Civilinė byla Nr. e2-16880-808/2020

Teismo proceso Nr. 2-68-3-11654-2020-0  

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.10.;

3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, 

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Kristinai Balandytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovei UAB „Oniksa“ dėl nuostolių atlyginimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 8058,89 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. birželio 20 d. ieįkovės klientas – krovinio gavėjas - UAB „Palink“, kreipėsi į ieškovę, kaip vežėją, su užsakymu pervežti krovinį maršrutu Italija - Lietuva. Tuo tikslu ieškovė pasitelkė sutartinį vežėją UAB „Donkis“ ir pagal 2018 m.kovo 15 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2018/03/15-1 - sutartinį vežėją UAB „Oniksa“, krovinio pervežimui maršrutu Vilnius – Panevėžys. Pagal CMR važtaražtį Nr. 0013281, UAB „Donkis“ 2019 m. birželio 27 d. krovinį pristatė ieškovei ir dėl krovinio nepareikšta pastabų. Pagal CMR važtaraščiu Nr. 1024955 krovinys iš karto perkrautas į atsakovės transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės darbuotojas, transporto priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, krovinį priėmė vežti nepateikęs pastabų de?l krovinio kiekio ar būklės ir jam (vairuotojui) buvo duota instrukcija nustatyti +6 ?C temperatūrą. Savo rašytiniuose paaiškinimuose vairuotojas nurodė, kad i? krovinio iškrovimo vieta? atvyko kita? diena? (2019-06-28) 7:00 val. ryte, krovinys iškrautas apie 10:00 val., o apie 10:45 val. skirtingais termometrais atlikus krovinio temperatūros matavimai, paskutiniai parode? +10 ?C temperatūrą?. Krovinio priėmimo metu, krovinio gavėjas UAB „Palink“ CMR važtaraštyje Nr. 1024955 atsakovei pateikė Reklamaciją dėl netinkamos krovinio temperatūros ir atsisakė priimti produkciją (vytintą kumpį). Reklamacijoje nurodoma, kad vežėjo termograma, nustačius netinkamą temperatūrą, nebuvo pateikta krovinio gavėjui. Nepriklausomo eksperto UAB „Smart Claims“. 2019 m. liepos 11 d. gautoje išvadoje Nr. SC/19/07/0007  dėl galimų nuostolių už sugadintą krovinį dydžio nustatymo konstatuota, kad krovinys - prekės, laikomos netinkamos vartojimui pagal paskirti? ir laikomos visiškai sugadintomis dėl vežėjo UAB „Oniksa“ kaltės nesilaikant temperatūrinio rėžimo; nuostolis lygus visai krovinio vertei – 8026,55 Eur; galimos papildomos išlaidos, susijusios su krovinio transportavimu, jo utilizavimu. 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė gavo krovinio gavėjo UAB „Palink“ Pretenziją dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir 8449,89 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovė ir krovinio gavėjas UAB „Palink“ vienas kitam turėjo abipusių piniginių prievolių, todėl susitarė atlikti tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą ir 2019 m. lapkričio 27 d. tai įvirtino Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akte. 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakovei pateikta Pretenzija dėl sugadinto krovinio ir pareikalauta atlyginti patirtus nuostolius - 8449,89 Eur dydžio ir sumokėti 346,36 Eur už eksperto samdymą nuostoliams dėl krovinio sugadinimo nustatyti. Dėl atsakovės kaltės bendrai patirta 8405,25 Eur nuostolių (8026,55 Eur sugadinto krovinio vertė; 32,34 Eur krovinio – prekių utilizavimo išlaidos ir 346,36 Eur eksperto išlaidos). Atsakovė atlygino tik dalį patirtų nuostolių – 346,36 Eur (ekperto išlaidas). Llikusi nuostolių suma iki šiol neatlyginta. Bylos kontekste netaikytinas CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje numatytas vežėjo atsakomybės ribojimas. Įvertinant tai, kad atsakovei, kaip vežėjui, buvo duotos instrukcijos laikytis būtino temperatūrinio rėžimo +6 C, kurio atsakovė nesilaikė, yra taikytina visiška vežėjo atsakomybe? pagal CMR Konvencijos 29 straipsnį, t.y. atsakovės, kaip vežėjo veiksmai vertintini kaip tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas.

