Baudžiamoji byla Nr. 1S-3-491/2022

        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 6 d.

Panevėžys 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas, buvo pakeista į areštą,

nustatė:

1.       Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta (su bausme, jam paskirta ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu) bausme – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2.       To paties teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi nuteistajam M. B. buvo paskirtas papildomas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos (2021 m. gruodžio 8 d.). Ši teismo nutartis buvo priimta M. B. nevykdant įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

3.       Nuteistajam M. B. toliau nevykdant minėto įpareigojimo, Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) teikimu prašė M. B. paskirtą laisvės apribojimą pakeisti areštu. Tačiau to paties teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi šis Probacijos tarnybos teikimas buvo atmestas, motyvuojant tai tuo, kad M. B. įsidarbino, kritiškai vertino savo elgesį, pažadėjo laikytis nustatytų įpareigojimų ir nedaryti pažeidimų.

4.       Skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo tenkintas pakartotinis Probacijos tarnybos teikimas ir nuteistajam M. B. paskirta bausmė – laisvės apribojimas, buvo pakeistas į 90 parų areštą. Teismas padarė išvadą, kad M. B. vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nes nevykdo teismo skirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pateisinamų savo elgesio priežasčių nenurodo, jokių išvadų dėl tokio savo elgesio nedaro.

5.       Skundu nuteistasis M. B. prašo: panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Probacijos tarnybos teikimą atmesti; arba sutrumpinti jam skirtą areštą iki 30 parų. Skunde jis nurodo:

5.1.                      Jam paskirtos bausmės – laisvės apribojimo, pakeitimas į areštą yra neproporcinga priemonė, kadangi jis visus kitus jam skirtus įpareigojimus vykdė tinkamai (įsidarbino, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kritiškai vertina savo elgesį dėl alkoholio vartojimo), skundžiama nutartis buvo priimta jau pasibaigus laisvės apribojimo bausmės terminui. Dėl tų pačių priežasčių laisvės apribojimo bausmės jam pakeitimas maksimaliam arešto bausmės terminui prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.

5.2.                      Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad Probacijos tarnybos teikimas atmetamas, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, kad šis teikimas tenkinamas. Taip pat teismas į jam skirtą arešto bausmę neįskaitė jo laikiname sulaikyme išbūto laiko.

6.       Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

7.       Skundas atmetamas.

8.       Nuteistasis M. B. skunde akcentuoja kitų jam teismo paskirtų įpareigojimų laisvės apribojimu laikotarpiu tinkamą vykdymą, naujų nusikalstamų veikų nepadarymą ir teigia, kad arešto bausmė jam yra per griežta bei neproporcinga. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

9.       Pagal BK 48 straipsnį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi šie draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu vadovaujantis BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (BK 48 straipsnio 8 dalis).

10.       Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, vengimui, be kita ko, būdingas piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo – užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

11.       Šiuo atveju apylinkės teismas M. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė į areštą nustatęs nevienkartinį psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimą bei administracinio nusižengimo padarymo faktą. Byloje surinkti duomenys apie šias aplinkybes apylinkės teismui leido daryti išvadą, kad nuteistasis nevykdo teismo skirto jam įpareigojimo ir tai daro be pateisinamos priežasties, sistemingai bei piktybiškai. Apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, susidariusią situaciją įvertino visapusiškai, įsigilino tiek į Probacijos tarnybos pateiktą informaciją, tiek į nuteistojo M. B. paaiškinimus, jo asmens byloje esančius duomenis.  

12.       Bausmės tikslai yra šie: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, skiriama bausmė turi padėti nuteistajam savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų prevencija. Šis tikslas nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nebuvo pasiektas. Teismui pateikti duomenys rodo, kad M. B. elgesys vis dėlto nesikeičia teigiama linkme, jis nesitaiso.

13.       Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties bei teismui pateiktos asmens bylos, nuteistasis M. B. į Probacijos tarnybos registrą buvo įtrauktas 2020 m. rugpjūčio 11 d. 2020 m. rugpjūčio 14 d. jis pasirašytinai buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintos įpareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės. Pirmą kartą teismo nustatyto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nevykdymas M. B. buvo užfiksuotas 2020 m. gruodžio 27 d. Nuteistajam tada buvo nustatytas 1,92 promilių girtumo laipsnis. Nuteistasis buvo įspėtas dėl vengimo atlikti bausmę, jam papildomai išaiškintos bausmės sąlygos ir teisinės pasekmės, jei ir toliau nevykdys paskirto įpareigojimo. Tačiau, jau 2021 m. vasario 23 d. M. B. buvo nustatytas 1,99 promilių girtumo laipsnis. Dėl šių užfiksuotų 2 įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų atvejų M. B. teismas skyrė papildomą įpareigojimą, kurį jis vykdė. Kita vertus, ir po to M. B. toliau pažeidinėjo teismo jam skirtą įpareigojimą – 2021 m. balandžio 27 d. jam buvo nustatytas 1,41 promilių girtumo laipsnis, 2021 m. spalio 4 d. – 0,99 promilių girtumas. Šį kartą Probacijos tarnyba jau siūlė teismui M. B. paskirtą laisvės apribojimą pakeisti į areštą, tačiau teismas šį teikimą atmetė, įvertinęs tai, kad M. B. pradėjo dirbti bei pažadėjo nebegerti. Ir vėl, nepaisant to, praėjus tik kelioms dienoms po šios nutarties priėmimo, t. y. 2021 m. lapkričio 11 d., M. B. buvo nustatytas 1,26 promilių girtumo laipsnis, po to 2021 m. gruodžio 5 d. – 1,47 promilių girtumo laipsnis. Taigi, laisvės apribojimo laikotarpiu nuteistasis M. B. teismo jam paskirtus įpareigojimus pažeidė net 6 kartus. Be to, M. B. 2021 m. rugsėjo 11 d. buvo nubaustas administracine tvarka. 

