Civilinė byla Nr. 2-940/2009

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 94.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės ,,Vilniaus Sigma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-4099-258/2009 grąžinta nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovai Ž. K. , A. C. , J. V. ir K. V. 2008 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui AB „Vilniaus Sigma“ ir prašė: 1) pakeisti 2006 m. kovo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N 62/2006-0003 2 punkte nustatytą nuomos terminą – „70 metų“ į terminą ,,20 metų“; 2) pakeisti minėtos sutarties 10 punktą ir jį išdėstyti taip „10. Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 28 000 Lt“; 3) panaikinti minėtos sutarties 3 punkto antrąjį sakinį „Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą – žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis gali būti nuomininko iniciatyva pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parengus vietinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentus. Šios sutarties galiojimo metu nuomotojas be nuomininko sutikimo neturi teisės keisti sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį.“; 4) panaikinti sutarties 9 punktą (,,neindeksuota žemės sklypo vertė – 19 892 Lt“); 5) panaikinti sutarties 15 punktą (,,Įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai ir kitiems reikalavimams, šios sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Savivaldybės tarybai pakeitus žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifą, sumažinus valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, tai pat pakeitus žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais. Nuomotojas, vadovaudamasis savivaldybės tarybos sprendimus pakeisti žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifą ar sumažinti valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį, perskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį.“).

             Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi šią civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, motyvuodamas tuo, jog ieškovai ginčija ilgalaikės nuomos sutarties sąlygas, ilgalaikė nuoma yra daiktinė teisė (CK 4.165 str. 1 d.), o pagal CPK 85 straipsnio pirmosios dalies 9 punktą bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Teismas, remdamasis 2006 m. birželio 9 d. VĮ Registrų centras Utenos filialo pažymėjimu, nustatė, jog ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra 189 571 Lt, todėl sprendė, kad byla neteisminga Molėtų rajono apylinkės teismui.

             Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi šią civilinę bylą nutarė grąžinti nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškovai pareiškė keturis neturtinio pobūdžio reikalavimus: 1) pakeisti nuomos sutarties 2 punkte nustatytą nuomos terminą; 2) panaikinti sutarties 3 punkto antrąjį sakinį; 3) panaikinti sutarties 9 punktą; 4) panaikinti sutarties 15 punktą, bei vieną turtinio pobūdžio reikalavimą - pakeisti minėtos sutarties 10 punktą ir jį išdėstyti taip „10. Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 28 000 Lt“. Teismas nurodė, jog pagal minėtos sutarties 10 punktą žemės nuomos mokesčio dydis šiuo metu yra 259,10 Lt per metus, o ieškovų norimas pakeisti/padidinti  žemės nuomos mokesčio dydis (skirtumas) yra 27 740,90 Lt per metus. Bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus (CPK 85 str. 1 d. 4 p.), todėl ieškinio suma yra 83 222,70 Lt, o byla nagrinėtina apylinkės teisme (CPK 27 str. 1 d. 1 p.).

Atskiruoju skundu atsakovas AB ,,Vilniaus Sigma“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalavimas dėl žemės ilgalaikės nuomos termino pakeitimo yra neturtinis reikalavimas, nes tokio reikalavimo patenkinimo atveju iš atsakovo būtų atimta teisė naudoti žemės sklypą 50 metų laikotarpiui. Be to, teismas nepagrįstai laikė neturtiniais reikalavimus dėl ginčo sutarties sąlygų, susijusių su žemės sklypo naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimu, nes naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas, kaip ir nuomos termino pakeitimas, iš esmės keičia atsakovui pagal sutartį suteiktas daiktines teises. Ilgalaikė nuoma yra daiktinė teisė (CK 4.167 str.), o bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai Ž. K. , A. C. , J. V. ir K. V. prašo skundą atmesti. Teigia, kad apeliantas nenurodė argumentų, kuriais grindžia savo teiginius, jog reikalavimai dėl žemės nuomos sutarties nuostatų, susijusių su nuomos termino bei kai kurių nuomininkui suteiktų teisių (išskyrus nuomos mokesčio dydį) pakeitimu ir panaikinimu, yra turtinis. Ieškovų nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad šie reikalavimai yra neturtiniai. Ieškovai taip pat nurodė, kad nėra pagrindo remtis apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, nes ji nėra paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje (CPK 4 str.), be to, skiriasi kasacinio teismo nagrinėtos bylos ir šio ginčo pobūdis.  

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, remiasi iš esmės dviem argumentais:

Pirma, apeliantas nurodė, kad reikalavimai dėl ginčo sutarties sąlygų, susijusių su žemės sklypo naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimu, turi būti laikomi turtiniais, nes naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas, kaip ir nuomos termino pakeitimas, iš esmės keičia atsakovui pagal sutartį suteiktas daiktines teises (CK 4.167 str.), o bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 9 p.).

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad bylose dėl daiktinių teisių į turtą ieškinio suma turi būti nustatoma pagal turto rinkos vertę, tačiau, kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, nagrinėjamu atveju pati daiktinė teisė – ilgalaikė nuoma – nėra ginčijama, o keliamas klausimas tik dėl šios teisės apimties bei sąlygų. Dėl to apelianto nurodyta taisyklė negali būti taikoma.

Antra, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalavimas dėl žemės ilgalaikės nuomos termino pakeitimo yra neturtinis reikalavimas, nes tokio reikalavimo patenkinimo atveju iš atsakovo būtų atimta teisė naudoti žemės sklypą 50 metų laikotarpiui.

Teisėjų kolegija atmeta ir šiuos apelianto argumentus, nes jie neduoda pagrindo keisti ar naikinti šią teismo nutartį. Žemės nuomos terminas iš tiesų lemia galimybės nuomoti žemę trukmę, o tai gali būti vertinama pinigine suma, lygia mokėtinam nuomos mokesčio dydžiui. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 85 straipsnio pirmosios dalies 4 punktą, bylose dėl terminuotų išmokų ar davinių, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų išmokų ar davinių sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas ieškinio sumą, būtent ir atsižvelgė į mokėtiną nuomos mokestį per trejus metus. Dėl to apelianto nurodyti argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis apelianto atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl šį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 329 str. , 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

n u t a r i a :

            Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.   

Teisėjai                                                                                                              Virginija Čekanauskaitė        

                                                                                                                          Audronė Jarackaitė  

                                                                                                                          Marytė Mitkuvienė