Civilinė byla Nr. 2A-137-370/2015

              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02818-2013-0

              Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

              45.5; 92

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. Z., J. Z., R. S., L. S., G. L., V. G. ir V. P. bei atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2088-781/2014 pagal ieškovų L. Z., J. Z., R. S., L. S., G. L., V. G. ir V. P. ieškinį atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Anykščių šiluma“; išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai L. Z., J. Z., R. S., L. S., G. L., V. G., V. P. (toliau tekste - ieškovai) ieškinyje prašė panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau tekste - Inspekcija) 2013-11-28 sprendimą Nr. 2R-3981 (toliau tekste - Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jų ginčą su šilumos tiekėju, trečiuoju asmeniu UAB ,,Anykščių šiluma”, išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau tekste - EĮ) 34 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad ieškovų skundas UAB „Anykščių šiluma“ dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų, energijos apskaitos ir šilumos paskirstymo metodikos taikymo, buvo pateiktas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau tekste – Komisija) ir Inspekcijai. Komisija, vadovaudamasi EĮ 34 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėjo ieškovų skundo dalį dėl šilumos paskirstymo metodikos taikymo išankstine tvarka, priimdama 2013-10-03 sprendimą Nr. R2-2892 ir 2013-10-30 sprendimą Nr. R2-3198, kuris yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Kitą skundo dalį dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų ir energijos apskaitos išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka privalėjo išnagrinėti Inspekcija pagal EĮ 34 straipsnio 2 dalį, tačiau 2013-11-28 procedūriniu sprendimu Nr. 2R-3981 pranešė, kad atsisakė nagrinėti ieškovų 2013-09-10 skundą ir 2013-09-20 papildomą skundą dėl šilumos tiekėjo įpareigojimo atlikti veiksmus – perskaičiuoti ieškovams priskirtus mokėjimus už šilumos energiją, suvartotą karšto vandens temperatūrai palaikyti ir neapskaitytam vandeniui ruošti. Ieškovų manymu, Inspekcija netinkamai įvertino šalių ginčo teisinį santykį ir nepagrįstai šalių ginčą priskyrė ginčams, patenkantiems į EĮ 34 straipsnio 3 dalį, kuriuos išankstine tvarka nagrinėja Komisija. Dėl šios priežasties ginčijamas Inspekcijos procedūrinis sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovų interpretacija, jog šalių ginčas kilo dėl šilumos energijos apskaitos ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų, nes nei ieškovų 2013-09-10 skunde, nei papildytame 2013-09-20 skunde nėra užsimenama apie apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus. Ieškovų 2013-09-10 skunde teigiama, kad nelegali karšto vandens apskaita, vykdoma nuotoliniu būdu, iškreipia visą šilumos apskaitą. Be to, prašoma įpareigoti trečiąjį asmenį perskaičiuoti mokėjimus už karštą vandenį ir šilumą nuo 2009-10-01 iki 2013-09-10 pagal šilumos punkto žurnalo parodymus ir gyventojų deklaruotus kubus bei faktinius karšto vandens skaitiklių rodmenis, patikrintus ir užrašytus rankiniu būdu, nes nuotolinis duomenų nuskaitymas yra nelegalus, kol metrologiškai nepatikrinta visa sistema. Pažymėjo, kad EĮ ir kituose teisės aktuose Inspekcijai nėra suteikta teisė duoti privalomus nurodymus dėl mokesčių perskaičiavimo, taip pat nėra nustatyta funkcija tikrinti, ar teisingai šilumos ir karšto vandens tiekėjas vartotojams skaičiuoja mokesčius. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų 2013-09-10 ir 2013-09-20 skunduose nurodytas reikalavimas įpareigoti perskaičiuoti mokesčius kyla dėl, ieškovų nuomone, galimo neteisėto nuotolinio nuskaitymo duomenų sistemos naudojimo. Lietuvos metrologijos inspekcijai 2013-09-06 sprendime Nr. 13SR-330 konstatavus, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), šilumos energijos apskaita atliekama be nuotolinio duomenų nuskaitymo, ieškovų reikalavimas nenuginčijus Lietuvos metrologijos inspekcijos
2013-09-06 sprendimo Nr. 13SR-330, yra nepagrįstas.

