Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-111-1132/2026
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00998-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 21.10.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. sausio 21 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,
sekretoriaujant Vitalijai Krylovai, Kristinai Matjošaitienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam T. R.,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui T. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).
Teismas
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) T. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį 70 eurų bauda už tai, kad jis 2025 m. gegužės 1 d. 11.50 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę važiavo pirma eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui (juosta pažymėta „A“ raide).
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais T. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 181 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir pripažinti, kad pateiktas vaizdo įrašas negali būti laikomas pakankamu ir patikimu įrodymu, taip pat įpareigoti Instituciją pateikti originalų įrašą su metaduomenimis arba skirti nepriklausomą ekspertizę dėl jo autentiškumo bei įpareigoti įvertinti R. P. pateiktų įrašų patikimumą ir surinkimo teisėtumą ne tik šioje byloje, bet ir kitose, kuriose remiamasi jo pateiktais įrodymais.
Skunde nurodoma, jog Institucija privalo atsakyti į visus proceso dalyvio prašymus, tačiau jo prašymai pateikti originalų failą, metaduomenis, įrenginio informaciją, skirti ekspertizę, įvertinti pranešėjo galimą KET pažeidimą, liko be atsakymo. Nutarimas priimtas tik „vidiniu įsitikinimu“, nesuteikiant jam galimybės patikrinti įrodymų patikimumo. Ekspertizė nebuvo paskirta, nors tam buvo pagrįstas teisinis prašymas, remiantis teismų praktika.
Pateiktas vaizdo įrašas buvo perkonvertuotas per FFmpeg/libx264, kas reiškia, jog jis nėra originalus failas. Metaduomenyse nėra informacijos apie įrenginį, laiką, vietą. Taip pat nėra atsakyta į klausimą ar R. P. filmuodamas pats nepažeidė KET (naudojimasis telefonu vairuojant). Tokiu atveju įrašas būtų gautas pažeidžiant teisės aktus. Nutarime pripažinta, kad R. P. yra „etatinis pranešėjas“ (pateikęs daugiau nei 2 900 pranešimų), tačiau nebuvo įvertinta, ar jo pateikti įrašai kada nors buvo patikrinti dėl autentiškumo.
Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalimi transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui T. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pranešimas transporto priemonės savininkui prašant pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį. Iki nustatyto termino pareiškėjas administracinio nurodymo sąlygų neįvykdė, todėl byla ANK nustatyta tvarka buvo perduota nagrinėti ne teismo tvarka, Institucijai. Asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, iki nagrinėjimo teikė paaiškinimus, kurie buvo įvertinti bylos nagrinėjimo metu.
Nagrinėjamu atveju kelio atkarpa, kuri skirta tik maršrutiniam transportui buvo pažymėta aiškiai ir suprantamai, tai yra eismo juosta pažymėta tiek kelio ženklu Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“, tiek ir horizontaliuoju kelio ženklinimu Nr. 1.21 Raidė „A“, kuri aptariamoje situacijoje žymėjo eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui ir kelio ženklinimu Nr. 1.22 „Plati brūkšninė linija“, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas ir kuri aptariamoje situacijoje žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui. Taigi, aptariamuoju atveju nustatyta, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių su važiavimu maršrutiniam transportui skirta eismo juosta aplinkybių skunde nenurodė, vieninteliai ir nepagrįsti jo skundo argumentai dėl ko teisena turėtų būti nutraukta, kad vaizdo įraše nėra metaduomenų ir, kad jam kyla abejonių dėl vaizdo įrašo originalumo, prašo skirti jo ekspertizę. Institucija kategoriškai nesutinka su šiais skundo argumentais, kadangi jie yra nepagrįsti ir akivaizdus siekis išvengti atsakomybės.
Šiuo atveju Institucijai jokių abejonių dėl vaizdo įrašo autentiškumo nekyla, vienas iš vaizdo įrašų yra nepertraukiamas, taip pat nėra jokio reikalavimo, kad vaizdo įrašai gali būti tik su metaduomenimis. Taip pat apie galimą ar vykdomą teisės pažeidimą turi teisę policijai pranešti kiekvienas pilietis, o pateiktus įrodymus vertina Institucija, kas šiuo atveju ir buvo įvertintina ir pateikti duomenys pagrįstai laikytini patikimais įrodymais, kurių pagrindu pareiškėjas patrauktas atsakomybėn. Kaip ir minėta, pareiškėjas patrauktas atsakomybėn dėl to, kad važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. KET 182 punkte numatyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą. Taigi yra numatytos dvi išimtys, nurodant kokiais atvejais galima įvažiuoti į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui. Visais kitais atvejais, bet kokiu pagrindu, o ne numatytu KET 182 punkte, įvažiuoti ir važiuoti eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui yra draudžiama. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesiruošė ir neatliko (nesiruošė atlikti dešinio posūkio) posūkio į dešinę, neapvažiavo sustojusią į kairę sukti transporto priemonę, o įvažiavo ir važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui savais tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad toje kelio atkarpoje, kurioje pareiškėjas užfiksuotas važiuojantis eismo juosta, kuri skirta tik maršrutiniam transportui nėra galimas nei dešinys posūkis, nei kairys posūkis, eismas vyksta eismo juostomis tik tiesiai, todėl jokių KET 182 punkte numatytų išimčių pareiškėjo veiksmuose nenustatyta, kaip ir minėta net fiziškai neįmanoma minėtoje kelio atkarpoje pasukti į dešinę dėl nustatytos eismo tvarkos, o vaizdo įraše aiškiai matoma, kad jokių į kairę sukančių transporto priemonių taip pat nebuvo ir tokių dėl eismo tvarkos būti negalėjo. Veikos kvalifikavimui neturi jokios reikšmės, kokį atstumą asmuo važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, kadangi jis šia eismo juosta važiavo esant draudimui tai daryti. Veiklos kvalifikacijai reikšmę turi tik paties fakto – važiavimo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta nustatymas, nesant numatytoms išimtims, nurodytoms KET 182 punkte.
Pagal KET 181 punkto konstrukciją (apibrėžimą), nėra nurodyta, kad draudžiama važiuoti nuo pat eismo juostos skirtos maršrutiniam transportui pradžios iki pabaigos arba kaip nors kitaip (pvz., tam tikrą atstumą). Pagal Kelių eismo taisyklių 181 punkto konstrukciją (apibrėžimą), visame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus aukščiau nurodytas išimtis (KET 182 punkte). Kvalifikuojant veiką pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, pakanka veiksmų atlikimo, kurie nenumatyti KET 182 punkte nurodytose išimtyse. Visais kitais atvejais įvažiavimas ir važiavimas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir už tai numatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai individualizavo nuobaudą. Pareigūnas, skirdamas nuobaudą atsižvelgė į Pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis.
Pareiškėjas T. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutarimą skundė dėl įrodymų nepatikimumo, kadangi buvo pateiktas ne originalus vaizdo įrašas, nepateikti vaizdo įrašo metaduomenys, nepaskirta vaizdo įrašo ekspertizė ir išsiaiškinta ar pranešėjas užfiksuodamas galimą pažeidimą pats nepadarė nusižengimo. Vaizdo įraše nesimato automobilio, kuris buvo filmuojamas. Be to, toje atkarpoje yra vietų, kur galima prisiparkuoti. Automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Tikėtina, kad 2025 m. gegužės 1 d. jo nebuvo Lietuvoje, nes tą pačią dieną išvyko į užsienį ir kažkur po 12 val. buvo Vilniuje, o daugiau niekas kitas negali vairuoti jo automobilio. Galėjo būti, kad jis ten važiavo automobiliu, galbūt buvo avarinė situacija ar išvažiavo iš kiemo, bet tiksliai neprisimena, todėl prašė vientiso vaizdo įrašo. Be to, toje kelio atkarpoje yra posūkiai į dešinę, kur yra galimybė prisiparkuoti, todėl jis galėjo važiuoti ta juosta. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus ir nuotraukas, pareiškėjas paaiškino, kad policijos protokole buvo minėta, kad buvo nuvažiuoti 338 metrai, tačiau iš vaizdo įrašo matoma, kad jo automobilis per dvi sekundes neturėjo galimybės nuvažiuoti tokį atstumą.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė, su skundu nesutiko ir paaiškino, kad byloje yra pateikti du vaizdo įrašai. Vienas iš jų yra nepertraukiamas, nedingsta vaizdo fragmentai, o antras vaizdo įrašas yra pirmojo vaizdo įrašo atitinkamos dalies iškarpa. Taip pat nėra jokių reikalavimų, kad policija iš asmenų vaizdo registratorių, mobiliųjų telefonų tiesiogiai išsiimtų vaizdo įrašus. Vaizdo įrašų autentiškumas policijai nekėlė jokių abejonių, pažeidimo faktas yra akivaizdus. Yra išskirtos dvi sąlygos, kuomet galima įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą, t. y. prieš sukant į dešinę ir apvažiuojant kairį posūkį atliekančią stovinčią transporto priemonę, o vaizdo įraše matoma, kad šios sąlygos neegzistavo. Būna, kad vaizdo įrašai turi metaduomenis, tačiau ne visi, o reikalavimo, kad visi turėtų metaduomenis, nėra. Skundžiamame nutarime pareigūnas nurodė, kad pasitelkus viešai prieinamas priemones, išmatuotas atstumas nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtos, kur prasideda maršrutiniam transportui skirta juosta, kuri baigiasi ties (duomenys neskelbtini), ir ji sudaro 338 metrus. Kaltinime yra nurodytas tikslus pažeidimo adresas.
Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. gegužės 1 d. apie 11.50 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad du automobiliai važiuoja „A“ juosta. Pažeidimą užfiksavo ne mobiliuoju telefonu, o vaizdo registratoriumi, kuris yra automobilio priekyje. Kadangi vaizdo įrašo trukmė yra penkios minutės ir užima 1 GB, jis tokio įrašo policijai pateikti negalėjo dėl didelės apimties, todėl nukirpo tiek, kiek, jo nuomone, yra reikalinga pažeidimui užfiksuoti, daugiau jokios kitos vaizdo įrašo korekcijos neatliktos. Jis išjungęs nustatymą, kad registratoriuje būtų rodoma vieta ir laikas. Įrašo data nusistato automatiškai pagal GPS duomenis, kai registratorius įjungiamas į automobilio tinklą. Prieš išsiunčiant failus policijai, kitas žmogus neturėjo galimybės prieiti prie jo kompiuterio ar registratoriaus. Transporto priemonė iš niekur neišsuko, o važiavo visu (duomenys neskelbtini). Nesutarimų ir kažkokių ryšių jis su pareiškėju neturi.
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu T. R. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį 70 eurų bauda už tai, kad jis 2025 m. gegužės 1 d. 11.50 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę važiavo pirma eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui (juosta pažymėta „A“ raide). Tokiais veiksmais pažeidė KET 181 punkto reikalavimus.
Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad jis 2025 m. gegužės 1 d. 11.50 val. negalėjo padaryti administracinio pažeidimo, nes tą pačią dieną vyko į užsienį. Be to, policijos pareigūnams pateiktas vaizdo įrašas buvo konvertuotas, nėra originalus, metaduomenys nepateikti. Užfiksuotoje kelio atkarpoje yra posūkiai į dešinę, kur yra galimybė parkuoti, todėl jis galėjo važiuoti ta juosta, be to, per dvi sekundes jis neturėjo galimybės nuvažiuoti 338 metrus.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl T. R. padaryto ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Šią išvadą pagrindžia byloje surinkti duomenys – pareiškimas, vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas, liudytojo parodymai ir kita bylos medžiaga.
Kaip jau minėta, pareiškėjas teigė, kad 2025 m. gegužės 1 d. išskrido į užsienį, lėktuvas buvo 12.00 val., todėl tuo metu jis buvo Vilniuje, o jam esant, automobilis būna garaže, niekas kitas juo naudotis negali. Pasisakant dėl šių pareiškėjo teiginių būtina pažymėti, kad teismui pateiktais duomenimis, minimą dieną pareiškėjas valstybės sienos nekirto. Nors pareiškėjas teigė, kad šiems teiginiams pagrįsti pateiks lėktuvų bilietų kopijas, tačiau to nepadarė. Liudytojas R. P. tiek teikdamas pranešimą policiją, tiek ir teismo posėdžio metu parodė, kad vaizdo įrašas užfiksuotas 2025 m. gegužės 1 d. Taigi įvertinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos teikiamus duomenis apie pareiškėjo valstybės sienos kirtimą, paties pareiškėjo paaiškinimus, kad niekas kitas jo automobiliu važinėti negali, jam nesant automobilis būna garaže, liudytojo R. P. parodymais, teismas sprendžia, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku transporto priemonę vairavo būtent pareiškėjas T. R..
