Baudžiamoji
byla Nr. 1A-394/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.1.4.2;
1.2.3.2.9; 1.2.14.3.2; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.29.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),
teisėjų: Violetos
Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,
sekretoriaujant Rasai
Maldanytei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui
Stulginskiui,
gynėjui Henrikui
Mackevičiui,
teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M.
Č. gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m.
birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu
padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
(toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d.,
215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir nuteistas:
pagal LR BK 129 str. 2 d.
9 p. – laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;
pagal LR BK 180 str. 2 d.
– laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;
pagal LR BK 214 str. 1 d.
– laisvės atėmimu 3 (trejiems metams;
pagal LR BK 302 str. 1 d.
– laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal LR BK 215 str. 1 d.
- laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
pagal LR BK 22 str. 1 d.,
182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63
str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintas apėmimu būdu
ir galutinė bausmė M. Č. paskirta laisvės atėmimas 15
(penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš M. Č.
priteista J. G. 4582 Lt paminklo pastatymo išlaidoms,
200 Lt gydymo išlaidoms ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio
dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.
Iš M. Č.
priteista I. Č. 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
M. Č. nuteistas
už tai, kad tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, įsibraudamas į patalpą ir
pavartodamas fizinį smurtą bei peilį nužudė žmogų, pagrobė svetimą turtą,
svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir fizinio asmens dokumentą, o būtent:
M. Č. 2009 m. sausio 27 dieną,
apie 6 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėdamas tikslą pagrobti
svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, siekdamas
išvilioti nukentėjusįjį K. Č. iš buto, išjungė (X) buto
elektros saugiklius ir nukentėjusiajam išėjus iš buto, pavartojo fizinį smurtą,
įstūmė K. Č. pro duris ir įsibrovė į butą, kur su savimi
turėtu peiliu tyčia tris kartus dūrė K. Č. į krūtinę ir
padarė šiam durtines-pjautines krūtinės ląstos viršutinės dalies priekinio
paviršiaus žaizdas, dvi iš jų kiaurines, pažeisdamas kairįjį plautį ir širdį,
tai komplikavosi ūmiu vidiniu bei išoriniu nukraujavimu, masyviu kairės pusės
hemotoraksu (1800 ml kraujo kairėje pleuroje) ir hemoperitoneumu (300 ml kraujo
širdiplėvėje), dėl to K. Č. po kelių minučių įvykio
vietoje mirė. Taip prieš nukentėjusįjį pavartojęs fizinį smurtą, M. Č. iš buto pagrobė AB „Lietuvos radijo ir televizijos
centras“ priklausantį 508 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia-3510i“,
kuriuo naudojosi K. Č., bei K. Č. priklausantį
turtą: mobiliojo ryšio telefonus - 100 Lt vertės „Nokia-1112“, 100 Lt vertės
„Nokia-6030“, 100 Lt vertės „Nokia-1200“, 100 Lt vertės „Siemens A55“, 500 Lt
vertės fotoaparatą, 24 vnt. kompaktinių diskų su įrašais, bendros 240 Lt
vertės, 30 Lt vertės elementų įkroviklį, 20 Lt vertės atminties kortelių
skaitytuvą, 15 Lt vertės kamščiatraukį, 10 Lt vertės žirkles, 300 Lt vertės
buto raktus, 250 Lt vertės automobilio „Seat Ibiza“ (valst. Nr. duomenys
neskelbtini) raktelius, 20 Lt vertės piniginę ir joje buvusius - 20 Lt, K. Č. priklausančios transporto priemonės „Seat Ibiza“ (valst.
Nr. duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys
neskelbtini), K. Č. išduotą AB SEB banko elektroninę
mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SNORO banko „Super
Card“ elektroninę mokėjimo kortelę.
M. Č. taip pat nuteistas už
tai, kad pasikėsino pagrobti K. Č. turtą: dvi garso
kolonėles be pavadinimo, bendros 100 Lt vertės, 500 Lt vertės televizorių
„Philips“, 1200 Lt vertės kompiuterį (procesorių), 600 Lt vertės monitorių LG,
200 Lt vertės spausdintuvą HP, 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Vido“, 50 Lt
vertės stiprintuvą „Electronic“, 60 Lt vertės kompiuterio garso kolonėles
„Logitech“, 100 Lt vertės palydovinės televizijos imtuvą „Fisher“, kuriuos
atsijungė ir pasiruošė išsinešti, bei 4000 Lt vertės automobilį „Seat Ibiza“
(valst. Nr. duomenys neskelbtini), tačiau šio turto pagrobti nepavyko
dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nepavyko užvesti
automobilio, o sugrįžus pasiimti paruoštų pagrobti daiktų iš uždaryto
nukentėjusiojo buto virtuvės lango suprato, kad K. Č. lavonas
jau yra rastas. Tokiu būdu M. Č. iš viso pagrobė svetimo
turto už 2313 Lt ir pasikėsino pagrobti turto už 6910 Lt.
