Administracinė byla Nr. eAS-188-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04483-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas V. D. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Valstybinė mokesčių inspekcija) viršininko 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-10849 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą ir priteisti iš atsakovo sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija jam atsiuntė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 28 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-26612 su priedais. Dėl šio rašto 2015 m. rugsėjo 7 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-10906-561/2015 priėmė skundą nagrinėti. Pareiškėjas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog pasinaudojo savo teise apskųsti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos         28 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-26612, jo skundas yra priimtas, o atsakovas, nesulaukęs šiame    rašte nurodyto jo apskundimo termino pabaigos, pradėjo išieškojimą. Vadovaujantis paminėtomis nuostatomis, išieškojimas negalėjo būti pradėtas, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. (23.25-08)-328-10849 turi būti panaikintas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2015 m. liepos 7 d. gavo Norvegijos Karalystės mokesčių    surinkimo tarnybos prašymą išieškoti iš pareiškėjo 17 079 Norvegijos kronų. Prie prašymo buvo pridėti dokumentai, patvirtinantys, kad visi teisiniai reikalavimai mokestinei skolai išieškoti yra įvykdyti, o skola išieškotina nuo 2015 m. birželio 22 d., kai pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas (išsiųstas 2015 m. birželio 8 d.) dėl įsiskolinimo, todėl buvo pradėtas vykdyti išieškojimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo 28 straipsniu. Šios sutarties nuostatos susitariančioms šalims nesuteikia teisės tikrinti pateikto prašymo pagrįstumo. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. liepos 28 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-26612 informavo pareiškėją apie paminėtą Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymą, jis informuotas, jog privalo per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos įvykdyti mokestinę prievolę, kurios neįvykdžius bus pradėtas išieškojimas. Taip pat nurodė, jog prašoma išieškoti skola gali būti ginčijama vadovaujantis Norvegijos Karalystės įstatymais, pateikiant skundą Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybai. Vadovaudamasi Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašymu, Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą Nr. (23.25-08)-328-10849,  kuriame nurodyta informacija apie mokestinę prievolę ir jos išieškojimą iš pareiškėjo. Vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 33 bei 34 straipsniais, Valstybinė mokesčių inspekcija turėjo teisę priimti 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-10849, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi sustabdė           šią administracinę bylą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4085-561/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04427-2015-8), taip pat įpareigojo pareiškėją, išnykus bylos sustabdymo pagrindui, informuoti teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 98 str. 1 d. 3 p., 99 str. 2 p., 105 str. 1 d., 149 str.).

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos       sprendimo, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 1 901,25 Eur sumą. Šis sprendimas priimtas    tuo pagrindu, jog pareiškėjas laiku neįgyvendino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m.    liepos 28 d. rašte Nr. (23.1-08)-RNA-26612 nurodyto reikalavimo įvykdyti mokestinę prievolę. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė,         kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 28 d. raštas Nr. (23.1-08)-RNA-26612,  kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos reikalaujamą įsiskolinimą, yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI-10906-561/2015 (naujas bylos Nr. eI-4085-561/2016) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04427-2015-8), tačiau byla yra dar neišnagrinėta. Pažymėjo, jog ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti            tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine       tvarka. Tokiu atveju byla sustabdoma, iki kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas  ar nutartis (ABTĮ 99 str. 2 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas padarė išvadą,             kad tikslinga šią administracinę bylą sustabdyti iki įsiteisės sprendimas administracinėje          byloje Nr. eI-4085-561/2016) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04427-2015-8), kurioje sprendžiami šios bylos nagrinėjimui svarbūs, esminiai klausimai, kadangi pareiškėjo skundžiamas šioje      byloje sprendimas priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 28 d. rašto                Nr. (23.1-08)-RNA-26612, skundžiamo paminėtoje byloje, pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiama teismo nutartis yra be motyvų, todėl ji turėtų būti panaikinta pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

2. Jei būtų vadovaujamasi galiojančiomis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (105 str. 1, 2 d., 110 str.), turėtų būti padaryta vienareikšmiška išvada, jog mokesčių administratorius teisę išieškoti iš mokesčių mokėtojo turto įgyja tik tada, kai įsiteisėja galutinis administracinio teismo sprendimas.

