Civilinė byla Nr. e2-1158-451/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18464-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

Kauno apyLINKĖs teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Jakštienė,

sekretoriaujant Justinai Norvaišaitei,

dalyvaujant ieškovo „If P&C Insurance AS“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovui A. V., jo atstovei advokato padėjėjai E. K.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“ ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Kaunas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovo reikalavimai, argumentai.

1.       Ieškovė ieškiniu ir dubliku prašo teismo priteisti iš atsakovo 800,78 Eur žalos atlyginimą, 8,45 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (DOK-4088, DOK-5551, DOK-25326).

1.1.                      2014 m. sausio 9 d. ieškovė ir E. S. (toliau – Draudėja) sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija PSNTA Nr. (duomenys neskelbtini)) kuria buvo apdraustas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 28 d. draudėja pranešė ieškovei, kad 2018 m. balandžio 28 d. iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) vandeniu užpiltas ieškovės apdraustas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. 2019 m. gegužės 1 d. buvo atliekama buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų apžiūra, kurios metu buvo nustatyti patalpoms padaryti sugadinimai, surašytas apžiūros aktas. Įvykio administravimo eigoje buvo sudaryta lokalinė sąmata, apskaičiuota butui Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala. Ieškovas įvertino, apskaičiavo ir išmokėjo 800,78 Eur draudimo išmoką.

1.2.                      2019 m. liepos 15 d. raštu uždaroji akcinė bendrovė „Šilainių būstas“ informavo, kad vandens pratekėjimas yra dėl bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkusio šalto vandens buto ventilio. Už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-322-657/2015).

1.3.                      Ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl 800,78 Eur žalos atlyginimo, tačiau į pretenziją atsakovas neatsakė ir iki nustatyto termino 2020 m. spalio 26 d. žalos neatlygino.

1.4.                      Lokalinėje sąmatoje yra pateikiami skaičiavimai visų būtinų atliktų darbų tam, kad turtas būtų atstatytas į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki žalos atsiradimo, todėl atsakovo argumentai, kad turto faktiškai buvo sugadinta mažiau nei apskaičiuoti remonto darbai yra teisiškai nepagrįsti. Ieškovė įvertino visus žalos dydžio apskaičiavimui reikšmingus aspektus, o atsakovo argumentai yra neparemti jokiais įrodymais.

II.       Atsakovo ir trečiųjų asmenų argumentai

2.       Atsakovas atsiliepimu ir tripliku prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (DOK-13990, DOK-32205).

1.1.                      Uždaroji akcinė bendrovė „Šilainių būstas“ 2019 m. liepos 15 d. rašte neteisingai nurodo, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimas įvyko dėl bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūkusio šalto vandens ventilio, kadangi iš nuotraukų matomas sveikas ventilis, kuriama yra likę susidėvėjusio bendrojo naudojimo vamzdžio (vandentiekio stovo atšakos) sriegis, jungiantis vandens apskaitos skaitiklį, dėl kurio trūkio ir įvyko užpylimas. Kadangi sriegis atitrūko prieš uždaromąjį čiaupą (ventilį) ir vandens apskaitos skaitiklį, buvo neįmanoma sustabdyti besiliejančio vandens.

1.2.                      Atsakovo nuosavybės teise priklausančiame bute 2015 metais buvo pakeista visa jo atsakomybės ribose esanti vandentiekio inžinerinė sistema. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog užpylimas įvyko dėl to, kad trūko ventilis, per kurį vanduo tiekiamas į atsakovo butą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas patvirtina, jog vandentiekio avariją likvidavę asmenys pakeitė ventilį, bet ne dėl to, kad jis buvo sugedęs ar įtrūkęs, o dėl to, kad ventilyje liko bendrojo naudojimo vamzdžio atšakos sriegis.

1.3.                      Sąskaita atsakovui už vandentiekio avarijos likvidavimą ir/ar vamzdžio pakeitimą nebuvo išrašyta, iš to seka, jog bendrojo naudojimo vamzdžio keitimo ir avarijos likvidavimo išlaidas apmokėjo administratorius, taip pripažįstant, jog būtent namo administratorius yra atsakingas už vandentiekio avarijos pasekmes.

1.4.                      Ieškovė padarytos žalos dydį grindžia lokaline sąmata, tačiau ji nepatvirtina padarytos žalos dydžio. Vadovaujantis lokalinėje sąmatoje esančiais duomenimis, matoma, jog ieškovė netaikė patalpoms nusidėvėjimo, nes buto tualeto ir vonios patalpų lubos buvo suremontuotos naujai, o koridoriaus, sandėlio ir miegamojo grindims atlikta pilna renovacija.

3.       Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Kaunas“ rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu sutiko (DOK-152400).

2.1.                      2019 m. balandžio 28 d. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas apie tai, kad tualete trūko vamzdis, bėga vanduo. Nuvykę trečiojo asmens darbuotojai pakeitė atsakovo asmeninės nuosavybės ribose trūkusį ventilį, bei, siekdami likviduoti avariją, pirmiausia užsuko vandens tiekimą stovui. Trečiasis asmuo teikia ir fotofiksacijas, darytas įvykio metu.

2.2.                      Trečiasis asmuo nesutiko su atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškino, jog galimai vamzdžio rūdžių liekanos ventilyje galėjo likti dėl nekokybiškai sumontuoto atsakovo asmeninės atsakomybės ribose esančio ventilio. Nekokybiškai sumontavus ventilį (neįsukus iki galo), galėjo kauptis vamzdžio rūdžių liekanos, ko pasekoje galėjo įvykti avarija. Trečiojo asmens darbuotojai pakeitė ne tik ventilį, tačiau uždėjo ir jungtį, tačiau taip ir dėl to, jog šis remonto būdas yra taikomas siekiant efektyviau ir daug greičiau atlikti pačius darbus.

