Civilinė byla Nr. e2S-232-642/2019

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01407-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.3.2.2; 2.2.2.1.1.; 3.1.14.8.2;

3.1.2.2.1; 3.3.2.5 

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų   2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovei, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Registrų centrui dėl juridinio asmens teisinės formos, dėl juridinio asmens registro duomenų pakeitimo, dėl juridinio asmens 2018 m. gegužės 25 d. ataskaitinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, dėl juridinio asmens valdybos 2017 m. liepos 24 d. posėdyje priimto sprendimo patvirtinti Dokumentų ir kitos informacijos pateikimo tvarką pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovei, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Registrų centrui dėl juridinio asmens teisinės formos, dėl juridinio asmens registro duomenų pakeitimo, dėl juridinio asmens 2018 m. gegužės 25 d. ataskaitinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, dėl juridinio asmens valdybos 2017 m. liepos 24 d. posėdyje priimto sprendimo patvirtinti Dokumentų ir kitos informacijos pateikimo tvarką pripažinimo negaliojančiu.

2.       Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės, kuri šiuo metu registruota kaip kooperatinė žemės ūkio bendrovė (kooperatyvas), teisinė forma yra žemės ūkio bendrovė ir bendrovė savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymu, bet ne Kooperatinių bendrovių įstatymu, kol neatitinka jame numatytų būtinų kooperatinėms žemės ūkio bendrovėms taikomų reikalavimų; pakeisti bendrovės registro duomenis Juridinių asmenų registre, registre nurodant, kad Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė veikia kaip žemės ūkio bendrovė, bendrovės pavadinimas iš Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės keičiamas į Kretingalės žemės ūkio bendrovę, iš pavadinimo pašalinant žodį „kooperatinė“, teisinė forma – žemės ūkio bendrovė; pripažinti neteisėtu atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2018 m. gegužės 25 d. įvykusį ataskaitinį visuotinį narių susirinkimą ir pripažinti negaliojančiais 2018 m. gegužės 25 d. ataskaitiniame visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus; pripažinti neteisėta ir negaliojančia atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2017 m. gegužės 24 d. valdybos posėdyje patvirtintą Dokumentų ir kitos informacijos apie bendrovės veiklą pateikimo nariams ir pajininkams (ne nariams) tvarką ir šią Tvarką atitinkamai panaikinti; pranešti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui apie teisme iškeltą civilinę bylą, susijusią su Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės teisine forma, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir grąžino ieškovui 75 Eur žyminį mokestį. Teismas nutartį grindė šiais motyvais:

3.1. Teismo vertinimu, ieškovas siekia juridinio asmens veiklos tyrimo, nes reiškia reikalavimus dėl bendrovės vykdomos gamybinės ir komercinės veiklos, jos teisinės formos, priimtų sprendimų neteisėtumo, kurie lemia tolesnius galbūt netinkamus valdymo organų veiksmus bei priimamus sprendimus. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės sietinos su juridinio asmens galbūt netinkamai vykdoma veikla, teisės aktų nesilaikymu. Reikalavimai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjami apygardos teisme, tokiam ieškiniui yra keliami specialūs reikalavimai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.124–2.131 straipsniuose.

3.2. Teismas pažymėjo, jog juridinis asmuo yra fizinių ar juridinių asmenų laisva valia įsteigtas subjektas, pats narių susirinkimas ir turi teisę pertvarkyti juridinį asmens, pakeisti juridinio asmens teisinę formą bei steigimo dokumentus. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimai reiškiami per anksti, nepasinaudojus ikiteismine tvarka. Reikalavimas pakeisti juridinio asmens teisinę formą galėtų būti reiškiamas tik išsamiai atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą. Kiti ieškovo reiškiami reikalavimai galėtų būti nagrinėjami teisme, tačiau pagal dėstomą faktinį ieškinio pagrindą yra išvestiniai ir susiję su pirminiais ieškovo reikalavimais.

3.3. Ieškovas prašo pakeisti juridinio asmens teisinę formą, jo įstatus, tai atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnyje numatytas teismo taikomas priemones, tačiau tik tada, jeigu teisme pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas ir atliktos kitos reikalingos procedūros (ekspertų ataskaita, rekomendacijos). Ieškovo reikalavimai ir ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės savo turiniu ir esme atitinka atvejus, nurodytus CK 2.131 straipsnyje, tačiau ieškovo reikalavimai turi būti tikslinami, formuluojami konkretūs reikalavimai, jie nagrinėjami apygardos teisme.

3.4. Ieškinyje turi būti aiškiai nurodomi ieškovai, kurie turi reikalavimo teisę ir kurių teisės yra galbūt pažeidžiamos. Ieškovas S. P. negali reikšti reikalavimų už kitą asmenį, nepaisant to, jog jis turi įgaliojimą veikti R. P. vardu. Ieškinys gali būti reiškiamas tik paties asmens vardu, o jo interesams teisme jau gali atstovauti jo įgaliotas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovas S. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat panaikinti nutarties motyvuojamosios dalies sakinį: „Reikalavimas pakeisti juridinio asmens teisinę formą gali būti reiškiamas tik pirmiausia atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą.“ Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, nurodęs, kad ieškinys savo esme atitinka ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Teismas nurodė ieškovui patikslinti ieškinį, nors ieškovas nereiškia reikalavimo atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Teismas klaidingai įvertino faktines ieškinio aplinkybes, nes ieškinys susijęs su valdymo organo priimtais sprendimais, jų neteisėtumu, tarp jų ir klaidingos juridinio asmens teisinės formos naudojimu.

 4.2.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad reikalavimas pakeisti teisinę formą galėtų būti reiškiamas tik atlikus išsamų juridinio asmens veiklos tyrimą. Bendrovės, kaip kooperatinės bendrovės, neteisėto veikimo nebereikia nustatyti, jis yra akivaizdus, t. y. atsakovė savo veikloje faktiškai vadovaujasi visai kitu įstatymu, tačiau jo netaiko priimdama sprendimus. Atsakovės nebereikia ir pertvarkyti, nes bendrovė faktiškai jau veikia kaip žemės ūkio bendrovė.

4.3. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais atsakovės 2018 m. gegužės 25 d. ataskaitinį susirikinimą ir jame priimtus sprendimus bei 2017 m. liepos 24 d. atsakovės posėdyje priimtą sprendimą patvirtinti Dokumentų ir kitos informacijos pateikimo tvarką. Esant tokiems reikalavimams, negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog byla teisminga tik apygardos teismui.

4.4. Asmuo turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, suformuluoti ieškinio pagrindą ir    dalyką, o teismas nagrinėdamas bylą iš esmės turi pasisakyti, ar asmens interesai buvo pažeisti. Teismas, atsisakęs priimti ieškinį bei pasisakęs dėl materialinio pobūdžio reikalavimo dar ieškinio priėmimo stadijoje, užkirto ieškovui kelią kreiptis į teismą.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). 

6.       CPK

7.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovo reikalavimai dėl atsakovės teisinės formos iš kooperatinės bendrovės į žemės ūkio bendrovę pakeitimo yra reikalavimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra iš esmės susiję su juridinio asmens veiklos tyrimu, tačiau yra netinkamai formuluojami pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.

8.       Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.

9.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose ieškiniui nustatyta daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), ir savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). 

10.       Taigi, teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Tačiau tai gali būti atliekama tik bylą išnagrinėjus iš esmės, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje. Ieškinio priėmimo stadijoje kaip atsisakymo priimti ieškinį teisinis pagrindas negali būti vertinamas nei įrodymų (ne)pakankamumas, nei ieškiniu reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumas, kadangi šiuos pareikšto ieškinio aspektus teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės.

11.       Apeliantas teigia, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, nurodęs, kad ieškinys savo esme atitinka ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Teismas klaidingai įvertino faktines ieškinio aplinkybes, nes ieškinys susijęs su valdymo organo priimtais sprendimais, jų neteisėtumu, tarp jų ir klaidingos juridinio asmens teisinės formos naudojimu. Apeliacinės instancijos teismas su šia skundo nuostata sutinka. Juridinio asmens veiklos tyrimas reglamentuojamas CK 2.124–2.131 straipsniuose. CK 2.124 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens veiklos tyrimo turinį, numatyta, kad CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas šio kodekso 2.131 straipsnyje. Netinkama veikla apima tik juridinio asmens valdymą ir tik juridinio asmens dalyvių sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu. Pagal šį straipsnį negalima netinkama veikla laikyti juridinio asmens dalyvių sprendimo pakeisti steigimo dokumentus (Civilinio kodekso komentaras, 2 knyga, psl. 247).

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pakeisti juridinio asmens teisinę formą pagal realią faktinę situaciją, o tai gali būti vertinama kaip prašymas pakeisti steigimo dokumentus, neatliekant juridinio asmens veiklos tyrimo, tuo labiau kad ieškovas tokio reikalavimo apskritai net nereiškia, o ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės faktine veikla, siekia pagrįsti netinkamos teisinės formos naudojimą. Juridinio asmens veiklos tyrimas taikomas tuomet, kai kitos teisinės priemonės nėra veiksmingos. Ieškovui nereiškiant reikalavimo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, teismas negali jo įpareigoti tikslinti ieškinį taip, kad jis atitiktų CK 2.124–2.131 straipsniuose nurodytus reikalavimus. Teisė apibrėžti ieškinio ribas priklauso į teismą besikreipiančiam asmeniui, o teismo pareiga yra teisiškai įvertinti ieškinio pagrįstumą pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei įstatymo normas ir pasisakyti dėl to galutiniame procesiniame dokumente.

13.       Apeliantas prašo iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti sakinį, jog reikalavimas pakeisti juridinio asmens teisinę formą gali būti reiškiamas tik pirmiausia atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą. Tačiau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą apylinkės teismui, naikintina, neturi teisės reikšmės motyvuojamosios dalies koregavimas.

14.       Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš anksto pripažino vieną iš ieškovės nurodytų reikalavimų nepagrįstu ir nustatinėjo ieškinio teismingumą, atsižvelgdamas iš esmės tik į faktines aplinkybes, todėl skundžiama teismo nutartis kaip nepagrįsta ir neatitinkanti ieškinio priėmimą klausimą reglamentuojančių teisės normų bei teismų praktikos naikintina ir klausimas dėl ieškovo S. P. ieškinio priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                         Danutė Žvinklytė