Civilinė byla Nr. 3K-3-452/2010 (S)

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                            30.12.1

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2010 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Zigmo Levickio ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,DGD“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,DGD“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei ,,Properta“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Čiukuras“.

           

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

                                                            I. Ginčo esmė

 

 

Byloje keliamas savininko teisės išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo klausimas. Ieškovas 2007 m. rugpjūčio 9 d. trečiojo asmens UAB „Čiukuras“ (generalinio rangovo) ir ieškovo (subrangovo) rangos sutarties pagrindu sumontavo atsakovui (užsakovui) priklausančiame pastate Klaipėdos r., Švepelių k., įrenginius (dujinius oro šildytuvus, drėkintuvus, kondicionierius, kt.), kurių vertė kartu su darbais yra 61 815,37 Lt. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu patvirtinta, kad nurodomais daiktais naudojasi atsakovas. Trečiasis asmuo su ieškovu neatsiskaitė, darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė. Atsakovas taip pat atsisakė pasirašyti su ieškovu atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą motyvuodamas tuo, kad jis su ieškovu neturi teisinių santykių ir tarpusavio įsipareigojimų.

Ieškovas kreipėsi į teismą, CK 4.95 straipsnio, 4.97 straipsnio 1 dalies, 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu prašydamas įpareigoti atsakovą grąžinti neteisėtai valdomus 2 dujinius oro šildytuvus, 2 drėkintuvus, 2 filtrus, 2 kondicionierius/išgarintuvus, dūmtraukius (2 komplektai), kurių vertė 49 415,25 Lt, išmontuojant juos atsakovo lėšomis. Ieškovas teigia, kad atsakovas ginčo daiktais naudojasi be teisinio pagrindo. Ieškovo nuomone, trečiajam asmeniui nesumokėjus už daiktus ir atliktus darbus, laikytina, kad daiktai ir atlikti darbai trečiajam asmeniui nebuvo perduoti, t .y. ieškovas yra šių daiktų ir atliktų darbų rezultato savininkas, turintis teisę juos valdyti, naudoti ir jais disponuoti.

 

           

                        II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

 

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo pagal jo ir atsakovo 2007 m. birželio 4 d. sudarytą rangos sutartį pastatė pastatą; ieškovas trečiojo asmens ir jo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sudarytos rangos sutarties pagrindu atsakovo pastate sumontavo šildymo-vėdinimo sistemą; trečiasis asmuo šių darbų nepriėmė, už juos nesumokėjo, nors objektas pripažintas tinkamu eksploatuoti ir yra atsakovo eksploatuojamas; atsakovui yra iškelta bankroto byla. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pastatą eksploatuoja nuo 2008 m. balandžio mėn., tarp jų ir ieškovo nurodomus objektus, tačiau ieškovo atliktų darbų nei iš ieškovo, nei iš trečiojo asmens nepriėmė ir nesumokėjo už sumontuotus įrenginius.  Teismas padarė išvadą, kad ieškovo sumontuoti įrenginiai yra jo nuosavybė, o atsakovas juos valdo be teisėto pagrindo. Nurodęs, kad ieškovo sumontuoti įrenginiai gali būti atskirti nuo pagrindinio pastato, teismas nusprendė CK 4.95 straipsnio pagrindu šiuo įrenginius išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo.

