Baudžiamoji byla Nr. 1-1143-923/2016;

Proceso Nr. 1-01-1-16690-2016-4;

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.4.8; 1.2.5.4; 2.3.6.3; 2.3.6.4.4; 2.10.2.7

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajam J. V., kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1997-06-16 pagal iki 2003-05-01 galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 str. 1 d. – 1 metams laisvės atėmimo;

2. 1997-10-16 pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 271 str. 3 d. – 4 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu;

3. 2002-01-31 pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 278 str. 1 d. – bauda 3 MGL (375 Lt);

4. 2002-11-21 pagal BK 271 str. 2 d. – 1 metams laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskavimu ir 3 MGL (375 Lt) bauda;

5. 2003-09-25 pagal BK 178 str. 2 d., 278 str. 1 d. – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskavimu ir 3 MGL (375 Lt) bauda;

6. 2006-01-17 pagal BK 180 str. 1d. – 2 metams laisvės atėmimo;

7. 2008-06-10 pagal BK 178 str. 2d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

8. 2009-02-18 pagal BK 178 str. 1 d., 180 str. 2 d., 214 str. 2 d., 215 str. 1 d. – 3 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo;

9. 2013-01-16 pagal BK 140 str. 1 d. – 40 parų arešto,

10. 2014-05-26 pagal BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams;

11. 2014-09-12 pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

12. 2014-12-11 pagal BK 138 str. 1 d. – 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo, 2016-04-08 paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

A. K. pagal BK 140 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, kad 2015-04-09, apie 12 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo svainiui J. V. į kaktą, taip sukeldamas fizinį skausmą šeimos nariui J. V..

Be to, A. K. buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d. tuo, kad tuo pačiu metu, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo svainiui J. V. į kaktą bei grasino užmušti ir padegti namus, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-04-08 jį paleido iš pataisos namų, atlikus laisvės atėmimo bausmę. 2016-04-09 būdamas išgėręs, nutarė aplankyti savo seserį G., gyvenančią su savo šeima (duomenys neskelbtini). Atėjęs į sesers kiemą, matė ją dirbančią darže, tačiau su ja nepabendravo, kadangi susitiko su jos vyru J. V., kuris buvo nepatenkintas, kad jis atėjo būdamas girtas. Jie tarpusavyje susistumdė, jis trenkė ranka J. V. į galvos sritį, o šis jį pastūmė ant žemės. J. V. varė jį iš savo kiemo. Kadangi jis buvo girtas pagrasino J. V. jį užmušti ir padegti jo namus, nors iš tikrųjų to daryti neketino.

Nukentėjusysis J. V. parodė, kad 2016-04-09 į jo kiemą atėjo girtas jo žmonos brolis A. K.. Jam pasakė ateiti tada, kai bus blaivus, tuo nepatenkintas A. K. sudavė jam ranka per kaktą, dėl ko jis jautė pyktį, o ne fizinį skausmą ir jiedu susistumdė. Jis liepė dukrai K. V. iškviesti policiją. Po susistumdymo A. K. pagrasino jį užmušti ir padegti namus. Dėl grasinimų jį užmušti, jis neišsigando, nes toks grasinimas jam neatrodė realus ir nemanė, kad A. K. taip gali padaryti, tačiau dėl grasinimo padegti namą, jam buvo neramu, kadangi A. K. anksčiau buvo padegęs savo paties namą.

Vadovaujantis BPK 176 str. 4 d. teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos K. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2016-04-09 atvažiavo pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Apie 12.00 val. atėjo neblaivus jos dėdė A. K., kuris norėjo pasikalbėti su jos mama G. V.. Tačiau jos tėtis J. V. pasakė, kad nenori šio matyti jų namuose ir kad šis pasišalintų iš kiemo. Nuo tėčio J. V. ir dėdės A. K. ji tuo metu buvo nuėjusi kiek toliau, tačiau išgirdo, kad tarp jos dėdės ir tėčio įvyko tarpusavio konfliktas, kurio metu dėdė pradėjo plūsti tėtį necenzūriniais žodžiais. Ji tiksliai nematė, kad dėdė A. K. būtų trenkęs jos tėvui J. V.. Ji tik matė, kaip dėdė buvo užsimojęs kumščiu jos tėvui prie veido ir norėjo trenkti. Tuo metu, kai dėdė užsimojo trenkti, jos tėvas stiprokai stumtelėjo rankomis dėdę nuo savęs, dėl ko dėdė nukrito ant žemės. Tada jos tėvas, paėmęs dėdę už kojų, pradėjo tempti jį pieva iš kiemo. Po to, jos dėdei būnant jau už kiemo vartelių, ji išgirdo kaip dėdė pradėjo grasinti tėčiui, kad šį užmuš ir padegs jų namus. Dėl to ji pradėjo sakyti dėdei, kad šis pasišalintų, nes kitokiu atveju bus iškviesta policija. Jos dėdė minėto įvykio metu buvo stipriai išgėręs, svirduliavo į šonus, buvo agresyvus. Ji dėdės prisibijo, nes šis būdamas neblaivus yra tyčia padegęs namus, yra neprognozuojamas (b.l. 19-21).