M. Č. taip pat neteisėtai inicijavo finansines operacijas
svetima elektronine mokėjimo priemone ir taip pasikėsino apgaule savo naudai
įgyti svetimą turtą, t. y. 2009 m. sausio 28 dieną, 03 val. 39 min.,
Klaipėdoje, Taikos pr. 15, du kartus į AB SEB banko bankomatą neteisėtai įdėjo
pagrobtą nukentėjusiojo K. Č. AB SEB banko išduotą
elektroninę mokėjimo kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), ir, įvedęs PIN
kodą, apgaule pasikėsino įgyti K. Č. banko sąskaitoje, Nr.
LT (duomenys neskelbtini), esančius pinigus – 3898 Lt 80 cnt, tačiau
pinigų neįgijo ir nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo savo
valios, kadangi elektroninė mokėjimo kortelė buvo užblokuota. Tad šiais savo
veiksmais M. Č. padarė LR BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str.
2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 215 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.
Apeliaciniu
skundu nuteistojo M. Č. gynėjas prašo pakeisti
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendį ir: 1) pašalinti iš
nuosprendžio atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog M. Č. nusikalto,
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui; 2)
išteisinti M. Č. pasikėsinus pagrobti K.
Č. priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, t. y. dėl LR BK 22 str. 1 d., 180
str. 1 d. numatyto nusikaltimo; 3) pripažinti, jog M. Č. nukentėjusįjį
K. Č. nužudė staigiai kilusia neapibrėžta tyčia; 4) iki 11
(vienuolikos) metų laisvės atėmimo sušvelninti M. Č. paskirtą
laisvės atėmimo bausmę.
Pirmiausia
dėstomi argumentai, dėl, ginamojo manymu, paskirtos pernelyg griežtos bausmės.
Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos
apėmimo būdu, tai bausmės dydis priklauso nuo tos, kuri paskirta už sunkiausią
iš padarytų nusikalstamų veikų. Tvirtina, jog apygardos teismas, skirdamas
nuteistajam M. Č. bausmę už LR BK 129 str. 2 d. 9 p.
numatytą nusikaltimą, neatsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes,
neteisėtai pažeisdamas nuteistojo interesus, taip pat neatsižvelgė į bausmės
paskirtį bei jos skyrimo bendruosius pagrindus, netinkamai individualizavo
bausmę. Nurodo, jog LR BK 129 str. 2 d. 9 p. numatytos nusikalstamos veikos
vidurkis yra 14 metų laisvės atėmimo, o teismas jo ginamajam skyrė didesnę
bausmę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, t. y. laisvės
atėmimą 15 metų.
Ginčijama
nuosprendžio dalis, kuria pripažinta, jog nuteistojo atsakomybę sunkina tai,
kad pastarasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos
nusikaltimo padarymui. Aptaręs nuosprendžio motyvus, gynėjas nurodo, kad
teismas minėtą išvadą padarė tik dėl to, jog nuteistojo parodymai dėl
apsvaigimo nuo alkoholio buvo prieštaringi. Pažymi, jog apklausiamas M. Č. parodė, kad būdamas blaivus tikriausiai nebūtų taip
pasielgęs, tačiau tuo pačiu pabrėžė, jog išgertas alkoholis nepaskatino tokių
veiksmų. Gynėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, minima išvada dėl
atsakomybę sunkinančios aplinkybės negalėjo būti padaryta. Teigia, jog M. Č. parodymai apie tai, kad klube jis išgėrė stiklinę
viskio ir alaus, yra vieninteliai duomenys apie tai, kad nuteistasis prieš
nužudymą vartojo alkoholį. Akcentuoja, jog teismas, pripažindamas LR BK 60 str.
1 d. 9 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, turėjo įvertinti ne tik
nuteistojo parodymų prieštaringumą, bet ir tai, kokia buvo galimo apsvaigimo
įtaka nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į nuteistojo parodymus, jis
suvartojo nedidelį kiekį alkoholio (stiklinę viskio ir alaus), be to, ne prieš
nusikaltimo padarymą, o gerokai iki jo (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. Č. teigė nužudymo dieną pabudęs 03 val., tada pėsčiomis
ėjęs iki K. Č. namų (atėjo apie 06 val.), tuomet dar apie
20 min. prabuvo laiptinėje). Anot gynėjo, šios aplinkybės aiškiai rodo, jog
suvartotas alkoholio kiekis negalėjo padaryti įtakos nusikaltimo padarymui,
kadangi per tokį laiką alkoholio poveikis jau buvo praėjęs. Skunde pabrėžiama,
jog 2008-02-28 LAT senato apžvalgoje taip pat nurodoma, jog net ir nustačius
asmens apsvaigimo faktą, tačiau nesant objektyvių duomenų, kad tokia būsena
turėjo reikšmės nužudant, atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra pripažįstama.
Aptaria Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.
1A-187/2007, kuomet teismas, vadovaudamasis minėtomis nuostatomis, pašalino
minėtą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (analogiška praktika
įtvirtinta ir Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr.
1-60-493/2006). Dar kartą akcentuoja, jog prieštaringi jo ginamojo parodymai
negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažįstant atsakomybę sunkinančią
aplinkybę. LAT senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 nuostatos numato, jog
apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados
turi būti pagrįstos įrodymais ir t. t. Gynėjo įsitikinimu, teismas
nagrinėjamoje byloje nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančią
aplinkybę, nurodo, jog ji turi būti pašalinta, tokiu būdu sušvelninant ir jo
ginamajam paskirtą bausmę.
Tolesnė skundo
dalis yra skirta konkrečioms aplinkybėms aptarti. Pirmiausia kaip nepagrįsta
vadinama teismo išvada, kuria pripažinta, jog M. Č. ketino
pagrobti nukentėjusiajam K. Č. priklausantį automobilį,
tačiau to nepadarė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas išvadą
apie ketinimą pagrobti automobilį grindė tuo, jog nuteistasis siūlė G. V. pirkti šio automobilio dalis. Apklausiamas kaip
liudytojas G. V. parodė, jog M. Č. prieš
keletą mėnesių siūlė automobilio „Seat Ibiza“ dalių, iš ko jis suprato, kieno
tai automobilis, pagalvojo, kad nuteistasis galimai sudaužė „I. tėvų automobilį
ir turi išsipirkti ar panašiai“. Anot gynėjo, šiuo atveju akivaizdu, kad
liudytojas išvadą, jog M. Č. siūlė būtent K. Č. automobilio dalis, grindžia tik spėjimais (pats M. Č. neminėjo, jog siūlomos detalės yra K.
Č. automobilio, to nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai). Taip pat
gynėjas įrodinėja, jog M. Č. turėjo visas galimybes
pagrobti automobilį (naudojuosi juo ne kartą, žinojo apie įmontuotą slapuką),
tačiau to nepadarė, kadangi neturėjo tokio tikslo.
Galiausiai
dėstoma pozicija dėl tyčios, nurodant, jog teismas netiksliai įvertino kaltės
formą ir rūšį. Skunde įrodinėjama, jog, priešingai nei nustatė teismas, iš
nustatytų bylos aplinkybių darytina išvada, kad M. Č. nužudymą
įvykdė spontaniškai. Pažymi, jog nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek
bylos nagrinėjimo teisme metu teigė ketinęs tik apiplėšti K.
Č., o ne jį nužudyti. Anot gynėjo, išankstinio sumanymo nužudyti
nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, priešingai – yra įrodymų,
patvirtinančių, kad tyčia nužudyti nukentėjusįjį kilo staiga. Atkreipia dėmesį
į specialisto išvadą Nr. M61/09(03), kurioje konstatuojama, kad K.
Č. kairės plaštakos nykščio pagrindo pjautinė žaizda būdinga savigynai, o
išvados 1 p. ir 3 p. nurodoma, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra
būdingi grumtynėms. Taip pat skunde cituojamas ir išvados 5 p., kuo remdamasis
gynėjas teigia, jog tuo atveju, jei M. Č. būtų turėjęs
išankstinę tyčią nužudyti nukentėjusįjį, jam nebūtų reikėję grumtis su
pastaruoju, t. y. elementari logika, jog daug lengviau smogti nukentėjusiajam
peiliu į krūtinę, kai pastarasis atidarė buto duris. Aptaręs iš anksto
apgalvotos ir staiga atsiradusios tyčios, taip pat apibrėžtos bei neapibrėžtos
tyčios požymius, jų skirtumus, gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos
teismas turėjo vadovautis ne apklausos metu liudytojų išsakytomis prielaidomis,
o proceso metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, kurie, jo įsitikinimu,
leidžia teigti M. Č. veiksmuose nebuvus išankstinės
apibrėžtos tyčios nužudyti nukentėjusįjį K. Č.. Dėl
liudytojo G. V. parodymų, jog nuteistasis jam yra minėjęs,
kad „reikėtų tuos tėvus užmušti, nes trukdo su I. bendrauti“, teigia, jog jie
yra nerealūs ir tokių parodymų negalima laikyti įrodymu dėl išankstinės tyčios
nužudyti.