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 29 d. nutartimi tenkino atsakovo apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodomų daiktų valdymo teisės praradimą be jo valios ir atsakovo neteisėtą šių daiktų valdymą. Kolegija vadovavosi faktinėmis aplinkybėmis, kad trečiasis asmuo buvo sudaręs su atsakovu statybos rangos sutartį dėl sandėliavimo ir administracinių patalpų pastato statybos;  trečiasis asmuo su ieškovu buvo sudaręs rangos sutartį dėl šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų, pagalbinių patalpų šildymo, ventiliacijos sistemų ir įrenginių sumontavimo statomame pastate;      ieškovas įrenginius sumontavo, vykdydamas rangos sutartį, ir perdavė trečiajam asmeniui; generalinis rangovas su ieškovu neatsiskaitė; nepavykus gauti iš trečiojo asmens apmokėjimo už sumontuotus daiktus ir atliktus darbus, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui (užsakovui). Šių aplinkybių pagrindu kolegija padarė išvadą, kad įrenginius atsakovas įgijo teisėtai kaip jo ir trečiojo asmens 2007 m. birželio 4 d. statybos rangos sutarties rezultatą, ieškovas įrenginius atsakovui priklausančiose patalpose sumontavo savo valia.              Kadangi ieškovas įrenginių valdymo teisę prarado savo valia, o atsakovas juos įgijo teisėtai, tai, kolegijos nuomone, nėra pagrindo pagal vindikacinį reikalavimą išreikalauti šiuos daiktus iš atsakovo. Kolegija pažymėjo, kad  ieškovo ir trečiojo asmens sudarytoje rangos sutartyje nenumatyta, jog pareiga atsakovui sumokėti subrangovui už jo atliktus darbus.

 

 

                        III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

 

            Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1) dėl savininko teisės išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykiams vindikaciją reglamentuojančias teisės normas. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas įrenginius įgijo teisėtai, ir pažymi, jog teisėtai turtą galima įgyti tik iš asmens, kuriam šis priklauso. Kasatoriaus nuomone, atsakovas galėtų būti laikomas teisėtai įgijęs daiktus tik tuo atveju, jei nuosavybės teises į šiuos daiktus būtų įgijęs trečiasis asmuo, arba jei daiktą atsakovui butų perdavęs pats kasatorius. Kasatorius neginčija, kad nurodomus daiktus atsakovas įgijo atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos rangos sutarties pagrindu, kad juos sumontavo savo valia, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog jis neprarado nuosavybės teisių į šiuos daiktus, nes trečiasis asmuo šių daiktų iš jo nepriėmė, atliktų darbų akto nepasirašė ir už juos neatsiskaitė. Kasatorius, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, UAB „Skliutas“, kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008, nurodo, kad jis, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalo paneigti prezumpciją, jog asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, ir įrodyti savo nuosavybės teisę į turtą.  Kasatorius teigia, kad nuosavybės teisė į daiktus atsiranda nuo jų perdavimo įgijėjui arba nuo įstatyme nustatyto momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  Rangos sutarties atveju atliktų darbų priėmimas forminamas darbų perdavimo-priėmimo aktu. Kadangi trečiasis asmuo šių darbų nepriėmė, laikytina, kad kasatorius daiktų neperdavė, todėl jis yra daiktų ir sutarties atliktų darbų rezultato savininkas, turintis teisę jais naudotis, juos valdyti ir jais disponuoti. Kasatorius daro išvadą, kad trečiasis asmuo, teisėtai nepriėmęs įrenginių, negalėjo teisėtai jų perduoti atsakovui, todėl atsakovas šiuo įrenginius valdo be teisinio pagrindo.

Kasatorius pažymi, kad būdamas ginčo įrenginių savininkas, nesudarė su atsakovu sandorių dėl jų perdavimo atsakovui, todėl apeliacinės instancijos teismo teiginys, jog kasatorius ginčo įrenginius prarado savo valia, laikytinas teisiškai nepagrįstu.

            Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

            1) dėl savininko teisės išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais ir nurodo, kad vindikacinis ieškinys reiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, su kuriuo savininkas nesiejamas prievoliniais santykiais. Tokiu atveju vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybę. Toks CK 4.95 straipsnio normos aiškinimas pateikiamas ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje          LR generalinio prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąlyga, kt., bylos Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; kt.). Atsakovas pažymi, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas, todėl ieškovui, reiškiančiam vindikacinį ieškinį, tenka pareiga įrodyti valdymo neteisėtumą ir valdytojo nesąžiningumą. Atsakovas nurodo, kad kasatorius neįrodė valdymo neteisėtumo ir jo (atsakovo) nesąžiningumo. Byloje kasatorius teigia, kad daiktus sumontavo savo valia kasatoriaus ir trečiojo asmens rangos sutarties pagrindu. Atsakovo nuomone, argumentai dėl darbų priėmimo-perdavimo akto sudarymo, jo formos ir tokio akto teisinės reikšmės nėra aktualūs, nes tuos daiktus kasatorius perdavė laisva valia. Atsakovas teigia, kad kasatorius pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl turi teisę ginti savo teisę kitais teisės gynimo būdais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