Iš 2016-04-09 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad policiją kvietė K. V.. Atvykus į (duomenys neskelbtini)., nustatyta, kad A. K. būdamas neblaivus, išplūdo necenzūriniais žodžiais sesers vyrą J. V., grasino jį užmušti ir padegti J. V. priklausančius namus. Akivaizdžių smurto žymių nesimatė (b.l. 3-6).

Iš 2016-04-09 pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje nustatyta, kad J. V. nukentėjo nuo žmonos brolio: 2016-04-09, apie 12 val., (duomenys neskelbtini) neblaivus žmonos brolis trenkė vieną kartą kumščiu per kaktą, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 17).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariui bei grasinimu nužudyti A. K. nepasitvirtino.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Pagal BK 248 str. 2 d. nuostatas nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, Artima aplinka yra aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (2011-05-26 įstatymas Nr.XI-1425, Valstybės žinios, 2011-06-14, Nr. 72-3475).

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimų nustatyta, kad nukentėjusysis J. V. yra kaltinamojo A. K. sesers G. V. sutuoktinis, tai yra kaltinamojo svainis. Nukentėjusysis J. V. paaiškino, kad sukūręs šeimą su G. V., niekada negyveno kartu su A. K.. Tokias pačias aplinkybes paaiškino ir kaltinamasis, kad sesuo G. ištekėjo už J. V. ir gyveno atskirai nuo jų šeimos.

Taigi, pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, 2016-04-09 A. K. smurtavo artimoje aplinkoje, nes su nukentėjusiuoju jį sieja svainystės ryšys, tačiau pagal Baudžiamojo kodekso normas, jie nelaikytini šeimos nariais, kadangi kaltinamasis niekada negyveno kartu su savo sesers šeima. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas plačiau, nei numatyta konkrečioje Baudžiamojo kodekso normoje, todėl A. K. veiksmai – fizinio smurto panaudojimas – formaliai atitiktų BK 140 str. 1 d. įtvirtintą nusikaltimo sudėtį, tačiau šiuo atveju ištyrus įrodymus teisiamajame posėdyje, nebuvo nustatyti minėtoje teisės normoje numatyti pavojingi nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl A. K. suduoto smūgio jam į kaktą, fizinio skausmo nejautė, toks A. K. veiksmas jam sukėlė pyktį, o ne fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, A. K. pagal BK 140 str. 2 d. išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje neneigė pagrasinęs J. V. užmušti ir padegti namus. Tokias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis J. V., o šio parodymus patvirtina liudytojos K. V. parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje.

Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia įstatymo norma valstybė gina žmogaus sveikatą ir gyvybę. Grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sužalotas. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis ir aplinkiniai.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis J. V. tiesiamajame posėdyje parodė, kad A. K. grasinimas jį užmušti, jam neatrodė realus ir nemanė, kad A. K. taip gali padaryti, tačiau jam buvo neramu dėl grasinimo padegti namą, kadangi A. K. anksčiau buvo padegęs savo paties namą. Tokie nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. K. grasinimas užmušti, nukentėjusiajam neatrodė realus ir nesudarė pakankamo pagrindo manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas. A. K. grasinimas padegti namą, šiuo atveju negali būti kvalifikuojamas pagal BK 145 str. 1 d., kadangi, kaip jau paminėta, ši įstatymo norma gina žmogaus sveikatą ir gyvybę, o ne žmogaus turtą. Turto apsaugą įstatymų leidėjas įtvirtino BK 145 str. 2 d., tačiau nagrinėjamu atveju A. K. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrindas jo veiką perkvalifikuoti pagal kitą inkriminuojamo straipsnio dalį.

Atsižvelgiant į tai, A. K. pagal BK 145 str. 1 d. išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-05-17 pažymą Nr. TP-7-5295 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 86,86 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto  proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš A. K. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

A. K. kaltintą pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                        Lina Lesinskienė