Trečiasis asmuo UAB „Anykščių šiluma“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Inspekcija gali spręsti techninio ir eksploatacinio pobūdžio klausimus, todėl ji pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ieškovų skundus. Pažymėjo, kad Anykščių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl skolos už suvartotą šiluminę energiją išieškojimo iš atsakovų G. L., V. G., V. P., L. S., R. S. ir J. Z., bei civilinė byla dėl skolos už suvartotą šiluminę energiją išieškojimo iš L. Z.. Kadangi jau pradėtas teisminis bylų nagrinėjimas, išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka pagal EĮ 24 straipsnio 2 dalies nuostatas nereikalinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkino iš dalies. Panaikino Valstybinės energetikos inspekcijos 2013-11-28 sprendimo Nr. 2R-3981 dalį dėl 2013-09-10 skundo ir 2013-09-20 papildyto skundo nagrinėjimo nutraukimo dėl trečiojo asmens UAB „Anykščių šiluma“ veiksmų, apskaitant ir reikalaujant apmokėjimą už suvartotą energiją teisėtumo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovų skunde keliamus klausimus galima suskirstyti į dvi grupes: skundo dalį dėl name, esančiame (duomenys neskelbtini), karšto vandens skaitiklių rodmenims nuskaityti naudojamos metrologiškai neįteisintos nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos panaudojimo, ir trečiojo asmens UAB „Anykščių šiluma“ įpareigojimo perskaičiuoti mokesčius už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, padarė išvadą, kad, nors šiais reikalavimais prašoma įpareigoti perskaičiuoti mokėjimus už karštą vandenį už laikotarpį, kai sąskaitos buvo išrašomos naudojant nuotolinį duomenų perdavimą, tačiau skundų pagrindas buvo būtent neteisėto nuotolinio duomenų perdavimo panaudojimas skaičiavimams atlikti, todėl tarp šalių kilusio ginčo esmė – trečiojo asmens UAB „Anykščių šiluma“ veiksmų, apskaitant ir reikalaujant apmokėjimą už suvartotą energiją teisėtumo vertinimas, o prašymas perskaičiuoti mokesčius yra išvestinis.

Teismas, įvertindamas EĮ bei Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, konstatavo, kad ieškovas įgaliotas nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių eksploatavimo, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, taip pat tai, kad ieškovų pastate įrengtos matavimo priemonės su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu (FSM-5RT) yra vertinamos kaip apskaitos matavimo sistema, o pagal Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 punktus tokia matavimo priemonė su nuotoliniu duomenų perdavimu vertintina kaip atsiskaitymo už suteiktą šilumos energiją apskaitos priemonė, padarė išvadą, kad Inspekcija pagal kompetenciją turėjo pareigą išnagrinėti ieškovų skundo dalį dėl apskaitos prietaisų (nuotolinio duomenų perdavimo) eksploatacijos, nes tokio pobūdžio fizinių asmenų skundų tyrimas patenka į jos kompetencijos ribas (EĮ 9 str. 1 d., 3 d. 5 p., 34 str. 2 d., Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., 20 str. 6 d.).

