenys neskelbtini) Notingamšyro vietovėje (Jungtinė Karalystė). Santuoka buvo įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus CMS) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pavardė santuokos sudarymo įraše nurodyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus CMS su prašymu pakeisti jos pavardę į (duomenys neskelbtini). Vilniaus CMS pateikė 2020-05-13 išvadą Nr. A136-1303/20 (2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės suteikimo“, kuria nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo, savo atsakymą motyvuodama teisinio pagrindo nebuvimu (raidės ,,w“ lietuviškame raidyne neturėjimu).

Pareiškėjai taip pat nurodė, kad jiems gyvenant Jungtinėje Karalystėje, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. B.. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus CMS su prašymu įtraukti dukros gimimą į apskaitą Lietuvoje, suteikiant jai pavardę (duomenys neskelbtini). Vilniaus CMS pateikė 2020-06-10 išvadą Nr. A133-3294/20 (2.4.1.27Mr-AD21) „Dėl užsienio valstybėje įregistruoto gimimo įtraukimo į apskaitą“, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuojant teisinio pagrindo nebuvimu.

Pareiškėjai nurodo, kad prašomi panaikinti teisės aktai pažeidžia jų teises ir interesus nes: pavardė (duomenys neskelbtini) nesutampa su originaliąja pareiškėjo, kaip sutuoktinio ir tėvo, pavarde; dukrai siūloma pavardė (duomenys neskelbtini) neatitinka jos originaliuose gimimo dokumentuose nurodytos pavardės; atsisakymas suteikti originalią pavardę pažeidžia šeimos narių teisę turėti vieną bendrą pavardę, yra nepateisinamas ir neproporcingas valstybės kišimasis į šeimos privatų gyvenimą.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, kuriuo prašo jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus sudaryti įrašant nelietuviškus rašmenis. Priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“. Nurodo, jog Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, patenkinti pareiškėjos prašymų neturėjo teisinių galimybių. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“, „x“ į civilinės būklės akto įrašus įrašo tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus teismo sprendimus. Atitinkamai su šiomis raidėmis Lietuvos Respublikos piliečiams išduodami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje nurodo, kad pareiškėjų prašymas rašyti pavardę (duomenys neskelbtini) prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Pareiškimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514-516 straipsniais, paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, Lietuvos Respublikos pilietė (duomenys neskelbtini) Notingamšyro vietovėje (Jungtinė Karalystė) sudarė santuoką su pareiškėju, Jungtinės Karalystės piliečiu, po santuokos sudarymo pareiškėja savo pavardę pasirinko (duomenys neskelbtini).

Santuoka buvo įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus CMS) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pavardė santuokos sudarymo įraše nurodyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus CMS su prašymu pakeisti jos pavardę į (duomenys neskelbtini). Vilniaus CMS pateikė 2020-05-13 išvadą Nr. A136-1303/20 (2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės suteikimo“, kuria nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo, savo atsakymą motyvuodama teisinio pagrindo nebuvimu (raidės ,,w“ lietuviškame raidyne neturėjimu).

Pareiškėjams gyvenant Jungtinėje Karalystėje, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. B.. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus CMS su prašymu įtraukti dukros gimimą į apskaitą Lietuvoje, suteikiant jai pavardę (duomenys neskelbtini). Vilniaus CMS pateikė 2020-06-10 išvadą Nr. A133-3294/20 (2.4.1.27Mr-AD21) „Dėl užsienio valstybėje įregistruoto gimimo įtraukimo į apskaitą“, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuojant teisinio pagrindo nebuvimu.

Pareiškėjai nurodo, kad prašomi panaikinti teisės aktai pažeidžia jų teises ir interesus, nes: pavardė (duomenys neskelbtini) nesutampa su originaliąja pareiškėjo, kaip sutuoktinio ir tėvo, pavarde; dukrai siūloma pavardė (duomenys neskelbtini) neatitinka jos originaliuose gimimo dokumentuose nurodytos pavardės; atsisakymas suteikti originalią pavardę pažeidžia šeimos narių teisę turėti vieną bendrą pavardę, yra nepateisinamas ir neproporcingas valstybės kišimasis į šeimos privatų gyvenimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 514 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento.

Taigi, pagal Taisyklių 23 punktą pareiškėjų dukros bei pareiškėjos civilinės būklės akto įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“.

CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

Esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti.

Byloje išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažino, kad yra pateikusi Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir išsakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra išaiškinęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Išaiškino, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Pareiškėjos bei jos dukros pavardės rašymas skirtingai nei pareiškėjo (sutuoktinio ir vaiko tėvo), neabejotinai sukelia pareiškėjų šeimai tam tikrų nepatogumų, siekiant nustatyti visų šeimos narių tapatybes, teikiamų dokumentų autentiškumą, šeimos giminystės ryšius ir pan. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos bei jos dukros pavardės įrašymas su „W“ raide, t. y. (duomenys neskelbtini) trukdo visuomenės gerovei, ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Šiuo atveju nenukrypimas nuo esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškimą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas neigiamoms pasekmėms, kurias patirtų pareiškėjai (pareiškėjų šeima visuomet turės išsklaidyti abejones dėl jų tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumo ir/ar patirs keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje, leidžiant vaiką į mokyklą, tvarkant šeimos dokumentus, keliaujant ir pan.), prieštarautų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 1.138 str., 2.20 str., 3.3 str., 3.23 str., 3.31 str.) – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-05-13 išvada Nr. A136-1303/20 (2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“ ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2020-06-10 raštas Nr. A133-3294/20 (2.4.1.27Mr-AD21) „D. R. B. gimimo įtraukimo į apskaitą“ naikintini; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti pareiškėjos pavardę į (duomenys neskelbtini) ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą bei įpareigotinas įtraukti į apskaitą pareiškėjų dukros R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimą, įrašant pavardę (duomenys neskelbtini).

Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 259, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020-05-13 išvadą Nr. A136-1303/20 (2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“ ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2020-06-10 raštą Nr. A133-3294/20 (2.4.1.27Mr-AD21) „D. R. B. gimimo įtraukimo į apskaitą“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į (duomenys neskelbtini) ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjų G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S. B. , gim. (duomenys neskelbtini), dukros R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimą, įrašant pavardę (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, padavus skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisėja                                                Erika Zablockaja