Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-765-107/2014
Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02029-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.17.7.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.; 1.1.8.10.6.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. lapkričio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teisėjų Reginos Bertašienės, Aurelijos Sadauskaitės,
sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui,
gynėjui Vaclovui Janušauskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. N., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems (8) mėnesiams,
pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dešimties (10) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-17 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-17 nuosprendžiu, iš dalies pridedant švelnesnę skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems (5) metams ir 24 MGL (3000 litų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-01-29 iki 2008-02-15, nuo 2014-04-24 iki 2014-07-11 ir bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-17 nuosprendį.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
V. N. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 2005-11-23 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , vadovu ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2007-08-14 iki 2007-12-31, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 ,Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad ,,Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos <...> turinys; 5) ūkinės operacijos <...> rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška <...>“, 16 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2 dalį, kuri numato, kad ,,Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“, 3 dalį, kuri numato, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...>“, apgaulingai tvarkė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą taip, kad buhalterinėje apskaitoje buvo įrašytos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, taip pat buhalterinės apskaitos registruose buvo neužregistruotos ūkinės operacijos, tai yra:
buhalterinėje apskaitoje panaudojo aiškiai netikrus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir duomenis: PVM sąskaitas faktūras: 2007-08-14 serija ELE Nr.001, 2007-08-16 serija ELE Nr.003, 2007-08-17 serija ELE Nr.004, 2007-08-17 serija ELE Nr.005, 2007-09-03 serija ELE Nr.0010, 2007-09-06 serija ELE Nr.0012, 2007-09-14 serija ELE Nr.0013, 2007-09-17 serija ELE Nr.0016, 2007-09-21 serija ELE Nr.0017, 2007-09-25 serija ELE Nr.0018; duomenis apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, pagal 2007-08-22 mokėjimo nurodymą Nr. 858, 2007-10-10 mokėjimo nurodymą Nr.1000, 2007-10-11 mokėjimo nurodymą Nr. 1002, pervestus pinigus į UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ banko AB SEB sąskaitą (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje parodė prekių pardavimą UAB ,, (duomenys neskelbtini) “, iš viso už 119794,54 Lt, iš jų 18273,74 Lt PVM, taip pat parodė pinigų, iš viso 119794,54 Lt, gavimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nors faktiškai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, o į sąskaitą gautus pinigus nesurašant apskaitos dokumentų sugrąžino UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ atstovui;
buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo: 1) pagal 2007-12-12 sąskaitą faktūrą serija ELE Nr. 22 atliktų remonto darbų, kurių užsakovė (duomenys neskelbtini) mokykla, iš viso 10803 Lt sumos, 2) 2007-12-06 mokėjimo nurodymu Nr. 515 ir 2007-12-13 mokėjimo nurodymu Nr. 557 gautų apmokėjimų, iš viso 10803 Lt sumos, iš (duomenys neskelbtini) mokyklos; 3) 2007-09-03 mokėjimo nurodymu Nr. 29 gauto 2000 Lt apmokėjimo iš J. R. už buto remontą (duomenys neskelbtini); 4) kasos pajamų orderiais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke pagal čekius: 2007-09-03 – 2 000 Lt; 2007-12-06 – 3 700 Lt; 2007-12-13 – 5 700 Lt; 2007-12-17 – 400 Lt pagrįstų grynųjų pinigų paėmimo, iš viso 11800 Lt, bei pirminiais apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais – nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 642,98 Lt išlaidų, jais buvo apmokėta už įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybines medžiagas. Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-08-14 iki 2007-12-31.
V. N. nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 2005-11-23 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2007-08-14 iki 2007-10-11 vadovavo UAB ,, (duomenys neskelbtini) “, kuri buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti, būtent: surašė aiškiai netikras UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2007-08-14 serija ELE Nr. 001, 2007-08-16 serija ELE Nr. 003, 2007-08-17 serija ELE Nr. 004, 2007-08-17 serija ELE Nr. 005, 2007-09-03 serija ELE Nr. 0010, 2007-09-06 serija ELE Nr. 0012, 2007-09-14 serija ELE Nr. 0013, 2007-09-17 serija ELE Nr. 0016, 2007-09-21 serija ELE Nr. 0017, 2007-09-25 serija ELE Nr. 0018 dėl prekių pardavimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, iš viso už 119794,54 Lt, iš jų 18273,74 Lt PVM, taip pat parodė pinigų, iš viso 119794,54 Lt gavimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nors faktiškai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prekių pagal minėtus dokumentus nepardavė, o į sąskaitą gautus pinigus nesurašant apskaitos dokumentų sugrąžino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui. Tokiu būdu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje panaudojus netikrus UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ dokumentus iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo pasisavinta 119794,54 Lt, apgaule UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai panaikinta turtinė prievolė – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 18273,74 Lt pridėtinės vertės mokesčio.