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija 2013-09-06 raštu išnagrinėjo skundą dėl įvadinio šilumos skaitiklio, nuotolinio duomenų perdavimo ir karšto vandens skaitiklių gyventojų butuose, nepaneigia padarytos išvados atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos paskirtis – atlikti teisinę metrologinę priežiūrą, jos veiklos tikslai, susiję su nacionalinės metrologijos politikos įgyvendinimu, matavimo priemonių, priskirtų teisinei metrologijai, fasuotų prekių ir matavimo indų gamintojų, pardavėjų ir naudotojų teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi priežiūros vykdymu, priežiūra, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų, Metrologijos įstatymo pažeidimų tyrimu ir nagrinėjimu ir kt., ir šiai įstaigai nėra pavesta nagrinėti klausimus dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų, šilumos energijos apskaitos, energetikos apskaitos priemonių eksploatavimo. Teismo vertinimu, klausimai, susiję su suteiktos šilumos energijos apskaitos priemonių, sistemų naudojimu Lietuvos metrologijos inspekcijos nagrinėjami atitikimo metrologiniam reglamentavimui kontekste, tačiau ji nėra įgaliota pasisakyti dėl suteiktos energijos apskaitos pažeidimų egzistavimo, tačiau gali konstatuoti prietaisų, fiksuojančių energijos perdavimą, atitiktį ar neatitiktį metrologiniam reglamentavimui.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Komisija neturi teisinio pagrindo įpareigoti UAB „Anykščių šiluma“ perskaičiuoti mokėjimų už karštą vandenį ieškovų nurodytu laikotarpiu, nes šilumos tiekėjo apskaičiuotų mokesčių perskaičiavimo klausimų nagrinėjimas yra Komisijos prerogatyva (EĮ 34 str. 3 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai L. Z., J. Z., R. S., L. S., G. L., V. G., V. P. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškinį panaikinti Inspekcijos 2013-11-28 sprendimą ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti skundą šilumos tiekėjui UAB „Anykščių šiluma“ dėl apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų, šilumos energijos apskaitos ir energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių eksploatavimo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal EĮ 34 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad Inspekcija nėra įgaliota įpareigoti šilumos tiekėją perskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją. Pasak apeliantų, jie siekė privaloma išankstine tvarka išspręsti ginčą tarp energetikos įmonės ir vartotojo dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių eksploatavimo, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų; šiuos ginčus privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Inspekcija (EĮ 34 str. 2 d.). Teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl Inspekcijos įpareigojimo atlikti mokėjimų perskaičiavimą, neatskleidė ginčo esmės, netinkamai nustatė ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, kadangi nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų (šilumos tiekėjo netinkamai išrašytomis sąskaitomis) ir energijos apskaitos (metrologiškai nepatikrintų skaitiklių naudojimas, neapskaityto karšto vandens pašildymo energijos įtraukimas į butų šildymą ir pan.), tokio ieškinio patenkinimo atveju šilumos ir karšto vandens tiekėjas privalėtų pašalinti visus energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimus, tinkamai sutvarkydamas šilumos ir karšto vandens apskaitą ir perskaičiuodamas mokėjimus už šilumos energiją ir karštą vandenį.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai šalių ginčą priskyrė ginčams, patenkantiems į EĮ 34 straipsnio 3 dalį, pagal kurį ginčus išankstine tvarka nagrinėja Komisija, nors iš tikrųjų šalių ginčas yra kilęs dėl šilumos energijos apskaitos ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų, kuriuos pagal EĮ 34 straipsnio 2 dalį išankstine tvarka nagrinėja tik Inspekcija. Apeliantų teigimu, atsakovui išnagrinėjus skundą dėl šilumos tiekėjo veiksmų apskaitant energiją neteisėtumo ir reikalaujant apmokėjimo už suvartotą energiją, tokio skundo tenkinimo atveju Inspekcija privalo duoti įpareigojimus šilumos tiekėjui perskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją, nes nėra jokio kito būdo pašalinti šilumos energijos apskaitos ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus, kaip tik įpareigojant šilumos tiekėją atlikti šilumos ir karšto vandens mokėjimų perskaičiavimą.

Ieškovai nurodo, kad analogiškomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas 2013-11-19 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4691-160/2013 ir 2013-11-29 sprendime civilinėje byloje
Nr. 2-4622-640/2013 išaiškino, kad į teismą dėl šilumos energijos apskaitos ir apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimų galima kreiptis tik tuomet, kai ginčas bus išnagrinėtas išankstine privaloma tvarka Inspekcijoje pagal EĮ 34 straipsnio 2 dalį, nes ginčo ribos yra apibrėžtos – ar šilumos tiekėjas teisingai apskaito šilumos energiją vartotojo buto patalpose ir ar nėra pažeidimų dėl apmokėjimo už suvartotą energiją.

Priešingai nei teigia atsakovas, joks teisės aktas nuo 2012-01-01 neuždraudžia Inspekcijai duoti privalomus nurodymus ginčuose tarp vartotojų ir energetikos įmonių, tačiau šie nurodymai (t. y. vykdomiesiems teismo dokumentams prilyginami sprendimai ginčuose ne teismo tvarka pagal EĮ 34 str. 2 ir 3 d.) turi būti aiškūs, pagrįsti ir teisėti.

