Civilinė byla Nr. 2S-1170-563/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28198-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos:103.1, 106.1; 122.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. liepos 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį palikti nenagrinėtu civilinėje byloje Nr. 2-3931-868/2014 pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 12 992 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo S. L. ieškinį atsakovui D. B. dėl 5600 Lt skolos priteisimo. Ieškovo S. L. prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies tenkino. Civilinę bylą nutraukė. Grąžino ieškovui 75 procentus, t.y. 166,00 Lt, žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2013-09-12 vietinio mokėjimo nurodymą Nr. 54 AB SEB banke.
Teismas nustatė, jog į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovas, kuris apie parengiamąjį teismo posėdį informuotas asmeniškai pasirašytinai. Į parengiamąjį teismo posėdį atvykę atsakovas su atstovu prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas taip pat nustatė, kad teismui iki teismo posėdžio pradžios nepateikta duomenų apie ieškovo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje pateisinančias priežastis, nėra prašymo bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrindą ieškovo pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtą, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio palikimas nenagrinėto neatima ir nepanaikina ieškovo teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (LR CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p., 297 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos, teismas sprendė, jog yra pagrindas priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies ir civilinę bylą dalyje dėl 7 391,80 Lt skolos priteisimo nutraukti (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą (b.l.84-85), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti Darbingumo lygio pažymos kopiją. Nurodo, jog teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, nes teismas patenkino ieškovo prašymą dėl dalies ieškinio atsisakymo, todėl tokie veiksmai atitiko parengiamojo teismo posėdžio esmę. Teismas, vadovaudamasis proceso greitumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais, galėjo ieškinį palikti nenagrinėtą tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje iš esmės ir ieškovui neatvykus į tokį teismo posėdį. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, ieškovas būtų priverstas kreiptis į teismą dar kartą, tai neatitiktų ekonomiškumo principo. Taip pat atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog yra netekęs 80 proc. darbingumo ir dėl prastos sveikatos negalėjo atvykti į teismo posėdį, dėl teisinių žinių trūkumo nepranešė teismui apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį.
Atsakovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l.89-90). Nurodo, jog ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl neatvykimo į teismo posėdį, nepateikė pateisinamų dokumentų, įrodančių, jog jis dėl svarbių priežasčių negalėjo atvykti į teismo posėdį, pateikta Darbingumo lygio pažyma įrodo tik bendrą ieškovo darbingumo netekimą, bet tai netrukdo dalyvauti teismo posėdyje. Be to, teismas keletą kartų ieškovą įpareigojo patikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovas tai padarė neatsakingai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumehtais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, nes teismas patenkino ieškovo prašymą dėl dalies ieškinio atsisakymo, todėl tokie veiksmai atitiko parengiamojo teismo posėdžio esmę.
Pažymėtina, jog CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. Pagal CPK 230 str. 2 d., dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kita vertus, parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.). Pagal CPK 246 str. 1 d., kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Todėl apeliantas neteisus, teigdamas, kad ieškinį palikti nenagrinėtu pirmosios instancijos teismas galėjo tik teismo posėdžio, bet ne parengiamojo posėdžio, metu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis byloje paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-17 nutartimi, kurioje taip pat buvo nurodyta parengiamojo posėdžio data; 2014-01-22 ieškovui įteiktas šaukimas (b.l.40), kuriame numatytos neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmės, apie antrą parengiamąjį teismo posėdį informuotas asmeniškai pasirašytinai (b.l.43). Pats apeliantas neginčija aplinkybių, kad apie parengiamąjį posėdį jam buvo pranešta tinkamai, neatvykimo į posėdį pasekmės žinomos. Ieškovas į 2014-03-05 13 val. teismo posėdį neatvyko, bylos medžiaga patvirtina, kad iki parengiamojo posėdžio pradžios ieškovas nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat nebuvo pateikti dokumentai, pateisinantys ieškovo neatvykimą į teismą.
Nors apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikia 2012-07-05 Darbingumo lygio pažymą, nurodydamas, kad netekęs 80 proc. darbingumo ir dėl prastos sveikatos negalėjo atvykti į teismo posėdį, tačiau ši pažyma neįrodo, kad apeliantas neturėjo galimybės atvykti į teismo posėdį nustatytu laiku ar įstatymų nustatyta tvarka informuoti teismą apie neatvykimo priežastis. Kadangi iki parengiamojo posėdžio pradžios teismui nebuvo pateiktas ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą bei ieškovo neatvykimą į teismą pateisinantys dokumentai, atsakovas ir jo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, o prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė CPK 230 str. 2 d. bei 246 str. 1 d. nuostatas ir pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p.).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto atskirojo skundo argumentus dėl ekonomiškumo principo, nes pats apeliantas turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis jam priklausančiomis teisėmis (CPK 7 str.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Apeliantas privalėjo informuoti teismą apie neatvykimo į teismą priežastis arba pateikti teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba pasirūpinti atstovavimu. Pažymėtina, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl blogos savijautos (ligos) nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios teismas turėtų atidėti parengiamąjį posėdį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliantas nepagrįstai neigiamų procesinių padarinių taikymą sieja su vienais svarbiausių civilinio proceso principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo įgyvendinimu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a:
Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jelena Šiškina