2.3.                      Trečiojo asmens, kaip namo administratoriaus pareigos ir teisės apima išimtinai tik bendrojo naudojimo objektus. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, „butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga“.

2.4.                      Ieškinys yra pagrįstas, kadangi nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims (tarp jų ir namo administratoriui) pareigos tikrinti ventilių kokybę, darytina išvada, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-322-657/2015).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

4.       Ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 800,78 Eur žalos atlyginimą ir išvestinius reikalavimus.

1.1.                      Vandeniu 2018 m. balandžio 28 d. aplietas draudėjai E. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini).

1.2.                      Įvykio metu minėtas butas ieškovo buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui (šiuo atveju ieškovui), išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

6.       Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).

Dėl atsakingo už žalą asmens

7.       Nagrinėjamu atveju ieškovas regresinį ieškinį pareiškė atsakovui, t. y. virš draudėjos buto Nr. (duomenys neskelbtini) esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui.

4.1.                      Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

8.       Nagrinėjamu atveju, kad apliejimo židinys – viršuje esantis atsakovo butas, ginčo nekilo. Šią aplinkybę atsakovas pripažino, patvirtindamas, kad žala draudėjos turtui padaryta įvykus vandentiekio avarijai atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute.

5.1.                      Byloje nustatyta, kad vandentiekio avarija įvyko atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose – tualete trūkusio šalto vandens buto ventilio.

9.       Tačiau atsakovas savo kaltės dėl įvykusio įvykio nepripažino, nurodydamas, kad iš nuotraukų matomas sveikas ventilis, kuriame yra likę susidėvėjusio bendrojo naudojimo vamzdžio (vandentiekio stovo atšakos) sriegis, jungiantis vandens apskaitos skaitiklį, dėl kurio trūkio ir įvyko užpylimas. Buto apliejimą sąlygojo atitrūkęs sriegis prieš uždaromąjį čiaupą (ventilį) ir vandens apskaitos skaitiklį, todėl buvo neįmanoma sustabdyti besiliejančio vandens. Atsakovas nurodė, kad 2015 metais buvo pakeista visa jo atsakomybės ribose esanti vandentiekio inžinerinė sistema.

6.1.                      Tačiau ši atsakovo nurodoma užpylimo priežastis nepasitvirtino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau CPK) 178 straipsnis).

10.       Trečiojo asmens atstovas rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, jog galimai vamzdžio rūdžių liekanos ventilyje galėjo likti dėl nekokybiškai sumontuoto atsakovo asmeninės atsakomybės ribose esančio ventilio. Nekokybiškai sumontavus ventilį (neįsukus iki galo), galėjo kauptis vamzdžio rūdžių liekanos, ko pasekoje galėjo įvykti avarija.

7.1.                      Trečiasis asmuo (namo administratorius), kurio darbuotojai atliko avarijos šalinimo darbus, paaiškino, kad aptariamas ventilio trūkimas atsirado ne dėl trūkusio susidėvėjusio bendro naudojimo vamzdžio sriegio, o dėl atsakovo bute nekokybiškai sumontuoto ventilio.

11.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017 19–22 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas ir šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad šioje byloje nagrinėjama žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio įrenginio trūkumo. Už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-322-657/2015).

8.1.                      Atsakovas turėjo pareigą laiku pasirūpinti tokio įrenginio sutvarkymu (pavyzdžiui, kreiptis į namo administratorių (trečiąjį asmenį), ar santechniką ir pan., o tokių veiksmų neatlikus, prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes dėl įvykusios avarijos – apačioje esančiam butui padarytos žalos.

12.       Taigi, atsakovo patalpose įvykęs vandens nuotekis, lemia atsakovo asmeninę atsakomybę. Pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad užpylimas įvyko dėl viršuje esančio savininko (atsakovo) netinkamo turto valdymo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

13.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuotina, kad už žalą atsakingas atsakovas.

Dėl žalos dydžio

14.       Ieškovas, pagrįsdamas draudimo išmokos dydį, pateikė lokalinę sąmatą, nuotraukas, kuriose užfiksuoti avarijos padariniai, draudimo išmokos apskaičiavimą, mokėjimo nurodymą apie draudimo išmokos pervedimą draudėjai ir kitus įrodymus.

15.       Atsakovas kitokių įrodymų, pagrindžiančių mažesnes kainas, nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su paskaičiuotos žalos dydžiu (CPK 178 straipsnis).

16.       Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos, vykdančios nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 8,45 Eur kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020 m. spalio 27 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. sausio 11 d.) yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

17.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau nurodoma, ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovo 800,78 Eur žalos atlyginimą, 8,45 Eur palūkanas.

Dėl procesinių palūkanų

18.       CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą 809,23 Eur (800,78 Eur + 8,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

19.       Šioje byloje iš bylą pralaimėjusio atsakovo – priešingai šaliai ieškovei yra priteisiamas 18,00 Eur (8,00 Eur + 10,00 Eur) žyminis mokestis (CBP-23801, DOK-4088, DOK-5551) ir 645,20 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (DOK-4088, DOK-5551), iš viso 663,20 Eur (18,00 Eur + 645,20 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo trečiajam asmeniui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 180,00 Eur (DOK-152893, DOK-70950) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5,00 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui „If P&C Insurance AS“ (juridinio asmens kodas 302279548) iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,78 Eur (aštuonių šimtų eurų 78 ct) turtinės žalos atlyginimą, 8,45 Eur (aštuonių eurų 45 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (809,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 663,20 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ (juridinio asmens kodas 305174520) iš atsakovo A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                    Giedrė Jakštienė