Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2366-932/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01574-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. D.–Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. S., išnagrinėjusi I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., tačiau faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

I. S. 2014 m. spalio 27 d., apie 17.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais veiksmais ji pažeidė KET 126 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama I. S. paaiškino pripažįstanti, kad padarė apgadinimus automobiliui „Audi A4“, tačiau neigė supratusi, jog padarė eismo įvykį ir pasišalino iš jo. 2014-10-27, apie 17 val., gal kiek vėliau po paskaitų grįžo namo. Buvo jau tamsu. Neradusi automobilių stovėjimo aikštelėje laisvos vietos, ji savo automobilį „MB A 170 CDI“ pastatė pravažiavime į kiemą, kuriame yra dvi vietos. Pastačiusi automobilį, išlipo apžiūrėti, ar transporto priemonę pastatė tinkamai, ar bus vietos kitiems automobiliams įvažiuoti į kiemą. Viskas buvo tvarkoje, todėl ji ramiai nuėjo namo. Ryte jokio pranešimo apie tai, kad kliudė kitą automobilį bei padarė jam apgadinimus, nerado. Apie tai, kad padarė eismo įvykį, sužinojo iš savo tėvų, kai į juos kreipėsi policija. I. S. tikino tikrai nepajutusi jokio kontakto ir nebuvo nė minties, kad galėjo kažką apgadinti. Ji turi teisę vairuoti, automobilis apdraustas, dėl ko nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Pravažiuodama ant posūkio matė stovintį automobilį, galimai tai ir buvo nukentėjęs „Audi A4“, tačiau nejuto jį kliudžiusi. Išvažiuodama ryte neatkreipė dėmesio, ar šis automobilis tebestovi, tikrai nematė, kad jis yra apgadintas, o, juo labiau, negalvojo jį pati apgadinusi. Sužinojusi apie tai, kad ji kliudė „Audi A4“ susisiekė su nukentėjusiąja J. U., atlygino padarytą žalą (sumokėjo pastarajai 200 Eur). Jos automobiliui padaryti apgadinimai yra nežymūs, ji jų net nepastebėjo. Apgadinimų nepastebėjo net jos tėvas, kai ji šiam buvo palikusi automobilį nuplauti (b. l. 24).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. U. parodė nagrinėjamą įvykį mačiusi per buto langą. Tuo metu kalbėjo mobiliuoju telefonu ir žiūrėjo pro langą. „Mercedes Benz“ automobiliui važiuojant pro jai priklausantį automobilį „Audi A4“, pastebėjo, kaip sumirksėjo pastarojo šviesos. „Mercedes“ vairuotoja savo automobilį pastatė šalia J. U. priklausančios transporto priemonės, išlipusi žvilgtelėjo į savo automobilį ir nuėjo. Ji (J. U.) tuo metu net nepagalvojo, kad jos automobilis buvo užkliudytas, pagalvojo, kad šis paprasčiausiai sureagavo į garsą, tačiau atėjusi išvažiuoti jį apžiūrėjo ir pamatė įbrėžimus (kairės pusės priekiniame bamperyje). Tuomet ji apžiūrėjo „Mercedes Benz“ automobilį ir pamatė, kad yra apgadintas pastarojo galinis sparnas. Už „Mercedes“ priekinio lango valytuvo užkišo lapelį su savo kontaktais, tačiau niekas su ja nesusisiekė, po ko ji kreipėsi į policiją. I. S. su ja susisiekė vėliau, aiškino nepastebėjusi, jog kliudė J. U. automobilį. Ji atsiprašė bei atlygino žalą (b. l. 31-32).

I. S. paaiškinimo duomenimis, ji automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigus paskaitoms grįžusi namo. Buvo apie 17 val., ieškojo, kur pasistatyti automobilį, nes tokiu laiku beveik nėra laisvų vietų stovėjimo aikštelėje. Pasistačiusi automobilį, išlipusi visada apžiūri, ar liko vietos išvažiuoti kitai transporto priemonei ir ar saugiu atstumu prisiparkavo. Atsižvelgiant į tai koks buvo paros laikas, t. y. apie 17 val., abejoja, ar pastačiusi automobilį buvo išlipusi pažiūrėti, ar yra kokių įbrėžimų, nes buvo tamsu. Tikriausiai apžiūrėjo, ar tinkamai pastatė automobilį, kadangi buvo tamsu, nematė saugaus atstumo. Ant jos transporto priemonės nebuvo jokių įbrėžimų, kurie akivaizdžiai matytųsi, jų niekas nepastebėjo. Grįžusi į savo gimtąjį miestą, paliko nuplauti automobilį tėvui, kuris taip pat nepastebėjo jokių įbrėžimų (b. l. 15).