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. birželio 27 d. pervežė krovinį (pakrovimo vieta - (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta - UAB „Palink“, (duomenys neskelbtini)), kuris buvo vežamas pagal su ieškove sudarytą sutartį CMR 1024955. Kartu su šiuo kroviniu, pagal kitą šalių sudarytą CMR sutartį, į tą patį automobilį buvo pakrautas ir kitas krovinys (jo iškrovimo vieta - Radviliškis). Savo jėgomis ieškovė tuo pačiu metu ir tame pačiame sandėlyje pakrovė du skirtingus krovinius. Iš karto po pakrovimo, atsakovės vairuotojas iš ieškovės gavo du CMR važataraėčius skirtingiems kroviniams, kurių viename - CMR Nr. 1024955, krovinio pristatymo sąlygose nenurodytas temperatūros režimas. Prie CMR važtaraščio kitų krovinio lydimųjų dokumentų nebuvo. Nesant įrašo apie temperatūrą, kroviniopriėmimometu jo temperatūra nebuvo matuojama ir jis kartu su kitu kroviniu buvo pervežami be temperatūros režimo. Nurodo, kad nepažeidė krovinio pristatymo sąlygų ir neprisiima kaltės dėl jo sugadinimo. Krovinys buvo sugadintas dėl neteisingai ir netiksliai užpildyto CMR važtaraščio, todė atsakomybę turi prisiimti pati ieškovė.

Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad atsakovei, kaip vežėjai, buvo duotos instrukcijos laikytis būtino temperatūrinio rėžimo +6 C temperašūros, tačiau ji jo nesilaikė. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pačios atsakovės darbuotojo paaiškinimai, kad 2019 m. birželio 28 d. krovinio iškrovimo vietoje 10:45 val skirtingais termometrais pamatavus tempertaūrą buvo nustatyta krovinio temperatūra +10 ?C. Atsakovės vairuotojas paaiškino žinojęs kokia temperatūra turi būti nustatyta ir tokią nustatė, bet krovinio iškrovimo metu temperatūra buvo kitokia, todėl krovinys buvo gabenamas netinkamai veikiančia transporto priemone – šaldytuvu. Atsakovės, kaip savo srities profesionalės – vežėjos veiksmai, kai jai patikėtas krovinys – maisto produktai vežami tinkamai neveikiančioje transporto priemonėje – šaldytuve, laikyti sąmoningais, tikslingais vežėjo veiksmais de?l kuriu? krovinys buvo sugadintas. Atsakovės vairuotojui buvo žinoma, kad 2019 m. birželio 27 d., t.y. vasaros metu, jis priima gabenti maisto produktus – šviežias dešras. CMR važtaraštyje neįrašyta jokių pastabų dėl krovinio būklės. Vežėjas turi teisę atsisakyti priimti ir vežti krovinį, jeigu kyla pagrįstos abejonės, kad negalės krovinio atvežti laiku ir/ar tinkamos būklės. Atsakovė laiku ir tinkamai gavo visas reikalingas instrukcijas apie jai perduodamo gabenti krovinio - maisto produktų, temperatūrinį režimą. Nėra ginčo, kad krovinys buvo vežamas specialiai įrengta transporto priemone – šaldytuvu, kuri pasirinkta, kad vasarą gabenamą krovinį (maisto produktus) apsaugoti nuo karščio. Atsakovė nei ekspertui, nei ieškovei, nei krovinio gavėjui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonėje buvusi šaldymo įranga veikė tinkamai ir palaikė atsakovės vairuotojo krovinio pakrovimo metu nustatytą temperatūros režimą - +6 C laipsnius.

Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieškovė nepagrįstai remiasi vien tik UAB „Oniksa“ vairuotojo paaiškinimu, kurį diktavo ieškovės darbuotojas. Kiti paaiškinimai paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovei buvo žinoma apie krovinio temperatūros reikalavimus.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Kristina Balandytė palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus reikalavimus, juose išdėstytais pagrindais ir motyvais.

