Civilinė byla Nr. e2A-151-370/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00606-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.5.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ir atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-711-638/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl kompensacijos už šilumos rezervinę galią priteisimo ir viešojo intereso gynimo, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) 5 204 131,21 Eur skolą, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 1998 m. lapkričio 26 d. sudarė Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį dėl šilumos energijos tiekimo, tačiau atsakovė šilumos energija apsirūpina ją gamindama iš gamtinių dujų savo katilinėje, t. y. naudojasi alternatyviais šilumos energijos šaltiniais ir iš ieškovės vartojimui šilumos energijos nepirko ir neperka iki šiol.

3.       Nuo 2003 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ), kurio 17 straipsnyje yra nustatyta, kad nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti užtikrintos techninės nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybės, kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindine aprūpinimo šiluma sistema, šilumos vartotojo įrenginius prijungiant atskirais įvadais prie techninių sutrikimų atvejais nepriklausomų šilumos perdavimo tinklo dalių. Atsakovės šilumos tinklas yra prijungtas prie ieškovės valdomo šilumos perdavimo tinklo atskirais įvadais ir ieškovės šilumos aprūpinimo sistema yra naudojama kaip rezervinė. Vadovaujantis ŠŪĮ 17 straipsnio nuostatomis, jeigu nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai naudojasi aprūpinimo šiluma sistema kaip rezervine, jie privalo mokėti šilumos tiekėjui kompensaciją už užtikrinamą rezervinę galią.

4.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2004 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 10-(13.6-20)-2280 patvirtino sveikatos įstaigų sąrašą, kurioms yra būtinas rezervinis šilumos įrenginys (toliau – Sąrašas). Atsakovė yra įtraukta į šį sąrašą, todėl jai kyla pareiga mokėti kompensaciją už užtikrintą rezervinę galią ieškovei. Šalys 2005 m. spalio 12 d. pasirašė sutarties priedą Nr. 2 (toliau - Priedas), kuriuo susitarė užtikrinti rezervinio šilumos šaltinio patikimą veikimą ir termofikacinio vandens cirkuliacijos į centrinį šilumos punktą palaikymą. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-228 patvirtino kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką (toliau – Metodika).

5.       Kadangi atsakovė nevykdė pareigos mokėti kompensacijos mokestį už ieškovės užtikrintą rezervinę galią nei 2003 m. įsigaliojus ŠŪĮ 17 straipsniui, nei nuo Metodikos įsigaliojimo dienos (nuo 2009 m. gruodžio 3 d.), ieškovė, 2018 m. rugpjūčio 31 d. informavo atsakovę apie pareigą mokėti kompensacijos mokestį už užtikrintą rezervinę galią, kuri iki šiol buvo teikta, tačiau kompensacija nebuvo mokama. Ieškovė 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė siūlymą atsakovei įforminti sutarties priedą - susitarimą dėl kompensacijos mokėjimo, nors tokią pareigą vykdyti prievolę numatė ne tik imperatyvi ŠŪĮ 17 straipsnio norma, tačiau ir poįstatyminis teisės aktas – Metodikos nuostatos. Tačiau, tarp šalių kilus ginčui dėl rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų skaičiavimo, įvairių tam paskaičiavimui naudojamų duomenų, jų teisingumo, ieškovė 2018 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu spręsti susidariusią situaciją. Energetikos ministerija 2019 m. sausio 9 d. rašte nurodė, kad atsakovė kaip nenutrūkstamos šilumos vartotoja, kuri naudojasi ieškovės aprūpinimu šiluma tik kaip rezerviniu, privalo mokėti už rezervinę galią. Atitinkamai, ieškovė, vadovaudamasi Metodikos nuostatomis bei turėdama teisėtą lūkestį, kad bent nuo 2019 m. bus pradėti vykdyti atsakovės įsipareigojimai, atsakovei pateikė apmokėti sąskaitas už 2019 m. sausio - kovo mėn. užtikrintą rezervinę galią, jas apmokant iki 2019 m. balandžio 30 d. Tačiau atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad iki 2019 m. gegužės mėnesio atsakovė jai yra nesumokėjusi 5 120 680 Eur kompensacijos skaičiuojant nuo Metodikos įsigaliojimo dienos, atsakovei 2019 m. gegužės   22 d. pateikė pretenziją. 2019 m. birželio 21 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad įsipareigojimų nevykdys, nes nėra pasirašytas Sutarties priedas. Ieškovė su tokia pozicija nesutiko, nurodė, kad atsakovė jai nuo 2010 m. iki 2019 m. birželio mėn. nesumokėjo 5 174 440 Eur kompensacijos. 

6.       Ieškovė pažymėjo, kad ieškiniu taip pat siekia apginti viešąjį interesą, užtikrinant visų šilumos vartotojų pažeistas teises. Nurodė, kad kompensacijos mokestį už užtikrintą rezervinę galią atsakovei jau yra sumokėję visi šilumos vartotojai, nes sąnaudos, reikalingos rezervinei galiai užtikrinti, buvo įvertintos nustatant šilumos kainų dedamąsias vartotojams ir atitinkamai įtrauktos į patvirtintas šilumos kainas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3- 96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 51-52 punktus bei 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 patvirtintą Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašą. Taigi, ieškovė turi realių galimybių užtikrinti šilumos kainą mažiausiomis sąnaudomis, jeigu atsakovė įvykdytų imperatyvią pareigą sumokėti už rezervinę šilumos galią. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovė, teikdama Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ( toliau – VERT) tvirtinti šilumos kainas tolesniam laikotarpiui, įtrauktų priteistą iš atsakovės sumą ir tai leistų atitinkamai sumažinti kito sezono šilumos kainas vartotojams.

7.       Atsakovė Kauno klinikos atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovė neturi subjektinės teisės vartotojų vardu reikšti atsakovei reikalavimą dėl kompensacijos už rezervinę galią priteisimo ir tokiu būdu ginti viešąjį interesą. Atsakovės vertinimu, neegzistavo nei viena būtinoji ieškinio dėl viešojo intereso gynimo sąlyga.

8.       Ieškovės reikalavimą dėl nesumokėtos kompensacijos už rezervinę galią priteisimo atsakovė vertino kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Ieškovė nepatyrė jokių sąnaudų dėl rezervinės galios užtikrinimo, nes tokių sąnaudų nebuvo įtraukusi į prašomos patvirtinti šilumos kainos apskaičiavimą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nesiuntė sąskaitų jai apmokėti už rezervinę galią, todėl atsakovė neturėjo pagrindo mokėti kompensacijos, taip pat, sudarydama savo metinių išlaidų biudžetą įtraukti tokias kompensacijos sumas į biudžetą.

9.       Atsakovės vertinimu, ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas nesutapo, nes ieškovė reikalavo didesnės sumos priteisimo nei pagrindžia byloje esantys duomenys. Atsakovė ginčo laikotarpiu neturėjo pareigos mokėti kompensacijos už rezervinę galią. Kompensaciją už rezervinę galią, jeigu toks susitarimas būtų buvęs, galėjo būti mokama tik 2005 m. šalių sudarytame susitarime numatytomis sąlygomis. Kadangi ieškovė realiai nepatyrė jokių sąnaudų atsakovės rezervinei galiai užtikrinti, todėl nėra pagrindo tokių sąnaudų atlyginti.