Gynėjas
papildomai atkreipia dėmesį į teismo pripažintą nuteistojo atsakomybę
lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai
gailisi), t. y. pabrėžia, kad jo ginamasis iš karto po sulaikymo prisipažino
įvykdęs nusikaltimus, papasakojo visas aplinkybes, kurias prisiminė, jo
prisipažinimo neįtakojo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Pažymi, jog
M. Č., siekdamas palengvinti savo atsakomybę, galėjo
nutylėti tą aplinkybę, jog iki nusikaltimo vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau
tą iškart nurodė, kas tik dar kartą patvirtina, jog jo prisipažinimas ir
gailėjimasis yra neabejotinai nuoširdūs. Be to, akcentuoja, jog sakydamas paskutinį
žodį, jo ginamasis atsiprašė nukentėjusiųjų.
Aptaręs LR BK
61 str. nuostatas, gynėjas teigia, jog apeliacinės instancijos teismui iš
nuosprendžio pašalinus nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę,
atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat skunde
išdėstytus argumentus, patvirtinančius mažesnį M. Č. pavojingumą,
jam taikytinas LR BK 61 str. 4 d., o paskirta bausmė švelnintina iki mažesnės
bausmės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, paskiriant jam
laisvės atėmimą 11 metų.
Atsikirtimu
į nuteistojo M. Č. gynėjo apeliacinį skundą nukentėjusieji
L. B. , I. Č. ir S.
Č. prašo atmesti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą. Nurodo, jog
nuteistojo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusieji
pilnai sutinka su teismo sprendimu pripažinti nuteistojo M. Č.
atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, jog šis nusikalto būdamas apsvaigęs
nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymi, jog
pats nuteistasis pripažino klube išgėręs stiklinę viskio ir alaus, be to,
atkreipiamas dėmesys, jog duodamas parodymus M. Č. yra
minėjęs, kad eidamas prie jūros turėjo pasiėmęs alaus. Nuteistasis taip pat
parodė, jog būdamas blaivus tikriausiai nebūtų taip pasielgęs, o rašytiniame
prisipažinime teigė neprisimenantis visų aplinkybių, kadangi buvo išgėręs. Tad,
nukentėjusiųjų įsitikinimu, akivaizdu, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos
nusikalstamos veikos padarymui. Atkreipia dėmesį, jog ekspertizės akte Nr.
85TPK-71 nustatyta nesant duomenų, jog M. Č. jam
inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu buvo tokios būsenos, kuri atitiktų
psichikos sutrikimą, dėl ko pastarasis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar
nebūtų galėjęs jų valdyti.
Nesutinka su
apeliacinio skundo argumentais, jog M. Č. savanoriškai
atsisakė pagrobti nukentėjusiajam K. Č. priklausantį
automobilį „Seat Ibiza“. Teismas nuosprendyje išdėstytais įrodymais pilnai
motyvavo išvadą, jog nuteistasis pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo automobilį.
Taip pat pabrėžia, jog buvo „nusėdęs automobilio akumuliatorius, policijos
pareigūnai taip pat negalėjo užvesti automobilio“, kas, anot nukentėjusiųjų,
tik dar kartą patvirtina, jog M. Č. nusikalstamos veikos
nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Byloje nustatyta ir tai,
kad pastarasis į automobilį susikrovė įvairius daiktus (garso kolonėles,
spausdintuvą ir t. t.), kas rodo jo tyčią buvus nukreiptą pagrobti automobilį
bei išgabenti juo kitus grobiamus daiktus.
Atsikirtime
nukentėjusieji nesutinka ir su gynėjo prašymu pripažinti, jog nužudymas
padarytas staigiai kilusia neapibrėžta tyčia. Byloje esantys įrodymai –
nuteistojo, liudytojų parodymai, objektyvios bylos aplinkybės (peilio paėmimas
atvykstant į svetimą būstą, įsibrovimas, laukimas 20 min. išjungus šviesą)
rodo, kad nuteistasis iš anksto suplanavo įvykdyti nusikalstamą veiką.
Pabrėžia, jog asmuo, durdamas peiliu į krūtinę, suvokia neišvengiamus tokio
dūrio padarinius. Kritiškai vertina apelianto argumentus, kuriais įrodinėjama,
jog nuteistasis grūmėsi su nukentėjusiuoju K. Č.. Teigia,
jog nukentėjusysis buvo užpultas 6 val. ryto, vos tik atidarė buto duris.
Kategoriškai nesutinka buvus bent kokias grumtynes, be to, nuteistajam
nenustatyti jokie sužalojimai, kas paneigia skundo argumentus dėl kaltininko
psichologinio santykio su veika ir atsiradusiai padariniais.
Prašo atmesti
nuteistojo gynėjo prašymą sušvelninti paskirtą bausmę. Pažymi, jog nepaisant
didelio nuteistojo pavojingumo visuomenei, įvykdytų veiksmų brutalumo ir
ciniškumo, teismas neskyrė pačios griežčiausios bausmės, t. y. laisvės atėmimo
iki gyvos galvos. Be to, teismas neskyrė ir maksimalios terminuotos laisvės
atėmimo bausmės, nors nužudymas dėl savanaudiškų paskatų padarytas naktį,
įsibraunant į gyvenamąjį būstą, apsvaigus nuo alkoholio. Be to, nuteistasis įvykdė
dar penkias tyčines, akivaizdžiai visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas.
Tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, negali būti pakankamas pagrindas
švelninti paskirtą bausmę.
Teismo
posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistojo M. Č. gynėjas
prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Nuteistojo M. Č. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Kolegijos
nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo
aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas
išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, nuteistojo kaltės ir paskyrė teisingą
bausmę.
Iš apeliacinio
skundo turinio matyti, kad M. Č. gynėjas prašo pašalinti
iš nuosprendžio atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nuteistasis nusikalto,
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui,
išteisinti jį pasikėsinus pagrobti K. Č. priklausantį
automobilį, pripažinti, jog nukentėjusįjį nužudė staigiai kilusia neapibrėžta
tyčia ir sušvelninti laisvės atėmimo bausmę iki 11 metų.
Kolegija,
atsakydama į gynėjo apeliacinio skundo argumentą dėl atsakomybės sunkinančios
aplinkybės, numatytos LR BK 60 str. 1 d. 9 p., pažymi, kad pirmosios
instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai M. Č. girtumą pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe,
kuri turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos
teismas, pripažindamas šią M. Č. atsakomybę sunkinančią
aplinkybę, pagrįstai vadovavosi jo paties parodymais, duotais viso proceso
metu. Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu neva nuteistojo parodymai buvo
prieštaringi. Kolegija, įvertinusi M. Č. duotus parodymus
tiriant bylą ir ją nagrinėjant teisme, pažymi, jog jis iš esmės visą laiką
pripažino, kad prieš įvykį buvo išgėręs stiklinę viskio ir alaus, todėl
detaliai negalėjo papasakoti visų aplinkybių, nes dėl girtumo visko neatsiminė.
Teisiamajame posėdyje jis paaiškino, jog nebuvo tiek neblaivus, kad nesuvoktų,
ką daro, ir pripažino, jog blaivas, tikriausiai, nebūtų taip pasielgęs. Tuo pat
metu išsakytą nuomonę dėl to, kad alkoholis nepaskatino jį nusikalsti, negalima
laikyti, jog jis davė prieštaringus parodymus, nes taip jis išsireiškė
atsakydamas į pirmininkaujančiosios klausimą (t. 4, b. l. 138-143). Aptarti M. Č. parodymai rodo, kad pirmosios instancijos teismas
teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad
kvalifikuotą nužudymą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ta aplinkybė
turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įstatymų leidėjas, pripažinęs
apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe, apibūdino
nusikaltimą padariusį asmenį kaip labiau pavojingą visuomenei. Tai, kad
girtumas turėjo įtakos M. Č. veiksmams, rodo nepaprastas
jo cinizmas, brutalumas ir įžūlumas, nes jis nukentėjusįjį gerai pažinojo,
lankėsi namuose, naudojosi jo automobiliu ir, kaip pats nurodė, pusantrų metų
draugavo su jo dukra.
Kolegija,
nesutikdama su apelianto teiginiu dėl M. Č. suvartoto
alkoholio kiekio (stiklinės viskio ir alaus), pabrėžia, jog toks alkoholio
kiekis tikrai negali būti pripažintas nedideliu. Nuteistasis pats paaiškino,
kad jis nebuvo tokioje girtumo stadijoje, kad nesuvoktų, kas darėsi aplinkui,
tačiau vis dėlto nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų ir bet kokiu būdu
siekė gauti pinigų. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad po alkoholio
pavartojimo iki padaryto nusikaltimo buvo prabėgusios kelios valandos, tačiau M. Č. girtumas nebuvo praėjęs, o jo atlikti žiaurūs veiksmai
rodo, kad tai turėjo įtakos daromam nusikaltimui.
Nuteistojo
gynėjas bando įtikinti teismą, kad esant prieštaringiems nuteistojo parodymams
teismų praktikoje šalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nurodo du
pavyzdžius iš Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-60-493/2006
bei Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-187/2007. Kolegija,
atmesdama kaip nepagrįstą šį skundo teiginį, pažymi, kad apelianto nurodyti du
nuosprendžiai tikrai nepatvirtina, jog taip yra formuojama teismų praktika ir
kad taip būtina pasielgti šiuo konkrečiu atveju.
Kolegijos
nuomone, nuteistojo parodymai apie suvartotą stipraus alkoholio (viskio) kiekį
aiškiai apibūdino apsvaigimo požymius. Iš paties M. Č. parodymų
proceso metu daroma išvada, kad būtent girtumas sukėlė tokią jo agresiją ir
žiaurumą, kurie ir lėmė nužudymo padarymą nagrinėjamoje byloje. Objektyvūs
bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo išgerto
alkoholio kiekio, ryžosi nužudyti gerai jam pažįstamą žmogų – buvusios draugės
tėvą, su kuriuo artimai bendravo ir buvo draugiškuose santykiuose.
Asmens
apsvaigimą nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtinantys įrodymai turi būti
gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti.
M. Č. apsvaigimo būklė šiuo konkrečiu atveju nustatyta
remiantis paties nuteistojo aukščiau aptartais parodymais, kurie gauti įstatymo
nustatyta tvarka bei laikytini tinkamais įrodymais sprendžiant klausimą, ar jis
įvykio metu išties buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Kolegija
netenkina M. Č. gynėjo prašymą išteisinti nuteistąjį
pasikėsinus pagrobti K. Č. priklausantį automobilį ,,Seat
Ibiza“, t. y. dėl LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. (apeliaciniame skunde
klaidingai nurodyta LR BK 180 str. 1 d.).
Priešingai nei
teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir
nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir dėl pasikėsinimo pagrobti K.
Č. priklausantį automobilį, todėl pagrįstai jį pripažino kaltu padarius LR
BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Apygardos teismas, tirdamas
ir vertindamas įrodymus, LR BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Visi
teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai aptarti nuosprendyje, jie įvertinti
ir nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip
nepagrįsti.
Baudžiamojo proceso
įstatymas reikalauja, kad teismo nuosprendžiu nustatytos baudžiamosios bylos
aplinkybės bei teismo išvados būtų grindžiamos tik teisėtais būdais gautais
duomenimis, kurių patikimumas gali būti patikrintas LR BPK nustatytomis
priemonėmis. Vadovaujantis LR BPK 20 str. 3 d. nuostatomis, įrodymais laikomi
tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią
reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais,
kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (LR BPK
20 str. 2 d.).
Kolegijos
nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl šios nusikalstamos veikos nuteistojo
duotus parodymus apie bandymą nuvaryti nukentėjusiojo automobilį, turėjo teisę
pripažinti tinkamais įrodymais ir jais vadovautis priimant apkaltinamąjį
nuosprendį. M. Č. parodymai atitinka LR BPK 20 str. 3 ir
4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus. Jie buvo
tinkamai ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir įvertinti nepažeidžiant LR
BPK 20 str. 5 d. keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas įrodymus
įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų
bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).
Apelianto
nuomone, teismas išvadą apie ketinimą pagrobti automobilį grindė tuo, jog
nuteistasis siūlė G. V. pirkti automobilio ,,Seat Ibiza“
dalis, tačiau iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad M. Č.
kaltė dėl paminėtos nusikalstamos veikos yra grindžiama ir kitais bylos duomenimis,
t. y. paties nuteistojo parodymais, rašytiniais įrodymais – įvykio vietos
apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 4-8), fotolentelėmis prie jo (t. 1, b. l.
61-64) ir papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 72-76). M. Č. parodymais nustatyta, kad jis, nužudęs K.
Č. ir pagrobęs jam priklausančio automobilio ,,Seat Ibiza“ (valst. Nr. duomenys
neskelbtini) raktelius bei registracijos liudijimą, patekęs į vidų bandė
,,< ... > užvesti įjungęs degimą“, bet neužsivedė (t. 4, b. l. 138-143),
todėl vėliau automobilio raktelius bei dokumentus išmetė. Vadinasi, nuteistasis,
turėdamas tikslą pagrobti automobilį, atliko visus veiksmus, kad įgyvendintų
savo sumanymą, bet to padaryti nepavyko ne dėl nuo jo valios priklausančių
aplinkybių. Kokios tai buvo priežastys, ar salone įruošta apsauga (taip teigė
nukentėjusioji), ar išsikrovęs akumuliatorius (šitaip aiškino nuteistasis),
nusikalstamų veiksmų kvalifikacijai neturi jokios reikšmės.
Apeliantas,
skunde nesutikdamas su liudytojo G. V. parodymais, kad M. Č. siūlė pirkti automobilio ,,Seat Ibiza“ detales, laiko
juos nepatikimais, paremtais vien spėjimais. Priešingai nei teigiama skunde,
liudytojo G. V. parodymai yra ne vieninteliai,
pagrindžiantys nuteistojo kaltę pasikėsinus pagrobti K. Č. automobilį.
