Baudžiamoji byla Nr. 1-403-743/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11225-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1;
(S)
1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14;
1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.9;
2.1.15.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 3 d.
Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis T. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. kovo 18 d. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį bei šeimos narį – brolį K. P., kuriam kelyje Lazdijai–Gudeliai, automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis tris kartus sudavė į veido sritį, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis du kartus sudavė į veido sritį, tuo K. P. padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies abiejuose vokuose, dešinio smilkinio srityje, nosies nugarėlėje, muštinę žaizdelę viršutinės lūpos dešinėje gleivinėje, tuo nukentėjusiajam K. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. P., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2019 m. kovo 18 d. nuo pietų Lazdijuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. su P., pavardės nežino, jo automobiliu „Audi 80“ važiavo namo. Kartu važiavo jo brolis K. P. Važiuojant jis sukonfliktavo su broliu K., kuris vadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Todėl supykęs sudavė ranka broliui tris smūgius į veidą, pataikė į akį. Suprato, kad broliui skaudėjo. Grįžę į namus toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant, apie 20 val. 30 min. tarp jo ir brolio K. vėl vyko žodinis konfliktas dėl tų pačių įvykio aplinkybių, kaip ir automobilyje, jis supykęs sudavė broliui dar du smūgius. Vieną pataikė į veidą, kitą į ranką. Kai sudavė smūgį į veidą, broliui pradėjo bėgti kraujas. Konfliktas baigėsi, kai brolis pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė virš trijų promilių girtumą. Suprato, kad dėl jo suduotų smūgių automobilyje ir namuose broliui skaudėjo, matė, kad jam liko sužalojimai, dešinė akis buvo patinusi, buvo mėlynė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nedirba, gyvena su motina ir dviem broliais. Sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 73–75, 80–82).
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- nukentėjusiojo K. P. parodymais (b. l. 34, 38–40), iš kurių matyti, kad 2019 m. kovo 18 d. apie 16 val. draugui P. M. priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant į namus, keliu Lazdijai–Pazapsiai, automobilyje tarp jo ir brolio T. P. kilo žodinis konfliktas, jis padavė vairuotojui 10 eurų už kelionę, o brolis priekaištavo, kad davė per mažai pinigų. Konflikto metu brolis T. ranka sudavė tris smūgius jam į veidą, pataikė į dešinę akį ir į dešinį žandą, jam skaudėjo. Dėl šių brolio suduotų smūgių jam po dešine akimi atsirado patinimas. Abu su broliu buvo neblaivūs. Grįžus į namus, brolis T. liko namuose, o jis išvažiavo pas draugą, ten vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Po to P. M. parvežė jį į namus. Grįžęs į namus su broliais vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant, apie 20 val. 30 min. tarp jo ir brolio T. vėl kilo konfliktas dėl pinigų, kurie buvo sumokėti vairuotojui. Konflikto metu jis pasakė T. „eik tu nachui“, tada brolis sudavė smūgį jam į veidą, pataikė į lūpą, pradėjo bėgti kraujas. Antrą smūgį brolis sudavė į dešinę ranką, pataikė prie alkūnės. Jam skaudėjo. Jis iškvietė policiją. Po skambučio T. apsiramino ir jų konfliktas baigėsi. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,60 promilių girtumą ir nuvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Abiejų konfliktų metu jis nei karto nesudavė broliui T. Civilinio ieškinio broliui dėl sužalojimų nereikš. Tai buvo pirmas kartas, kai brolis prieš jį smurtavo;
- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 1, 20), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. kovo 18 d. apie 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) T. P. smurtavo prieš savo brolį K. P., suduodamas keturis smūgius rankomis į veidą, dėl suduotų smūgių K. P. jautė fizinį skausmą, jis buvo pristatytas į Lazdijų ligoninę, po apžiūros išleistas į namus. 2019 m. kovo 18 d. 21 val. 56 min. alkoholio kiekio matuokliu T. P. nustatytas 3,43 promilių girtumas, 22 val. K. P. nustatytas 2,60 promilių girtumas;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 14–19), kuriame užfiksuotos įvykio vietos (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo prieangyje, ir automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada G 242/2019 (06) (b. l. 25), kurioje nurodyta, kad K. P. poodinės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, dešinio smilkinio srityje, nosies nugarėlėje, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos dešinėje gleivinėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekmėje, tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek ir spardant kojomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;
- liudytojo P. M. parodymais (b. l. 52–54), iš kurių matyti, kad 2019 m. kovo 18 d. apie 16 val. jam priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė K. ir T. P. namo, į (duomenys neskelbtini) k. Jie abu buvo neblaivūs, automobilyje gėrė alų. Važiuojant tarp T. ir K. P. įvyko žodinis konfliktas, dėl jam sumokėtų pinigų už kurą, jie įžeidinėjo vienas kitą. Važiuojant keliu Lazdijai–Gudeliai, pajuto, kad yra spardomos sėdynės. Kuris kuriam sudavė smūgius nematė, bet pagal triukšmą ir barnius suprato, kad tarp jų vyksta konfliktas. Liepė jiems apsiraminti ir jų konfliktas baigėsi. Parvežęs juos į namus pats grįžo į savo namus, daugiau jokio konflikto nematė. Kai apie 21 val. 30 min. vėl atvažiavo pas juos į namus paimti D., buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriuos, kaip suprato, iškvietė K. dėl sužalojimų. Matė, kad K. dešinė akis buvo patinusi, daugiau sužalojimų nematė.
- informacija apie asmens duomenis (b. l. 49), iš kurios matyti, jog T. P. ir K. P. yra broliai, tai yra artimieji giminaičiai.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad T. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, nes jis pripažino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl smūgių sudavimo, o smurto žymes iš karto užfiksavo medikai. Kadangi kaltinamasis smurtaudamas nukentėjusiajam savo broliui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę už nežymų sužalojimą savo artimojo giminaičio.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 107–109, 111).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis T. P. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b. l. 91–92), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 93–97), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 102), gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad nusiskundimų dėl jo elgesio šeimoje ar visuomenėje nėra gavusi (b. l. 115).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).
Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo artimojo giminaičio atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 722 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–8 dalyse.
Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Taikyti BK 641 straipsnį, T. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, visuomenės labui.
Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti dvi paras, T. P. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 20 d., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 (keturis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti T. P., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti T. P., jog:
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Asta Vailionienė