Civilinė byla Nr. e2-695-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00085-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.4.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo, 

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas (ieškovas) V. J. 2022 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą šio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1635-803/2021 dėl paaiškėjusių naujų bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu. Faktiniu savo prašymo pagrindu nurodė tai, kad civilinė byla, su kurios išnagrinėjimu jis siejo teisėjų kaltais veiksmais padarytos 3 000 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą civilinėje byloje Nr. e2-1635-803/2021, Panevėžio apylinkės teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, o teisiniu pagrindu – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 8 punktų nuostatas.

2.       Pareiškėjo teigimu, jam paaiškėjo, kad vienas iš asmenų, dėl kurio veiksmais padarytos žalos atlyginimo jis ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, t. y. Panevėžio apylinkės teismo teisėjas V. K., yra ne teisėjas, o policijos pareigūnas. Neteisėtais policiniais veiksmais ir savo dominavimu minėtas teisėjas, vykdydamas jam vadovaujančių asmenų įsakymus, nepaisė civilinių įstatymų ir padarė pareiškėjui žalą.   

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1635-803/2021.     

4.       Teismo vertinimu, nors pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo kelis proceso atnaujinimo teisinius pagrindus, tačiau iš esmės argumentus teikia tik dėl vieno pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte, t. y. dėl bylos išnagrinėjimo neteisėtos sudėties teismo. Pagal CPK 367 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą. Kadangi pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą grindžia vien faktine aplinkybe, kad Panevėžio apylinkės teisme jo bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, būtent šiam teismui ir turėtų būti teikiamas atitinkamas prašymas. Kiti pareiškėjo prašyme nurodyti teisiniai pagrindai procesui atnaujinti nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, nepateikti jas pagrindžiantys įrodymai.    

5.       Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 367 straipsnio 2 dalies 2 punktas), su juo pareiškėjas turi teisę kreiptis į Panevėžio apylinkės teismą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo turi atitikti CPK 369 straipsnyje nustatytus reikalavimus tokio pareiškimo turiniui, t. y. jame turi būti išdėstyta ne vien subjektyvi pareiškėjo nuomonė, bet ir pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:   

6.1.       Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo nebuvo žinoma esminė aplinkybė, kad pareiškėjui nepalankius teismo sprendimus priėmė tam įgaliojimų neturintis asmuo, t. y. ne teisėjas, o policijos pareigūnas. Bylos buvo išnagrinėtos neteisėtos sudėties teismo, o tai lėmė žalos atsiradimą.

6.2.       Prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas trimis savarankiškais teisiniais pagrindais. Kadangi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais pateiktas prašymas teismingas Vilniaus apygardos teismui, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsnio 4 dalimi, nepriklausomai nuo to, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu prašymas turėjo būti teikiamas apylinkės teismui, prašymas dėl visų reikalavimų turi būti nagrinėjamas apygardos teisme.

6.3.       Visi teisingam prašymo išnagrinėjimui reikalingi įrodymai yra susiję su išnagrinėtų civilinių bylų medžiaga, kurias teismas gali ir turi išsireikalauti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados  

7.       Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamojoje nutartyje, prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų procesinių stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2–3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kiekvienoje iš šių stadijų atliekami jai priskirtini veiksmai.

8.       CPK 370 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas turi patikrinti, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti.

9.       Taigi, iš minėtos teisės normos dispozicijos matyti, kad sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą turi būti patikrinama, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje įtvirtintus  procesiniam dokumentui keliamus turinio bei formos reikalavimus ir ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, teikiančių pagrindą atsisakyti priimti prašymą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas gali atsisakyti priimti prašymą tik tokiu atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ar neteismingas tam teismui, arba jeigu prašymą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kitų klausimų nagrinėjimas šioje pradinėje – pareiškimo priėmimo – procesinėje stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

10.       Prašymo atnaujinti procesą pateikimo tvarka yra įtvirtinta CPK 367 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jis pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (1 dalis); jeigu prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu – jis pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą (2 dalis); jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (3 dalis). Taigi, bendroji taisyklė yra tokia, kad prašymas atnaujinti procesą turi būti pateikiamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

11.       Šiuo konkrečiu atveju apeliantas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1635-803/2021 dėl žalos atlyginimo pateikė šią bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, t. y. Vilniaus apygardos teismui, todėl bendroji kreipimosi į teismą taisyklė nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto pagrindo atsisakyti priimti prašymą buvimo stokoja pagrįstumo, nes apeliantas savo prašymu nesiekia atnaujinti proceso toje byloje (ar bylose), kurią (kurias), jo vertinimu, išnagrinėjo neteisėtos sudėties Panevėžio apylinkės teismas. Nors apeliantas naujai jam paaiškėjusia faktine aplinkybe laiko tai, kad dalį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1635-803/2021 pareikštame ieškinyje išvardintų bylų išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, atitinkamai, prašydamas pakartotinio ginčo dėl žalos atlyginimo išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme, įtraukiant ir naujus subjektus (atsakovės atstovus), visgi to nepakanka dispozityvumo principui paneigti ir plečiamai aiškinti jo valią, pasiūlant kreiptis į Panevėžio apylinkės teismą dėl jame išnagrinėtos kitos bylos (ar bylų) proceso atnaujinimo (CPK 13 straipsnis).

12.       Kaip matyti iš prašyme dėl proceso atnaujinimo dėstomų argumentų, aplinkybes, susijusias su ankstesnes bylas nagrinėjusio Panevėžio apylinkės teismo sudėtimi, apeliantas įvardijo kaip naujai jam paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurių neištyrus ir neįvertinus galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1635-803/2021. Kitaip tariant, prašymas yra grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, o kitaip jį teisiškai kvalifikavęs pirmosios instancijos teismas suklydo.

13.       Pirmiau jau nurodyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą teismas turėtų įsitikinti tokio prašymo atitiktimi CPK 369 straipsnyje bei procesiniams dokumentams nustatytiems bendriesiems reikalavimams, bet neturi spręsti dėl išdėstytų tokiame procesiniame dokumente aplinkybių pakankamumo ar jų nepakankamumo procesui atnaujinti. Ar apelianto nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą procesui atnaujinti, t. y. ar jų nurodyta pakankamai ir ar jos teisiškai svarbios bei patvirtinančios vienokius ar kitokius faktus, lemiančius proceso atnaujinimo poreikį bei galimybę, teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nenagrinėja ir nevertina. Todėl ir tokie skundžiamos nutarties argumentai, kad apeliantas savo prašyme nenurodė jokių CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą pagrindžiančių aplinkybių bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų nesuponuoja vertinimo, jog apelianto prašymo priėmimo klausimas buvo išspręstas teisingai. Tuo atveju, jei prašymas neatitinka jo turiniui ar formai keliamų įstatymo reikalavimų, teismas turi taikyti trūkumų šalinimo institutą.

14.       Konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jam adresuotą prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip šiam teismui neteismingą, todėl skundžiama teismo nutartis panaikintina, o prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. J. prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė