Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė
byla Nr. 2S-459-115/2010
Teisėjas Gintaras Pašvenskas
Procesinio sprendimo kategorijos:
110.4.;122.4.(S)

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. balandžio 27
d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos
Janovičienės, Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Grand Casino World“ atskirąjį
skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d.
nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-25603-466/2009 pagal ieškovo UAB „Sėkmės teritorija“ ieškinį
atsakovui UAB „Grand Casino World“ dėl 11.697 Lt skolos, 382,18 Lt delspinigių,
6 proc. palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas UAB
„Sėkmės teritorija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Grand Casino
World“ dėl 11.697 Lt skolos, 382,18 Lt delspinigių, 6 proc. palūkanų,
bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat taikyti laikinąsias apsaugos
priemones – atsakovo piniginių lėšų, turto areštą, nes to nepadarius teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodo, kad
skola yra didelė, atsakovo finansinė padėtis sunki.
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi prašymą tenkino, areštavo
atsakovui UAB „Grand Casino World“ priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį
turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, turtines teises, esančius pas atsakovą ar
trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu,
mokėti darbo užmokestį, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus
socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir
savivaldybės biudžetams. Bendras arešto mastas – 12.079,18 Lt (b.l. 21).
Pirmosios
instancijos teismas nurodė, jog pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio,
skolos suma žymi, ieškovo teigimu, atsakovo finansinė padėtis sunki, taigi,
nesiėmus pareiškimo užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu
teismo sprendimo įvykdymas. Pažymėjo, jog taikomos
laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams,
t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų
interesų pusiausvyrą. Ši pusiausvyra būtų pažeista pirmiausia nukreipus areštą
į atsakovo – juridinio asmens atsiskaitomąsias sąskaitas, nes būtų sutrikdytas
skolininko ekonominis stabilumas. Prašymą
išnagrinėjo nepranešus atsakovui, nes pranešimas apie jo svarstymą sudarytų
prielaidas turto nuslėpimui (CPK 148 str. 1 d.).
Apeliantas
(atsakovas) UAB „Grand Casino World“ pateikė atskirąjį skundą (b.l. 22-24),
kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti, o ieškovo prašymą taikyti
laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, jog ieškovas neįrodė, kokiu
būdu pasunkės būsimas teismo sprendimo įvykdymas, jeigu laikinosios apsaugos
priemonės nebus pritaikytos šioje byloje. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais
būtų grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės neva sudarančios pagrindą
laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas, priimdamas sprendimą tenkinti
ieškovo prašymą, nenurodė jokių motyvų bei byloje surinktų įrodymų laikinųjų
apsaugos priemonių būtinumui patvirtinti. Aplinkybė, kad atsakovas neva pažeidė
sutartinius įsipareigojimus, neduoda pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos
priemonių šioje byloje. Ieškovo teiginys, jog atsakovo padėtis nėra itin gera
ir jis turi daug įsiskolinimų taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias
apsaugos priemones, nes įrodymų ieškovas nepateikė. Atsakovas yra žinoma bei
sėkmingai Lietuvoje veikianti bendrovė, valdanti lošimo namus. Bendrovės
įstatinis kapitalas sudaro 4,7 milijono litų ir yra visiškai apmokėtas. Bendrovė
turi daug įvairaus turto, kurio suma keliasdešimt kartų viršija ieškovo
reikalavimus. Be to, juridinių asmenų finansinė atskaitomybė yra vieša
informacija, kurią bendrovės nustatyta tvarka teikia Juridinių asmenų registrui
ir kurią gali sužinoti kiekvienas suinteresuotas asmuo, pateikdamas prašymą
nurodytam registrui. Mano, jog teismas, vertindamas ieškovo prašymo pagrįstumą,
turėjo visas galimybes sužinoti atsakovo finansinę būklę ir tada vertinti, ar
yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Didelė ieškinio suma nėra
pagrindas taikyti šioms priemonėms, kai atsakovas yra finansiškai pajėgi ir
stabiliai veikianti bendrovė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali turėti
neigiamos įtakos atsakovo verslo santykiams ir jo įvaizdžiui rinkoje. Mano, jog
teismas pažeidė CPK 148 str. l d., nepranešęs atsakovui apie ieškovo prašymo nagrinėjimą
bei nutarė spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą skubiai,
nepranešus atsakovui, nors laikinąsias apsaugos priemones galima taikyti nepranešus
atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas
sutrukdys jas taikyti arba padarys jų taikymą neįmanomą. Ieškovas nepateikė
jokių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ar būtinumo
juos taikyti skubiai, net neprašė teismo skubiai taikyti šias priemones. Mano,
jog teismas pažeidė atsakovo interesus ir nepagrįstai nustatė apribojimus jo
turtui ir piniginėms lėšoms; nepagrįstai suvaržė atsakovo teises.
Ieškovas UAB
„Sėkmės teritorija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 34-36) prašė atmesti
atsakovo atskirąjį skundą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog laikinųjų
apsaugos priemonių taikymui pakanka to, kad yra pagrįstų abejonių ir tikimybių,
jog nesiėmus jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar
pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas, teigdamas, kad skolos suma jam nėra didelė,
privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tai, kad įsiskolinimo suma
atsakovui galimai yra didelė, patvirtina aplinkybė, jog tuo atveju, jei skolos
suma atsakovui būtų maža, jis jau seniai būtų atsiskaitęs su ieškovu. Pažymi,
jog atsakovas jau ilgą laiką delsia atsiskaityti su ieškovu, nors atsiskaityti
buvo ragintas ne kartą. Atsakovas skolos neginčija, tačiau ir nedengia, taigi
yra tikimybė, kad ir priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, sprendimas,
gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas. Teigia, jog atsakovas
yra skolingas didelę pinigų sumą (apie 300.000 Lt) už patalpų nuomą bei jau
daugiau nei du mėnesius nemoka darbo užmokesčio savo darbuotojams. Tai įrodo
atsakovo atžvilgiu iškeltų civilinių bylų, susijusių su darbo teisiniais
santykiais, teismuose skaičius. Prastėjančią įmonės finansinę būklę liudija ir
bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas. Mano, jog šios aplinkybės patvirtina
realią grėsmę būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas
neturi galimybės pateikti duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, nes nedisponuoja
rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo finansinę būklę; atsakovas
pats nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.
Apelianto (atsakovo) UAB „Grand
Casino World“ atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės
instancijos teismas tikrina teismo nutarties
teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas
atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Bylos
medžiagos nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio
10 d. nutartimi prašymą tenkino, areštavo atsakovui UAB „Grand Casino World“
priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas,
turtines teises, neviršijant 12.079,18 Lt sumos, leidžiant iš areštuotų lėšų
atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, socialinio draudimo ir kitus
privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo
biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.
Civilinio
proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą -
laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo
manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šios normos
pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties
ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei
užtikrindamas jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį,
tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos
priemonių, galės būti realiai įvykdytas.
Laikinosios
apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes
ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.
Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų
apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą
išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2
d.). Taigi laikinosios apsaugos
priemonės turi būti parenkamos taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų
nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu
būtina tikslui pasiekti.
Atskirajame
skunde apeliantas teigia, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m.
lapkričio 10 d. nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir
areštavęs atsakovo turtą, nenurodė jokių motyvų bei byloje surinktų įrodymų
laikinųjų apsaugos priemonių būtinumui patvirtinti.
Teisėjų
kolegija pažymi, jog teismas, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei
užtikrindamas jų pusiausvyrą, konkrečiu atveju sprendžia ar yra pagrindo
manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina ir tai, kad teismas,
taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog
ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui
įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje
egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo
argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė jokių motyvų
bei byloje surinktų įrodymų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumui patvirtinti,
nes pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė,
jog pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, skolos suma žymi, ieškovo
teigimu, atsakovo finansinė padėtis sunki.
Atskirajame
skunde nurodoma, jog apeliantas yra žinoma bei sėkmingai Lietuvoje veikianti
bendrovė, valdanti lošimo namus, juridinių asmenų finansinė atskaitomybė yra
vieša informacija, ir teismas, vertindamas ieškovo prašymo pagrįstumą, turėjo visas
galimybes sužinoti atsakovo finansinę būklę ir tada vertinti, ar yra pagrindas
taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodė, didelė ieškinio suma
nėra pagrindas taikyti šioms priemonėms, kai atsakovas yra finansiškai pajėgi
ir stabiliai veikianti bendrovė.