Teismo posėdyje liudytojas J. R. parodė, kad krovinys atvežtas su aukštesne temperatūra, nei turėjo būti, t.y. turėjo būti +4-6 C o buvo apie +10 C. Tai vežėjo atsakomybė, nes reikia laikytis perduodamų instrukcijų. Instrukcija vežėjui buvo duota, kaip įprasta, tiesiogiai su vairuotoju bendraujant telefonu. Konkrečiu atveju buvo užsakyta transporto priemonė su šaldymo įranga. Buvo duotas nurodymas kelintą valandą krovinį pristatyti ir kokia turi būti temperatūra jo vežimo metu. Atsakovės vairuotojui nenurodyta kaip rašyti paaiškinimą. Pats vairuotojas paskambinęs pasakė, kad jo neįleidžia su kroviniu. Pradėjus aiškintis, išaiškėjo, kad krovinys neatitinka temperatūros.

Ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 20 d. ieškovės klientas – krovinio gavėjas UAB „Palink“ kreipėsi į ieškovę, kaip vežėją, pateikdama užsakymą pervežti krovinį maršrutu Italija - Lietuva. Minėtu maršrutu krovinį pervežė UAB „Donkis“. Pagal 2018 m. kovo 15 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2018/03/15-1 atsakovė krovinį pervežė maršrutu Vilnius – Panevėžys. 2019 m. birželio 27 d. UAB „Donkis“ krovinį pristatė ieškovei, kuri krovinį priėmė ir nepareiškė pastabų (CMR važtaraštis Nr. 0013281). Tą pačią dieną krovinys buvo perkrautas į atsakovės transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (CMR važtaraštis Nr. 1024955). Atsakovės vairuotojas M. T. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad krovinys buvo pakrautas 2019 m. birželio 27 d. ir nustatyta šaldytuvo temperatūra +6 ?C; kitą dieną (2019-06-28 7:00 val.) atvykus i? krovinio iškrovimo vieta? (krovinys iškrautas apie 10:00 val.), apie 10:45 val. skirtingais termometrais išmatavus krovinio temperatūrą, paskutiniai matavimai parode? +10 ?C temperatūrą. Krovinio priėmimo metu, krovinio gavėjas UAB „Palink“ CMR važtaraštyje Nr. 1024955 atsakovei pateikė Reklamaciją dėl netinkamos krovinio temperatūros ir atsisakė priimti produkciją. Nepriklausomo eksperto UAB “Smart Claims” 2019 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. SC/19/07/0007dėl krovinio sugadinimo konstatuota, kad krovinys - prekės, yra netinkamos vartojimui pagal paskirti? ir laikomos visiškai sugadintomis dėl vežėjo UAB „Oniksa“ kaltės, nesilaikiusio temperatūros rėžimo; nuostolio dydis lygus visai krovinio vertei – 8026,55 Eur ir galimos papildomos išlaidos, susijusios su krovinio transportavimu ir jo utilizavimu. 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė gavo UAB „Palink“ Pretenziją dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo ir 8449,89 Eur nuostolių atlyginimo, kurie padengti 2019 m. lapkričio 27 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu. 2019 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė pateikė atsakovei Pretenziją dėl sugadinto krovinio ir pareikalavo atlyginti patirtus nuostolius - 8449,89 Eur bei sumokėti 346,36 Eur eksperto išlaidų. Atsakovė pripažino atlyginusi dalį ieškovės patirtų nuostolių – 346,36 Eur (išlaidos ekspertui).

Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Konkrečiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl jų padarytą žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

CK 6.820 straipsnio

Kelių transporto kodekso 46 straipsnyje (toliau - KTK) reglamentuojamas vežėjo civilinės atsakomybės dydžio nustatymas. Kodekso 5 dalyje nustatyta, kad kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų.

CMR konvencijos (toliau - Konvencija) 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribota civilinė vežėjo atsakomybė. Šio ribojimo viena iš išimčių yra Konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje, kuri taikoma kai žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės. Jeigu nustatyta vežėjo kaltė, atitinkanti Konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai vežėjo civilinės atsakomybės apribojimas, nustatytas Konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje, netaikomas. Konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisinės tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo pasekmės neretai yra vienodos. Pavyzdžiui, savininko (valdytojo) ar didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę visiškai ar iš dalies pašalina nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas. Skolininko tyčia ar didelis neatsargumas įstatymo leidėjo požiūriu turi vienodą įtaką sudarant susitarimus, ribojančius civilinę atsakomybę – toks susitarimas negalioja (CK 6.252 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas.

Apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal tokia sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o 2 dalyje nustatyta, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu.