Pareiškėjas taip pat teigė, kad vaizdo įraše nėra nurodyta jo padarymo data ir vieta, nepateikti metaduomenys, nėra galimybės patikrinti ar vaizdo įrašas vientisas, o pareiškėjo automobilis užfiksuotas tik dalį vaizdo įrašo laiko. Sutiktina, kad duomenys apie vaizdo įrašo padarymo laiką ir vietą nėra nurodyti, tačiau pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole pareiškimą pateikęs liudytojas R. P. nurodė, kad įvykio data yra 2025 m. gegužės 1 d. 11.50 val., o vieta – (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. parodė, jog vaizdo įrašas padarytas 2025 m. gegužės 1 d., automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi. Nors vaizdo registratoriumi daromame vaizdo įraše jo darymo vieta ir laikas nenurodomi, tačiau vaizdo įrašo data nustatoma automatiškai pagal GPS duomenis, kai registratorius įjungiamas į automobilio tinklą. Liudytojas R. P. parodė, kad vaizdo įrašo nekoregavo, jį tik nukirpo tiek, kiek yra reikalinga pažeidimui užfiksuoti, nes dėl vaizdo įrašo apimties jo viso į sistemą nebuvo galimybės įkelti. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad jis yra vientisas, geros kokybės, pagrindo spręsti, kad jis galėtų būtų kažkaip koreguotas, iškirptas, nėra. Nors pareiškėjas ir kėlė įvairias versijas apie vaizdo įrašo iškirpimą, formatavimą, galimą dirbtinį jo automobilio valstybinio numerio uždėjimą ant kito automobilio, tačiau objektyvių, savo teiginius pagrindžiančių duomenų, teismui pareiškėjas nepateikė, todėl tokius pareiškėjo teiginius vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją. Pareiškėjas taip pat teigė, kad kažkokį R. pažįsta, todėl mano, kad gal jis kerštaudamas nori pareiškėją nepagrįstai apkaltinti. Su šiais pareiškėjo teiginiais sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teismo posėdžio metu apklaustas R. P. parodė, kad pareiškėjo T. R. nepažįsta. Jis tik pateikė duomenis apie galimą nusižengimą, tačiau dėl pateiktų duomenų ir to ar iš tikrųjų yra padarytas pažeidimas, sprendimą priima policijos pareigūnai. Kaip matyti, teikiant pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolą R. P. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingo pranešimo pateikimą, apklausiamas teisme jis taip pat buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nenustatyta, kad liudytojas R. P. siektų nepagrįstai apkaltinti pareiškėją nebūto nusižengimo padarymu, būtų suinteresuotas bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.
Pagal KET 181 punktą kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. Pagal KET 181 punkto apibrėžimą, visame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti draudžiama, išskyrus išimtis, nurodytas KET 182 punkte.
KET 182 punkte nurodytose išimtyse (jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą). Visais kitais atvejais įvažiavimas ir važiavimas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta pažeidžia KET reikalavimus ir už tai numatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (tas, kas nesilaikė kelio ženklų ar ženklinimo).
Pareiškėjas iš esmės neginčijo tos aplinkybės, kad jo automobilis važiavo eismo juosta, skirta maršrutinėms transporto priemonėms, tačiau teigė, kad jis galėjo ja važiuoti, kadangi toje kelio atkarpoje yra posūkiai į dešinę. Sutiktina, kad KET 182 punkte nėra apibrėžta, prieš kiek laiko ir kokiu atstumu prieš posūkį į dešinę vairuotojas privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Visgi pažymėtina, jog KET 182 punkto taisyklė, jog į dešinę sukantys eismo dalyviai privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui važiuoti skirtą eismo juostą, negali būti suprantama kaip asmens galimybė važiuoti šia eismo juosta neribotą atstumą. Tai reiškia, kad transporto priemonės vairuotojai, norėdami pasukti į dešinę, turi kirsti artimiausią prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją ir į eismo juostą, skirtą važiuoti maršrutiniam transportui, persirikiuoti tik prieš pat atlikdami posūkio manevrą, t. y. persirikiavus į eismo juostą, skirtą važiuoti tik maršrutiniam transportui, privaloma iš jos išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę. Kitoks minėtų KET nuostatų aiškinimas paneigtų eismo juostų, skirtų maršrutiniam transportui, prasmę