Iš ankščiau nurodyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant
policijos darbuotojams ir specialistui 2009-01-27 atlikus įvykio vietos apžiūrą
(duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (X) kieme, kuriame
stovėjo nukentėjusiojo automobilis, buvo pamėginta jį užvesti, tačiau
automobilis išties neužsivedė (t. 1, b. l. 4-10). Liudytojo G.
V. parodymais nustatyta, kad nuteistasis jam net du kartus siūlė pirkti
automobilio ,,Seat“ detalių, prašė sužinoti, gal kam nors jų reikia. Liudytojas
atsisakė, nes nuteistasis jam atrodė nepatikimas ir pamanė, jog galbūt jis
detales pavogė (t. 2, b. l. 141-146; t. 5 b. l. 4). Aptartų duomenų visuma
patvirtina M. Č. kaltę pasikėsinus pagrobti
nukentėjusiojo automobilį. Akivaizdu, kad M. Č. siūlė G. V. pirkti būtent K. Č. automobilio
detales, nes liudytojui buvo žinoma, jog būtent nukentėjusysis turi tokios
markės automobilį, kuriuo anksčiau naudojosi ir nuteistasis.
Dar nuteistojo
gynėjas nesutinka, jog K. Č. buvo nužudytas veikiant
tiesiogine tyčia ir prašo pripažinti, kad M. Č. nužudymą
įvykdė spontaniškai. Taigi apeliantas iš esmės ginčija išankstinę apibrėžtą
tyčią (teismo nuosprendyje nurodyta, kad nužudymas padarytas tiesiogine tyčia)
ir teigia, kad tyčia nužudyti nukentėjusįjį kilo staiga.
Atsakydama į
šį skundo argumentą, kolegija pabrėžia, jog objektyvūs bylos duomenys
patvirtina, kad M. Č. nukentėjusįjį nužudė veikdamas
tiesiogine tyčia. Kadangi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė,
kokia – apibrėžta ar neapibrėžta tiesiogine tyčia buvo nužudytas K. Č., apeliacinės instancijos teismas taip pat negali detalizuoti
tyčios atsižvelgiant į padarinių konkretinimo laipsnį.
LR BK 129 str.
2 d. nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine
tyčia. Šiuo konkrečiu atveju M. Č. yra nuteistas už tai,
kad K. Č. nužudė veikdamas tiesiogine tyčia. Nužudymas yra
padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į
kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir to siekė
(LR BK 15 str.). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas
į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą,
sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs
organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis,
kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat
prieš nusikaltimą, po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5, 6
punktai).
Kaip matyti iš
nuosprendžio, teismas pripažino, kad M. Č. veikė
tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad krūtinė yra gyvybei
svarbi ir pažeidžiama žmogaus kūno vieta. M. Č., smogdamas
peiliu net tris kartus nukentėjusiajam į krūtinę, suprato, kad kėsinasi į jo
gyvybę ir norėjo ją atimti. Nuteistasis padarė dvi kiaurines krūtinės ląstos
žaizdas, pažeidė kairįjį plautį ir širdį, tai komplikavosi masyviu ir ūmiu
vidiniu bei išoriniu nukraujavimu, dėl to K. Č. po kelių
minučių mirė.
Apygardos
teismas nuosprendyje pateikė objektyviųjų požymių analizę ir padarė teisingą
išvadą, kad M. Č. veikė tiesiogine tyčia, siekdamas K. Č. mirties. Tokia teismo išvada pagrįsta tuo, kad
nuteistasis nusikaltimui ruošėsi iš anksto ir jį apgalvotai buvo suplanavęs:
apsivilkęs striukę, užsidėjo ant galvos ne tik jos gobtuvą, bet ir šaliku
apsivyniojo veidą taip, kad nukentėjusysis jo neatpažintų, užsimovė pirštines,
iš namų pasiėmė peilį, ištraukė jį iš dėklo, norėdamas išvilioti nukentėjusįjį
į laiptinę, išjungė X buto elektros saugiklį, o kai K. Č. atidarė
buto duris, puolė prie jo, atstatęs kairę alkūnę K. Č. į
krūtinę, įstūmė jį atbulą į butą, pargriovė aukštielninką ir tris kartus peiliu
smogė jam į krūtinę. Išanalizavus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą,
nustatyta, kad M. Č. nukentėjusįjį nužudė ne spontaniškai,
o apgalvotai ir specialiai iš anksto tam pasiruošęs. Tai, kad tyčia nužudyti K. Č. kilo ne staiga, patvirtina peilio pasiėmimas iš namų ir
išankstinis jo pasiruošimas. Šios aplinkybės paneigia M.