V. N. nuteistas ir už tai, kad, būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, veikdamas tyčia, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2007-08-14 iki 2007-10-11 pagal jo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ prekių iš viso už 119794,54 Lt, iš jų 18273,74 Lt PVM, iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)” nepirko, tai yra žinodamas, kad sandoriai tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, tačiau siekdamas tai nuslėpti bei siekdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudaryti sąlygas nepagrįstai įtraukti į buhalterinę apskaitą išlaidas ir į apskaitą įtraukti pirkimo PVM sumas, į UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ PVM deklaracijas įrašė aiškiai netikrus duomenis: iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentų apie tariamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotas prekes, taip pat įrašė išgalvotus duomenis apie atskaitomą pirkimo PVM, nes neturėjo apskaitos dokumentų, būtent:
PVM deklaracijos už 2007 m. rugpjūčio mėn. 11 eilutėje ,,PVM apmokestinami tiekimai“ įrašė 35169 Lt didesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą negu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo atlikusi PVM apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ įrašė 6330 Lt didesnę pardavimo PVM sumą negu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo pardavusi prekių su pardavimo PVM, 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ įrašė 6150 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM;
PVM deklaracijos už 2007 m. rugsėjo mėnesį 11 eilutėje ,,PVM apmokestinami tiekimai“ įrašė 66352 Lt didesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą negu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo atlikusi PVM apmokestinamų tiekimų, 26 eilutėje „18 proc. pardavimo PVM“ įrašė 11943 Lt didesnę pardavimo PVM sumą negu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo pardavusi prekių su pardavimo PVM, 30 eilutėje ,,Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ įrašė 11706 Lt didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo įsigijusi prekių su pirkimo PVM ir turėjo teisę atskaityti pirkimo PVM.
V. N. į šias deklaracijas įrašydamas aiškiai netikrus duomenis bei kaip UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas patvirtindamas 2007 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją savo parašais pagamino minėtas netikras PVM deklaracijas. V. N., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, netikras UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2007 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas 2007-10-02 bei 2007-10-25 pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu jis panaudojo netikrus dokumentus.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. N. teigia, kad nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-17 nuosprendžiu, ir nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, padarė tuo pačiu metu, t. y. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo išskirtos į atskirą bylą. Nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 10 dalimis, 54 straipsnio 3 dalimi, palikti Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-17 nuosprendžiu paskirtą ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybė atsiranda, jei asmens padarytoje veikoje yra baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo (nusikalstamos veikos) sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje. Galimi atvejai, kai padaromos kelios veikos, atitinkančios tą patį BK straipsnį (ir jo dalį). BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, bendra tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-436-2014, Nr. 2K–77/2013, 2K-7-96/2012, 2K-650/2010).
Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-649/2006, 2A-7-6-2013).
Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad kaltininkas, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės.
Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. N. veikė per tarpininkus, duomenis, reikalingus nusikaltimams daryti, gaudavo iš I. M. net ir tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. B. išrašinėti fiktyvias PVM sąskaitas pasiūlė pats, iš I. M. epizodiškai gaudavo po 7–8 procentus nuo I. M. perduotų pinigų sumos už atliktą konkrečią veiką. Tokias aplinkybes patvirtina nuteistojo V. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2008-01-31 (t. 3, b. l. 13–15, 18–19, 20), tuos parodymus kaip teisingus ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino 2014-04-24 (t. 3, b. l. 45–46) ir teisiamajame posėdyje 2014-06-10 (t. 3, b. l. 160–164).
Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-11 nuosprendžiu V. N. nuteistas už nusikaltimus, kurie kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, o Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalį, nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo laikas ir nusikaltimų, už kuriuos nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-17 nuosprendžiu, padarymo laikas nėra tas pats, skiriasi ir nusikalstamų veikų pobūdis, nusikaltimų objektai, nusikaltimų kvalifikacija. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo tyčia nebuvo nukreipta į vienos tęstinės nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos buvo daromos epizodiškai ir tai priklausė ne vien tik nuo apelianto valios ir ketinimų, bet ir nuo kitų nusikalstamose veikose dalyvavusių asmenų veiksmų.
Apelianto teiginys, kad padarė tęstinę nusikalstamą veiką, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-17 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-11 nuosprendžiais, sieja bendra tyčia, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nusikalstamas veikas ir skirdamas bausmes, BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatų netaikė pagrįstai. Pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nebuvo ir nėra. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas būtų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas BK 54 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės teisingumo principui neprieštarauja, todėl nuteistojo prašymas paskirtą bausmę sumažinti ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-17 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-11 nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimui pagrindų, numatytų BK 63 straipsnio 5 dalyje, nėra, nėra ir pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-11 nuosprendis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nekeistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
n u t a r i a :
nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Stasys Valužis
Teisėjos Regina Bertašienė
Aurelija Sadauskaitė