ir sudarytų sąlygas transporto priemonių vairuotojams piktnaudžiauti, nes tokiu atveju šiomis eismo juostomis, motyvuojant tuo, kad kažkuriuo metu yra ketinama sukti į dešinę, būtų galima važiuoti iš esmės bet kokį pageidaujamą atstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-387/2025). Tuo tarpu iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad pareiškėjas važiuoja pirma eismo juosta tiesiai ir pravažiavęs sankryžą įvažiuoja į eismo juostą, pažymėtą raide „A“. Po to pareiškėjo vairuojamas automobilis pradingsta iš vaizdo registratoriaus fiksuojamo vaizdo, tačiau po kiek laiko matoma, jog pareiškėjas toliau važiuoja ta pačia eismo juosta, skirta važiuoti maršrutinėms transporto priemonėms, manevro pasukti į dešinę pusę pareiškėjas neatlieka, pravažiuoja šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir priartėjęs prie autobusų stotelėje sustojusio autobuso, persirikiuoja į kairę pusę ir toliau tiesiai važiuoja antra eismo juosta. Taigi, nagrinėjamu atveju, anksčiau paminėtos išimtys byloje nėra nustatytos, kadangi nei sukti į dešinę, nei apvažiuoti sukti į kairę sustojusios transporto priemonės pareiškėjas neketino.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja skundžiamame nutarime nurodytą 338 metrų atstumą. Kaip matyti skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, kurioje prasideda „A“ juosta iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, už kurios pareiškėjas persirikiuoja į antrą eismo juostą ir nuvažiuoja, yra 338 metrai. Kaip matyti, vaizdo įraše pareiškėjo automobilis užfiksuotas tik dalį vaizdo įrašo laiko, tai yra užfiksuota kaip pareiškėjas važiuoja (duomenys neskelbtini) antrąja eismo juosta, ir 8-ąją vaizdo įrašo sekundę dingsta iš vaizdo įrašo. Tuo metu pareiškėjas dar nebuvo kirtęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, kurioje prasideda „A“ juosta“, ir minimoje atkarpoje neužfiksuotas joks pareiškėjo pažeidimas. Toliau važiuojant (duomenys neskelbtini) ir artėjant ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, artėjant prie šviesoforo, vaizdo įrašo 43-iąją sekundę vėl pasirodo pareiškėjo automobilis, kuris ties (duomenys neskelbtini), važiuoja maršrutiniam transportui skirta „A“ juosta, ties šviesoforu sustoja už autobuso, tada kerta sankryžą ir už sankryžos persirikiuoja į antrą eismo juostą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atsakomybėn traukiamas ne dėl to, kad jis važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta visą 338 metrų atstumą, o tik atkarpą ties (duomenys neskelbtini), kai jis vaizdo įrašo 43-iąją sekundę užfiksuojamas važiuojantis „A“ juosta, o pareiškėjui važiuojant šioje vietoje, vaizdo įrašas yra vientisas ir abejonių, kad šioje atkarpoje jis nesuko į dešinę ir neapvažiavo sustojusios sukti į kairę transporto priemonės, nėra.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė nuotrauką, kad ties (duomenys neskelbtini) namu yra automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią jis galėjo įvažiuoti ar išvažiuoti, todėl ir galėjo važiuoti maršrutiniam transportui skirta juosta. Šiame kontekste teismas pažymi, kad jei visgi būtų pagrindo tikėti, kad pareiškėjas išvažiavo iš aikštelės, jis, išvažiuodamas iš aikštelės, vis tik privalėjo ne sukti į maršrutiniam transportui skirtą juostą ir ja važiuoti, o praleisti visas jam kliūtį sudarančias transporto priemones, važiuojančias tiek „A“ juosta, tiek ir antrąja juosta ir tada sukti į antrąją eismo juostą. Kita vertus, vaizdo įraše neužfiksuota, kad pareiškėjas būtų rodęs posūkio signalą į dešinę, kas sudarytų pagrindą manyti, kad jis išvažiavo iš aikštelės, o į artimiausią dešinę sankryžą, ties (duomenys neskelbtini), jis taip pat nesuko.
Teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. T. R. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl T. R. pagrįstai nubaustas dėl šio nusižengimo padarymo, skundžiamo nutarimo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Administracinė nuobauda T. R. tinkamai individualizuota, jam paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Esant nurodytoms aplinkybėms skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir T. R. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Tamošaitienė