3. Panaikinus skundžiamą Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-10849, nebus užkirstas kelias Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui priimti naują sprendimą išieškoti iš turto, kai įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4085-561/2016 ir jei toks teismo sprendimas bus palankus Valstybinei mokesčių inspekcijai.

4. Nėra jokio pagrindo sieti Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. (23.25-08)-328-10849 teisėtumo su teismo sprendimo įsiteisėjimu administracinėje byloje Nr. eI-4085-561/2016. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas neturėjo jokios teisės pradėti išieškojimą iš turto, nes jis pasinaudojo savo teise ir apskundė Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą.

5. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas skundžiamą sprendimą išieškoti turėjo teisę priimti tik atsiradus teisėtam pagrindui. Kadangi išieškojimas iš pareiškėjo negalėjo būti pradėtas, nes jam pradėti neatsirado pagrindas, todėl jis yra pradėtas neteisėtai.

6. Administracinių teismų teisėjai yra (turi būti) aukščiausios kvalifikacijos teisininkai profesionalai, todėl jie neturi baimintis naikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kito valstybinės vykdomosios valdžios subjekto teisės taikymo akto, jei toks aktas pažeidžia įstatymus ar kitus teisės aktus.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.

Atsakovas nurodo, kad veikė pagal suteiktus įgaliojimus, išsiųsdamas pareiškėjui    pranešimą (nurodymą) dėl mokesčių sumokėjimo ir priimdamas skundžiamą sprendimą, teisės    aktų nepažeidė. Atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, buvo informuota dėl galimybės užginčyti Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos prašomą išieškoti skolą vadovaujantis Norvegijos Karalystės įstatymais, pateikiant skundą Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybai. Kadangi pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, panaikinti ginčijamo sprendimo nėra pagrindo. Pareiškėjo šioje byloje skundžiamas sprendimas yra priimtas rašto, skundžiamo        kitoje byloje, pagrindu, todėl, atsakovo nuomone, teismo sprendimas sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą iki įsiteisės sprendimas kitoje administracinėje byloje, kurioje sprendžiami šios bylos nagrinėjimui svarbūs, esminiai klausimai, yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Šiuo pagrindu teismas sustabdo administracinę bylą, t. y. laikinai sustabdo procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimą, kai kitoje administracinėje, civilinėje    ar baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje     byloje. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime nustatytini faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami. Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas.

Šioje byloje pareiškėjas ginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-10849 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 1 901,25 Eur sumą. Šis sprendimas priimtas pareiškėjui neįvykdžius mokestinės prievolės, apie kurią jis informuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 28 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-26612 ,,Dėl išieškojimo, vykdant užsienio valstybės prašymą“, pranešant, kad jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos jis neįvykdys mokestinės prievolės, ji bus išieškota. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4085-561/2016 sprendžiamas ginčas dėl šio pranešimo (nurodymo).

Kaip matyti, pareiškėjo šioje byloje skundžiamas sprendimas yra priimtas rašto, skundžiamo kitoje byloje, pagrindu. Esant priimtam tokiam raštui, buvo priimtas ir ginčijamas sprendimas. Dabartinio ginčo išsprendimas susijęs su kitos bylos rezultatu. Siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką šios administracinės bylos išnagrinėjimą, pirmiausia būtina sulaukti galutinio teismo procesinio sprendimo kitoje administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šią administracinę bylą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė pagrįstai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis iš esmės atitinka ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį į bylų sąsajumą, kadangi pareiškėjo šioje byloje skundžiamas sprendimas priimtas rašto, ginčijamo kitoje byloje, pagrindu.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Anatolijus Baranovas

                                                                                                Dainius Raižys

                                                                                                Virginija Volskienė