Teismas, nuspręsdamas, kad Inspekcija nėra įgaliota duoti įpareigojimus kitiems asmenims perskaičiuoti mokesčius, netinkamai aiškino ir taikė teismų praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad tam tikriems tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo kylantiems ginčams įstatymų leidėjas yra numatęs ikiteisminį ginčo sprendimo būdą turint tikslą kilusius nesutarimus išspręsti taikiai, šalims nesikreipiant į teismą. <...> EĮ 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Kitoks nagrinėjamos normos aiškinimas prieštarautų protingumo principui (CK 1.5 str.), nes reikštų, kad energetikos įmonė, reikšdama reikalavimą dėl apmokėjimo už vartotojo sunaudotą šilumos energiją, kreipdamasi į Inspekciją, pati kvestionuoja savo atliktos energijos apskaitos teisingumą. Apeliantai nurodo, kad šioje byloje į Inspekciją kreipėsi ne energetikos įmonė dėl skolos, o vartotojai dėl netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, todėl išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka dėl netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją yra privaloma. Kasacinis teismas nurodytoje civilinėje byloje taip pat išaiškino, kad EĮ 34 straipsnio 3 dalis nėra taikoma tik tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, nes pagal nurodytą teisės normą Komisija nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus dėl energetikos įmonių taikomų kainų ir tarifų, o ne dėl energetikos įmonės reikalavimo priteisti skolą iš vartotojo už tiektą šilumos energiją. Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti įmonei skolą ar ją sumažinti.

Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčą, kilusį dėl galbūt neteisėto nuotolinio duomenų nuskaitymo, turi nagrinėti Inspekcija, kadangi ieškovai pateiktuose skunduose neužsimena apie apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus, ieškovai 2013-09-10 rašte teigia, jog nelegali karšto vandens apskaita, vykdoma nuotoliniu būdu, iškreipia visą šilumos apskaitą, be to, jie prašo, kad Komisija ir Inspekcija įpareigotų UAB „Anykščių šiluma“ perskaičiuoti mokėjimus už karštą vandenį ir šilumą nuo 2009-10-01 iki 2013-09-10 pagal šilumos punkto žurnalo parodymus ir gyventojų deklaruotus kubus bei faktinius karšto vandens skaitiklių rodmenis, patikrintus ir užrašytus rankiniu būdu, nes nuotolinis duomenų nuskaitymas yra nelegalus, kol metrologiškai nepatikrinta visa sistema. Ieškovų 2013-09-20 rašte jokių naujų duomenų ar klausimų nėra pateikta. Inspekcija 2013-11-28 rašte Nr. 2R-3981 pažymėjo, kad klausimą dėl galbūt nelegalios karšto vandens apskaitos, vykdomos nuotoliniu būdu, jau išsprendė Lietuvos metrologijos inspekcija 2013-09-06 raštu Nr. 13SR-330, tačiau teismas sprendime klaidingai išaiškino Lietuvos metrologijos inspekcijos kompetenciją nurodydamas, kad ši inspekcija dėl klausimų, susijusių su suteiktos šilumos energijos apskaitos priemonių, sistemų naudojimu, gali spręsti tik konstatuodama prietaisų, fiksuojančių energijos perdavimą, atitikimą / neatitikimą metrologiniam reglamentavimui, tačiau ji nėra įgaliota pasisakyti dėl suteiktos energijos apskaitos pažeidimų egzistavimo. Apeliantas nurodo, kad ieškovų skunduose nėra užsimenama apie apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus, o yra keliami klausimai, susiję su suteiktos šilumos energijos apskaitos priemonių, sistemų naudojimu atitikimu metrologiniam reglamentavimui. Inspekcija nenagrinėja apskaitos prietaisų atitikimo teisiniam metrologiniam reglamentavimui, nes tai nėra jos kompetencijos sritis ir teisės aktai nenustato pareigos jai nagrinėti tokius klausimus, taigi teismas nepagrįstai išplėtė ginčo ribas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad EĮ 34 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, jog ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kita ginčus nagrinėjanti institucija ar teismas. Ši nuostata įtvirtina neprivalomą ikiteisminį ginčo nagrinėjimą ir teikia prioritetą ginčo nagrinėjimui teisme. Dėl šio argumento teismas sprendime nepasisakė, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktus.

Ieškovai atsiliepime į atsakovo Inspekcijos apeliacinį skundą, išdėstydami analogiškus argumentus kaip ir jų pateiktame apeliaciniame skunde, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis asmuo UAB „Anykščių šiluma“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad Inspekcija teisingai atsisakė nagrinėti ieškovų skundus dėl ieškovams priskirtų mokėjimų už šilumos energiją, suvartotą karšto vandens temperatūrai palaikyti ir neapskaitytam karštam vandeniui ruošti perskaičiavimo, nes ieškovai karšto vandens iš UAB „Anykščių šiluma“ tiekiamos sistemos nenaudoja, todėl mokėjimų perskaičiavimui nėra teisinio pagrindo, o faktas, ar nuotolinis duomenų nuskaitymas yra teisingas ar ne, neturi įtakos namo bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos šiluminės energijos mokėjimų paskaičiavimui, nes mokėjimai už bendras patalpas apskaitomi pagal įvadinio skaitiklio parodymus visam namui. Trečiasis asmuo pritaria Inspekcijos apeliaciniam skundui, todėl ieškovų apeliacinis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos kompetencijos nagrinėti vartotojų skundą, kilus ginčui dėl šilumos tiekėjo veiksmų, apskaitant ir reikalaujant apmokėjimo už suvartotą šilumos energiją, teisėtumo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, pasisako dėl šių argumentų, nes jie sudaro apeliacijos objektą (CPK 320 str.).

Pagal EĮ 9 straipsnio 1 dalį Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę, o to paties straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad Inspekcija kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje energetikos įrenginiai apibrėžiami kaip techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-03-15 įsakymu Nr. 1-63 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų (toliau tekste - Nuostatai) 2 punkte nustatyta, kad Inspekcijos veiklos paskirtis – vykdyti valstybinę energetikos kontrolę, neatsižvelgiant į nuosavybės valdymo formą, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvią ir saugią energijos išteklių ir energijos gamybą, tiekimą ir vartojimą bei kontroliuoti valstybės ir rezervines energijos išteklių atsargas. EĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Analogiška nuostata, apibrėžianti Inspekcijos kompetenciją nagrinėti ginčus ne teisme, išdėstyta Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Nuostatų 10.11 punkte. Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tiek vartotojai, tiek energetikos įmonės, manydami, kad kita šalis nesilaiko energetikos sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikia netinkamai ir pažeidžia jų teisėtus interesus, turi dėl tarp jų kilusio ginčo sprendimo įstatyme nustatytais atvejais išankstine ne teismo tvarka kreiptis į Inspekciją. Tai reiškia, kad Inspekcija jos kompetencijos ribose nagrinėja ginčus, kilusius tarp energijos vartotojų ir energetikos įmonių (energijos tiekėjų). Tokio ginčo pagrindą ir dalyką sudaro teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, nustatytos tvarkos pažeidimas (vartotojo ar energetikos įmonės neteisėti veiksmai (neveikimas) ir prašymas pašalinti daromus pažeidimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad EĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priskirti Inspekcijos kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014). 

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, siekiant nustatyti, ar tam tikram energetikos srityje kilusiam ginčui taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, visų pirma reikia tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalyką. EĮ 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Kitoks nagrinėjamos normos aiškinimas prieštarautų protingumo principui (CK 1.5 straipsnis), nes reikštų, kad energetikos įmonė, reikšdama reikalavimą apmokėti už vartotojo suvartotą šilumos energiją, kreipdamasi į Inspekciją pati kvestionuoja savo atliktos energijos apskaitos teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013). Šie išaiškinimai vėliau patvirtinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartyse, priimtose civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014, ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014, kuriose taip pat pažymėta tai, kad Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nėra kompetentinga duoti privalomų nurodymų kitiems asmenims, o Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei skolą ar ją sumažinti. Tai reiškia, kad įstatyme nenustatyta Inspekcijai ar Komisijai teisės spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo šaliai, kuri juos patyrė dėl kitos šalies netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, ar priverstinio nuostolių išieškojimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, 2013-09-10 pateikė skundą, o 2013-09-20 – papildomą skundą, adresuotus Komisijai ir Inspekcijai, dėl neteisėtos šilumos ir karšto vandens apskaitos ir reikalavimo perskaičiuoti mokėjimus (b. l. 8, 9), prašydami įpareigoti trečiąjį asmenį (šilumos tiekėją) UAB „Anykščių šiluma“ perskaičiuoti mokėjimus už karštą vandenį ir šilumą nuo 2009-10-01 iki 2013-09-10 pagal šilumos punkto žurnalo parodymus, ir gyventojų deklaruotus kubus bei faktinius karšto vandens skaitiklių rodmenis, patikrintus ir užrašytus rankiniu būdu, teigdami, kad šilumos tiekėjas neteisėtai apskaito karštą vandenį ir šilumą, o sąskaitas formuoja naudodamas metrologiškai nepatikrintą karšto vandens ir šilumos duomenų nuotolinio perdavimo sistemą, tokia nelegali karšto vandens apskaita, esanti centralizuotai besišildančių gyventojų butuose name (duomenys neskelbtini), vykdoma nuotoliniu būdu, iškreipia visą šilumos apskaitą.

Inspekcija 2013-11-28 priėmė procedūrinį sprendimą ieškovų skundo dalies nagrinėjimą dėl UAB „Anykščių šiluma“ įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už karštą vandenį nutraukti, kadangi ji neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl ieškovų skunduose nurodytų reikalavimų, t. y. skundo dalis dėl paminėtame name karšto vandens skaitiklių rodmenims nuskaityti naudojamos metrologiškai neįteisintos nuotolinės (telemetrinės) duomenų nuskaitymo sistemos išnagrinėta Lietuvos metrologijos inspekcijos 2013-09-06 raštu Nr. 13SR-330, be to, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-03-15 įsakymu Nr. 1-63 patvirtinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatai (toliau tekste – Nuostatai) nesuteikia teisės Inspekcijai įpareigoti šilumos tiekėją perskaičiuoti mokesčius už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį
(b. l. 6-7).

Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2013-11-28 procedūrinį sprendimą, argumentuodamas tuo, kad ieškovų keliamą klausimą dėl galbūt nelegalios karšto vandens apskaitos, vykdomos nuotoliniu būdu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), jau išsprendė Lietuvos metrologijos inspekcija 2013-09-06 raštu Nr. 13SR-330, o teismas, vertindamas šios institucijos rašte nustatytas aplinkybes, klaidingai išaiškino jos kompetenciją. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip matyti iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2013-09-06 rašto Nr. 13SR-330 Dėl įvadinio šilumos skaitiklio, nuotolinio duomenų perdavimo ir karšto vandens skaitiklių gyventojų butuose (b. l. 14), ši inspekcija 2013 m. rugpjūčio 14–27 dienomis patikrino, kaip UAB „Anykščių šiluma“ laikosi teisinės metrologijos reikalavimų naudodama šilumos energijos ir karšto vandens apskaitos priemones atsiskaitymams su namo (duomenys neskelbtini), gyventojais, bei nustatė, kad nuotoliniu būdu perduodami karšto vandens skaitiklių ETWM DN 15 rodmenys negali būti naudojami atsiskaitymams su vartotojais išrašant jiems mokėjimo sąskaitas, taip pat nurodė UAB „Anykščių šiluma“ nenaudoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduotų vandens skaitiklių matavimo rezultatų (išrašant sąskaitas), kol nustatyta tvarka nebus atlikta sistemos metrologinė patikra, o naudoti tik gyventojų deklaruotus butuose sumontuotų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra rodmenis.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs Lietuvos metrologijos inspekcijos kompetenciją, konstatavo, kad ši inspekcija klausimus, susijusius su suteiktos šilumos energijos apskaitos priemonių, sistemų naudojimu, nagrinėja tik atitikties metrologiniam reglamentavimui kontekste, todėl ji gali konstatuoti prietaisų, fiksuojančių energijos perdavimą atitiktį / neatitiktį metrologiniam reglamentavimui, tačiau nėra įgaliota pasisakyti dėl suteiktos energijos apskaitos pažeidimų egzistavimo. Teisėjų kolegija pritaria šioms teismo išvadoms, jas patvirtina ir Lietuvos metrologijos inspekcijos paskirtį, tikslus bei funkcijas reglamentuojantys teisės aktai. Metrologijos įstatymo (toliau tekste – MĮ) 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcija atlieka teisinę metrologinę priežiūrą, teisės aktų nustatytais atvejais praneša Europos Komisijai ir kitų valstybių narių įgaliotoms institucijoms apie priemones, taikomas uždraudžiant naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, ir tokių sprendimų priežastis. Valstybinės metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-04-27 įsakymu Nr. 4-264, 2 punkte taip pat numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos paskirtis – atlikti teisinę metrologinę priežiūrą. Teisinė metrologinė priežiūra – tai teisinio metrologinio reglamentavimo objektų, tai yra matavimo priemonių, prekių kiekio, taip pat ir esančio fasuotėse, matavimo indų teisinės metrologijos reikalavimų atitikties kontrolė, jų gamintojų, pardavėjų ir naudotojų kontrolė, ar jie laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, ir su tuo susijusi rinkos priežiūra. Teisinė metrologinė priežiūra apima kiekio, nurodyto ant fasuočių, kontrolę (MĮ 2 str. 30 d.), o teisinis metrologinis reglamentavimas apibrėžiamas kaip valdymo ir kontrolės veiksmų visuma siekiant teisingų matavimų rezultatų (MĮ 2 str. 31 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl pirmiau paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija nėra kompetentinga nagrinėti klausimus, susijusius su energijos apskaitos pažeidimais, todėl padarė teisingą išvadą, kad Inspekcija neturi teisinio pagrindo nutraukti ieškovų skundo dalies dėl nuotoliniu (telemetriniu) būdu naudojamos duomenų nuskaitymo sistemos nagrinėjimą. Pasak apelianto, ieškovai skunduose neužsimena apie apmokėjimo už šilumos energiją pažeidimus, tačiau kelia klausimus, susijusius būtent su suteiktos šilumos energijos apskaitos priemonių, sistemų naudojimu, atitikimu teisiniam metrologiniam reglamentavimui, tačiau teisėjų kolegija su tokiu apelianto aiškinimu nesutinka. Kaip matyti iš ieškovų pateiktų skundų, ginčas tarp jų ir šilumos tiekėjo kilo dėl to, kad šilumos tiekėjas neteisėtai naudoja nuotolinį duomenų perdavimą sąskaitoms išrašyti, todėl teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir nustatė, kad ginčo esmė – šilumos tiekėjo veiksmų, apskaitant ir reikalaujant apmokėjimo už suvartotą energiją teisėtumas, todėl Inspekcijos kompetencijai priklauso nagrinėti vartotojų skundo dalį dėl šilumos tiekėjo veiksmų, eksploatuojant energijos apskaitos prietaisus, kurie nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduoda karšto vandens skaitiklių rodmenis, vertinimo, sprendžiant, ar yra padarytas pažeidimas. Pažymėtina, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos 2013-09-06 rašte nustatytos aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant nurodytus šilumos tiekėjo veiksmus ir sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, nustačius, kad tokie veiksmai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų šilumos tiekėjui apskaitant šilumos energiją ir apskaičiuojant mokesčius.

