Baudžiamoji byla Nr. 2K-608/2010

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4. (S)

 

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

 

 

 

           

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas JAV banko „Beneficial Mutual Savings Bank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini)) vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas JAV banko „Washovia Bank National Association“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini)) vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; BK 214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas JAV banko „Downey Saving and Loan, National Association“ mokėjimo kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini)) vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas sukčiaujant įgyti svetimą turtą panaudojus JAV banko „Downey Saving and Loan, National Association“ mokėjimo kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini)) šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį trims mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, ši bausmė subendrinta visiškai sudedant su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme; galutinė subendrinta bausmė V. L. paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams ir 20 dienų. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. L. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. L. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 6 nusikalstamų veikų padarymo) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 5 nusikalstamų veikų padarymo) išteisintas, teismui nustačius, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. L., J. R., P. D., A. S., L. P., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. L. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

A. L. nuteistas už tai, kad įgijo, laikė ir realizavo netikrą mokėjimo instrumentą: ne vėliau kaip 2006 m. vasario 19 d. Vilniuje jis iš kito asmens įgijo bei laikė žinomai netikrą mokėjimo instrumentą – JAV banko „Beneficial Mutual Savings Bank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią realizavo 2006 m. vasario 19 d. perdavęs J. R.;

ne vėliau kaip 2006 m. kovo 5 d. Vilniuje jis iš kito asmens įgijo ir laikė žinomai netikrą mokėjimo instrumentą – JAV banko „Washovia Bank National Association“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurią realizavo 2006 m. kovo 5 d perdavęs J. R.;

ne vėliau kaip 2006 m. kovo 22 d. Vilniuje jis iš kito asmens įgijo ir laikė žinomai netikrus mokėjimo instrumentus – JAV banko „Downey Saving and Loan, National Association“ mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini), kurias realizavo 2006 m. kovo 22 d. perdavęs J. R..

Taip pat A. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su J. R., apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą 1150 Lt vertės turtą: tyčia, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, A. L. 2006 m. kovo 22 d. perdavus J. R. žinomai netikrus mokėjimo instrumentus – JAV banko „Downey Saving and Loan, National Association“ mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini), o J. R. 2006 m. kovo 22 d. AB banko „Nord/LB Lietuva“ bankomate, esančiame Vievyje, Kauno g. 24/1, panaudojus žinomai netikrus mokėjimo instrumentus – JAV banko „Downey Saving and Loan, National Association“ mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino įgyti šiam bankui priklausančius 150 Lt ir 1000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – gavęs kortelės aptarnavimo kodą „atimti, įtartina operacija”.

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad laikė žinomai netikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą: iki 2006 m. balandžio 19 d. su savimi laikė žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą 1998 m. gruodžio 1 d. A. M. vardu, išspausdintą ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus, ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2001 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus 7 pasų poskyryje, A. M. vardu, kuris buvo persiūtas, jame pakeista nuotrauka, kol 2006 m. balandžio 19 d., 18.20 val., šiuos dokumentus A. L. asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose Vilniuje, T.Kosciuškos g. 8A.

A. L. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė psichotropines medžiagas be tikslo jas platinti: 2006 m. balandžio 19 d. iš kito asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 1,076 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią iki 2009 m. balandžio 19 d., 18.20 val., laikė su savimi sidabrinės spalvos cigarečių dėtuvėje, supakuotą keturiuose bespalviuose plastikiniuose uždaromuose maišeliuose su raudonos spalvos juostelėmis atitinkamai po 0,114 g, 0,235 g, 0,424 g. ir 0,303 g, kol šią psichotropinę medžiagą A. L. asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose Vilniuje, T.Kosciuškos g. 8A., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

            Nuteistasis A. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti apkaltinamąjį nuosprendį, išteisinant jį pagal minėtus BK straipsnius.

Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, šališki, priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3-5 dalis, 44 straipsnio 6 dalį, nekaltumo prezumpcijos principą, dėl to buvo suvaržytos jo teisės ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes visos byloje esančios abejonės buvo aiškinamos ne A. L. naudai, jis nuteistas dėl veikų, kurios objektyviai neįrodytos. Nuteistasis tvirtina visiškai prisipažinęs dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau nėra kaltas dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nes jų nepadarė. Teismas faktiškai neatliko bylos įrodymų analizės, visiškai nenagrinėjo A. L. parodymų, nepasisakė dėl jų netikslumo ir nemotyvavo, kodėl jie neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas nepaneigė nuteistojo parodymų, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnyje, o nepagrįstai ir formaliai įvertino juos kritiškai. Kasatorius teigia, kad jo parodymus apie tai, kad jis nedalyvavo darant nusikaltimus, patvirtina kitų nuteistųjų parodymai ir kita bylos medžiaga, tačiau teismas nepagrįstai vadovavosi abejotinais, prieštaringais J. R., galėjusio apkalbėti A. L., siekiant išvengti piniginės prievolės pastarajam, parodymais. Priešingai nei konstatuota nuosprendyje, būtent J. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitė savo parodymus, todėl teismas turėjo juos įvertinti kritiškai bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nesivadovauti vien tik jais. Teismas nustatė, kad A. L. ir J. R. sieja kreditoriaus ir skolininko prievoliniai santykiai, tačiau į tai neatsižvelgė. Teismas nepagrįstai vadovavosi kaip įrodymu asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad J. R. atpažino A. L. kaip asmenį, iš kurio gavo netikras mokėjimo korteles – J. R. atpažino nuteistąjį tik dėl to, kad jie buvo pažįstami ir juos siejo piniginiai santykiai.

Apeliacinės instancijos teismas formaliai pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus, neanalizavo to, kad A. L. kaltė nuosprendyje pagrįsta vien prieštaringais kito nuteistojo šioje byloje J. R., kuris skolingas kasatoriui, parodymais. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė A. L. ir jo gynėjo prašymą iškviesti ir teismo posėdyje apklausti nuteistąjį J. R. dėl prieštaravimų jo duotuose parodymuose.

Kasatorius taip pat teigia, kad jis neteisingai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Teismai nepagrįstai atmetė A. L. parodymus apie tai, kad asmens dokumentus jis rado gatvėje ir nespėjo jų grąžinti savininkui, nes buvo sulaikytas. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis žinojo, jog surastas pasas yra suklastotas, o vairuotojo pažymėjimas – netikras. Tai, kad nuteistasis negalėjo suprasti, jog pasas netikras pagal išorės požymius, patvirtina specialisto išvada Nr. 11-1297(06). Be to, apeliacinės instancijos teismas pats pripažino, kad nuteistasis nežinojo, jog dokumentai yra netikri, tačiau padarė nepagrįstą išvadą dėl A. L. kaltės įrodytumo, vadovaudamasis vien tuo, kad nėra nustatyto kreipimosi į policiją dėl rastų dokumentų fakto. Teismas neatsižvelgė į tai, kiek laiko praėjo nuo dokumentų suradimo iki nuteistojo sulaikymo, ir į aplinkybę, kad nustatyti dokumentų netikrumą galima tik atlikus specialius tyrimus.

Teismai neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino selektyviai ir atskirai vieną nuo kito, pirmenybę teikdami kaltinantiems įrodymams bei nemotyvuotai atmesdami kitus. Teismai vertino ne esamus faktinius duomenis, o atskiras detales, vadovavosi prieštaringais nuteistojo J. R. parodymais, tačiau nepakankamai išanalizavo A. L. ir kitų nuteistųjų parodymus.