10.       Išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė, kaip nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotoja, kuri naudojasi ieškovės eksploatuojama aprūpinimo šiluma sistema tik kaip rezervine, privalo mokėti šilumos tiekėjui kompensaciją už rezervinę galią, tačiau ieškovė privalo tinkamai apskaičiuoti nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojui už naudojimąsi aprūpinimo šiluma sistema kaip rezerviniu šildymo būdu kompensacijos už rezervinę galią dydį, o kompensacijos už rezervinę galią dydis ir jos mokėjimo tvarka turi būti nurodyti ieškovės ir atsakovės sudarytoje šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 8 d.  sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2 515 622,48 Eur kompensaciją, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 534 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2004 m. gegužės 13 d. raštu Nr.10-(13.6-20)-2280 atsakovė yra įtraukta į sąrašą sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms būtinas rezervinis šildymo būdas. Taigi į sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą ŠŪĮ 17 straipsnio prasme yra įtraukta atsakovė. Ieškovė paskaičiavimą yra atlikusi visam pastatų kompleksui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kitaip skaičiuoti ir išskirti atskirų pastatų šildymo galią teismas nematė pagrindo.

13.       Šalys 1998 m. lapkričio 26 d. sudarė šilumos energijos tiekimo-vartojimo sutartį Nr. 1700500010 dėl šilumos tiekimo objektui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis). Pagal šios sutarties 1 punktą tiekėjas („Kauno energija“) įsipareigojo tiekti vartotojui 16 913,5 kW energijos galios, iš šio skaičiaus šildymui – 8228,225 kW energijos galios. 2005 m. spalio 12 d. šalys pasirašė šios sutarties priedą Nr. 2, kuriuo susitarė, kad siekiant užtikrinti rezervinio šilumos šaltinio patikimą veikimą ir termofikacinio vandens cirkuliacijos į centrinį šilumos punktą palaikymą Kauno klinikos įsipareigoja suvartoti ne mažiau kaip 100 MWh šilumos energijos per kalendorinius metus. Šio šilumos energijos kiekio nesuvartojus, už skirtumą apmokėti pagal pateiktą sąskaitą. Teismo vertinimu, 2005 m. spalio 12 d. susitarimu šalys, vykdydamos ŠŪĮ 17 straipsnio reikalavimus, sudarė sutartį dėl rezervinės energijos užtikrinimo ir dėl apmokėjimo už pateikiamą rezervinę galią, todėl teismas atmetė atsakovės teiginius, kad sutartis tarp šalių dėl rezervinės galios užtikrinimo ir tiekimo buvo nesudaryta. Teismas pažymėjo, kad susitarimo sudarymo metu nebuvo nustatyta konkreti mokėtina kaina už tiekiamą rezervinę galią, tai šalys susitarė dėl minimalaus kiekio energijos vartojimo (100 MWh). Teismas iš faktinio suvartojimo duomenų nustatė, kad atsakovė, vartodavo skirtingus kiekius energijos, tačiau visais laikotarpio metais daugiau, negu kad minimali 100 MWh riba.

14.       Teismas nustatė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad nuo Metodikos patvirtinimo dienos ieškovė atsakovei nesiuntė sąskaitų kompensacijai už rezervinę galią apmokėti. Šalys 2018 m. lapkričio pabaigoje pradėjo derybas dėl naujos šilumos tiekimo sutarties sudarymo, t. y. dėl esamos sutarties papildymo nauju punktu dėl kompensacijos už rezervinę galią dydžio, tačiau derybos nebuvo sėkmingos ir dėl mokesčio už rezervinę galią dydžio ir mokėjimo tvarkos nėra susitarta iki šiol.

15.       Teismas nustatė, kad pagal ieškovę, kompensacija už rezervinę galią, paskaičiuota pagal Energetikos ministro patvirtintą metodiką, už ginčo laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėn. pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) nustatytas ir tuo metu galiojusias AB „Kauno energija“ kainas, tai sudarytų 5 174 440 Eur. Taigi ieškovė ieškinį pareiškė pagal pastarąjį paskaičiavimą, kuriame atsakovės vidutinė vartojimo galia vertinama 4 000 kW. Ieškovė vidutinę atsakovės vartojamų šilumos įrenginių galią nustatė suapvalinusi galios dydį vartotojo naudai pagal 2020 m. vasario 10 d. eksperto V. Š. išvadą Nr. KE/2020. Ekspertas vidutinę šilumos vartojimo galią nustatė pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“) nustatytą apibrėžimą, kad vidutinė šilumos vartojimo galia - per vidutinės šilumos vartojimo galios nustatymo laikotarpį pastate sumontuotų ir veikiančių pastato šilumos įrenginių suvartotos šilumos energijos kiekio ir šio laikotarpio valandų skaičiaus santykis, išreikštas kilovatais (kW), ir atitinkamai imdamas 2018 m. ir 2019 m. faktinio suvartojimo ir darbo valandų santykį. Pagal eksperto V. Š. išvadą, vidutinė Klinikų energijos vartojimo galia yra 4,21 MW (4 214 kW), taigi suapvalinus – 4 MW. Atsakovės teigimu, galia turi būti nustatoma kaip 1 889 kW. Jos vertinimu, eksperto V. Š. skaičiuotas valandų skaičius yra neteisingas, nes skaičiuotos valandos tik šildymo sezono metu, o ne visos metų kalendorinės valandos.

16.       Teismas pažymėjo, kad jis neturi pagrindo nesutikti su eksperto V. Š. apskaičiuota vidutine galia, nes apskaičiavimas atitinka Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytą vidutinės vartojimo galios paskaičiavimo būdą pagal šildymo laikotarpio valandų skaičių, o ne pagal visų metų kalendorinių valandų skaičių. Skaičiuojant pagal atsakovės siūlymą, rezervinė šilumos galia nebūtų pilnai užtikrinama būtent šildymo sezono metu, ir atitinkamai nebūtų vykdomi ŠŪĮ 17 straipsnio reikalavimai. Atsakovės argumentus, kad jos metinis suvartojamos šilumos kiekis nuo 2010 m. iki 2017 m. yra nenustatytas ir nežinomas, nes šilumos suvartojimo skaitikliai Klinikose buvo pastatyti tik 2017 metais, teismas atmetė pažymėdamas, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 244 ir 245 punktai numato, kad vartotojų vidutinė šilumos vartojimo galia nustatoma pagal paskutinių 3-jų metų faktinio šilumos vartojimo duomenis, o nesant šių duomenų, vidutinei šilumos vartojimo galiai nustatyti gali būti vertinamas ir trumpesnis laikotarpis (2 ar 1 metų duomenys), tačiau ne trumpesnis nei 12 mėn. iš eilės. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2010 m. - 2017 m. jos suvartotos šilumos bendrasis kiekis ir atitinkamai galia buvo mažesni nei nustatė šis ekspertas. Todėl byloje nesant kitokių įrodymų, teismas vadovavosi eksperto nustatytais vartojimo kiekiais ir paskaičiuota vartojimo galia.

17.       Byloje esančią situaciją, kai šalys yra sudarę įstatymo reikalaujamą sutartį dėl energijos galios užtikrinimo, bet nenustatę šios paslaugos kainos, teismas vertino kaip šalių sudarytą sutartį nesusitarus dėl kainos, todėl sprendė, kad tokiu atveju turėtų būti laikoma, jog šalys turėjo omenyje protingumo kriterijus atitinkančią kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.313 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog Metodikos 5 punkte nustatyta, kad kompensacijos už rezervinę galią dydis ir mokėjimo tvarka nurodomi šalių sudarytoje šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, t. y., Metodika nenustato kainos tvirta suma, bet leidžia šalims susitarti dėl jos dydžio.

18.       Teismas nustatė, kad ieškovė skaičiuoja prašomą priteisti kompensaciją naudodama koeficientą, lygų 1, o atsakovė apskritai nesutinka mokėti kompensacijos už rezervinę galią. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ankstesniuose ieškovės raštuose atsakovei buvo nurodytos mažesnės kompensacijos sumos (221 023,45 Eur per metus pagal 2018 m. gruodžio 19 d. paskaičiavimą, arba 373 005 Eur per metus pagal 2019 m. vasario 14 d. paskaičiavimą).

19.       Teismas nustatė, kad atsakovė per metus (nuo 2010 m. iki 2019 m. gegužės mėn.) suvartojo didesnius kiekius energijos nei 100 MWh ir kad byloje nustatytų jos suvartoto energijos kiekio ji neginčijo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra reikalinga nustatyti, kokią procentinę dalį atsakovės faktiškai suvartoti šilumos kiekiai sudaro juos lyginant su vidutiniu atsakovės vartojamu šilumos kiekiu per metus, kai atsakovės vartojama galia yra 4 MW ir skaičiuojant pagal vidutinį šildymo sezono Kauno mieste parų skaičių (219 parų arba 5 256 valandų) (šaltinis: Šilumos vartotojo vadovas. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija. Vilnius; 2011; p.15). Atlikęs aritmetinius skaičiavimus teismas nustatė, kad per šildymo sezono valandas atsakovė vidutiniškai suvartotų    21 024 MWh (4 MW X 5 256 valandų). Todėl atsakovės nupirkti iš šilumos tiekėjo energijos kiekiai atitinkamai sudarė: 2010 m. – 0,48 proc. (101,5 MWh dalis nuo 21024 MWh); 2011 m. – 2,5 proc.; 2012 m. – 2,33 proc.; 2013 m. – 3,71 proc. 2014 m. – 2,13 proc.;  2015 m. – 1,89 proc.; 2016 m. – 2,86 proc.; 2017 m. – 3,80 proc.;  2018 m. – 5 proc.; 2019 m. per keturis mėnesius – 0,99 proc. nuo tų kiekių, kuriems ieškovė turi užtikrinti rezervinę galią. Atitinkamai teismas sprendė, kad proporcingai atsakovės suvartotiems šilumos kiekiams, kurie buvo nupirkti iš ieškovės, prašomos priteisti kompensacijos už rezervinę galią suma turi būti mažinama: už 2010 m. prašoma priteisti kompensacija 496 720 Eur mažintina 0,48 proc. ir sudarytų 494 335,74 Eur; 2011 m. 490 840 Eur mažintina 2,5 proc. ir sudarytų 478 569 Eur; 2012 m. 472 320 Eur mažintina 2,33 proc. ir sudarytų 461 314,94 Eur;  2013 m. 422 320 Eur mažintina 3,71 proc. ir sudarytų 406 651,93 Eur; 2014 m. 480 000 Eur mažintina 2,13 proc. ir sudarytų 469 776 Eur; 2015 m. 528 120 Eur mažintina 1,89 proc. ir sudarytų 518 138,53 Eur; 2016 m. 626 400 Eur mažintina 2,86 proc. ir sudarytų 608 484,96 Eur; 2017 m. 696 480 Eur mažintina 3,80 proc. ir sudarytų 670 013,76 Eur; 2018 m. 692 360 Eur mažintina 5 proc. ir sudarytų 657 742 Eur; 2019 m. 1-5 mėnesiai 268 880 Eur mažintina 0,99 proc. ir sudarytų 266 218,09 Eur. Taigi iš viso kompensacija pagal ieškovės paskaičiavimą atėmus atsakovės faktiškai suvartotus ir apmokėtus šilumos kiekius, teismo vertinimu, sudarytų 5 031 244,95 Eur.

20.       Teismas pažymėjo, kad kompensacija yra paskaičiuota taikant koeficientą, lygų vienetui, nors ankstesniuose paskaičiavimuose ieškovė skaičiavo mažesnes sumas. Taip pat teismas atsižvelgė į atsakovės teiginius, jog jos išleidžiama suma šildymui per metus sudaro apie 1 200 000 Eur, tai, kad Metodika leidžia šalims susitarti dėl kompensacijos už rezervinę galią dydžio, todėl teismas nustatė protingumo kriterijų atitinkančią kompensacijos kainą, sumažindamas ją per pusę, ir pritaikė koeficientą 0,5. Atitinkamai, teismas sprendė, kad šiuo atveju priteistina kompensacija sudarytų 2 515 622,48 Eur (5 031 244,95 Eur padauginta iš 0,5).

21.       Teismas sprendė, kad atsakovei ŠŪĮ 17 straipsnio pagrindu atsirado prievolė mokėti kompensaciją už rezervinės šilumos energijos galios palaikymą. Teismas sutiko, kad iki šiol ieškovė savo sąnaudas yra pasidengusi iš kitų vartotojų sumokėtos kainos už šilumos energiją, tačiau vien tai savaime neatleidžia atsakovės nuo ŠŪĮ 17 straipsnyje nustatytos prievolės ir jos pačios 2005 m. sudarytos sutarties apmokėti už rezervinę šilumos galią vykdymo.

22.       Teismo vertinimu, pagal Energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo bei Šilumos kainų nustatymo metodikos patvirtintą vartotojų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmą, ieškovė, gavusi papildomas pajamas, pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Metodikos 118 punktą yra įpareigota šias pajamas deklaruoti VERT tvirtinant naujas bazines šilumos kainų dedamąsias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016). Kitaip tariant, šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas (pvz., priteistas ir gautas sumas) įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas. Šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju ieškovei nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita, nes Energetikos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija užtikrinti energijos ir (ar) energijos išteklių vartotojų teisių apsaugą, nagrinėti vartotojų skundus ir atlikti kitas jai pavestas funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje. Todėl teismas atsakovės prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą tuo pagrindu, kad ieškinys pareikštas viešajam interesui ginti, netenkino.

23.       Teismas ieškovės reikalavimo dėl palūkanų priteisimo iki ieškinio pateikimo dienos netenkino, nes pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanos gali būti nustatytos įstatymu arba šalių susitarimu. Kadangi šalys susitarimo dėl kompensacijos už rezervinę galią dydžio nebuvo sudarę, todėl nebuvo aiški kompensacijos suma ir tuo pačiu palūkanos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog įstatymas, konkrečiai ŠŪĮ 17 straipsnis, taip pat nenustato vartotojo prievolės mokėti palūkanas nuo paskaičiuotos kompensacijos už rezervinę galią.

24.       Teismas reikalavimą priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

25.       Teismas, tenkinęs ieškinio 48,34 proc. ir atlikęs bylinėjimosi išlaidų kaip priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisė 3 534,01 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26.       Ieškovė AB „Kauno energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo dalį dėl 2 718 199,94 Eur priteisimo ir jos ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.                      Energetikos ministerija yra vienintelė kompetentinga bei įgaliota institucija, kuriai yra pavesta priimti sprendimus dėl ŠŪĮ 17 straipsnio normos tinkamo bei veiksmingo įgyvendinimo. Ji 2019 m. balandžio 19 d. aiškinamajame rašte konstatavo, kad įprastomis sąlygomis rezervo galios koeficientas yra lygus 1 ir jis gali būti mažinamas tik šilumos tiekėjo (ieškovės) iniciatyva, mažinant savo pelno sąskaita. Pagal Energetikos ministerijos pateiktą išaiškinimą, šilumos vartotojas (atsakovė), neturi jokios derybinės galios dėl mažesnio koeficiento galios dydžio taikymo nei 1. Jis išimtinai gali būti mažinimas tik ieškovės iniciatyva (ir tik tiekėjo pelno sąskaita). Tačiau teismas Energetikos ministerijos rašto dėl taikytino rezervo galios koeficiento dydžio nevertino ir į jį neatsižvelgė, dėl jo sprendime nepasisakė, nors šis dokumentas turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas savo nuožiūra nusprendė nustatyti, kad dalį (pusę) sąnaudų, priskirtų atsakovės galios rezervavimui užtikrinti, ieškovė privalo pasidengti savo sąskaita. Tokį teismo sprendimą ieškovė vertina kaip ydingą ir klaidingai interpretuojantį koeficiento reikšmę ir jo taikymą.

26.2.                      Teismas savo iniciatyva sumažino rezervo galios koeficiento dydį nuo 1 iki 0,5. Ieškovės įsitikinimu, teismui nėra suteikta teisė imtis veiksmų dėl rezervo galios koeficiento sumažinimo ar kitų veiksmų atlikimo, taigi teismas priimdamas tokį sprendimą viršijo savo įgaliojimus. Be to, teismas iš esmės jokių argumentų dėl rezervo galios koeficiento mažinimo nenurodė ir taip nesilaikė savo pareigos motyvuoti teismo sprendimą.

26.3.                      Ieškovė akcentuoja, kad kompensacija būtų skirta tenkinti visų šilumos energijos vartotojų interesų užtikrinimui. Taigi atsakovę atleidžiant nuo imperatyviosios ŠŪĮ 17 straipsnio normos vykdymo ir ieškovei nepriteisiant dalies kompensacijos, ieškovei yra užkertama galimybė atitinkamai sumažinti šilumos kainą visiems šilumos energijos vartotojams.

26.4.                      Ieškovė atkreipia dėmesį, kad teismas koeficientą nutarė mažinti atsižvelgęs į atsakovės atstovo paaiškinimus posėdžio metu, kad Kauno klinikų išleidžiama suma šildymui per metus sudaro apie 1 200 000 Eur, tačiau nei ŠŪĮ 17 straipsnio norma, nei Metodika nenumato, kad šilumos vartotojo patiriamos apsirūpinimo šiluma išlaidos ar jų santykis su mokėtina kompensacija už rezervinės galios užtikrinimą gali turėti įtakos mažinant rezervinės galios koeficiento dydį. Ieškovė nesutinka ir su tuo, kad teismas atsižvelgė, jog ji ankstesniuose paskaičiavimuose atsakovei nurodė mažesnes sumas. Jos vertinimu, tai nepagrindžia aplinkybių skaičiuoti rezervo galios koeficientą mažesnį nei 1, nes tie skaičiavimai buvo tik derybinės sąlygos, dėl kurių šalys nesusitarė. Be to, byloje šalys net nekėlė klausimo dėl rezervinės galios koeficiento dydžio, todėl nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl jo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

26.5.                      Ieškovė pažymi, kad kompensacijos skaičiavimo formulės dėmenys, kurie yra numatyti Metodikoje, yra pagrįsti pakankamais bei objektyviais įrodymais. Kompensacijos skaičiavimo dėmenys yra patvirtinti Energetikos ministerijoje teiktame išaiškinime (rezervinės galios koeficientas) bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2020 m. sausio 16 d. pateiktame rašte, kuriame buvo konstatuota, kad ieškovės Kompensacijos apskaičiavime naudojamos dedamosios atitinka dydžius, apskaičiuotus vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96.

26.6.                      Ieškovės vertinimu, atsakovei kilo pareiga mokėti ne tik kompensaciją, tačiau ir 29 691,21 Eur palūkanas. Ieškinyje keliamas reikalavimas atitiko visas kasacinio teismo nustatytas sąlygas, tam, jog būtų galima reikalauti palūkanų priteisimo CK 6.210 straipsnio  2 dalies pagrindu. Be to, palūkanos pagal CK 6.210 straipsnį yra mokamos nepriklausomai nuo to, ar civilinės bylos šalys yra sudariusios sutartį, ar tokio sutarties sudariusios nebuvo. Todėl teismas nukrypo nuo Kasacinio teismo išaiškinimų bei ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė itin formaliais bei deklaratyviais pagrindais

27.       Atsakovė Kauno klinikos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį nenagrinėtą, o netenkinus šio reikalavimo – atmesti ieškinį visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė Energetikos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. raštą Nr. (21.2-25E)-3-999 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. gegužės 26 raštą Nr. R2-(ŠBK)-3209 bei prašė šiuos įrodymus pridėti prie bylos. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

27.1.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias kompensacijos už šilumos rezervinę galią apskaičiavimą ir prievolę mokėti šią kompensaciją.

27.2.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė civilinėje byloje neįrodė, kokias ir kokio dydžio papildomas sąnaudas ji patyrė atsakovei užtikrindama šilumos rezervinę galią. Atsakovės vertinimu, teismas turėjo nustatyti, ar aptariamu atveju ieškovė patyrė kokias nors papildomas sąnaudas, ir jeigu taip – tai kokio dydžio. Teismas nusprendė ieškovei priteistiną kompensaciją už rezervinę galią skaičiuoti savo sugalvotu būdu, o ne taip, kaip tai numatyta Metodikoje, t. y. apskaičiuojant su rezervinės galios tiekimu susijusias papildomas sąnaudas. Atitinkamai, atsakovės vertinimu, teismas, nenustatęs ieškovės patirtų faktinių sąnaudų, priėmė nepagrįstą sprendimą ir ieškovei iš atsakovės priteisė sąnaudų, kurios visiškai nėra susijusios su rezervinės galios užtikrinimu, atlyginimą.

27.3.                      Teismas, ignoruodamas atsakovės pateiktus įrodymus dėl ieškinio skaičiavimuose nurodomos vidutinės vartojimo galios dydžio nepagrįstumo, išimtinai rėmėsi tik ieškovės pateikta eksperto V. Š. išvada dėl vidutinės vartojimo galios dydžio, nors ši išvada yra ne tik nepagrįsta, bet ir apskritai negalėjo būti pridėta prie bylos medžiagos, nes buvo pateikta praleidus teismo ieškovei nustatytus įrodymų pateikimo terminus.

27.4.                      Atsakovė kvestionuoja teismo pasiremtą eksperto V. Š. išvadą. Šioje išvadoje pateiktas pagamintas (ne suvartotas) šilumos kiekis tik žiemos metu ir atitinkamai duomenys apie vasaros laikotarpį nepateikti. Taigi duomenys buvo atrinkti selektyviai, siekiant gauti nepagrįstą vidutinės vartojimo galios reikšmę – 4 214 kW. Teismas visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių jis nesirėmė atsakovės pateikta analogiška ekspertės išvada, patvirtinančia, jog ieškinio skaičiavimuose nurodomas vidutinio vartojimo galios dydis yra nepagrįstas. Atsakovės ekspertė nustatė, jog vidutinė vartojimo galia, imant 2019 / 2018 / 2017 / 2016 m. vidurkį, yra 1,889 kW. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą išvadą ir ignoruodamas atsakovės pateiktą, pažeidė rungimosi principą ir nepagrindė, kodėl atmetė atsakovės pateiktus įrodymus.

27.5.                      Teismas netinkamai įvertino ginčo šalių sudaryto 2005 m. spalio 12 d. susitarimo turinį bei, savo iniciatyva nustatydamas priteistiną kompensacijos už rezervinę galią dydį, nepagrįstai rėmėsi CK 6.313 straipsnio 2 dalimi. Atsakovės vertinimu, vien tai, kad ŠŪĮ 17 straipsnyje yra įtvirtina bendro pobūdžio pareigą mokėti kompensaciją už rezervinę galią, dar nereiškia, jog ši pareiga turi būti vykdoma besąlygiškai. Be to, atsakovė, kaip vartotoja, mokėdama už šilumos energijos sąnaudas, apmoka ne tik pastoviąsias šilumos gamybos sąnaudas, bet ir sąnaudas, užtikrinančias rezervinės galios poreikį.

27.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė ginčo laikotarpiu privalėjo vykdyti ŠŪĮ 17 straipsnyje numatytą prievolę mokėti ieškovei kompensaciją už rezervinę šilumos galią. Teismas neįvertino bylos duomenų, kurie patvirtina, jog ieškovė visą ginčo laikotarpį neatlygintinai užtikrino atsakovei rezervinę šilumos galią, tai pati nekartą deklaravo savo raštuose atsakovei.

27.7.                      Teismas neįvertino, jog ieškovė yra netinkamas subjektas reikšti ieškinį viešajam interesui ginti ir kad jokiame įstatyme nėra įtvirtinta jos teisė, o kartu ir pareiga, teismine tvarka ginti viešąjį interesą.

28.       Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir iš esmės palaikė poziciją, pateiktą savo apeliaciniame skunde.

28.1.                      Dėl atsakovės prašomų prie bylos pridėti dokumentų nurodė, kad jie neturi ir negali turėti jokios teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, nes tai tėra tik ministerijų „diskusija“ apie Metodiką ir tariamą jos keitimą bei kompetencijų perskirstymą. Tai nėra teisės aktai ar kiti juridinę galią turintys dokumentai ir jie negali būti naudojami ar pridėti prie šios bylos, nes yra niekiniai įrodymų prasme.

28.2.                      Ieškovė atsiliepime akcentavo, kad sąvoka „papildomos sąnaudos“ nėra ir neturi būti papildomai patiriamos. Tiesiog pačios paslaugos užtikrinimas yra laikomas papildomomis ieškovės sąnaudomis, kurios yra apskaičiuojamos pagal Metodiką. Priešingu atveju, visose Metodikos formulėse vienas iš dėmenų būtų „papildomos sąnaudos“. Tačiau to nėra. 

28.3.                      Ieškovė pažymi, kad teismas nesivadovavo atsakovės ekspertės pateikta išvada, nes ji buvo parengta neatsižvelgiant į galiojančius teisės aktų reikalavimus ir buvo atlikta vadovaujantis tik teoriniais duomenimis.

28.4.                      Dėl viešo intereso gynimo, ieškovė pažymi, kad ji tik atkreipė teismo dėmesį į tai, jog sprendimas turės įtakos viešajam interesui, tačiau tai nereiškė, kad ieškiniu siekiama apginti viešąjį interesą.

29.       Atsakovė Kauno klinikos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir iš esmės palaikė poziciją, pateiktą savo apeliaciniame skunde.

29.1.                      Atsakovės vertinimu, ieškovė  materialinės teisės normas, reglamentuojančias kompensacijos už šilumos rezervinę galią apskaičiavimą ir prievolę mokėti šią kompensaciją, nepagrįstai aiškina išimtinai savo naudai.

29.2.                      Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai neigia 2005 m. šalių sudaryto susitarimo reikšmę – jeigu atsakovei būtų tekusi pareiga mokėti kompensaciją už rezervinę galią (su kuo atsakovė nesutinka), ši kompensacija galėjo būti mokama tik 2005 m. šalių sudaryto susitarimo pagrindu.

29.3.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad teismas peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas ir viršijo jam suteiktą kompetenciją nustatydamas šilumos rezervinės galios koeficientą 0,5. Energetikos ministerijos 2020 m. sausio 6 d. rašte Nr. (21.2-25-3-3) yra konstatuota, jog šilumos rezervinės galios koeficientas yra derybų tarp sutarties šalių objektas. Nepavykus šalims susitarti, ginčai ne teismo tvarka nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nustatyta tvarka ar kitais teisėtais būdais. Taip pat atsakovės vertinimu, šilumos rezervinės galios koeficientą yra vienas iš bylos ginčo objektų.

29.4.                      Atsakovė pažymi, kad teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo ieškovei priteisti 29 691,21 Eur 6 proc. metinių palūkanų, kadangi tarp šalių niekada nebuvo sudarytas susitarimas dėl rezervinės galios užtikrinimo kompensacijos dydžio.

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

31.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu sumažinti rezervinės galios koeficiento dydį per pusę, teigdama, kad teismas peržengė savo kompetencijos ribas nukrypdamas nuo tinkamo koeficiento reikšmės ir jo taikymo interpretavimo ir  kad toks sprendimas pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir visų šilumos vartotojų interesus. Taip pat ieškovė nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jai palūkanų, teigdama, jog palūkanos pagal CK 6.210 straipsnį yra mokamos nepriklausomai nuo to, ar civilinės bylos šalys yra sudariusios sutartį, ar tokio sutarties sudariusios nebuvo.

32.       Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priimtu sprendimu, teigdama, jog ieškovė neįrodė patyrusi papildomas sąnaudas, užtikrinant atsakovei šilumos rezervinę galią. Atsakovės nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis remiantis ieškovės pateikta eksperto išvada, o ne jos į bylą pateiktais auditorės skaičiavimais. Ieškovė kvestionuoja V. Š. išvadą, nes joje pateiktas pagamintas (ne suvartotas) šilumos kiekis tik žiemos metu, o duomenys apie vasaros laikotarpį nepateikti. Atsakovės įsitikinimu, vien tai, kad ŠŪĮ 17 straipsnyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga mokėti kompensaciją už rezervinę galią, dar nereiškia, kad ši pareiga turi būti vykdoma besąlygiškai.

Dėl naujų dokumentų pridėjimo

33.       Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2020 m. liepos 3 d. Energetikos ministerijos raštą Nr. (21.2-25E)-3-999 ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. gegužės 26 raštą Nr. R2-(ŠBK)-3209 bei prašė šiuos įrodymus pridėti prie bylos. Prašyme nurodė, kad ji negalėjo Energetikos ministerijos rašto pateikti anksčiau į bylą, kadangi teismas skundžiamą sprendimą priėmė 2020 m. birželio 8 d., o prašomas pridėti prie bylos Energetikos ministerijos raštas (2020 m. liepos 3 d.) atsakovei buvo pateiktas jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Taip pat atsakovė negalėjo anksčiau į bylą pateikti ir Tarybos 2020 m. gegužės 26 d. rašto Nr. R2-(ŠBK)-3209, nes, kaip matyti iš šio rašto datos, jis buvo priimtas jau po 2020 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio, kuriame civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės dieną, o atsakovei tapo žinoma apie šį Tarybos raštą, tik jai gavus Energetikos ministerijos 2020 m. liepos 3 d. raštą Nr. (21.2-25E)-3-999, nes prašomas prijungti Tarybos raštas buvo pateiktas atsakovei kaip šio Energetikos ministerijos rašto priedas.

34.       Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad 2020 m. liepos 3 d. Energetikos ministerijos rašte Nr. (21.2-25E)-3-999 yra nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad galiojanti kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodika taikoma išskirtinai tik sveikatos priežiūros įstaigoms, Energetikos ministerija pritaria siūlymui Sveikatos apsaugos ministerijai suteikti ŠUĮ 2 straipsnio 16 dalyje nurodytus įgaliojimus tvirtinti kompensacijos už rezervinę galią metodiką, įgyvendinant ŠŪĮ 17 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

35.       Ieškovė 2021 m. vasario 8 d. į bylą pateikė 2020 m. gruodžio 2 d. Kauno klinikų raštą Nr. S-(1.27)-11715 ir AB „Kauno energija“ atsakymą į Kauno klinikų raštą. Ieškovė teigia, jog šie raštai patvirtina, kad atsakovė visą laiką naudojo AB „Kauno energija“ aprūpinimo šiluma sistemą kaip rezervinę ir dėl to privalo mokėti už tai kompensaciją, o jei vartotų išimtinai tik ieškovės tiekiamą šilumą - ŠŪĮ 17 straipsnio reguliavimas dėl kompensacijos nebūtų taikomas.

36.       CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, siejamos su dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės ir ieškovės teikiamais papildomais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad šie nauji įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl atsisako juos priimti.

Bylos faktinės aplinkybės

37.       Ieškovė ir atsakovė 1998 m. lapkričio 26 d. sudarė Šilumos energijos termofikaciniu vandeniu tiekimo – vartojimo sutartį Nr. 1700500010 dėl šilumos energijos tiekimo atsakovei (1 t., b. l. 22-23). Byloje nustatyta, kad atsakovė šilumos energija apsirūpina ją gamindama iš gamtinių dujų savo katilinėje (kuri laikoma pagrindine aprūpinimo šiluma sistema), t. y. naudojasi alternatyviais šilumos energijos šaltiniais.

38.       Nuo 2003 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, kurio 17 straipsnyje yra nustatyta, kad nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti užtikrintos techninės nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybės, kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindine aprūpinimo šiluma sistema, šilumos vartotojo įrenginius prijungiant atskirais įvadais prie techninių sutrikimų atvejais nepriklausomų šilumos perdavimo tinklo dalių. Kauno klinikų aprūpinimo šiluma sistema yra prijungta prie ieškovės valdomo šilumos perdavimo tinklo atskirais įvadais ir naudojasi ieškovės šilumos aprūpinimo sistema kaip rezervine.

39.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2004 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 10-(13.6-20)-2280 patvirtino sveikatos įstaigų sąrašą, kurioms yra būtinas rezervinis šilumos įrenginys „Dėl šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimo“. Kauno klinikos patenka į šio sąrašo reguliavimo apimtį (1 t., b. l. 24).

40.       Ieškovė ir atsakovė 2005 m. spalio 12 d. pasirašė sutarties priedą Nr. 2, kuriuo ieškovė su atsakove susitarė, kad, siekiant užtikrinti rezervinio šilumos šaltinio patikimą veikimą ir termofikacinio vandens cirkuliacijos į centrinį šilumos punktą palaikymą, atsakovė įsipareigoja suvartoti ne mažiau 100 MWh šilumos energijos per kalendorinius metus (1 t., b. l. 33).

41.       Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtino kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką.

42.       2018 m. rugpjūčio 31 d. AB „Kauno energija“ informavo Kauno klinikas apie pareigą mokėti kompensacijos mokestį už užtikrintą rezervinę galią (1 t., b. l. 37).

43.       2018 m. gruodžio 18 d. AB „Kauno energija“ teikė siūlymą atsakovei įforminti sutarties priedą – susitarimą dėl kompensacijos mokėjimo. Rašte nurodė, kad vadovaujantis Metodika, apskaičiuotas rezervo mokestis siektų apie 221 023,45 Eur per metus, tačiau AB „Kauno energija“, įvertinusi ilgametį bendradarbiavimą su Kauno klinikomis, siūlė taikyti metinį mokestį už šilumos tiekimo rezervo paslaugas 100 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio per metus (1 t., b. l. 39-40). Kauno klinikos 2018 m. gruodžio 19 d. informavo ieškovę, kad jai nėra pakankamai aišku, iš ko susideda rezervo kaštai.

44.       2018 m. gruodžio 19 d. AB „Kauno energija“ atsakovei pateikė detalų rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų dydžio apskaičiavimą (1 t., b. l. 34-36). 

45.       AB „Kauno energija“ 2018 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu spręsti susidariusią situaciją dėl Kauno klinikų neteisėtų veiksmų, vengiant įgyvendinti ŠŪĮ 17 straipsnyje numatytą reglamentavimą (1 t., b. l. 38).

46.       Energetikos ministerija 2019 m. sausio 9 d. raštu nurodė, kad Kauno klinikoms, kaip nenutrūkstamo šilumos vartotojui, kuris naudojasi AB „Kauno energija“ aprūpinimo šiluma kaip rezervine, privalo mokėti šilumos tiekėjui kompensaciją už rezervinę galią, o AB „Kauno energija“ privalo Kauno klinikoms užtikrinti nenutrūkstamos šilumos tiekimo galimybes teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 31-32).

47.       Ieškovė 2019 m. sausio 10 d. pateikė Kauno klinikoms sutarties priedo projektą įvertinimui bei esant priimtinoms sąlygoms, pasirašymui (1 t., b. l. 25), tačiau sutarties priedas iki nurodyto termino – 2019 m. sausio 18 d. pasirašytas nebuvo.

48.       2019 m. kovo 25 d. Kauno klinikos pateikė prašymą ieškovei perskaičiuoti apskaičiuotą kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. kovo 19 d. raštą Nr. (6.47-13)-10-1916 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms būtinas rezervinis šilumos įrenginys, sąrašo“ ir pateikti atitinkamai patikslintą susitarimo projektą su perskaičiuota suma.

49.       Ieškovė 2019 m. gegužės 22 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų ir nurodė ne vėliau kaip per 30 dienų sumokėti 5 120 680 Eur kompensacijos dydį bei tinkamai įforminti sutarties priedą. Atsakovė 2019 m. birželio 13 d. pateikė atsakymą, kuriame su ieškovės pretenzija nesutiko. 2019 m. birželio 18 d. ieškovė pateikė pažymą atsakovei apmokėti už 2019 m. gegužės mėn. užtikrintą rezervinę galią (53 760 Eur). Tačiau atsakovė 2019 m. birželio 21 d. atsakyme nurodė, kad šios sumos nesumokės, nes nėra pasirašiusi Sutarties priedo.

Dėl taikyto rezervinės galios koeficiento dydžio

50.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu sumažinti rezervinės galios koeficiento dydį per pusę, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas ,nukrypdamas nuo tinkamo koeficiento reikšmės ir jo taikymo interpretavimo ir kad toks sprendimas pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir visų šilumos vartotojų, interesus.

51.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo Metodikos patvirtinimo dienos ieškovė atsakovei nesiuntė sąskaitų kompensacijai už rezervinę galią apmokėti ir kad šalys tik 2018 m. lapkričio pabaigoje pradėjo derybas dėl naujos šilumos tiekimo sutarties sudarymo, t. y. dėl esamos sutarties papildymo nauju punktu dėl kompensacijos už rezervinę galią dydžio.

52.       Byloje nustatyta, kad atsakovės vidutinė vartojimo galia vertinama 4 000 kW. Ieškovė vidutinę atsakovės vartojamų šilumos įrenginių galią nustatė suapvalinusi galios dydį vartotojo naudai pagal 2020 m. vasario 10 d. eksperto V. Š. išvadą Nr. KE/2020.

53.       Kasacinio teismo praktiko yra išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties kaina nustatoma šalių susitarimu. Kaina turi būti nurodyta pinigais. Šalys gali nustatyti tiek konkrečią pirkimo–pardavimo sutarties kainą, tiek jos nustatymo tvarką. Nors kaina ir nėra esminė sutarties sąlyga, pirkimo–pardavimo sutartis galioja ir nesant susitarimo dėl kainos, pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinė sutartis, todėl, kai joje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta jos nustatymo tvarka ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri, sudarant sutartį, buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina (CK 6.313 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

54.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 18 d. AB „Kauno energija“ teikė siūlymą Kauno klinikoms, įforminti sutarties priedą – susitarimą dėl kompensacijos mokėjimo. Rašte nurodė, kad vadovaujantis Metodika, apskaičiuotas rezervo mokestis siektų apie 221 023,45 Eur per metus, tačiau AB „Kauno energija“, įvertinusi ilgametį bendradarbiavimą su Kauno klinikomis, atsakovei siūlė taikyti metinį mokestį už šilumos tiekimo rezervo paslaugas 100 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) per metus (1 t., b. l. 39-40).

55.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad susitarimas tarp šalių dėl energijos rezervo tiekimo ir vartojimo buvo sudarytas 2005 m. spalio 12 d. Taigi, Energetikos ministrui 2009 m. patvirtinus Metodiką, šalys jau buvo sudariusios įstatymo reikalaujamą sutartį dėl energijos galios užtikrinimo, tačiau nebuvo nustačiusios šios paslaugos kainos. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Metodikos 5 punkte nustatyta, kad kompensacijos už rezervinę galią dydis ir mokėjimo tvarka nurodomi šalių sudarytoje šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje, taigi Metodika nenustato kainos konkrečia suma, bet leidžia šalims susitarti dėl jos dydžio.

56.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ankstesniuose ieškovės raštuose atsakovei buvo nurodytos mažesnės kompensacijos sumos. Teisėjų kolegija, vertindama bylos duomenis, taip pat nustatė, kad ieškovė siuntė atsakovei kompensacijos dydžio paskaičiavimus už rezervinę galią, taikydama 0,1 (1 t., b. l. 36) ar 0,17 koeficientus (1 t., b. l. 44), o 2018 m. gruodžio 18 d. AB „Kauno energija“ atsakovei teikė pasiūlymą įforminti sutarties priedą – susitarimą dėl kompensacijos mokėjimo. Šiame rašte ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Metodika, apskaičiuotas rezervo mokestis atsakovei siektų apie 221 023,45 Eur per metus, tačiau AB „Kauno energija“, įvertinusi ilgametį bendradarbiavimą su Kauno klinikomis, siūlė jai taikyti metinį mokestį už šilumos tiekimo rezervo paslaugas 100 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio per metus (1 t., b. l. 39-40).

57.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsakovei yra siuntusi mažesnes sąskaitas už rezervinę galią, bei, kad Metodika leidžia šalims susitarti dėl rezervinės galios dydžio, nustatė protingumo kriterijų atitinkančią kompensacijos kainą, sumažindamas ją per pusę (5 031 244,95 Eur padauginta iš 0,5). 

58.       Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neginčija teismo nustatyto mažesnio bendro kompensacijos dydžio, kai jį apskaičiuojant taikomas koeficientas 1 (5 031 244,95 Eur), todėl apeliacinės instancijos teismas šio atlikto skaičiavimo teisingumo nevertina. Tačiau apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo taikytą koeficiento sumažinimą per pusę, t. y. iki 0,5 dydžio. 

59.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatyta aplinkybe (nutarties 56 punktas),  sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta protingumo kriterijų atitinkanti kompensacijos kaina iš esmės yra teisinga ir atitinkanti CK 6.313 straipsnio 2 dalį, o atsižvelgiant į ieškovės ankstesnius teiktus pasiūlymus atsakovei, ją pranokstanti (viršijanti). Dėl ieškovės argumentų, kad tokio dydžio koeficiento taikymas pažeidžia kitų vartotojų teises, pritaria atsakovės pozicijai, kad ieškovė pagal įstatymą neturi teisės atstovauti kitų asmenų interesams (ginti viešąjį interesą) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnis). Be to, iš prieš tai aptartų pačios ieškovės teiktų pasiūlymų atsakovei matyti, kad ji siekė gauti užmokestį taikant kur kas mažesnį nei 0,5 koeficientą, todėl šie apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

60.       Apeliantės argumentai, kad teismas, sumažinęs koeficientą iki 0,5, peržengė savo kompetencijos ribas, atmestini. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė savo kompetencijos ribų, sprendimą tinkamai motyvavo, atsižvelgė į bylos šalių elgesį iki kreipimosi į teismą, rėmėsi įstatyme numatyta sąlyga taikyti protingumo kriterijus atitinkančią kainą (CK 6.313 straipsnio 2 dalis). 

Dėl palūkanų priteisimo AB „Kauno energija“

61.       Ieškovė teismo prašė priteisti jai 6 proc. dydžio metines palūkanas iki ieškinio pateikimo dienos, iš viso 29 691,21 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismo šio reikalavimo netenkino. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės ieškinyje keliamas reikalavimas atitiko visas kasacinio teismo nustatytas sąlygas, tam, jog būtų galima reikalauti palūkanų priteisimo CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.

62.       Pirmosios instancijos teismas reikalavimo dėl palūkanų priteisimo iki ieškinio pateikimo dienos netenkino, pažymėjęs, kad šalys susitarimo dėl kompensacijos už rezervinę galią dydžio nebuvo sudarę, todėl nebuvo aiški kompensacijos suma ir tuo pačiu palūkanos, o įstatymas (ŠŪĮ 17 straipsnis), taip pat nenustato vartotojo prievolės mokėti palūkanas nuo paskaičiuotos kompensacijos už rezervinę galią.

63.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių sudaryta sutartis turi viešosios sutarties požymių (CK 6.161.; 6.184 straipsniai), nes ieškovė privalo užtikrinti atitinkamas paslaugas ir įstatymo reikalaujamas sąlygas atsakovei, o atsakovė atitinkamai neturi teisės tokio pobūdžio paslaugų atsisakyti. Tačiau, tokioje situacijoje esančios šalys turi teisę susitarti dėl tam tikrų paslaugų sąlygų, šiuo atveju, kaip nustatyta anksčiau, įstatymas leido šalims susitarti dėl kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012; 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-916/2020).

64.       CK 6.184 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog, jeigu privalanti sudaryti sutartį šalis vengia tai padaryti, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti šalį sutartį sudaryti bei atlyginti dėl vengimo patirtus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė šia įstatymo jai suteikta teise nesinaudojo ir nesikreipė į teismą dėl atitinkamų sutarties sąlygų nustatymo, todėl, įvertinus bylos pobūdį bei šalių elgseną (konkrečiai pačios ieškovės delsimą įtvirtinti / įteisinti sutarties sąlygas), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui netenkinti ieškovės prašymo dėl palūkanų priteisimo iki ieškinio pateikimo dienos.

Dėl ieškovės patirtų papildomų sąnaudų, užtikrinant atsakovei šilumos rezervinę galią ir atsakovės pareigos mokėti kompensaciją už ją bei eksperto išvados pagrįstumo

65.       Byloje nustatyta, kad Šilumos ūkio įstatymo 17 straipsnyje numatyta atskira kategorija vartotojų, kuriems pagal jų veiklos ypatumus reikalingas nenutrūkstamas aprūpinimas šiluma, ir atsakovė 2004 m. gegužės 13 d. raštu Nr.10-(13.6-20)-2280 buvo įtraukta į sąrašą sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms būtinas rezervinis šildymo būdas. Taigi atsakovė yra prijungta prie ieškovės valdomo šilumos perdavimo tinklo atskirais įvadais ir naudojasi ieškovės šilumos aprūpinimo sistema kaip rezervine, kuria ji naudotųsi, kai būtų laikinai neįmanoma naudotis pagrindine aprūpinimo šiluma sistema.

66.       Energetikos ministerija 2019 m. sausio 9 d. rašte nurodė, kad Kauno klinikos, kaip nenutrūkstamos šilumos vartotoja, kuri naudojasi AB „Kauno energija“ aprūpinimo šiluma kaip rezervine, privalo mokėti šilumos tiekėjui kompensaciją už rezervinę galią, o AB „Kauno energija“ privalo Kauno klinikoms užtikrinti nenutrūkstamos šilumos tiekimo galimybes teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 31-32). Šiuo atveju, ieškovė užtikrina atsakovei jai aktualų energijos kiekį kiekvieną mėnesį, jeigu taip nutiktų, kad atsakovei taptų neįmanoma naudotis savo aprūpinimo šiluma sistema, ir ji už tokį energijos rezervo užtikrinimą, nepriklausomai nuo to ar juo faktiškai naudojasi, privalo su ieškove atsiskaityti.