I. S. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio I. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-24784061-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. I. S. kaltę įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. S. 2014-10-28 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2014-10-28, apie 10.59 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis. Atvykus nurodytu adresu, buvo pastebėtas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojas A. U. paaiškino, kad 2014-10-27, apie 12 val., priparkavo automobilį kieme. Apie 17.30 val. per gyvenamojo namo langą, automobilio savininko žmona pamatė, kaip automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė minėtą automobilį, prisiparkavo, vairuotoja išlipusi iš automobilio apžiūrėjo savo automobilį, o būtent dešinę automobilio pusę, ir nuėjo namo. Automobiliui „Audi“ apgadintas priekinis kairės pusės bamperis. „Audi“ vairuotojas, norėdamas užpildyti eismo įvykio deklaraciją, ant automobilio „Mercedes Benz“ priekinio valytuvo paliko raštelį, tačiau ryte automobilio „Mercedes Benz“ jau nebuvo kieme, t. y. pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 4). Automobilio „Audi“ savininko paaiškinime, nurodyta, kad jis 2014 m. spalio 27 d. maždaug 12 val., vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį pastatė prie (duomenys neskelbtini) esančio namo. Apie 17.30 val. jo žmona J. U. per buto langą pamatė, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kiemą, į dešinę, apgadino jo automobilio „Audi A4“ priekinį bamperį kairėje pusėje. „Mercedes Benz“ vairuotoja išlipusi apžiūrėjo savo automobilį ir nepastebėjusi jokių defektų, nuėjo namo. J. U. padarė automobilių „Mercedes Benz“ ir ‚Audi 4A“ apgadinimo nuotraukas. Apie 18 val. buvo iškviesta policija. Norėdamas užpildyti eismo įvykio deklaraciją, ant „Mercedes Benz“ priekinio valytuvo paliko raštelį ir išvažiavo į darbą. 2014-10-28, apie 10 val., išėjęs į kiemą, pamatė, kad automobilio „Mercedes Benz“ kieme nėra, su juo taip pat nebuvo susisiekta, todėl mano kad vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 8). Įvykio liudytojos J. U. paaiškinime užfiksuota, kad ji 2014 m. spalio 27 d. su vyru ir vaikais atvažiavo pas jos tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Savo mašiną „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė prie namo. Apie 17.30 val. pro langą pamačiusi, kad kitai mašinai pravažiuojant šalia jos mašinos, jos mašinos žibintai sumirksėjo. Kitos mašinos vairuotoja pastatė savo mašiną šalia jos bei išlipo iš savo mašinos ir apžiūrėjo ją, bet, matyt, nepastebėjo apgadinimų ir nuėjo. Apgadinimus pamatė, kai norėjo važiuoti namo (b. l. 9). Abiejų automobilių apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (b. l. 18-20). Apgadinimo faktas taip pat užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 6-7).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad I. S., vairuodama automobilį, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį bei jį apgadino, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (automobilio „Mercedes Benz“ apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi I. S. atžvilgiu ši transporto priemonė nelaikytina svetimu turtu).

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu I. S. taip pat kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinusi automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidusi KET 222 punkto reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog pagal pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2184/2011, N16-2330/2007 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę KET pažeidimo (nepajunta kontakto), tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-585-12). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. S., statydama automobilį, galėjo išties nepajusti kontakto su kita transporto priemone. Kaip pabrėžiama teismų praktikoje, asmuo pasišalindamas iš eismo įvykio vietos paprastai siekia nuslėpti tam tikrą informaciją bei išvengti dar didesnių neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju I. S. automobilis „Mercedes Benz“ buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pastaroji nebuvo praradusi teisės vairuoti, anksčiau nė karto nebuvo bausta administracine tvarka (nei dėl su Kelių eismo taisyklių susijusių pažeidimų, nei dėl apskritai kitų pažeidimų), kas tik patvirtina I. S. nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismas vertina, kad I. S. iš tikrųjų galėjo nejausti kontakto su kita transporto priemone, kadangi abiejų automobilių apgadinimai yra nežymūs, kas tik dar kartą patvirtina, kad smūgio nebūta stipraus. Svarstant administracinės atsakomybės klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad buvo tamsus paros metas, stovėjimo aikštelė menkai apšviesta, I. S. kviečiama policijos nesislapstė, atvykusi į policijos įstaigą atsiprašė nukentėjusiosios bei atlygino šios patirtą žalą (b. l. 22). Be to, reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad I. S. automobilį paliko stovėti pažeidimo padarymo vietoje, kas rodo, jog tuo atveju, jei pastaroji būtų siekusi išvengti atsakomybės, neabejotinai būtų buvusi suinteresuota kuo skubiau palikti įvykio vietą bei pašalinti pasekmes, tokiu būdu apsunkinant įvykio aplinkybių nustatymą. Šiuo atveju gi, kaip minėta, automobilis liko stovėti namo kieme, be to, pažymėtina ir tai, I. S. nesiėmė jokių priemonių, siekdama pašalinti automobilio apgadinimus, nors, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės apžiūra buvo atlikta ženkliai vėliau,  turėjo tam visas galimybes tuo atveju, jei būtų siekusi panaikinti galimus pėdsakus. Nors J. U. teigimu ji buvo palikusi ant I. S. priklausančios transporto priemonės savo kontaktus susisiekimui nurodantį raštelį, kurio, I. S. teigimu, ji nerado, ši aplinkybė neįrodo I. S. kaltės, nes sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl  ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į I. S. asmenybę (jauno amžiaus, studijuoja, nedirba, administracine tvarka nebausta). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus   I. S. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi,                   224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,          

n u t a r i a :

I. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai dvidešimt aštuonių (28) eurų dydžio baudą.

I. S. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja                                                                                                  J. D.–Raizgienė