Civilinė byla Nr. eA2-4325-614/2018

                                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00493-2018-2

                                Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.7.;                                 3.3.4.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. K. ir K. K. prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje pagal ieškovės BUAB „Kasdairas“ ieškinį atsakovams D. K., D. K. ir K. K. dėl skolos pritesimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės BUAB „Kasdairas“ ieškinį atsakovams D. K., D. K. ir K. K. dėl skolos pritesimo patenkino iš dalies, teismas nusprendė pripažinti negaliojančiais bankrutuojančiai UAB „Kasdairas“ su D. K. sudarytus išvardintus bankrutuojančios UAB „Kasdairas“ turto perleidimo sandorius ir priteisė BUAB „Kasdairas“ naudai solidariai iš D. K. ir K. K. 55 075,6 Eur bei procesines palūkanas už priteistą sumą, o taip pat pripažino UAB „Kasdairas“ išrašytą 2017 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6652, kuria atsiskaityta įskaitymo būdu, tokį įskaitymą negaliojančiu ir BUAB „Kasdairas“ naudai solidariai iš D. K. ir K. K. priteisė 47 000 Eur skolos bei 2 591,53 Eur palūkanų bei procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-407-241/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeitė, ieškovės BUAB Kasdairas ieškinį tenkino iš dalies, pripažino 2017 m. sausio 7 d. transporto priemonės MitsuBishi L400 pirkimo–pardavimo sutartį, 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės Mitsubishi Space Gear pirkimo–pardavimo sutartį, 2017 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6655 bei 2017 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8071 negaliojančiomis ir taikė vienašalę restituciją bei priteisė ieškovei BUAB Kasdairas solidariai iš atsakovų K. K. ir D. K. 19 018 Eur skolą bei procesines palūkanas už priteistą sumą, priteisė ieškovei BUAB Kasdairas solidariai iš atsakovų K. K. ir D. K. 47 000 Eur skolą, 2 591,53 Eur palūkanas procesines palūkanas už priteistą sumą kitą ieškinio dalį atmetė, perskirstė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teise ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjai D. K. ir K. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018, kadangi šioje byloje priimtu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pareiškėjai nurodo, kad į bylą trečiaisiais asmenimis turėjo būti įtraukti notarė D. J. ir K. K..

Atsiliepimu į pareiškėjų prašymą ieškovas BUAB „Kasdairas“ prašė pareiškėjų prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškimas yra su trūkumais, pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje, o be to pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje nėra, kadangi dėl pareiškėjų prašyme minimų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų teismų sprendimuose nebuvo nuspręsta.

Pareiškėjų prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; kt.).

Teisingas ir efektyvus procesas yra vieni iš civilinio proceso tikslų. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso tikslų (teisingo ir efektyvaus proceso) siekimas atsispindi procesinių terminų plotmėje. Įstatymų leidėjas procesinių terminų nustatymą ir taikymą įtvirtina keliais būdais. Pirma, suteikia teismui diskreciją pačiam nustatyti terminus ir kontroliuoti proceso eigą, įtvirtindamas reikalavimą bylas nagrinėti per įmanomai trumpiausią terminą bei nustatydamas santykinai apibrėžtus terminus, pvz., nedelsiant (CPK 105 straipsnio 3 dalis, 108 straipsnio 2 dalis). Antra, įstatymų leidėjas nustato konkrečius procesinius terminus atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, inter alia (be kita ko), terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Nurodyto termino buvimas koreliuoja su teisinio tikrumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo nuostatomis, kadangi jokiais terminais neapribota galimybė inicijuoti proceso atnaujinimą neužtikrintų teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019 19 punktas).

Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinę bylą Nr.e2-3434-661/2018, kurios nagrinėjimą pareiškėjai (atsakovai) D. K. ir D. K. prašo atnaujinti, išnagrinėjo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, dalyvaujant atsakovui D. K. bei jo ir atsakovės D. K. atstovui (advokatui). Nagrinėjant bylą teisme atsakovams buvo žinomi bylos nagrinėjimo pagrindas ir dalykas, ieškinys abiems atsakovams asmeniškai byloje buvo įteiktas dar 2018 m. kovo mėnesį. Teismų sprendimuose konstatuota, kad atsakovas ginčo sandorių sudarymo metu ėjo ieškovo UAB „Kasdairas“ direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigas, K. K. – bendrovės direktoriaus pareigas. Taigi, tiek atsakovams, tiek jų atstovui neabejotinai buvo žinoma kas atstovavo įmonę pasirašant ginčo sandorius ir bendrovės vardu sutartis pasirašė. Atsakovai ir jų atstovas turėjo galimybes susipažinti su visa civiline byla, jos medžiaga, todėl nėra pagrindo teiginiui, jog pareiškėjai nežinojo, jog byloje trečiaisiais asmenimis nedalyvavo K. K. ar notarė D. J.. Teismas nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad proceso atnaujinimo pagrindu jų nurodomas aplinkybes pareiškėjai sužinojo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2019 m. liepos 5 d. priėmus nutartį byloje Nr.e2A-407-241/2019. Teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės ar jų įvertinimas, o taip pat teismų procesiniuose sprendimuose padarytos išvados dėl ginčo sandorių neteisėtumo, nagrinėjamu atveju negali būti laikomos sužinojimo dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo ar nedalyvavimo procese sužinojimo momentu.

Prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu teisme gautas 2019 m. spalio 7 d., t. y. praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjai nepagrįstai skaičiuoja sužinojimo momentą nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dienos.

Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad sprendžiant praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant konkrečius procesinius terminus. Proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Dėl to praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar prašymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę inicijuoti proceso atnaujinimą dėl įstatyme nustatytos procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti, ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.

Klausimą, ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Be kita ko, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą, per kurį jie turėjo teisę kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo (paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo). Minėta, kad teismui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjai bylos nagrinėjime dalyvavo (tiesiogiai ar/ir per atstovą), taigi, apie teismo sprendimą sužinojo 2018 m. rugsėjo mėnesį, ir siekdami apginti savo teises 2018 m. spalio 3 d. pateikė byloje apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas apeliantų (pareiškėjų) nurodytas aplinkybes vertino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, tačiau teisėjų kolegija nekonstatavo civilinio proceso kodekso normų pažeidimo dėl pareiškėjų nurodomų trečiųjų asmenų neįtraukimo. Šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjams buvo žinoma visa civilinės bylos eiga, taigi  įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas be svarbių priežasčių, todėl atnaujinti jo nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio

Dėl bylos atnaujinimo pagrindo:

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).

Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl šalių sudarytų sandorių teisėtumo. Dėl K. K. neįtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų pareiškėjai iš esmės nurodo, jog teismai procesiniuose sprendimuose konstatavo, jog ginčo sandoriai pažeidė ieškovo BUAB „Kasdairas“ bei bendrovės kreditorių interesus. Pareiškėjai prašyme nurodo, kad ginčo sandorius bendrovės vardu pasirašė direktoriaus pavaduotojas gamybai K. K.. Dėl notarės D. J. neįtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų pareiškėjai iš esmės nurodo, jog teismai procesiniuose sprendimuose nurodė, jog notarė tvirtino buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje patvirtintas faktas apie pinigų pervedimą pardavėjui bei tai, kad šalys pasirašydamos sutartį patvirtino, kad galutinai ir tinkamai atsiskaityta už butą bei šalys jokių pretenzijų viena kitai neturi. Teismo vertinimu, tiek nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme teisėjų padarytos išvados dėl atsiskaitymo pagal sandorius faktų bei šių faktų įvertinimas, o taip pat ir sandorių panaikinimas, jokiu būdu nereiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisiųjų kolegijos 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, buvo nuspręsta dėl K. K. ar notarės D. J. materialinių teisių ar pareigų ar kad šis teismo sprendimas sukuria minėtiems asmenims teisių ar pareigų arba kad tokiu teismo sprendimu pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai. 

Šiais išdėstytais argumentais teismas atmetą pareiškėjų prašymą kaip nepagrįstą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Kiti pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės sprendžiant bylos dėl proceso atnaujinimo klausimo pareiškėjų nurodytu pagrindu pagrįstumą, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų:

Netenkinant pareiškėjų prašymo, jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jiems nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo (ieškovas) BUAB „Kasdairas“ nurodo, kad turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimą į prašymą dėl bylos atnaujinimo, prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjų, pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Netenkinant pareiškėjų prašymo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas suinteresuotam asmeniui priteistinas iš pareiškėjų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 370 straipsniais, teismas

n u t a r ė:

Pareiškėjų D. K. ir K. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 atmesti.

Priteisti iš atsakovų D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų BUAB „Kasdairas“ (j.a.k. 12408583) naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                Eglė Surgailienė