            Atsiliepimu į nuteistojo A. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. L. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam adekvačią bausmę jo padarytiems nusikaltimams. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo skundo argumentus ir pagrįstai atmetė skundą. Nuteistojo A. L. kaltė visiškai įrodyta bylos faktiniais duomenimis, o nuteistojo J. R. parodymų, kurių dalis dėl A. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų dėl netikrų mokėjimo instrumentų realizavimo yra išsamūs ir nuoseklūs, teisingumu nėra pagrindo netikėti. Teismai, spręsdami dėl J. R. parodymų patikimumo, aptarė, įvertino ir lygino tarpusavyje visus jo parodymus bei išsiaiškino jų kitimo priežastis. Teismas išanalizavo tiek A. L., tiek kitų nuteistųjų parodymus ir motyvuotai pasisakė, kodėl juos atmeta. Teismai tinkamai A. L. pritaikė BK 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo versija apie tai, kad dokumentus jis rado ir norėjo juos grąžinti savininkui, pagrįstai buvo įvertinta kritiškai. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad A. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta paties nuteistojo parodymais ir asmens kratos protokolu.

            Nuteistojo A. L. kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl kasatoriaus argumentų dėl skunde nurodytų BPK pažeidimų

 

            Ginčydamas baudžiamojo įstatymo taikymą, jam inkriminuojant BK 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, kasatorius iš esmės skundžia teismų atliktą bylos įrodymų vertinimą. V. L. teigia, kad jo kaltė padarius šiuos nusikaltimus neįrodyta ir dėl to jis nepagrįstai nuteistas už veikas, kurių nepadarė. Nuteistojo manymu, teismų sprendimai priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3-5 dalių ir 305 straipsnio nuostatas.

Įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuosprendis grindžiamas tik teismo posėdyje ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, išdėstant ne tik asmens kaltumą patvirtinančius, bet ir jį teisinančius duomenis. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl iš teismo sprendimo motyvų turi išplaukti vienareikšmė išvada apie įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių buvimą arba nebuvimą.

Šioje byloje, nustatydamas A. L. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, įgijus, laikius ir realizavus perduodant J. R. netikrus mokėjimo instrumentus bei pasikėsinus apgaule įgyti svetimo turto, pirmosios instancijos teismas rėmėsi AB banko „Nord/LB Lietuva“ pareiškimu, skaitmeninės laikmenos apžiūros protokolu, specialisto išvada Nr. 22-3168(08), A. L. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką J. R. protokolu ir šio nuteistojo parodymais.

J. R. nurodė, kad būtent kasatorius parūpindavo netikras mokėjimo korteles, kurios buvo panaudotos bankomatuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. R. parodymų dalis dėl A. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų disponuojant netikrais mokėjimo instrumentais ir juos realizuojant, yra nuoseklūs ir išsamūs, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių šis nuteistasis būtų galėjęs apkalbėti A. L.. Nurodydamas kasatoriaus indėlį šiuose nusikalstamuose epizoduose, J. R. kartu davė parodymus ir apie savo nusikalstamus veiksmus bei jų motyvus – siekis grąžinti A. L. skolą, atidirbant už ją panaudojus netikras mokėjimo korteles. Pažymėtina, kad teismai vertino ne tik minėtą nuteistojo J. R. parodymų dalį, bet ir visus jo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, juos lygino.

Kasatorius teigia, kad jo atpažinimo pagal nuotraukas protokolas nėra tinkamas įrodymas, nes J. R. jį pažįsta, todėl ir turėjo atpažinti parodytose nuotraukose. Į šiuos skundo argumentus atsakytina, kad teismai pripažindami kasatoriaus atpažinimą pagal nuotraukas įrodymu, atitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimus, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. BPK 192 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Taigi iš šios normos turinio matyti, kad ji nėra imperatyvi ir suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (kasacinė nutartis Nr. 2K–446/2008). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia pateikti atpažinti pažįstamus asmenis, kurių asmenybė nenustatyta. J. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė pažįstąs asmenį, pravarde „T.“, kurio vardas A., tačiau jo pavardės nežinantis. Parodymo atpažinti metu J. R. ir atpažino A. L. iš jo nuotraukos kaip jau minėtą pažįstamą asmenį „T.“, kuris teikė mokėjimo korteles J. R. pinigams iš bankomatų paimti.

Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakydamas į esminius apeliacinių skundų argumentus apeliacinės instancijos teismas padarė kasaciniame skunde nurodytus esminius BPK pažeidimus. Šis teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 3-5 dalių nuostatų. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, o tai reiškia, kad įrodymais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes teismo išvados dėl įrodymų vertinimo yra pagrįstos ir motyvuotos.

Kasatorius taip pat nurodo, kad buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už žinomai netikro dokumento ir žinomai suklastoto dokumento laikymą. Nuteistasis tikina, kad vairuotojo pažymėjimą ir Lietuvos Respublikos pasą, išduotą A. M. vardu, jis rado gatvėje ir norėjo juos grąžinti savininkui, tačiau nespėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

 Šią nuteistojo gynybos versiją teismai apsvarstė ir pagrįstai atmetė bei motyvuotai paneigė, savo išvadas pagrįsdami specialisto išvada Nr. 11-1297(06), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos raštu, paties A. L. parodymų analize ir asmens kratos protokolu. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad A. L. turėjo visas galimybes išreikšti ketinimą grąžinti asmens pasą ir vairuotojo pažymėjimą asmeniui, kurių vardu šie dokumentai išduoti, jei iš tiesų nuteistasis būtų juos radęs, kaip yra tikinama. A. L. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau iš karto jiems nepasakė apie rastus dokumentus, asmens kratos metu savo noru jų nepateikė, o pareigūnams radus pas A. L. svetimu vardu išduotus asmens pasą ir vairuotojo pažymėjimą, teisinosi, tikindamas norėjęs grąžinti dokumentus savininkui už pinigus. A. L. A. M. nepažinojo ir jo neieškojo. Kvalifikuojant veiką dėl disponavimo žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Apeliacinės instancijos teismas motyvuodamas nutartį suklydo ir padarė neteisingą išvadą, kad nuteistasis galėjo nežinoti apie dokumentų netikrumą ir žinomą suklastojimą. Tačiau neteisingas tyčios intelektinio momento aiškinimas nelaikytinas esminiu BPK 20 straipsnio ar 305 straipsnio pažeidimu, nes dėl šio neteisingo aiškinimo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir tai nesukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti šią bylą bei priimti iš esmės teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Teismai vertindami A. L. padaryto neteisėto disponavimo suklastotais dokumentais veiksmus, atsižvelgė į išorinius nusikalstamos veikos požymius.

 

            Dėl kasatoriaus argumentų apie nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimus

 

Kasatoriaus teigimu, teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje nes byloje esančias abejones aiškino ne A. L. naudai, neatliko įrodymų analizės, kritiškai vertino nuteistojo parodymus ir dėl to nuteisė jį už veikas, kurių padarymas byloje neįrodytas.

Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismų praktikoje pripažįstama be kita ko ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, o apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į esminius V. L. apeliacinio skundo argumentus padarė nekaltumo prezumpcijos baudžiamajame procese principo pažeidimų. Vertinant teismų sprendimus konstatuotina, kad, priešingai, nei teigia kasatorius, bylos aplinkybių ir įrodymų analizei teismai skyrė pakankamai dėmesio, išnagrinėjo tiek A. L. pateiktas gynybos versijas ir bylos aplinkybes bei duomenis, kuriuos nuteistasis nurodo kaip jį teisinančius, tiek įrodymus, kuriais teismas vadovavosi grįsdamas kaltinimus, pareikštus A. L..

Kritiškas nuteistojo parodymų vertinimas, paneigiant jo poziciją nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nevertintina kaip kasatoriaus teisės į gynybą ar nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina bendra išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus naikinti kasatoriaus argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

            Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.

             

 

Teisėjai                                                                                 Vladislovas Ranonis

 

 

 

                                                                                           Antanas Klimavičius

    

 

 

                                                                                                              Tomas Šeškauskas