14.       Atkreiptinas dėmesys, kad ir M. B. nusikalstamas elgesys yra betarpiškai susijęs su alkoholio vartojimu. O būtent, iš prieš jį priimtų teismo baudžiamųjų įsakymų (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys) matyti, jog visas nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Neabejotina, kad nuteistojo girtumas turi tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų darymui. Dėl šių priežasčių yra itin svarbu, kad M. B. ir pats savarankiškai imtųsi spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad M. B. pripažįsta turintis ydą, kas jis pats ėmėsi kokių nors veiksmų su ja tvarkytis (pvz., kreipėsi dėl gydymosi). Iš bylos matyti, jog per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuteistajam M. B. buvo ne kartą primintos alkoholio vartojimo pasekmės – tai, kad laisvės apribojimas jam gali būti pakeistas į griežtesnę bausmę – areštą. Juo labiau, kad Probacijos tarnyba dar anksčiau kreipėsi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės M. B. pakeitimo į areštą, tačiau tą kartą apylinkės teismas šį teikimą atsisakė patenkinti, o nuteistasis teismo posėdyje pažadėjo daugiau nebegerti. Tačiau, kaip matyti, šio savo duoto pažado nuteistasis netesėjo. Įvertinus tai, sutiktina su apylinkės teismu, kad toks nuteistojo M. B. elgesys yra neatsakingas ir lengvabūdiškas. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad M. B. nėra vertas pasitikėjimo ir progos įrodyti, kad jis gali vykdyti visus jam teismo paskirtus įpareigojimus, jam nebegalima suteikti.

15.       Kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas, ypatingai padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu.

16.       Nuteistojo M. B. skundo teiginiai apie jo elgesį, norą dirbti, apgailestavimą ir kt. skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvų bei prieš tai jau išdėstytų išvadų nepaneigia. Dėl skundo argumentų, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimas į griežtesnę bausmę – areštą, jam yra neproporcinga poveikio priemonė, apygardos teismas pažymi, jog M. B. negatyvių padarinių atsiradimas yra jo nepateisinamo elgesio rezultatas piktybiškai nevykdant vieno iš pagrindinių jam skirtų įpareigojimų, apie kurio netinkamo vykdymo teisines pasekmes jis ne kartą buvo informuotas ir pats rinkosi elgesio variantą.

17.       Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad apylinkės teismo aprašomoji dalis neatitinka jos rezoliucinės dalies dėl Probacijos tarnybos teikimo tenkinimo ar jo atmetimo, tačiau tai vertintina kaip apylinkės teismo rašymo apsirikimas, kuris nedaro skundžiamos nutarties nesuprantama ir dėl to neteisėta. Dėl M. B. prašymo į jam paskirtą areštą įskaityti jo laikino sulaikymo laiką apygardos teismas pažymi, jog jis jau buvo įskaitytas teismo baudžiamuoju įsakymu, dar kartą jį įskaityti jokio pagrindo nėra. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas įvertino M. B. teismo baudžiamuoju įsakymu neatliktą bausmę ir būtent ją keitė į areštą, pagrįstai neviršydamas BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto maksimalaus arešto bausmės už nusikaltimą termino – 90 parų. Dar labiau sumažinti M. B. paskirtą arešto bausmę pagrindo nėra. Kaip minėta, pagal BK 48 straipsnio 8 dalį laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Šios taisyklės tokios galimybės nenumato.

18.       Tokiu būdu, apygardos teismas sprendžia, kad M. B. turėjo galimybę pasitaisyti, imtis veiksmų koreguoti savo elgesį, tačiau ir toliau elgėsi pagal jam vienam priimtinas gyvenimo nuostatas. Būdamas laisvėje jis neįrodė, kad bausmės tikslai jam gali būti įgyvendinti netaikant jam griežtesnio laisvės suvaržymo. Naujų aplinkybių, pateisinamų objektyvių priežasčių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, M. B. savo skunde apygardos teismui nepateikė. Švelnus baudžiamumas nuteistajam reikiamo poveikio nedaro, todėl yra tikslinga jam taikyti griežtesnį laisvės suvaržymo režimą. 

19.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad nuteistojo M. B. elgesys nėra akivaizdžiai ir įtikinamai koreguojamas teigiama linkme, todėl pritartina apylinkės teismui, kad jis piktybiškai nevykdo teismo jam paskirtų įpareigojimų. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas         Valdas Petras Meidus