                                    IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

           

            Dėl savininko teisės išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo

 

            Kasatorius, gindamas savo pažeistas teises, pareiškė vindikacinį ieškinį, kuriuo prašė išreikalauti iš atsakovo šio neteisėtai valdomus kasatoriui nuosavybės teise priklausančius daiktus. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškinį, kasatorius kelia vindikaciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimą.

CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2007 m. lapkričio 13  d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19  d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, UAB „Skliutas“, UAB „Kuršių marios“ kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17  d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos nr. 3K-3-44/2009; kolegijos 2010 m. rugsėjo  28 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė, Vyriausybė v. UAB „Tomis“ ir V. B., bylos Nr. 3K-3-367/2010; kt.). Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.

            Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo ir atsakovas 2007 m. birželio    4 d. sudarė pastato statybos rangos sutartį. Trečiasis asmuo šios sutarties vykdymui pasitelkė kasatorių ir sudarė su juo subrangos sutartį dėl dalies statybos darbų atlikimo (šildymo, vėdinimo ir kitokios įrangos pastate sumontavimo). Kasatorius, vykdydamas sutartį, sumontavo atsakovo pastate prašomus išreikalauti daiktus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nustatytas byloje aplinkybes, konstatavo, kad kasatorius prašomus išreikalauti daiktus perdavė, o atsakovas gavo juos valdyti sutartinių teisinių santykių pagrindu. Taigi, kasatorius daiktus valdo teisėtu (sutarties) pagrindu, daiktus trečiajam asmeniui perdavė savo valia (sutartinių teisinių santykių pagrindu), kasatoriaus ir atsakovo tiesioginiai sutartiniai santykiai nesieja. Nenustačius dviejų ieškinio faktinio pagrindo aplinkybių, kad savininkas daikto valdymą prarado be savo valios ir atsakovas daiktą valdo neteisėtai (be teisinio pagrindo), negali būti pripažinta, jog egzistuoja vindikacijos ieškinio faktinių aplinkybių visetas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pažeistos teisės negali būti ginamos vindikacinio ieškinio pagrindu, kai kasatoriaus ir trečiojo asmens statybos darbų sutarties teisiniai santykiai, taip pat trečiojo asmens ir atsakovo teisiniai santykiai tęsiasi (nenutraukti ar kitu teisiniu pagrindu nepasibaigę), ir kiekviena sutartinių santykių šalis viena kitos atžvilgiu turi teisę reikalauti arba pareigą vykdyti sutartyje nustatytas sąlygas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius, reikšdamas vindikacinį ieškinį, pasirinko netinkamą pažeistos teisės gynimo būdą,  todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atmesti ieškinį.

            Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad jis neprarado nuosavybės teisės į atsakovo pastate sumontuotus daiktus, nes trečiasis asmuo ir atsakovas nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo akto, todėl daiktai atsakovo valdomi neteisėtai. Darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymas ar nepasirašymas pirmiau aptartų argumentų pagrindu sprendžiamam ginčui neturi teisinės reikšmės. Be to, tiek bylos šalių statybos darbų sutartyse, tiek CK 6.694 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kai užsakovas nepasirašo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų, ir dėl to kylančių teisinių padarinių klausimas sprendžiamas prievolinės teisės normų pagrindu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aptartas materialiosios teisės normas bylos faktinėms aplinkybėms ir nėra teisinio pagrindo kasaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

.

 

           

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

 

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra  55,80 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies   punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 

n u t a r i a :

 

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,GDG“  (j. a. k.  135866120) į valstybės biudžetą 55,80 Lt (penkiasdešimt penkis litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

             

 

 

 

Teisėjai                                                                                                        Gintaras Kryževičius

 

 

                                                                                                                    Zigmas Levickis

 

 

         Vincas Verseckas