Apeliantai (ieškovai) apeliaciniame skunde nesutinka su teismo motyvais atmetant jų skundų reikalavimą įpareigoti trečiąjį asmenį UAB „Anykščių šiluma“ perskaičiuoti mokėjimus už karštą vandenį už laikotarpį, kai sąskaitos buvo išrašytos naudojant nuotolinį duomenų perdavimą, nurodant, kad Inspekcija nėra įgaliota duoti įpareigojimus kitiems asmenims bei perskaičiuoti mokesčius, kadangi, pasak jų, teismas nepagrįstai kilusį ginčą priskyrė ginčams, patenkantiems į EĮ 34 straipsnio 3 dalį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantų argumentai, nepaneigia teismo padarytų išvadų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgė į Inspekcijos kompetenciją, vadovavosi teismų praktikoje suformuotais išaiškinimais, kad Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nėra kompetentinga duoti privalomų nurodymų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014). Pažymėtina, kad EĮ 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Komisijos veiklos tikslas – reguliuoti energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlikti valstybinę energetikos priežiūrą (EĮ 8 straipsnio 1 dalis); EĮ 8 straipsnio 9 dalyje, kurioje reglamentuotos Komisijos funkcijos, bei Komisijos nuostatų (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 (su pakeitimais) 10.1–10.41 punktuose, detalizuojančiuose Komisijos vykdomas funkcijas, nustatyta, kad Komisija, be kita ko, vykdo valstybės reguliuojamų kainų ir kainų viršutinių ribų nustatymą bei kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad pagal EĮ 34 straipsnio 3 dalį šilumos tiekėjo apskaičiuotų mokesčių perskaičiavimo klausimų nagrinėjimas yra Komisijos prerogatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teismo išvada nepaneigia, kad tokiam ginčui privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, skirtingai nei nurodo apeliantai savo skunde.

Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.