67.       Siekiant nustatyti, kokia turi būti užtikrinama šilumos rezervinė energijos galia, yra taikomi atitinkami skaičiavimai, kuriais nustatoma, koks šilumos energijos kiekis atsakovei yra būtinas, kad ji galėtų be trikdžių funkcionuoti.

68.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi 2020 m. vasario 10 d. eksperto V. Š. išvada Nr. KE/2020, kurioje buvo nustatyta, kad atsakovės vidutinė vartojimo galia vertinama 4 000 kW. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka, teigia, kad išvadoje pateiktas pagamintas šilumos kiekis tik žiemos metu, o duomenys apie vasaros laikotarpį nepateikti. Pažymi, kad atsakovės pasitelkta auditorė nustatė, jog vidutinė vartojimo galia, imant 2019 / 2018 / 2017 / 2016 metų vidurkį, yra 1,889 kW. Todėl teismas, vertindamas tik ieškovės pateiktą išvadą ir ignoruodamas atsakovės pateiktąją, pažeidė rungimosi principą ir nepagrindė, kodėl atmetė atsakovės pateiktus įrodymus.

69.       Iš byloje esančios 2020 m. vasario 10 d. eksperto V. Š. išvados Nr. KE/2020 matyti, kad ji yra parengta pagal jos rengimo metu galiojusius norminius dokumentus ir teises aktus (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą, Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką,  Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymą Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. l-297 ,,Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, 2004 m. gegužės 13 d. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms būtinas nenutrūkstamas apsirūpinimas šiluma, sąrašą Nr. 10-(13.6-20)-2250) ir vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“). Šiose taisyklėse numatyta, kad vidutinė šilumos vartojimo galia - per vidutinės šilumos vartojimo galios nustatymo laikotarpį pastate sumontuotų ir veikiančių pastato šilumos įrenginių suvartotos šilumos energijos kiekio ir šio laikotarpio valandų skaičiaus santykis. 

70.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sutinka su V. Š. apskaičiuota vidutine galia, nes apskaičiavimas atitinka Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytą vidutinės vartojimo galios paskaičiavimo būdą pagal šildymo laikotarpio valandų skaičių, o ne pagal visų metų kalendorinių valandų skaičių. Pažymėjo, kad skaičiuojant pagal atsakovės siūlymą, rezervinė šilumos galia nebūtų pilnai užtikrinama šildymo sezono metu, ir atitinkamai nebūtų vykdomi ŠŪĮ 17 straipsnio reikalavimai.

71.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir jos nurodytų argumentų nekartoja. Papildomai pažymi, kad atsakovės pateiktame auditorės išvados išraše nėra duomenų, kad ji būtų paruošta vadovaujantis ŠŪĮ ir Metodikos nuostatomis, neaišku, ar paskaičiavimai atlikti visam pastatų kompleksui ar tik 11 pastatų, kuriems būtinas rezervinis šilumos šaltinis. Pačioje išvadoje yra nurodyta, kad dėl duomenų trūkumo, Kauno klinikų vartotojų šilumos poreikis (suvartotas šilumos kiekis) nustatytas skaičiavimo būdu, įvertinus pateiktą šilumos kiekį iš katilinės ir pirktą šilumos kiekį iš centralizuoto Kauno miesto šilumos tiekimo tinklo. Iš šio išrašo nėra aišku, kokiomis formulėmis ir kuo vadovaujantis atsakovės nurodyti dydžiai yra apskaičiuoti, ar jie atitinka Metodikoje nurodytus skaičiavimus bei ŠŪĮ nuostatas. Išvadoje nurodyta, kad nėra galimybių įvertinti atskiruose pastatuose suvartotų vidutinių šilumos energijos kiekių per paskutinius trejus metus ir įvertinti į atskirus pastatus tiekiamos šilumos tinklų nuostolius, nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų vidutinio vartojimo galią, kuriai taikytinas šilumos tiekimo sistemos galios rezervavimas, todėl ji apskaičiuota darant prielaidą, kad per paskutinius trejus metus nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų suvartotas vidutinis šilumos kiekis yra lygus suvartoto šilumos kiekio per 2018 m. lentelėje. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktas auditorės  išvados išrašas neatitinka ŠŪĮ ir Metodikos nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai ja nesivadovavo, o rėmėsi V. Š. išvada, kurioje atlikti skaičiavimai vadovaujantis aktualiu ginčui įstatymu bei Metodika.

Dėl ieškovės teisės ginti viešąjį interesą

72.       Atsakovės vertinimu, ieškovės ieškinys turėtų būti atmetamas vien tuo pagrindu, kad pastaroji neturi teisės ginti viešąjį interesą.

73.       Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra susidarę išskirtiniai viešajai sutarčiai būdingi santykiai. Ieškovė privalo užtikrinti atitinkamas paslaugas ir įstatymo reikalaujamas sąlygas atsakovei, o atsakovė atitinkamai neturi teisės tokio pobūdžio paslaugų atsisakyti. Taip pat žinoma, kad ieškovės sąnaudas, reikalingas šilumos rezervinei galiai apmokėti, iki šiol yra faktiškai apmokėję visi kiti šilumos vartotojai. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo jos prievolės ieškovei, numatytos ŠŪĮ 17 straipsnyje, įvykdymo.

74.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo bei Šilumos kainų nustatymo metodikos patvirtintą vartotojų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmą, ieškovė, gavusi papildomas pajamas, pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šilumos kainų nustatymo metodikos 118 punktą yra įpareigota šias pajamas deklaruoti Valstybinė energetikos reguliavimo tarybai, tvirtinant naujas bazines šilumos kainų dedamąsias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016). Šilumos tiekėjo veiklai yra nustatytas mechanizmas, kuris leidžia tiek sąnaudas, tiek gautas papildomas pajamas įtraukti skaičiuojant naujo laikotarpio šilumos kainas. Šis šilumos tiekimo teisiniuose santykiuose nustatytas kainų nustatymo ir vartotojų teisių gynimo mechanizmas neleistų ieškinio patenkinimo atveju ieškovei nepagrįstai praturtėti vartotojų sąskaita, nes Energetikos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija užtikrinti energijos ir (ar) energijos išteklių vartotojų teisių apsaugą, nagrinėti vartotojų skundus ir atlikti kitas jai pavestas funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje.

75.       Atsižvelgiant į aukščiau nustatyta, pritartina atsakovei, kad ieškovė neturi įgaliojimų atstovauti viešojo intereso, tačiau, atsižvelgiant į šios nutarties 74 punkte aptartą mechanizmą, pritartina, kad patenkinus ieškovės interesus, tai turės poveikį ir kitiems šilumos vartotojams, todėl ieškovė, šiais argumentais siekdama ieškinio patenkinimo, rėmėsi pagrįstai. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas atsakovės pašymo palikti ieškinį nenagrinėtą vien tuo pagrindu, kad ieškinys pareikštas viešajam interesui ginti, netenkino pagrįstai.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

76.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti ieškovės ir atsakovės apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais, todėl apeliaciniai skundai yra atmetami, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinius skundus, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį tenka joms pačioms, atlygintinos tik atsiliepimų į apeliacinius skundus išlaidos (CPK 93 straipsnis). Iš ieškovės pateikto patirtų išlaidų detalizavimo, matyti, kad ji patyrė 2 000 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas, iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad ji patyrė 2 178 Eur atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl suteiktų teisinių paslaugų fakto ir atsiskaitymo už jas, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), atlikusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (CK 6.130 str.), priteisia atsakovei iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų skirtumą (2 178 - 2 000 = 178) 178 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovei VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms  (juridinio asmens kodas 135163499) iš ieškovės AB „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) 178 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                        Danutė Gasiūnienė

                                                                                        Danguolė Martinavičienė

                                                                                Aldona Tilindienė