CPK 12 str. yra įtvirtintas rungimosi principas,
nustatantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis
remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai
yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija pažymi,
jog jeigu teismas palaikytų kurią nors šalį ir kartu su ja pradėtų rinkti įrodymus,
būtų pažeisti ir šalių lygiateisiškumo, ir teisėjo nešališkumo principai.
Taigi, nors pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs apeliantui, apeliantas turėjo
galimybę su atskirtuoju skundu pateikti įrodymus apie įmonės finansinę padėtį,
tačiau to nepadarė (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nesant duomenų,
atspindinčių realią dabartinę apelianto (atsakovo) finansinę padėtį ir
apsprendžiančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (nebūtinumą),
negalima daryti išvados, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera ir kad
ieškinio patenkinimo atveju jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, todėl
atskirojo skundo motyvai, susiję su apelianto finansiniu pajėgumu, nesudaro
pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį ir ją
panaikinti. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog
nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs
turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai
padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio
teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/08 ir kt).
Atmestinas
ir apelianto argumentas, jog teismas pažeidė CPK 148 str. l d., išsprendęs
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą skubiai, nepranešęs atsakovui. Pirmosios
instancijos teismas nutartyje motyvavo, jog pranešimas apie prašymo dėl
laikinųjų apsaugos priemonių svarstymą sudarytų prielaidas turto nuslėpimui. Atskirojo
skundo argumentas, jog sąlygų išimties taikymui šiuo atveju nebuvo, pats
savaime pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį prielaidų nesudaro. Kolegija
atkreipia dėmesį ir į tai, kad CPK 148 str. 1 d. numatytas pranešimas atsakovui
apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atlieka tik šalies
informavimo apie teismo atliekamus procesinius veiksmus funkciją, jis nereiškia
kvietimo į posėdį, vyksiantį rašytinio proceso tvarka, kuriame šalys įstatymų
leidėjo valia nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.). Šiuo pranešimu siekiama suteikti
atsakovams galimybę pasinaudoti teise apskųsti teismo nutartį, taip pat prašyti
teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į
teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą,
įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę.
Nagrinėjamu atveju apeliantui po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo
suteikta reali galimybė pareikšti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo pagrįstumo, sudarytos visos procesinės galimybės pasinaudoti
apeliacijos teise bei pateikti visus argumentus ir įrodymus, kurie, jo manymu,
yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
teisėtumo ir pagrįstumo.
Be
to, kolegija pažymi, jog pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl civilinio
proceso normų pažeidimo galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jeigu dėl
tokio pažeidimo galėtų būti neteisingai išspręsta byla, arba, kaip šiuo
konkrečiu atveju – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (CPK 329 str.
1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė
jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną savo mokumą, taigi
sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės net nepaneigė. Žemesnės instancijos
teismas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, jog skolos suma žymi, o ieškovo teigimu,
atsakovo finansinė padėtis sunki, pagrįstai konstatavo, jog būsimo ieškovui
galimai palankaus sprendimo neįvykdymo prielaidos realiai egzistuoja. Todėl
teisėjų kolegija pripažįsta, kad šis procesinės teisės normų pažeidimas
laikytinas formaliu, nesudarančiu įstatyminių prielaidų panaikinti iš esmės
teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 328 str.).
Atsižvelgiant
į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (atsakovo) UAB „Grand
Casino World“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai
nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009
m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš
apelianto (atsakovo) UAB „Grand Casino World“ priteistinos procesinių dokumentų
įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p.,
339 str., teisėjų kolegija
n
u t a r ė :
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
2-25603-466/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš
apelianto (atsakovo) UAB „Grand Casino World“ valstybei 7,05 Lt procesinių
dokumentų įteikimo išlaidų.
Kolegijos pirmininkas Algirdas
Auruškevičius
Teisėjos
Teisėjos Romualda
Janovičienė
Neringa
Švedienė