CK 6.817 straipsnyje nurodyta, kad už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, šio kodekso, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Nei Konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos. Šalys nesudarė rašytinės vežimo sutarties, kurioje būtų individualiai aptartos vežimo sutarties sąlygos. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 6.820 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ar įstatymas, šalių santykiams taikytinos bendrosios sutartinės atsakomybės normos. Nepaisant to, kad atsakovė pasitelkė faktinį vežėją atlikti vežimą, KTK 48 straipsnio prasme jis yra vežėjas ir atsako už vežimo sutarties netinkamą įvykdymą. Pagal Draudimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, ieškovė turi teisę reikalavimą dėl žalos atlyginimo reikšti tiesiogiai vežėjui (atsakovei) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis(-ys) ir, kad atsakovės iš siuntėjo (ieškovės) priimtas pervežimui krovinys į paskirties vietą buvo atvežtas netinkamos būklės dėl transportavimo metu temperatūros nesilaikymo. Esminis ginčas byloje kilo dėl to, kurios iš šalių veiksmais buvo nulemtas žalos atsiradimas.

Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti, kurios taikymui būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Kaltės klausimas (CK 6.248 straipsnis 1 dalis) nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes abi sutarties šalys yra verslo subjektai, todėl sprendžiant jų civilinės atsakomybės klausimus taikytina CK 6.256 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta atsakomybė be kaltės. Atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tuos atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Taigi atleidimą nuo civilinės atsakomybės įstatymas sieja su kaltais nukentėjusiojo veiksmais, kuriuos su atsiradusia žala ar jos padidėjimu siejo priežastinis ryšys. Tačiau tiek atsakovės byloje įrodinėtinos jos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės, tiek ir ieškovės įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovė įrodo sutarties neįvykdymo faktą, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus kaip vieną iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų.

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Siekiant konstatuoti netinkamą vežėjo elgesį, atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

Byloje esantys dokumentai, šalių (jų atstovų) ir liudytojo J. R. parodymai iš esmės patvirtina, kad krovinys – vytintas kumpis buvo sugadintas atsakovei vykdant krovinio pervežimą maršrutu Vilnius – Panevėžys. Pagal tarp šalių nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką, instrukcijos dėl krovinio buvo duotos telefonu atsakovės nurodytam vairuotojui. Konkrečiu atveju aktualus yra atsakovės vairuotojo M. T. pirminis paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad vežant krovinį nustatyta 6 C laipsnių temperatūra, o kitame paaiškinime jis nurodo, kad pristačius krovinį, temperatūra galėjo pakilti tikėtina dėl to, kad laukiant iškrovimo, jis (vairuotojas) buvo išjungęs variklį, o atitinkamai ir šaldytuvą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovei priėmus krovinį ir nepareiškus pastabų apie negalėjimą pristatyti tinkamos kokybės krovinio, būtent dėl atsakovės veiksmų gavėjui buvo pristatytas netinkamos kokybės krovinys, t. y. ieškovei padaryti žala.

Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda) (CK 6.249 straipsnis). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Be to, nagrinėjamo ginčo atveju aktualu ir tai, jog KTK 46 straipsnyje reglamentuojamas vežėjo civilinės atsakomybės dydžio nustatymas. Jo 5 dalyje nustatyta, kad kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų.

Bylos duomenimis ieškovė patyrė 8058,89 Eur nuostolių (8026,55 Eur sugadinto krovinio vertė, 32,34 Eur krovinio–prekių utilizavimo išlaidos). Teismui konstatavus, kad ieškovės nuostoliai atsirado dėl atsakovės kaltės, atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtą 8058,89 Eur žalą. Todėl ieškinys laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiant 8058,89 Eur nuostolių.

Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 8058,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 659,02 Eur, t.y. 181,00 Eur žyminis mokestis, 26,02 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidos ir 1 452,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismui patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistina 1659,02 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 5,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Oniksa“, į.k. 304575873, ieškovės UAB „Delamode Baltic“, į.k. 300614485, naudai 8058,89 Eur (aštuonių tūkstančių penkiasdešimt aštuonių eurų 89 ct) nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą (8058,89 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1659,02 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas. 

Priteisti iš atsakovės UAB „Oniksa“, į.k 304575873, į valstybės biudžetą 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybei, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Gražina Žukauskienė