Č. versiją, jog jis K. Č. ketino tik apiplėšti, tačiau
nuteistojo atlikti objektyvieji veiksmai įrodo tyčios kryptingumą – siekį
nužudyti nukentėjusįjį, o tada užvaldyti jo turtą.
Kolegija,
atsižvelgusi į pirmiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad tarp nuteistojo
ir nukentėjusiojo nebuvo jokių grumtynių – jis buvo užpultas, staiga įstumtas į
butą, pargriautas ir peiliu subadytas.
Nuteistojo
gynėjas savaip interpretuoja specialisto išvadą Nr. M61/09(03) – (t. 1, b. l.
111-114) ir bando įtikinti teismą, kad išvados 1, 3, 5 punktuose yra nurodyta,
jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra būdingi grumtynėms. Tokių duomenų
išvadoje nėra, tik 6 p. konstatuojama: ,,nukentėjusiojo kairės plaštakos
nykščio pagrindo pjautinė žaizda būdinga savigynai – padaryta ašmenimis,
griebiant plaštaka už peilio geležties“ (t. 1, b. l. 111-114). Kolegija jokiu
būdu nesutinka su apeliantu, kad šis sužalojimas įrodo buvus grumtynes. Kaip
minėta, K. Č. į butą buvo įstumtas atbulas, staiga
nuteistajam įrėmus į krūtinę alkūnę, pargriautas aukštielninkas ant grindų ir
tada smogta peiliu. Be to, nuteistajam nenustatyti jokie sužalojimai, vadinasi,
apeliaciniame skunde pateikta grumtynių versija atmetama kaip nepagrįsta.
Iš
nuosprendžio matyti, kad M. Č. kaltė tyčia nužudžius K. Č. nėra grindžiama liudytojo G. V. parodymais
apie tai, kad nuteistasis jam yra minėjęs, jog reikėtų I. tėvus (K. Č.) užmušti, nes trukdo su ja bendrauti. Tokie liudytojo
parodymai yra išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau jais teismas
nesivadovauja motyvuose.
Kolegija,
atsižvelgdama į aukščiau aptartus bei nuosprendyje išdėstytus įrodymus, taip
pat bylos medžiagą, daro neabejotiną išvadą, jog nukentėjusįjį iš savanaudiškų
paskatų nužudė nuteistasis, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota
pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p.
Iš nuteistojo
gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis iš esmės ginčija paskirtą
bausmę ir laiko ją per griežtą. Kolegija neturi įstatyminio pagrindo tenkinti
šį apelianto prašymą ir atmeta kaip nepagrįstą.
Bausmės
paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės
paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo
požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios
ir lengvinančios aplinkybės. Teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi
specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis,
detalizuojančiomis sankcijos taikymą. LR BK 54 str. įstatymo leidėjas įtvirtino
bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto,
pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta
atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas,
skirdamas M. Č. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės
pagrindus, nurodytus LR BK 54 str., vadovavosi bausmės paskirtimi (LR BK 41
str.), į tai, kad padaryti šeši nusikaltimai, iš kurių trys apysunkiai, vienas
sunkus ir vienas labai sunkus, į nusikaltimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią
aplinkybę (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (LR BK
60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat buvo įvertinti nuteistojo asmenybę
charakterizuojantys duomenys: nors jis anksčiau ir neteistas, tačiau
charakterizuojamas neigiamai: niekur nedirbo, baustas administracine tvarka,
girtavo. Tiek į šias aplinkybes, tiek ir į tas, kurios nurodytos apeliaciniame
skunde (iškart po sulaikymo prisipažino įvykdęs nusikaltimus, jo prisipažinimui
nepadarė įtakos ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, atsiprašė
nukentėjusiųjų), buvo atsižvelgta skiriant bausmę, ir nors jos yra reikšmingos,
tačiau nelaikytinos išskirtinėmis, kuriomis remiantis būtų galima sušvelninti
bausmę. Baudžiamasis įstatymas už M. Č. įvykdytą
nusikalstamą veiką, nurodytą LR BK 129 str. 2 d. 9 p., numato laisvės atėmimo
bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos
galvos. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė 15 metų laisvės
atėmimo bausmę, kuri nežymiai viršija straipsnio sankcijoje numatytą bausmės
vidurkį. Tokia bausmė atitinka LR BK 61 str. įtvirtintas taisykles ir yra
teisinga. Nuteistajam bausmės buvo subendrintos vadovaujantis LR BK 63 str. 1
d., 2 d. 5 d. 1 p., 2 p. nuostatomis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė
taip pat laisvės atėmimas 15 metų.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. Č. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai:
Rūta Mickevičienė
Violeta Ražinskaitė
Linas Šiukšta