Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-10-09][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-2405-644-2017].docx
Bylos nr.: eI-2405-644/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 179901854 pareiškėjas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Atliekų prevencija ir tvarkymas
Mokestiniai teisiniai santykiai
Aplinkos apsauga
Teismo procesiniai dokumentai

Civilinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eI-2405-644/2017

       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01400-2017-9

                                                              Procesinio sprendimo kategorija 14.6; 55.1.

(S)


L1

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. rugsėjo 11 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovams R. Č. ir V. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašė priteisti iš atsakovų R. Č. ir V. Č. 81,98 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2016-12-31 ir 5,8 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai) bei 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 - Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Nuostatai bei Taisyklės viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.uabtratc.lt. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 13 straipsnio, šie aktai yra norminiai administraciniai aktai. Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.). Nuostatų 4 p. apibrėžia, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą — tai Jurbarko rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovams nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis Jurbarko rajono savivaldybėje, todėl jiems kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Skundas tenkintinas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Jurbarko rajono savivaldybės Taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims bei 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 - Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles. Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Pagal Nuostatų 31-33 p. pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoti sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikti jas mokėtojams. Metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 p.). Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji paskirtis). Taigi, pagal Nuostatų 5 punktą atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2016-12-31 nemokėjo jiems priskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl H. F. ir kt. (48-50 p.)).

Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl 81,98 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovų R. Č. ir V. Č. tenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovų patirtas 5,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismui pateikta Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 20170403/1, pinigų priėmimo kvitas patvirtina 5,8 Eur pareiškėjo išlaidas advokato padėjėjui už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, tenkintinas ir iš atsakovų priteistina pareiškėjui 5,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo skundą tenkinti.

Priteisti iš atsakovų R. Č. (duomenys neskelbtini) ir V. Č. (duomenys neskelbtini) solidariai pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 81,98 Eur (aštuoniasdešimt vienas Eur 98 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 5,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                         Audrius Grauželis

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.59 str. Draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę